M.Gorbačiovas

Copy of advokatas_a.marcinkevicius
Aktualijos

Žurnalistui dalyvauti teismo posėdžiuose – menkas malonumas. Visuomet. Net nesvarbu, stambi ar menkutė byla nagrinėjama. Neigiamos emocijos kaupiasi vien dėl to, kad tenka išgirsti mažų mažiausiai vieną negražią istoriją.

Be to, esi priverstas į tą negražiąją istoriją dar ir įsigilinti. Juk teks rašyti straipsnį. Žodžiu, skaitytojams reikės pateikti ir savo požiūrį į teismo posėdyje narpliotą dilemą. Tiksliau tariant, reikės pareikšti, kuri pusė tau atrodo patikimesnė, gražesnė, teisesnė.

Stebėti teismo posėdžius, kuriuose gvildenamos rezonansinės, visai Lietuvai svarbios bylos, – dar sunkiau. Omenyje turiu Medininkų bylos nagrinėjimą. Šios bylos posėdžius su nedidelėmis išimtimis stebiu gerą pusmetį (iš viso byla nagrinėjama daugiau kaip vienerius metus). Posėdžiai, atėmus vasaros atostogas, rengiami kiekvieną trečiadienį, taigi jau esu matęs apie dvidešimt posėdžių. Ne mažiau. Ir įspūdis – keistas, galima sakyti, net slogus.

Continue reading „Medininkų skerdynių bylos proceso ypatumai – sveiku protu sunkiai besuvokiami” →

fsb_leninas
Aktualijos

Šiandien “Slaptieji takai” savo skaitytojus supažindins su trimis dokumentais, pasakojančiais apie lemtingais 1990–1991- aisiais metais Lietuvoje veikusius tuometinės Sovietų Sąjungos karinius bei specialiosios paskirties dalinius, dabar jau atvirai vadinamus „Atpildo ginklu“.

Mums svarbiausia, kaip ši informacija gali padėt atskleisti Medininkų žudynių paslaptis ir galų gale nustatyti istorinę tiesą.

Būtent dėl šios priežąsties pačiu vertingiausiu reikėtų laikyti dokumentą, kuriame kalbama apie Sovietų sąjungos KGB specialiosios paskirties grupės „Vympel“, vėliau Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (rusiškai – FSB) majoro Vladimiro Aleksejevičiaus Uljanovo likimą bei jo veiklą Lietuvoje 1991 metais. Beje, majoras V.Uljanovas buvo pasirinkęs “Lenino” slapyvardį.

Continue reading „Medininkų byla: KGB diversantų pėdsakai Lietuvoje 1991-ųjų metų vasarą” →

zickus-2 001
Aktualijos

Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt įsigijo labai įdomią knygą – mįslingoje automobilio katastrofoje žuvusio žymaus žurnalisto Kęstučio Žičkaus straipsnių rinkinį. Knyga pavadinta “Męs grįžtame į Lietuvą”.

Knyga buvo išleista 1997-aisiais metais Vilniuje, jau po Kęstučio Žičkaus mirties. Knygos anotacijoje rašoma: “Knygos autorius Kęstutis Žičkus, žuvęs 1996 metais, žurnalisto kelią pradėjo “Atgimime”, o į “Lietuvos aidą” atėjo dienraščiui atsikūrus, 1990-aisiais. Dirbo politikos skyriaus vedėju, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Knygoje surinkti straipsniai, spausdinti “Atgimime”, “Lietuvos aide”, “Amžiuje”. Jie atspindi Lietuvos ir su Lietuva susijusius užsienio įvykius nuo 1989 iki 1996”.

Continue reading „Lietuva – vienintelė, kurioje neišdegė “perestroikos” planas” →

stalinasPAL
Aktualijos

Esu dalyvavęs visuose didžiuosiuose Sąjūdžio mitinguose Vilniuje ir ne tik. Ir Lazdijuose, ir Kaune, ir Alytuje. Buvau prie Spaudos rūmų, kai į juos šaudė rusų automatininkai (tos žymės ryškios iki šiol), kai ten patriotines dainas dainavo Kernagis. Buvau prie Parlamento, kai prie televizijos bokšto aidėjo patrankų šūviai, tratėjo automatai. Mačiau, kaip per Žvėryno tiltą riedėjo tanketės ir visureigiai link Televizijos ir radijo, kur dešimtmetį buvau dirbęs, gerai žinojau kiekvieną koridorių, kiekvieną kabinetą.

