Niujorkas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Antradienį per istorinį teismo posėdį Niujorke Donaldas Trumpas nepripažino savo kaltės dėl baudžiamųjų kaltinimų, susijusių su sumokėtais pinigais pornografinių filmų žvaigždei už jos tylėjimą prieš 2016 m. rinkimus.
D. Trumpas tapo pirmuoju buvusiu Amerikos prezidentu, suimtu dėl baudžiamųjų kaltinimų. Sausakimšoje Niujorko teismo salėje 76 metų buvusiam JAV prezidentui respublikonui buvo pateikti 34 kaltinimai. Į visus juos D. Trumpas atsakė esąs nekaltas.
Kaip pranešama, kaltinimai apima nusikaltimą sąmokslu ir yra susiję su slapta sumokėtais pinigais buvusiai pornografinių filmų žvaigždei per magnato 2016 m. rinkimų kampaniją siekiant ją nutildyti dėl tariamo jų romano.
Niujorkas, gruodžio 1 d. (dpa-ELTA). Tradiciškai įžiebęs ko gero garsiausią pasaulyje Kalėdų eglę, Niujorkas oficialiai pradėjo šventinį sezoną. Eglutės įžiebimo ceremonija Rockefellerio centre trečiadienio vakarą vyko jau 90 kartą – čia stovinti žaliaskarė sužibo daugiau kaip 50 000 švieselių.
Tiesiogiai per televiziją transliuotame renginyje dalyvavo tokios muzikos žvaigždės, kaip Gwen Stefani, Alicia Keys ir Blake‘as Sheltonas. Nepaisant vėjuoto ir lietingo oro, ceremoniją vietoje stebėjo tūkstančiai žmonių.
Daug gatvių apie Kalėdų eglę Manheteno centre buvo uždarytos automobiliams. Milijoninis miestas iš anksto buvo įspėjęs dėl transporto chaoso.
Kalėdų eglės Rockefellerio centre įžiebimas yra viena populiariausių Niujorko kalėdinių tradicijų. Ši ceremonija vyksta kasmet nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio.
Šiųmetis medis yra 90 metų 25 metrų aukščio eglė iš Niujorko valstijos šiaurinės dalies. Eglės viršūnę puošia 400 kg svorio, garsaus dizainerio Danielio Libeskindo kurta žvaigždė.
Niujorkas, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Su muzika, žvaigždėmis, milžiniškais balionais ir dešimtimis tūkstančių žiūrovų ketvirtadienį Niujorke vyko tradicinis Padėkos dienos paradas.
Skaisčiai šviečiant saulei, pro Centrinį parką ir Manheteno gatves pleveno Snūpio, Kempiniuko Plačiakelnio, smurfų, šunyčio patrulio ir mažylio ryklio formų balionai.
Paradą, kaip ir kasmet, lydėjo orkestrai, daug išpuoštų automobilių, saugumu rūpinosi gausios policijos pajėgos.
Iš viso šiais metais parade dalyvavo 6 500 šokėjų, vėliavnešių, muzikantų, persirengėlių, taip pat žvaigždės Ziggy Marley, Joss Stone, Gloria Estefan ir Jordin Sparks.
Milijonai žmonių stebėjo paradą gatvių pakraščiuose ar prie televizorių ekranų.
Paradas, kurį rengia „Macy’s“ parduotuvių tinklas, vyko jau 96 kartą. Jau išvakarėse tūkstančiai žmonių stebėjo tradicinį balionų pūtimą.
Niujorkas, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). Po šaudymo incidento Niujorko metropoliteno stotyje, per kurį nukentėjo 16 žmonių, JAV tarnybos nemano, kad tai buvo teroro aktas. Šiuo metu nevyksta tyrimas dėl „teroro akto“, antradienį Brukline sakė Niujorko policijos vadė Keechant Sewell.
Ryte vienoje metro stotyje vyras paleido dūmus iš turėtos talpos ir pradėjo šaudyti. „Kai traukinys įvažiavo į stotį, asmuo užsidėjo dujokaukę, – spaudos konferencijoje netoli įvykio vietos sakė pareigūnė. – Jis tada atidarė jo kuprinėje buvusį kanistrą, ir vagonas prisipildė dūmų.
Tuomet jis pradėjo šaudyti“. Žalią darbininko liemenę vilkėjusiam vyrui pavyko pasprukti. Jo motyvas kol kas nežinomas.
Ugniagesių duomenimis, nukentėjo iš viso 16 žmonų, 10 jų sužeisti šūviais. Penkių sužeistųjų būklė yra „kritiška, bet stabili“, – sakė ugniagesių atstovė Laura Kavanagh.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentais – Egiliu Levitu, Kersti Kaljulaid ir Andrzejumi Duda.
Susitikime, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, daugiausia dėmesio skirta saugumo regione ir pasaulyje klausimams, įvertintos neseniai pasibaigusios karinės pratybos „Zapad“. Valstybių vadovai vieningai sutarė stebėti situaciją nedemokratinėje kaimynystėje bei Baltarusijos ir Rusijos karinės integracijos procesus.
Kalbėdamas apie Baltarusijos vykdomą hibridinę ataką, šalies vadovas dėkojo kaimyninių valstybių prezidentams už parodytą solidarumą dėl Lietuvos prašymo dislokuoti NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę.
Valstybių vadovai taip pat aptarė situaciją Afganistane bei naujas partnerystes siekiant taikos ir stabilumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Antradienį prezidentas G. Nausėda taip pat susitiko su Moldovos prezidente Maia Sandu. Susitikime prezidentas su M. Sandu akcentavo, kad svarbu išnaudoti visas galimybes siekiant reformų įgyvendinimo ir negrįžtamai įtvirtinti Moldovos eurointegracijos pastangas.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro prieš prasidedant Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai valgė picą ant šaligatvio Niujorke tikriausiai dėl to, kad neatitinka miesto reikalavimų dėl COVID-19 skiepų norint pavalgyti viduje.
Didžiuoju Obuoliu vadinamas miestas reikalauja, kad visi, norintys pavalgyti viduje, pateiktų bent vieno skiepo įrodymą, o J. Bolsonaro sako, kad nėra skiepytas.
„Prabangi vakarienė Niujorke“, – tviteryje parašė Brazilijos sekretoriato ministras Luizas Eduardo Ramosas ir pridėjo nuotrauką, kaip J. Bolsonaro mėgaujasi dideliu gabalu picos lauke kartu su keliais savo delegacijos nariais. Turizmo ministras Gilsonas Machado taip pat paskelbė J. Bolsonaro su gabalu picos rankoje nuotrauką ir parašė instagrame, kad vakarienei buvo pica ir kokakola.
„J. Bolsonaro mėgsta vaidinti kuklų (…), bet tai ne skonio reikalas“, – sakė brazilų apžvalgininkas Reinaldo Azevedo, nepamiršęs nurodyti Niujorko reikalavimų būti pasiskiepijus.
Praėjusią savaitę miestas sustiprino prievolę vakcinuotis ėmęs reikalauti bent vieno skiepo daugeliui veiklų patalpose, įskaitant maitinimo įstaigas, pramogų vietas ir sporto sales.
