Provokacijos ir diversijos

Žvalgyba

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

1946 m. kovo 22 d. Niurnbergo tribunolo teisiamas Reicho aviacijos maršalas Hermanas Geringas paaiškino kruvinąjį sekmadienį buvus karo prieš Lenkiją dingstimi. Kaltintojui pataisius, kad įvykiai Bydgošče dėjosi jau prasidėjus karo veiksmams, nesiginčijo.

Nuo 1939 metų pavasario Vokietijos kariuomenės žvalgyba (abveras) ir SS saugumo tarnyba (SD) savo agentų rankomis pradėjo energingai kurstyti liaudies sukilimus Galicijoje ir kitose daugiausia ukrainiečių gyvenamose Lenkijos dalyse. Mažai tikėtina, jog Versalio sutartimi prie Lenkijos prijungtame Bydgoščo mieste, kur tebesilaikė vokiečių mažuma, sukilimas įvyko nesikišant SS specialiosioms tarnyboms.

Continue reading „Kruvinasis sekmadienis Bydgošče (3)” →

Žvalgyba

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Abiejų pasaulinių karų dalyvis amerikiečių rašytojas Ernestas Hemingvėjus vieną iš savo pjesių, apie Ispanijos pilietinį karą, pavadino Penktoji kolona – sekdamas maištininkų generolu Emilu Mola, kuris šitaip pavadino generolo Franko šalininkus respublikonų ginamame Madride, kurie turėjo padėti keturioms frankistų kariuomenės kolonoms užimti sostinę.  

Vėliau anglai taip vadino Antrojo pasaulinio karo liepsnų apimtuose Europos valstybėse veikiančius vokiečių šnipus ir visus tų šalių gyventojus, kurie palaikė Vokietijos agresiją.

Continue reading „Kruvinasis sekmadienis Bydgošče (1)” →

Žvalgyba

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Galima pritarti Hitlerio žodžiams, kuriuos jis pasakė geležiniais kryžiais apdovanodamas esesininkus, 1939 m. lapkričio 9 d. vykdžiusius britų žvaldybininkų pagrobimo operaciją: kovos slaptajame fronte yra ne mažiau svarbios už ginkluotą susirėmimą mūšio lauke.

Bet nukariauti pasaulį užsimojęs diktatorius nežinojo, kas dedasi jam už nugaros.

Continue reading „Šėtono medžioklė (4)” →

Žvalgyba

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Kas sukurstė 1939 metų lapkričio 8-9 dienų įvykius, iki galo neaišku ir po 75-erių metų. Kai kurie naujas aplinkybes galintys atskleisti dokumentai iki šiol laikomi paslaptyje.

13-os minučių vėlavimas

Lapkričio 8 d. apie šeštą vakaro didžiulė Miestelėnų alinė (taip galima versti Bürgerbräukeller) klegėjo sausakimša – čia susirinko pusantro, o gal visi du tūkstančiai nacionalsocialistų sąjūdžio veteranų ir jų žygio tęsėjų, atėjusių paminėti Alaus pučo metinių.

Continue reading „Šėtono medžioklė (3)” →

Žvalgyba

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

1939 metų rudenį Hitleris nukariauja Lenkiją ir atgręžia pabūklus į Vakarų šalis. Tam priešinasi kariniai ir politiniai veikėjai, dvasiškiai ir paprasti žmonės. Savo pinkles toliau rezga SS slaptosios tarnybos.  

500 kg mirties

1938 m. lapkričio 8 d. Miunchenas triukšmingai minėjo čia prieš penkiolika metų įvykusio Alaus pučo, kuriam vadovavo Adolfas Hitleris ir kurį malšinant žuvo 16 nacionalsocialistų, metines. Įsispraudęs į pirmą žiūrovų eilę, iškilmingą eiseną (Marsch auf die Feldherrenhalle) stebėjo ir Morisas Bavo, teologijos studentas iš Šveicarijos (čia pateko prisistatęs žurnalistu).

Continue reading „Šėtono medžioklė (2)” →

Žvalgyba

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

1938 metais Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris piktinosi: vietoj to, kad turėčiau tramdyti savo generolus, esu priverstas botagu juos raginti į karą! Vermachto generolai buvo ne bailiai, bet tuo metu jie turėjo pasirinkti: ar ištikimybė fiureriui, ar tėvynės gelbėjimas. 

Generolai prieš fiurerį

Vermachto sausumos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Francas Halderis, sutinkant šios kariuomenės vyriausiajam vadui generolui Valteriui fon Brauchičui, įsako Berlyno karinės apygardos vadui generolui Ervinui fon Viclebenui pradėti veiksmus.

Continue reading „Šėtono medžioklė (1)” →

Žvalgyba

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Vokiečių slaptųjų tarnybų inscenizuotas Gleivico radijo stoties užpuolimas kartu su kitomis pasienio provokacijomis turėjo parodyti, kad Lenkija pirma užpuolė Vokietiją. Bet sąjungininkai tuo nepatikėjo ir neatsisakė savo įsipareigojimų: rugsėjo 3 d. Anglija ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą.

Šelenbergas nežinojo arba… gudravo

Gleivico radijo stoties užpuolimui kažkiek vietos savo Atsiminimuose (pirmą kartą išėjo Niujorke, 1956) paskyrė buvęs įtakingas SD pareigūnas Valteris Šelenbergas. Jis 1934 metais pradėjo šnipinėti nacionalosocialistų saugumo tarnybai, nuo 1941 metų vadovavo Reicho vyriausiosios saugumo valdybos (RSHA) užsienio žvalgybai, išsitarnavo iki SS brigadenfiurerio (generolo).

Continue reading „Bobulė numirė (3)” →

Žvalgyba

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Aukštutinėje Silezijoje, Gleivico miesto pakraštyje, SS šturmbanfiurerio Helmuto Naujokso vadovaujama esesininkų grupė turėjo inscenizuoti vokiečių valstybinės radijo stoties užpuolimą.

Geologai  ir konservai

1939 m. rugpjūčio 15 d. į Gleivicą, daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų turintį miestą pasienyje su Lenkija, apdulkėjusiais fordais atvyko ir viešbutyje apsistojo septyni vyrai. Šeimininkui jie prisitatė esą inžinieriai, atvykę vykdyti geologinių tyrinėjimų.

Continue reading „Bobulė numirė (2)” →

Žvalgyba

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Džentelmenai neskaito svetimų laiškų!  – esą taip naujasis JAV valstybės sekretorius Henris Stimsonas paaiškino, kodėl amerikiečiams nereikalingas Juodasis kambarys (slaptoji  dešifravimo tarnyba, atskleidusi daug karinių ir diplomatinių paslapčių nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų iki 1929 metų, kai ją paleido). 

Nors XX amžiaus pabaigoje JAV išleistos Špionažo enciklopedijos  sudarytojai nėra visiškai tikri Stimsoną taip kalbėjus, bet neatsispyrė pagundai įtraukti jo pavardę tarp 1,5 tūkst. asmenų, tiesiogiai ar kitaip susijusių su didžiųjų valstybių žvalgybos ir kitomis viešumo vengiančiomis tarnybomis.

Continue reading „Bobulė numirė (1)” →