Continue reading „Ant pasenusios platformos” →

landsbergis_01
Aktualijos

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” toliau domisi mūsų Generalinės prokuratūros veikla tiriant Medininkų žudynių aplinkybes bei keista buvusio omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino byla. Šiandien mus labiausiai domina atsakymai į šiuos klausimus: ar tikrai Medininkų skerdynių išvakarėse į Lietuvą buvo permesta ta pati KGB grupė, kuri šturmavo telecentrą Vilniuje 1991-ųjų sausio mėnesį, ar tikrai dingo žudynių vietos apžiūros videomedžiaga, nufilmuota 1991.07.31 rytą, ar išties mūsų pareigūnai ne visi buvo nužudyti vagonėlyje. Mes taip pat ieškome atsakymų į klausimus, kodėl mūsų teisėsauga slepė kai kuriuos Tomo Šerno liudijimus ir kodėl kai kurioms politinėms jėgoms neįtiko tuometinis generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.

Šiandien į Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako europarlamentaras prof. Vytautas LANDSBERGIS, 1991-aisiais vadovavęs  Aukščiausiajai Tarybai–Atkuriamajam Seimui.

Continue reading „Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis: “Manau, tyrimą tikslinga perduoti kitiems prokurorams”” →

butkevicius_geriausias
Aktualijos

Liepos 31-ąją Lietuva minėjo Medininkų žudynių 19-ąsias metines. Paminklai žuvusiems pareigūnams pastatyti. Kasmet Medininkuose rengiami pompastiški minėjimai.

Tačiau svarbiausio dalyko Lietuva taip ir nenuveikė: neįvardino nei užsakovų, nei vykdytojų. Tiesa, vienintelis įtariamasis Konstantinas Michailovas – Nikulinas nūnai kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

Bet šiam buvusiam Rygos OMON milicininkui pateikiami kaltinimai kelia įtarimų, jog už grotų patupdytas niekuo dėtas žmogus.

Apie Medininkų įvykius su buvusiu Krašto apsaugos ministru Audriumi BUTKEVIČIUMI kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Buvęs KAD ministras Audrius Butkevičius: “Tarp Rusijos ir Lietuvos dėl Medininkų greičiausiai egzistuoja nerašyti susitarimai”” →

Stankevicius_OlgaPosaskova
Aktualijos

Prieš 20 me­tų ką tik iš­rink­tos Lie­tu­vos Aukš­čiau­siosios Tarybos–Atkuriamojo Sei­mo de­pu­ta­tai bal­sų dau­gu­ma pa­skel­bė Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo Ak­tą. Tarp Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­rų bu­vo ir Kau­ne iš­rink­tas Są­jū­džio at­sto­vas Čes­lo­vas STANKEVIČIUS. Ki­tą die­ną jis bu­vo iš­rink­tas At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju. Įdo­mu, kad šias aukš­tas ir at­sa­kin­gas pa­rei­gas jam ten­ka ei­ti ir pas­ta­ruo­ju me­tu. „XXI am­žiaus“ korespondento Kęs­tu­čio PRANCKEVIČIAUS pa­kal­bin­tas Č. Stan­ke­vi­čius mie­lai su­ti­ko pa­si­da­lin­ti sa­vo nuo­mo­ne apie mū­sų vals­ty­bės 20-ies me­tų ke­lią. Be­je, Č. Stan­ke­vi­čius iš vi­sų ki­tų Sei­mo na­rių iš­si­ski­ria są­ži­nin­gu­mu: tuo lai­ku, kai be­veik vi­si kruopš­čiai nau­do­ja­si 3000 li­tų dy­džio „par­la­men­ti­nei veik­lai“ skir­to­mis iš­lai­do­mis, jis tam te­pa­nau­do­ja tik vie­ną li­tą.