Vietos valdžia parašė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir pabrėžė, kad šios savaitės aukšto lygio susitikimo diskusijų salė yra konferencijų centras, o tai reiškia, kad visi delegatai turi būti paskiepyti. JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Abdulla Shahidas iš pradžių pritarė reikalavimui, bet vėliau atsitraukė ir nurodė, kad įėjimas į JT būstinę diskusijoms bus vykdomas pagal „garbės sistemą“ – nereikalaujant skiepo įrodymo.
J. Bolsonaro, smarkiai kritikuojamas dėl savo politikos per pandemiją, yra sakęs, jog jis bus „paskutinis brazilas“, gavęs COVID-19 vakciną, kurios jau 222 milijonai dozių suleista jo šalyje. Jis atvyko į Niujorką sekmadienio vakarą, o Brazilijos žiniasklaida pranešė, kad norėdamas įeiti į viešbutį jis turėjo pasinaudoti užpakalinėmis durimis, kad išvengtų protestuotojų, prie pagrindinio įėjimo skandavusių: „Šalin Bolsonaro!“.
Pirmąją vizito JAV dieną Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Niujorke dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje. Vėlyvą pirmadienio vakarą Lietuvos laiku šalies vadovas sakys kalbą 76-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje ir akcentuos darnaus vystymosi svarbą.
Savo kalboje JT aukšto lygio susitikimo dalyviams, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, Lietuvos vadovas akcentuos, kad pažanga įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę yra didelė, bet dar nepakankama. Darnaus vystymosi darbotvarkę sudaro bendrai pasaulio valstybių sutarti 17 tikslų, orientuoti į socialinės atskirties, švietimo, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, inovacijų ir ekonomikos augimo, lygybės ir kitus tikslus.
JT narėms G. Nausėda pabrėš didelę solidarumo svarbą. „Mums solidarumo prireiks, siekiant įveikti dar vieną didelį, skubiai spręstiną klausimą – klimato kaitos. Reikia imtis skubių veiksmų. Stiprindami savo šalių ekonomiką privalome investuoti į poveikio klimatui neutralumą, biologinės įvairovės apsaugą ir jos atkūrimą“, – teigia prezidentas.
Dėl pandemijos grėsmės kai kurios diskusijos JT šiemet vyksta nuotoliniu būdu.
Pirmadienį JT Generalinės Asamblėjos paraštėse prezidento dar laukia dvišaliai susitikimai su kitų valstybių lyderiais. Susitikimo su Kosovo prezidente Vjosa Osmani-Sadriu tikslas – išreikšti paramą Kosovo nepriklausomybei ir ES integracijos siekiams, taip pat paskatinti Kosovą ir toliau vykdyti būtinas reformas teisinės valstybės, pagrindinių teisių, teisingumo, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse.
Susitikime su Norvegijos ministre pirmininke Erna Solberg bus aptariami regioninio saugumo klausimai, nelegalios migracijos iššūkis bei atsakas į Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką.
Pirmąją vizito JAV dieną šalies vadovas taip pat dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje.
Auga per potvynius Niujorko regione žuvusių žmonių skaičius. JAV žinybos ketvirtadienį paskelbė, kad žuvusiųjų yra mažiausiai 13. Žiniasklaida tuo tarpu kalba apie 22 aukas.
Niujorko meras Billas de Blasio spaudos konferencijoje sakė, kad vien tik milijoniniame mieste žuvo devyni žmonės Elizabete kaimyninėje Naujojo Džersio valstijoje, valdžios duomenimis, žuvo keturi žmonės. Žuvusieji yra sutuoktinių pora, jų sūnus ir kaimynas – visi jie buvo viename name. Televizijos stotis NBC pranešė apie iš viso 22 žuvusius žmones, iš jų 14 – vien tik Naujajame Džersyje.
Niujorkas pajuto susilpnėjusio uragano Ida jėgą. Nacionalinė meteorologijos tarnyba pirmą kartą milijoninio miesto istorijoje paskelbė „ekstremalią padėtį dėl potvynių“. Daugelis miesto gatvių per trumpą laiką virto srauniomis upėmis, buvo užlietos metro stotys, Niujorko oro uostai atšaukė šimtus skrydžių.
Ida kaip ketvirtosios kategorijos uraganas savaitgalį smogė Luizianos valstijai. Čia jis padarė didelės žalos, tačiau paskui susilpnėjo ir pasuko šiaurės rytų link.
Šiandien daug kalbama apie „testamentinę“ knygą, pasirodžiusią po dvidešimt penkių metų nuo rašytojo Juozo Baltušio mirties, pavadintą „Vietoje dienoraščio“ (1970- 1975). Ją išleido 2019 metais Lietuvių rašytojų leidykla; knygos tiražas pakankamai didelis, prie jos bibliotekose, kaip girdėti, kaupiasi skaitytojų eilės. Atsiminimai dar nebaigti leisti, knygą papildys kitos dalys.
Tą dienoraštį aš dar perskaitysiu vėliau, o dabar mane domina Juozo Baltušio kelionių įspūdžiai po JAV „Tėvų ir brolių takais“. Parašyta knyga labai seniai, 1967 metais. Ji labai patiko skaitytojams, o ją komunistinė nomenklatūra „išėmė“ iš apyvartos. Ją dar buvo galima buvo nusipirkti turguje, permokant už ją. Kas tai nomenklatūrai nepatiko?
1995 metais pasirodė mokslininko Vytauto Kubiliaus knyga „XX amžiaus literatūra“, kurioje mes, skaitytojai, ieškojome kvalifikuoto žodžio apie lietuvių rašytojų knygas. Gal ten rasime atsakymą? Atsiverčiu ją ir randu: „Apybraižoje „Tėvų ir brolių takais“ su liaudišku humoru buvo stilizuotas Amerikos lietuvių žargonas“. Tiktai vienas žinomo mokslininko sakinys. Ir jis yra, švelniai tariant, mums, skaitytojams, -nelauktinas.
Visa kelionės įspūdžių knyga „Tėvų ir brolių takais“ man paliko gerą įspūdį. Lėktuvai, su kuriais teko rašytojui daug keliauti po užsienio šalis, užima atsiminuose daug vietos, ir tie vaizdų skrydžiai į JAV poetiškai aprašyti. Štai kelionė oru į JAVmiestą Niujorką: „Staiga po lėktuvo sparnais – properša. Fantastikos nebėr. Apačioje atsiveria vandenynas. Tolimas, rūstus. Ritasi bangos, aukštumu gal trigubai pralenkiančios Šatrijos kalną, paslaptingės už A. Vienuolio Kaukazo legendas. Vien dešimties kilometrų nuotolis švelnina jų grėsmės įspūdį, užglosto šiurpą širdyje“. Žinoma, Juozo Baltušio mintys apie kapitalą, dolerį, apie negrų segregaciją, apie taiką, apie žmonių lygybę, apie JAV imperalizmą, apie „kairę – dešinę“, pastoviai nukreipiant į komunistinę „kairę“, nieko vertos. Bet kodėl visa apybraižų knyga buvo komunistinės nomenklatūros uždrausta?