Continue reading „Česlovas Stankevičius: „Nepriklausomybė yra esminė vertybė, bet ne gausybės ragas”” →

radzvilas
Aktualijos

Ginčai dėl Lietuvos užsienio politikos vis labiau skaldo ir poliarizuoja šalies visuomenę. Jų viršūne tapo vis dar eskaluojama vadinamoji CŽV kalėjimų byla. Tačiau susitelkus vien  prie jos užgožiamos ir išnyksta iš akiračio kur kas didesnės ir svarbesnės valstybės užsienio politikos ir jos tolesnės raidos problemos. Jas adekvačiai suvokti leidžia tik platesnis geopolitinis ir istorinis kontekstas. Pirmiausia tai būtų paini ir prieštaringa JAV, Vakarų Europos (vėliau – Europos Sąjungos) ir Sovietų Sąjungos (vėliau — Rusijos) santykių istorija bei kai kurios pamatinės, o ypač – naujausios ES plėtros ir raidos tendencijos. Dar praėjusio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais šviesiausi Vokietijos protai, tokie kaip filosofas M. Heideggeris ar sociologas M. Weberis būgštavo, jog vieną gražią dieną jų šalį pasidalins dvi kylančios galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga. Šie būgštavimai išsipildė su kaupu: pasidalinta buvo ne tik Vokietija.

Continue reading „Formuojasi savotiškas “istorinių nevykėlių” aljansas” →

video_cip
Aktualijos

Lietuva puikiai žino, kas dėjosi Vilniuje gūdžią 1991-ųjų sausio 13-ąją. Kad tuometinis Kremlius, padedamas sovietinių karinių pajėgų, bandė jėga nuversti nepriklausomybės siekiančią Lietuvos valdžią, – žino ir Vakarai. Bet mes beveik nieko nežinome, kas dėjosi Azerbaidžano sostinėje 1990-ųjų sausio 20-ąją. Tądien ir nepriklausomybės siekiantį Azerbaidžaną norėta parklupdyti ant kelių. Tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas davė įsakymą karinėms SSRS pajėgoms, remiamoms vidaus reikalų ministerijos bei KGB dalinių, įsiveržti į Baku. Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininko Mahiro Gamzajevo teigimu, ankstų 1990-ųjų sausio 20-osios rytą į Baku įžengė apie 20 tūkst. sovietų kariškių. Jie pirmiausiai užėmė Azerbaidžano valstybinę televiziją ir tuo pačiu respubliką paliko informacinėje blokadoje. O po to, padedami jau iš anksčiau Azerbaidžane dislokuotų sovietinių armijos dalinių, ėmė žudyti taikius šios šalies žmones.

Continue reading „Tragiškiems Baku įvykiams – 20” →

savukynas_gera_m
Aktualijos

Kiekviena karta ieško praeities laikotarpių, į kuriuos gali atsiremti. Aš manau, kad tokie laikotarpiai gali būti tie, kuriuose buvo aktualizuota laisvės idėja: tai ir LDK laikai, ir XIX amžiaus sukilimai, savanorių kovos, pokario partizanai ir, be abejo, Sąjūdis bei Sausio 13-oji. Gaila, kad mūsų istorikai nelabai kreipia dėmesio į šį laikotarpį. Tačiau reikia pabandyti suprasti, kas anuomet vyko.

Rusijoje jau ilgą laiką bandoma įtvirtinti sąmokslo teoriją. Detaliausiai ją išdėstė Sergėjus Kara – Murza savo knygoje „Sąmonės manipuliacijos“. Anot jo, Sausio įvykiai – tai tik manipuliavimas. Pasak jo, tuo metu Lietuvoje „Landsbergio režimas“ turėjo žlugti, nes vis daugėjo nepatenkintų žmonių jo politika – tai ne tik rusakalbiai, bet ir kolūkiečiai, kurie nenorėjo, kad žemė būtų privatizuota. Ir kaip tik tokiu metu įvyksta kruvinieji Sausio įvykiai.

Continue reading „Ar Sausio 13 – oji buvo sąmokslas?” →

berlynas_2
Aktualijos

Tokią išvadą perša ne mūsų, o Vokietijos istorikai. Štai Aleksanderis von Plato sako, kad Vokietijos susivienijimui didelės įtakos turėjo Sąjūdis. Kodėl?

Jei prisimename tuos laikus, tai tarptautinėje viešojoje erdvėje buvo daug diskutuojama apie tai, kad galbūt reikia paaukoti Baltijos valstybes vardan nuolaidų dėl Vokietijos. Be to, galvota, kad jei jau sovietai nusileidžia Vakarams, tai negalima spausti Michailo Gorbačiovo dėl Baltijos šalių nepriklausomybės, tai tik sukels reakcingų jėgų pasipiktinimą, o M. Gorbačiovas gali būti nuverstas.

Continue reading „Europoje minimas Berlyno sienos griuvimas, tačiau menkai prisimenamas Lietuvos indėlis” →