O įspūdžiai po JAV įvairūs, jie prasidėjo nuo minčių, jausmų apie Niujorką, apie pirmąjį miestą, į kurį atkeliavo devynių tarybinių menininkų grupė iš Tadžikijos, Gruzijos, Kazachstano, Ukrainos, Maskvos. „Į jų tarpą įsispraudžiau ir aš, parašęs vieną vienintelį savo gyvenime kino scenarijų. Maskvai atstovauja plačiai žinoma rusų vaikų rašytoja Agnija Barto. Su ja ir jos vyras, Maskvos universiteto profesorius, reto intelekto ir takto žmogus, vis dėlto liekąs savo garsios žmonos šešėlyje“.
Turistai apsigyveno viešbutyje „Hilton Statler“, ir autorius iš jo paskambino rašytojui niujorkiečiui Rojui Mizarai. Jis atvyksta su automobiliu, kurį vairavo žmona Ieva, svečias su niujorkiečiais pokalbį tęsė kavinėje. Tas pokalbis vėlų vakarą kavinėje apybaižoje neaprašytas.
O apie miestą Niujorką autorius rašo: „Niujorką galima mylėti. Šito niekas nedraudžia. Galima ir neapkęsti. Irgi niekas nedraudžia. Negalima tiktai vieno – ignoruoti. Šito neleidžia pati mūsų žmogiška prigimtis. Galima Niujorką girti, peikti, keikti, liaupsinti, tačiau visai bergdžias dalykas stengtis jį sumenkinti, mažinti jo reikšmę“.
Štai autoriaus žvilgsnis į namus, be žalios augmenijos: „Joje – tujos. Ne auga, tiktai smilksta. Tai bene vienintelis žaliasis miesto centro papuošalas. Ir ne prie namų. Anaiptol. O dar rečiau pamatysi tarp dangoraižių žiedais nubirusią aikštelę – ilgą ir siaurą, krūmelių suspaustą iš visų kraštų. Per namų aukštybes gatvės tokios siauros, tarytum nė ne gatvės, o chirurginės prapjovos milijonais langų žiburiuojančio granito uolynuose“.
Niujorke jis kartu su kitais turistais kilo į viršų (į aukščiausią pastatą Emper steit bildingą), kurio miesto vaizdas iš viršaus pasirodė toks: „Žvelgiant Niujorkas atrodo lyg ir ne miestas, vien kažkoks telkinys kristalų smaigaliais į viršų. Toli apačioj, kažkur tarpmūrių gilybėse, juda, kruta, bėga tartum pabaidyti įvairiaspalviai vabaliukai. Labai ne iš karto suvoki, kad tai – automašinos“.
Turistai aplankė Metropoliteno dailės muziejų, kuriame daug lankytojų: „Eina jaunuoliai ir jaunuolės, eina vidutinio amžiaus žmonės, vesdamiesi už rankų vaikus, ir eina gilios senatvės metų naštą nešą žilagalviai, ir moksleiviai, studentai… Ištisos klasės moksleivių, pakilusių nuo suolų. Ir ištisos mokyklos. Su spalvotomis kepurėmis ir uniformomis, skiriančiomis vieną mokyklą nuo kitos. Su mokytoju arba gidu priešakyje“. Sužavėtas impresionisto Klodo Mone tapybos kūriniais, Baltušis rašo: „Oi Klodai, Klodai… Tegu visi velniai tave, Klodai, su visa demoniška talento jėga, viso tavo gyvenimo didybe! Laimingas, kas pastovėjo ties tavo drobėmis, kas išgyveno visą gamą žmogiškų jausmų. Laimingas, kas dar pastovės. Tokių bus tūkstančiai. Tūkstantis tūkstančių. Gyvuok, Klodai!..“
Aplankyta ir Suvienytųjų Nacijų Organzacijos būstinė, prie kurios rašytojui įsimena vaizdas: „Graži būstinė, nieko nepasakysi, pykti ant Amerikos statybininkų negalima. Tiesiog dangoraižis, paplokščiu konusu iškilęs virš daugelio savo kaimynų. Linijos grakščios, lengvos, be galo lakoniškos. Nieko nereikalingo. Jokių puošmenų. Didžiulė aikštė aplink pastatą išdėta skaldytais akmenimis, jos pakraščiais pamėtėta po medelį, po suolą poilsiui. Erdvu, šviesu, laisva. Erdvumo įspūdį dar padidina vandenyno artumas. Bangos skalauja vos ne pačią rūmų papėdę. Ir visas jis, šis pastatas, žvilga tūkstančiais veidrodinių langų, tviska plienu ir nikeliu, viliote vilioja į vidų. Mums lankantis, čia nevyko jokios sesijos, ir jokios asamblėjos. Rūmai, galima sakyti, tušti“.
Pabuvota prie centrinio JAV banko, apsilankyta garsiajame Solomono Gugenheimo moderniojo meno muziejuje, pavažinėta ir Brodvėjaus, ir Volstrito, ir Harlemo apylinkėmis, susitikta ir su Berklio universiteto studentais, matytos Holivudo aktorių repeticijos. Matytos bažnyčios, ir katalikų, ir kitų tikėjimų. Apžiūrėta kapų parduotuvės, pasidairyta į moterų bei vyrų dailias aprangas, kostiumus, šukuosenas, pasidomėta apie amerikiečių gyventojų punktualumą, kai kavinėje, valgykloje tuoj pat priešauis klijentą prisistato padavėjai. Yra epizodai apie butus, baldus, pamatytus paties rašytojo.
Palyginęs su Lietuvoje matytais butais, autorius rašo: „Skirtumas tik tas, kad Amerikoje daug labiau vertinamas grynas oras. Kiekvienas daiktas bute, užimantis vietą, o tuo pačiu atimantis iš žmogaus orą, be mažiausio pasigailėjimo vejamas lauk. Net ir pats mažiausias. Nėra jam vietos ant lovos, nei po lova“. Taip amerikiečiai „padeda išlaikyti butuose pavydėtiną švarą“. Taip Juozas Baltušis iškelia ir amerikietiškus baldus, kurių pas mus „gainiojasi kiekvienas snobas, ir kuriuos, nežinia kodėl, priimta vadinti moderniškais baldais“.
Daug minčių ir apie darbą, apsilankęs pas stalių, išgirdo Juozas Baltušis: „Niekur taip nedirbama, kaip čia, Amerikoje. Ir dirba šitaip visi. Net miljonieriai dirba su didžiausiu įtempimu. Galima sakyti, kad jie dirba daugiau už savo klerką. Amerikoje visi dirba“.
Skyrelyje „Susirinko daug žmonelių“ Juozas Baltušis rašo“: „Būtų labai keista ir klaidinga manyti, kad visi Amerikos lietuviai tokie, apie kokius kalbėta aukščiau. Kaip žinia, pasaulyje nėra nieko monolitinio nei idėjine, nei materialine prasme. Net paprasčiausias laukų akmenėlis susideda iš kelių sudėtinių dalių. Nėra monolitinis reiškinys ir lietuviai Amerikoje“. Autorius jautriai aprašo Čikagos lietuvių patriotinę veiklą, kai „staiga atsiduri lyg tokiam kvartale, tarytum būtum patekęs į Kauną, Prienus ar Panevėžį. Žvelgi iškabas ir nelabai nori tikėti akimis. Saliūnai, valgyklos, parduotuvės, moterų kirpyklos, tai vis: „Neringa“, „Palanga“, „Gintaras“, „Dainava“ ,“Gražina“, „Nida“, „Pajauta“, „Dubysa“. Žengei žingsnį, ir tavo ausis pagavo lietuvišką žodį, akimis vėl susidūrei su giedru tėvynainio žvilgsniu. Visai sulietuvėjo Niujorkas ir Čikaga“.
Juozas Baltušis labai palankiai rašo apie žurnalistą Antaną Bimbą, „už jo taurumą, nepalenkiamą tiesumą, mokėjimą suprasti žmonių mintis ir jausmus, gilų intelektą, proto blaivumą“. Apie mirusio poeto Juozo Tysliavos žmoną Valeriją: „Buvo ji giliai prislėgta sielvarto dėl mylimo vyro mirties, atvyko išpildyti paskutinės jo valios: palaidoti Lietuvos žemėje jo pelenų, kuriuos ji ir atvežė urnoje… Jau per pirmuosius susitikimus su ja pajutome, kad tai gana aukštos kultūros, subtilios mąstysenos, didelio takto moteris, jaunystėje palikusi Vilnių“. O Valerija Tysliavienė, pajutusi lietuvių rašytojų dėmesį ir pagarbą, sugrįžusi Amerikon, laikraštyje „Vienybė“ , paveldėtame iš vyro, ir dabar redaguoja kartu su Salomėja Narkeliūnaite, palankiau rašė apie Lietuvą.
Ne sykį suskambėdavo viešbučio telefonas, pasigirsdavo lietuvių balsas, kviečiantis Juozą Baltušį į susitikimą. Įsiminė vienas vyriškis, pakvietęs į savo butą. Jis buvo kritiškai nusiteikęs, smarkiai kritikavo Lietuvos gyvenimą komunistų santvarkoje, kad mums neužtenka maisto, kad prie visų parduotuvių eilės, bet į eiles leidžiami tiktai rusai ir mongolai, kad lietuviai turi mirti badu, kad geriausius butus geriausiose miestų kvartaluose užėmę vėlgi rusai ir mongolai, kad visas tarnybas ir geresnį darbą irgi pasigrobę rusai ir mongolai, lietuviui palikdami tiktai sargo arba šiukšlių vežėjo pareigas.
O kai Juozas Baltušis apžiūri lietuviškas tradicijas primenantį butą, rašo: „Taip, taip, mielas skaitytojau, čiurlena natūralus tikras vanduo, bėgąs srovele tarp miniatiūrinių, pasakyčiau, dekoratyvinių lauko upelio krantų. Ant šitų krantų medžiai. Irgi miniatiūriniai. Ir krūmai. Ir lauko akmenys samanoti. Ir viskas taip tikra: jeigu ne miniatiūriškumas, pasijustum bestovįs Lietuvoje ant vieno iš tūkstančių jos upelių kranto.
Sunki ašara nuriedėjo šeimininko skruostu.
Užaugau čia. Prie šito upelio. Basas bėgiojau…
Ilgai tylime abu.
Sugrįšite, žemai nusileiskite Lietuvos žemei,- paprašė jis.
Geriausiai būtų, jeigu tai padarytumėte jūs pats. Štai ateinančią vasarą imkite ir atvažiuokite. Su žmona, su vaikais, visi. Arba ir vienas. Kaip jums geriau išpuola.
Pėsčias nueičiau!
Kas kliudo?
Atsakymo nėra.
Vadinasi, nepasitikite mumis? – klausiu jį. – Jūs manote, kad Sibiras be jūsų nebegali išsiversti?
Nereikia ironijos…
O ko reikia? Kas kliudo jums aplankyti Lietuvą?
Šito geriau neklauskite.
„Geriau neklauskite“. Tokius žodžius girdėjome ne vienoj vietoj ir ne iš vieno žmogaus“.
Pabuvojo Juozas Baltušis ir į pensijas išėjusių miljonierių viešbutyje „Dreikas“, kur senukai lošia kortomis. Jis rašo: „Dega žvakės, nūnai labai madingos Amerikoje, kartais net labai demonstruojamos. Milijonieriai nedemonstruoja. Jie saugo akis. O akių jiems reikia stiprių. Kad galėtų nemirkčiodami žiūrėti į akis tiems, kas krauna jiems milijonus. Su prastomis akimis nieko gero nesuveiksi. Jas užplūs ašaros. O ašaros juk visuomet iškraipo realybę. Saugo akis ir šitie, „buvusieji“. Vyrai sėdi tyliai. Rūko metrinius cigarus, kokių parduotuvėse nepamatysi net Amerikoje. Specialus užsakymas. Prie atskirų nedidelių staliukų sėdi moterys. Irgi žilos. Ir liesos. Tylėdamos dėlioja kortas ant staliukų“.
————————–
Knyga stora, bet jos neprailgsta skaitant. Ir parašyta gana seniai, septintajame dešimtmetyje, pirmojo lankytojo iš Lietuvos. Aplankęs paskutiniąją kelionės po JAV vietą, Disneileidą, ir įteikęs jaunutei ir dailiai apsirengusiai vadovei Dolores, autorius rašo: „Apdalijo ji mus visus atminimo dovanėlėmis, palinkėjo geros kelionės atgal į tolimą tėvynę. Atsilyginome ir mes jai savais suvenyrais. Prisegiau ir aš nediduką gintarėlį. Ką gi, tegu švyti. Šiaip taip, čia pabuvojo bene pirmasis lankytojas iš Lietuvos. Vėliau, žinoma, lankysis tokių ir daugiau. Daug lankysis. O dabar štai šitaip.
Atvažiuokite būtinai!– vėl kviečia Dolores.
Atvažiuosiu būtinai! – sakau jai. – Štai anūkai pasiūgės, paimsiu juos už rankų ir atsivesiu. Visi ateisim į Disneleidą. O jūs pas mus atvažiuokite. Disneileido dar neturime, bet kai ką turime parodyti.
Seniai svajoju, – pripažįsta Dolores, nusiplieksdama raudone. – Gal kad ir pavyks. Juk svajonės išsipildo kartais, tiesa?
Žinoma! Reikia tik labai karštai svajoti.
Tada tikrai išspildys!
Taip ir paliekame Disneileidą, tuoj pat pasinerdami į nesibaigančių automašinų srovę, užtvindžiusią visą didį plentą nuo Disneileido iki Holivudo centro.“
——————————
Keliavo Juozas Baltušis plačiai – po Aziją, Europą ir po JAV. Pats Juozas Baltušis autobiografijų knygoje, išleistoje 1989 metais, iš visų savo knygų geriausiomis laikė: „Iš visos savo kūrybos paskaitomomis (ne tobulumu, o būtent paskaitomomis) laikau dvi knygas: „Parduotų vasarų“ I tomą ir „Su kuo valgyta druska“ I tomą. Visus kitus kūrinius šiandien rašyčiau kitaip. Deja, šaukštai po pietų“.
Išėmę iš apyvartos knygą „Tėvų ir brolių takais“, komunistinė nomenklatūra padarė klaidą. Aš ją iš naujo perskaičiau knygoje „Kas dainon nesudėta“, pasirodžiusioje 1976 metais, kur šalia įspūdžių po Lietuvą, Kirgiziją, Tadžikiją, buvo ir įdėta ir Juozo Baltušio knyga, sukėlusi daug ginčų. Skaitytojams ji patiko, bet komunistinei valdžiai – ne…
Kai kuriose Niujorko valstijos teritorijose antroje savaitės pusėje bus švelninamos karantino priemonės, tačiau Niujorko mieste karantinas galios mažiausiai iki birželio, pirmadienį pranešė valdžios atstovai.
Niujorko valstija yra koronaviruso labiausiai paveikta teritorija JAV. COVID-19 liga šioje valstijoje nusinešė maždaug 22 tūkst. gyvybių. Valstijos gubernatoriui Andrew Cuomo kovo 22 d. paskelbus karantiną, nebūtiniausių prekių parduotuvės ir kiti verslai turėjo nutraukti savo veiklą.
Penktadienį baigiasi karantino galiojimo terminas, o A. Cuomo tvirtina, kad kriterijus atnaujinti statybą, gamybą ir mažmeninę prekybą kol kas atitinka trys regionai. Šiuose regionuose mažėja mirčių skaičius, ligoninėse yra užtektinai vietų, specialistai yra pajėgūs atlikti pakankamai tyrimų dėl COVID-19.
„Šiandien pradedame naują etapą, – žurnalistams sakė A. Cuomo. – Tai naujas jaudinantis etapas, mes visi norime sugrįžti į darbus.“
Tačiau Niujorko mieste, kuris laikomas epidemijos JAV židiniu, judėjimas ir įmonių veikla šį mėnesį dar nebus atnaujinami, žurnalistams sakė miesto meras Billas de Blasio.
Jis tvirtino, kad mirčių ir užsikrėtimo atvejų kreivės „neabejotinai rodo teigiamą tendenciją“, tačiau Niujorko miesto gyventojai į darbus galės sugrįžti tik tada, kai situacija smarkiai pagerės“.
„Turime išlaikyti griežtesnį karantiną, kol kas, kaip numatoma, bent jau iki birželio“, – teigė B. de Blasio.
Niujorko valstijoje bendras per parą užregistruojamų mirčių skaičius mažėja. A. Cuomo teigė, kad per pastarąją parą nuo COVID-19 joje mirė 161 žmogus ir tai yra nepalyginamai mažiau nei balandžio pradžioje, kai per parą buvo užfiksuojama iki 800 mirčių.
A. Cuomo taip pat paskelbė, kad nuo penktadienio visoje valstijoje bus atnaujintos didelės grėsmės nekeliančios aktyvaus poilsio veiklos, tokios kaip teniso žaidimas ir lauke įrengtas kinas.
Gubernatorius ir meras siekia įmonių veiklą atnaujinti palengva, kad būtų išvengta antrosios koronaviruso bangos. „Privalome ir toliau elgtis protingai“, – sakė A. Cuomo.
Niujorke trečiadienį užfiksuotas rekordinis koronaviruso aukų skaičius per parą, tačiau valstijos gubernatorius Andrew Cuomo teigia, kad epidemija stabilizuojasi.
A. Cuomo teigimu, per pastarąsias 24 val. nuo COVID-19 mirė 779 žmonės. Pirmadienį buvo užfiksuotas ankstesnis didžiausias mirčių skaičius per parą – 731.
„Plokštiname kreivę“, – žurnalistams sakė A. Cuomo, pabrėždamas, kad karantino priemonės veikia.
Dėl naujojo koronaviruso protrūkio JAV Niujorko valstijoje beveik dviem mėnesiams atidedami Demokratų partijos pirminiai prezidento rinkimai, pranešė valstijos gubernatorius Andrew Cuomo.
Gubernatoriaus teigimu, pirminiai rinkimai, turėję vykti balandžio 28 d., bus rengiami birželio 23 d. Niujorko valstija šiuo metu yra labiausiai koronaviruso paveikta JAV valstija. Joje patvirtinta 52 318 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų ir 728 mirtys.
„Nemanau, kad būtų protinga suburti į vieną vietą daug žmonių balsavimui“, – teigė A. Cuomo.
Kitose COVID-19 smarkiai paveiktose JAV valstijose – Kalifornijoje ir Vašingtone – pirminiai prezidento rinkimai įvyko, kaip planuota, kovo 3 ir kovo 10 dienomis.
Dar 10 kitų JAV valstijų, taip pat JAV teritorija Puerto Rikas, jau anksčiau šį mėnesį atidėjo pirminius prezidento rinkimus. Kitos valstijos nusprendė pereiti prie balsavimo paštu.
Dėl siekio tapti Demokratų partijos kandidatu 2020 m. JAV prezidento rinkimuose varžosi buvęs viceprezidentas Joe Bidenas ir senatorius Bernie’is Sandersas. Kol kas pirmauja J. Bidenas, užsitikrinęs 1 217 delegatų paramą. B. Sandersas turi 914 delegatų paramą.
Siekiant tapti Demokratų partijos kandidatu JAV prezidento rinkimuose reikia užsitikrinti 1 991 delegato balsą.
Kad lietuviai nuo seno pasklidę po visą pasaulį, o kai kurie jų arba lietuviškos kilmės žmonės turėjo įtakos globaliniams procesams, įrodinėti nereikia. Aštrialiežuviai netgi primena, kad ii Jėzų Kristų reiktų vadinti Juozapu Kryžeiviu, nors prieš du tūkstantmečius pakako vien vardo…
Juokai juokais, bet gana tvirtais argumentais įrodinėjama, kad ir Amerikos atradėjas Kolumbas turėjęs lietuviškų šaknų, kad nuo pamario kilęs Helmutas Naujokas (Helmut Naujocks) nacių provokacija Lenkijos Gleivice pradėjęs Antrąjį pasaulinį karą, kaip lietuvių kilmės vokiečių karininkas Kurmis kėsinosi į Irano šachą, kaip vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Mineika (Zygmant Mineyko) vienintelis iš 22 pasmerktųjų išsigelbėjo nuo Muravjovo kartuvių ir įėjo į garsių Graikijos politikų Papandreou šeimą…
Galima vardinti ir vardinti – politikai, muzikantai, artistai, verslo lyderiai, magnatai… Žinoma, ne visi jie išvarė plačią vagą savo srityje ar tapo garsenybėmis, bet mums privalu juos pažinti, o dažnai – ir didžiuotis.
Ar esate girdėję apie Eva Paul arba – Jievutę Paulekiutę „Bobo“? Gimė eilinėje Čikagos imigrantų šeimoje, tėvas – angliakasys, kilęs iš Dievo užmiršto Akmenynų kaimelio Lenkijos pasienyje, prabėgus keliems dešimtmečiams apsuko galvą turtingiausio XX a. žmogaus Johno D. Rockefellerio anūkui ir tapo labiausiai lietuvius Amerikoje išgarsinusia moterimi.
Bet apie viską iš pradžių.
Nedidelis Akmenynų kaimas ir šiandien yra Kalvarijos savivaldybės ribose. Jame vos 230 gyventojų. Pavadinimas kilęs nuo lenkiško Kamien (Akmuo). Kažkada iš tiesų prie šio kaimo pūpsojo didžiulis, vietinių garbinamas akmuo, ant kurio susėsdavo apie 30 vaikų. 1941 m. pavasarį Raudonoji armija jį susprogdino ir išvežiojo karinėms statyboms.
Vienas kaimo gyventojų Julius Paulekis XX a. pradžioje, kaip ir daugelis lietuvių, su šeima emigravo į Ameriką ir sunkiai dirbo anglių kasyklose, paskui prie geležinkelio. 1916 m. rugsėjo 6 d. Pensilvanijos valstijos Noblstouno mieste jam gimė duktė Jievutė. Šis miestelis netoli Pitsburgo rytinėje JAV pakrantėje nedaug ką – pagal gyventojų skaičių tik dukart – didesnis už Akmenynus.
Susitaupiusi porą tūkstančių dolerių apie 1920 metus šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno nedideliame namelyje Kalvarijos pakrašty. Jau po karo čia gyvenusius šeimos giminaičius dar lankė Paulekų artimieji, 1936 m. buvo atvykęs ir jų bičiulio, Ievutę užauginusio Petro Nevecko (Peter Neveckas) brolis Antanas, atvežęs tais laikais prabangų automobilį „Ford“…
Po ketverių metų nusivylęs ūkininkavimu J. Paulekis grįžo į Ameriką. Bet, kaip pasakojo marijampolietis inžinierius Vytautas Gaulia, Paulekiai neilgai gyveno kartu. Jievutės tėvas ėmė gerti, todėl motina jį paliko ir išsikėlė į Čikagą. Julius čia dirbo gaisrininku. 1925 m. šeima oficialiai išsiskyrė. Motina 9 metų Jievutę ir jos seserį Izabelę išsivežė pas giminaičius, pati įsidarbino čiužinių fabrike, o paskui ištekėjo už dailidės Petro Nevecko, kuris ir užaugino abi sesutes. Jis mirė nuo širdies smūgio Čikagos oro uoste, kai ruošėsi skristi į Lietuvą.
V.Gaulia „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad P. Neveckas buvo neblogas ūkininkas, turėjo apie 200 ha ūkį, kur augino daug kukurūzų ir kuriame 1959 m. rugsėjį lankėsi tuometinis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas (kitais duomenimis, jis lankėsi pas savo gerą pažįstamą Roswellą Garstą, kurio ūkyje kukurūzų apdorojimo patirties sėmėsi grupė sovietinių kombainininkų; apie šią draugystę Ajovoje buvo pastatyta pjesė). Apie šį vizitą daug rašė Amerikos ūkininkų laikraštis „Farmer of America“.
Ievutė (Jievutė) Paulekiūtė išaugo į žavią liekną blondinę ir jau paauglystėje pasikeitė vardą – tapo Eva Paul. Būdama 17 metų, 1933-iaisiais, mergina dalyvavo Čikagoje surengtoje Pasaulinėje parodoje ir čia, remiama laikraščio „Lithuanian Daily News“, buvo išrinkta „Mis Lithuania“. Netrukus ji įstojo į Šiaurės Vakarų universitetą („Northwestern University“), bet mokėsi trumpai, o po pusantrų metų pradėjo savo, kaip modelio, karjerą. Sulaukusi 23-ejų, 1939-aisiais Bostone per Kalėdų vakarėlį ji sutiko garsios šeimos atstovą Richardą Searsą, kuris dirbo JAV diplomatinėje tarnyboje Vašingtone, vėliau buvo paskirtas JAV valstybės ambasados sekretoriumi Paryžiuje.
1941 m. ištekėjusi už R. Searso ji tapo Eva Sears, draugų vadinama tarp amerikiečių madinga pravarde „Bobo“, kuri kilo iš prancūziškojo bourgeois-bohemian (elitinė socialinė-ekonominė visuomenės klasė; britų kultūros analitikas Davidas Brooksas ją apibūdino 2000 m. išleistoje knygoje „Bobos in Paradise“). Kai Europoje griaudėjo karas, Bobo pradėjo sukinėtis aukštuomenėje, įvairiausiuose vakarėliuose, tarp Amerikos įžymybių, o Los Andžele 1944 m. pradėjo aktorės karjerą – nusifilmavo septyniose juostose, daugiausiai vesternuose.
Ji troško bohemiško gyvenimo ir su vyru persikėlė į Paryžių. Tačiau vedybos truko tik pora metų, ir pora 1947-aisiais išsiskyrė, ir Bobo (dabar ji buvo jau Barbara) grįžo į Niujorką, su seserimi Izabele apsigyveno kukliame bute, nors netrukus, 1954 m., ji iš tų skyrybų gerai uždirbo – gavo apie 6 mln. dol.
Skyrybų priežastis galbūt buvo paprasta: angliakasio duktė anksčiau buvo susipažinusi su Amerikos naftos magnato, įkūrusio ir valdžiusio kompaniją „Standard Oil“, turtingiausio XX a. pradžios pasaulio žmogaus Johno D. Rockefellerio anūku Winthropu, už kurio 1948 m., per šv. Valentino dieną, ir ištekėjo. Jievutės tėvai vestuvėse nedalyvavo, nes, kaip rašė žurnalas „Time“, „tuo metu jie spaudė lietuviškus sūrius Indianos fermoje“… Jau po septynių mėnesių jiems gimė sūnus Winthropas Paulas Rockefelleris, kurį pavadino mažybiniu Viniuko vardu.
1950 m. ponia išvyko gyventi į motinos fermą Lovelyje, Indianos valstijoje. Bet su atskirai gyvenančiu ir labai užsiėmusiu vyru (paskui jis nuo Respublikonų partijos dukart buvo išrinktas Arkanzaso valstijos gubernatoriumi) prasidėjus nesutarimams, po skandalingų teisminių ginčų (Bobo tvirtino, kad sutuoktinį užtikusi lovoje su kitu vyru) pora 1954 m. oficialiai išsiskyrė. Jievutė gavo maždaug 10 mln. dol. skyrybų kompensaciją…
Ji daugiau nebuvo ištekėjusi. Bobo su sūnumi persikėlė į Niujorką, paskui į tėvų ūkį. Visą tą laiką ji dalino interviu Amerikos ir Europos spaudai, valdė didžiulį butą Paryžiaus centre prie Prezidentūros, tapo net antikinio meno dilere, o 1960 m. jos portretą nutapė pats Salvadoras Dali. Ji skundėsi, kad, kaip sakė laikraščiui „The New York Times“, pavargo nuo Niujorko, nes „dauguma jo draugų mirę, ir ji pasiilgusi Paryžiaus, kur viskas kunkuliuoja ir kas nors smagaus vyksta“.
1998 m. pardavusi savo butą už 12 mln. dolerių Jievutė persikraustė į Paryžių, bet, sužinojusi kad jos Viniukas serga leukemija, grįžo į Arkanzasą, į Litl Roką, ir čia gyveno iki paskutinių savo dienų, dvejais metais pergyvenusi savo sūnų. Mirė sulaukusi 91-rių, 2008 m. gegužės 21 d. apsupta marčios ir net aštuonių anūkų bei vienos proanūkės. Pagrindiniai Amerikos laikraščiai apie Bobo mirtį pranešė pirmuose puslapiuose, primindami „lietuvišką pasaką, kaip Pelenė tapo princese“…
Iš tikrųjų, Jievutė Paulekiūtė, turėjusi daugybę vardų ir puikiai prisitaikiusi prie amerikietiškos elito kultūros, nebuvo ypač svarbi nei Lietuvai, nei lietuviškai diasporai Amerikoje. „Lietuvos rytas“ citavo Čikagos žurnalistą Edvardą Šulaitį, kuris bendravo su lietuvaite. Jis rašė, kad moteris gerai kalbėjo lietuviškai, tačiau lietuvių veikloje beveik nedalyvavo, o lietuviai Amerikoje ja mažai domėjosi. Ji artimai bendravo su kita garsia lietuve, Holivudo aktore Rūta Kilmonyte-Lee, dažnai atvykstančia į Lietuvą, taip pat su žinomo Lietuvos poeto Juozo Tysliavos žmona Vale Tysliaviene, „Vienybės“ laikraščio darbuotoja.
Marijampolietis V. Gaulia pasakojęs, kad iš tikrųjų garsioji lietuvė nebuvo pamiršusi lietuvių kalbos. Jo motinai Jievutė rašydavo laiškus ir pasakodavo apie savo gyvenimą. „Jievutė viename laiškų aiškino, kad lietuviškai supranta ir kalba, tačiau rašyti jai sunku – tad jos diktuojamus laiškus mašinėle spausdindavo kažkokia pažįstama. Viename laiške motinos ji klausė, ar ši dažnai jodinėja, nes Bobo nusipirkusi puikų arabų veislės žirgą ir jodinėja. Kitame laiške Jievutė pasakojo, kad pas savo tėvus dažnai skrenda nuosavu lėktuvu, ir klausė, ar mano motina Stasė skraido“, – pasakojo V. Gaulia.
Lietuvių kilmės amerikietė gerai išnaudojo amerikietiško elito pranašumus – įvairiomis prasmėmis. Jos nesulyginsi su Lietuvos istorinėmis asmenybėmis, tačiau akivaizdu, kad, įsiveržusi į garsiąją Rockefellerių šeimą ir suviliojusi jos prabanga švytinčią atžalą, prasta Dzūkijos kaimo mergaitė lyg ryški kometa paliko danguje spalvingą pėdsaką.
Niujorke, Bruklino rajone nušauti mažiausiai keturi žmonės, dar trys buvo sužeisti, praneša Niujorko policija.
Kol kas niekas nebuvo sulaikytas dėl šaudynių, nusikaltimo motyvai ir tikslios aplinkybės nėra žinomos, naujienų agentūrai AFP sakė Niujorko policijos atstovai.
Šaudynės įvyko Bruklino rajono Jutikos alėjoje esančiame klube, „NBC News“ sakė Niujorko policijos atstovas.
Tuo tarpu „ABC News“ darbuotojas šaudynių vietą apibūdino kaip naktinį klubą.
Dienraščio „New York Post“ duomenimis, incidentas įvyko apie 7 val. ryto vietos laiku (14 val. Lietuvos laiku).
Šaudynėse žuvo keturi vyrai, dar dviejų sužeistų vyrų ir moters gyvybei pavojus negresia, jie gydomi ligoninėje.
JAV pareigūnai pareiškė, jog Irano užsienio reikalų ministrui Javadui Zarifui bus leista aplankyti ligoninėje gydomą šios šalies įgaliotąjį atstovą Jungtinėse Tautose Majidą Takht-Ravanchi, jeigu Teheranas paleis vieną iš kelių Irane kalinamų Amerikos piliečių.
Tai penktadienį pranešė „Reuters“, remdamasi JAV valstybės departamento atstovu.
„Iranas pateikė JAV valdžiai atitinkamą prašymą, kuris buvo atmestas“, – sakė žurnalistams Valstybės departamento atstovas.
„Iranas jau kelerius metus neteisėtai kalina kelis JAV piliečius. Mes informavome Irano atstovybę, kad prašymas dėl vizito į ligoninę bus patenkintas, jeigu Iranas paleis vieną iš Amerikos piliečių“, – pareiškė jis.
Kaip papasakojo žurnalistams Irano atstovybės darbuotojai, vėžiu sergantis M. Takht-Ravanchi gydomas vienoje iš Niujorko klinikų.
Į Niujorką dalyvauti JT Generalinėje Asamblejoje atvykusios Irano delegacijos nariams Amerikos vyriausybė taiko judėjimo JAV teritorijoje apribojimus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke (JAV) dalyvauja kasmetiniame globalios socialinės politikos lyderių forume „Concordia Annual Summit“, kuriame dėmesys sutelktas į moterų įgalinimą ir jų lyderystės skatinimą pasaulyje, visavertį dalyvavimą politikoje ir versle.
Į aukšto lygio „Concordia“ forumą, didžiausią prasidėjusios Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos savaitės renginį, Prezidentė pakviesta kaip garbės viešnia, viena iš nedaugelio moterų šalies vadovių, 10 metų ėjusi prezidento pareigas ir penkerius metus vadovavusi Pasaulio moterų lyderių tarybai (CWWL).
Generalinės Asamblėjos savaitę startuoja JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio (UN Women) iniciatyva „Lygių teisių kartos ambasadoriai“ („Champions for Generation Equality“), kuri tęsia gegužę paskelbtą kampaniją, skirtą kartų lygybei ir moterų teisių į lygią ateitį įgyvendinimui („Generation Equality: Realizing women‘s rights for an equal future“).
Tai iniciatyva, kuria siekiama, kad teisė į darbą ir vienodą atlygį, teisė į mokslą ir sveikatos priežiūrą, dalyvavimą priimant visuomenei svarbius sprendimus iš deklaracijų pagaliau taptų tikrove, kad pokyčius pajustų kuo daugiau moterų.
Skatinti moteris veikti, bendradarbauti, priešintis pasenusiems stereotipams ir taip įgyvendinti iniciatyvą JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinys kvies žymiausias savo srities moteris lyderes iš viso pasaulio.
Prezidentė yra pakviesta tapti viena pirmųjų iniciatyvos „Lygių teisių karta“ ambasadorių.
Pasak Prezidentės, lygybė jau įtvirtinta daugelio šalių teisės aktuose, bet ne realiame gyvenime. Aktyviai bendradarbiaujant viso pasaulio lygiateisiškumo ambasadoriams pažanga vienoje srityje lemtų pažangą kitose, o visa tai, specialistų skaičiavimais, paspartintų globalų ekonomikos augimą dešimtimis trilijonų dolerių.
Moterų gebėjimai, poreikis augti kaip asmenybėms pernelyg dažnai atsimuša į pasenusių, tačiau gajų stereotipų lubas, nors išsilavinimu moterys lenkia vyrus. JT duomenimis, jų darbo užmokestis visame pasaulyje 23 proc. mažesnis nei vyrų ir, jeigu nebus imtasi ryžtingų priemonių, susilygins tik po 68 metų. Lietuvoje šis skirtumas siekia 13 procentų.
Prezidentė taip pat atkreipia dėmesį, kad didesnis moterų aktyvumas ir lyderystė žymiai prisidėtų sprendžiant visam pasauliui aktualią problemą – smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje, kurių aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai. Pastaruoju metu JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) akcentuoja kovą su smurtu darbo rinkoje – negailestingu moterų, kaip pigios darbo jėgos, išnaudojimu.
Lietuvos dalyvavimas, sprendžiant lyčių lygybės ir moterų įgalinimo klausimus, bus ypač pastebimas artimiausiais metais, nes šių metų gegužę šalis pirmą kartą išrinkta į JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinį 2020–2022 m. laikotarpiui.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės biuro informacija
Niujorko pareigūnai nustatė lakūno, kuris pilotavo sraigtasparnį, sudužusį pirmadienį Manhatano rajone, tapatybę. Kaip pranešė CNN, tai – Timothy`is McCormackas, kuriam piloto licencija buvo išduota 2004 metais.
Gautomis žiniomis, 2000 metais pagamintas sraigtasparnis „Agusta A109E“ priklausė italų verslininkui Danielei Bodiniui, nekilnojamojo turto bendrovės „American Continental Properties“ įkūrėjui. Kompanijos atstovai pareiškė užuojautą žuvusio lakūno šeimai. Pasak jų, T. McCormackas bendradarbiavo su kompanija pastaruosius penkerius metus.
Pirmadienį po vidurdienio vietos laiku T. McCormacko pilotuojamas sraigtasparnis nukrito ant 54 aukštų pastato stogo centrinėje Manhatano dalyje, netoli dangoraižio „Trump Tower“, kur, lankydamasis Niujorke, apsistoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Kaip anksčiau pranešė JAV Federalinė aviacijos valdyba, šiame rajone aviacijos skrydžiai draudžiami. Skrydžiams uždarytos zonos skersmuo – 6,4 kilometro, ji apima visą centrinę Manhatano dalį. Pasak televizijos kanalo „News 1“, pirmadienį dėl lietaus ir rūko matomumas centrinėje Manhatano dalyje sudarė apie 1600 metrų, o apatinis debesų sluoksnis buvo maždaug 300 metrų aukštyje. Tokiomis oro sąlygomis sraigtasparniams, skraidantiems virš miesto, buvo uždrausta kilti į orą.
Per katastrofą sraigtasparnis užsidegė, vienas žmogus žuvo. CNN teigia, kad orlaivyje buvo tik T. McCormackas. Niujorko meras Billas de Blasio pabrėžė, kad tarp žmonių, buvusių pastate ir gatvėje šalia jo, aukų nėra. „Šįsyk nėra jokių įrodymų, jog tai buvo teroro aktas, Niujorkui niekas negresia“, – pareiškė miesto vadovas.
Ugniagesiai atskubėjo į incidento vietą per penkias minutes. Po pusvalandžio gaisras ant 54 aukštų dangoraižio stogo buvo užgesintas.
JAV prezidentas D. Trumpas tviteryje teigiamai įvertino tarnybų darbą.
JAV prokuratūra nusprendė reikalauti mirties bausmės iš Uzbekistano kilusiam Saifului Saipovui, kuris kaltinamas įvykdęs teroro aktą ir nužudęs aštuonis žmones Niujorke. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NBC.
Kanalas primena, kad pastarąjį kartą griežčiausia bausmė pagal Niujorko valstijos federalinio teismo sprendimą buvo įvykdyta 1953 metais. Tada už „atominį šnipinėjimą“ Sovietų Sąjungai mirties bausme buvo nubausti Julius ir Ethel Rosenbergai.
Praėjusių metų spalio 31 d. Niujorke 30 metų S. Saipovas pikapu dideliu greičiu pralėkė dviratininkams skirta juosta palei vieną iš miesto gatvių, traiškydamas jo kelyje pasitaikiusius žmones. Išpuolio aukomis tapo aštuoni žmonės, dar keliolika buvo sužeisti.
Piktadarys buvo suimtas. S. Saipovas prisipažino, kad jo veiksmams turėjo įtakos teroristinės „Islamo valstybės“ grupuotės ideologija.
Niujorke antradienį buvo pagerbtas bemaž 3 tūkst. žmonių, žuvusių per 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos išpuolius, atminimas. Ceremonija vyko vietoje, kur anksčiau stovėjo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, tapę „Al-Qaeda“ kovotojų užgrobtų lėktuvų taikiniais.
17-ąsias išpuolio metines paminėjo aukų artimieji, policijos pareigūnai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, prisimenantys išpuolį, iki šiol išlikusį daugiausiai aukų pareikalavusia paviene ataka, kada nors įvykdyta JAV teritorijoje.
Ceremonija vyko Nacionaliniame Rugsėjo 11-osios memoriale. Jos dalyviai du kartus – 8.46 val. ir 9.03 val. – nutilo tylos minutei. Tai konkretūs laikai, kai lėktuvai rėžėsi į šiaurinį ir pietinį bokštus.
Tarp ceremonijos dalyvių buvo ir Niujorko valstijos gubernatorius Andrew’ius Cuomo, JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų (JT) Nikki Haley, dabartinis Niujorko meras Billas de Blasio bei jo pirmtakai Michaelas Bloombergas ir Rudy’is Giulianis.
„Ši diena nėra skirta sakyti kalboms ar kalbėti apie politiką. Ji susijusi su širdimi, – sakė Rugsėjo 11-osios memorialinio muziejaus direktorė Alice’a Greenwald. – Turime būti vieningi – tai vienintelis būdas įveikti tokį didžiulį skausmą.“
Kaip jau yra tapę tradicija, aukų artimieji perskaitė ilgą sąrašą su žuvusiųjų vardais ir pasidalijo mintimis apie juos.
9.20 val. tylos minute aukas pagerbė ir Niujorko vertybinių popierių birža, o miesto gaisrinės tuo metu priėmė žuvusių darbuotojų artimuosius. Niujorko Priešgaisrinio gelbėjimo departamentas patyrė didelių aukų – reaguodami į išpuolį žuvo 343 jo darbuotojai.
Be aukų, kurios žuvo per patį išpuolį, tūkstančiai gelbėtojų, statybininkų ir gyventojų dėl nuodingų dūmų poveikio vėliau susirgo įvairiomis ligomis, nemažai jų – nepagydomomis.
„Al-Qaeda“ kovotojai buvo užgrobę iš viso keturis lėktuvus. Trečiasis rėžėsi į Pentagoną, o ketvirtasis sudužo laukuose Pensilvanijos valstijoje.