Atrieda atidunda. Dar neišvažiavę minios tų, kurių taip bijom, vėl atslinks prie urnų. Viešpatie, kaip nekalbėt apie tai, kas tikrai svarbu? Ką daryt, kad nereikėtų nieko daryt? Kad nematytų to, kas paslėpta ir nereikėtų apie priežastis? Kaip užgesinti noruspakeisti gyvenimą, kad užrakintos durys niekada neatsidarytų?

Laukuose pristatykim baidyklių. Žmonės ir jų nuodėmės – kas gali būti smagiau? Kuo daugiau pro visur apie tai, kas skauda, bet nieko nepakeis. Kad patys kalti. Kad labai jus mylim ir rūpit. Kuo mažiau apie svarbiausia. Kad pavargę eitumėt miegot.

Continue reading „Kova be taisyklių”

vytenis_povilas_andriukaitis

Netrukus Lietuvos knygynuose pasirodys nauja knyga „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu; Bausmė be nusikaltimo“. Joje spausdinamas Ingos Liutkevičienės, žinomos žurnalistės ir daugelio populiarių knygų autorės, didelis interviu su politiku Vyteniu Povilu Andriukaičiu, jo gyvenimo ir veiklos bendrakeleivių įspūdžiai ir vertinimai („Lietuviškas imunitetas“) bei politiko tėvo Alfonso Andriukaičio atsiminimai iš tremties („Bausmė be nusikaltimo“), spausdinami pirmą kartą.

Knygoje pateikiama daug nuotraukų, retų dokumentų, kitų šaltinių, grindžiančių teiginius. V. P. Andriukaičio apmąstymai ir vertinimai, dažnai kontroversiški ir raiškūs, knygos visumoje iškyla kartu su dramatišku šeimos ir giminės likimu sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis. Seimo nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui teko atsakyti ir į nepatogius knygos autorės klausimus.

Continue reading „Knygoje apie V.P.Andriukaitį – atviri pokalbiai ir neskelbti faktai”

valatka_3

Nūnai Lietuvoje tapo įprasta ir net galbūt madinga kritikuoti žurnalistus, leidinių savininkus, esą šie ir tokie, ir anokie.

Priekaištų pažeriama pačių įvairiausių: neobjektyvūs, tendencingi, vaikosi vien pelno, linkę parsiduoti abejotinos reputacijos verslininkams, net svetimoms valstybėms, praradę visuomeniškimo, patriotiškumo jausmus.

Klausantis tokių svarstymų vis dažniau į galvą šaua mintis: o gal šiandieninė lietuviškoji žiniasklaida ir negali būti kitokia, nes ji įstumta į labai sudėtingas finansines sąlygas? Kaip iš tiesų turėtų klostytis mūsų žiniasklaidos ir politikų, visuomenės, teismų santykiai?

Į visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt klausimus atsako žurnalistas Rimvydas VALATKA. Su žurnalistu Rimvydu VALATKA kalbasi Slaptai.lt korespondentas Gintaras Visockas.

Continue reading „Rimvydas Valatka: “Grasinimai yra skystablauzdžių ginklas kitiems skystablauzdžiams gąsdinti””

Kartais praslysta mintis, kad Lietuvoje trūksta naujų idėjų ir nėra lyderių, kurie idėjas skleistų ir jas pajėgtų įgyvendinti. Tokia problema egzistuoja.

Tik tai vyksta daugiau dėl didžiosios žiniasklaidos pozicijos kategoriškai priešintis tos naujos minties pasireiškimui ir jos sklaidai tarp plačiųjų visuomenės sluoksnių. Taip yra todėl, kad pagrindiniai laikraščiai, TV, radijo ir net interneto portalai atstovauja tik turčių interesus ir yra visiškai nesuinteresuoti suteikti auditoriją tiems visuomenės atstovams, kurie nusistovėjusią tvarką galėtų nors kiek patobulinti.

Continue reading „Sistema bijo tiesos, nes tiesa ją sugriaus”

gintaras_portretas_2

Viešojoje erdvėje neseniai buvo paskelbtas interviu su Kultūros ministro patarėjumi, etnologu Imantu Melianu. Nors interviu nuskambėjo didelę klausytojų auditoriją turinčioje LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno laidoje “Įžvalgos”, niekas neatkreipė dėmesio į svarbiausiąjį diskusijos aspektą.

Kultūros ministro patarėjas I.Melianas kai kuriuos valstybei aktualius reiškinius šiandien traktuoja kiek kitaip, nei apibūdindavo juos prieš keletą metų, kai buvo įvardinamas ne etnologu, o “buvusiu VSD pareigūnu”. Mano supratimu, pasikeitimai – ganėtinai ryškūs ir svarbūs, kad juos derėtų pamiršti arba jų nepastebėti. Mat kalbama apie reiškinius, kurie gali kelti pavojų mūsų valstybei.

Continue reading „Ko nepasakė buvęs VSD darbuotojas”

demokratija_rinkimai_0

Šiuolaikiniame pasaulyje ir Lietuvoje vykstantys reikšmingi įvykiai ir įvairūs socialiniai  kataklizmai visu aštrumu kelia daugelį įvairiausių klausimų, tame tarpe – demokratijos minties ir praktikos aktualijas.

Pas mus piliečiai nusivylę demokratija, žemas politinis aktyvumas. Pastarieji savivaldybių rinkimai dar kartą apnuogino mūsų demokratijos ydas ir sukėlė žmonių nepasitenkinimą.

Aistras dar pakurstė R.Pakso viešai išsakyta nuomonė apie tiesioginę demokratiją ir jos privalomumus lyginant su realiai veikiančiomis atstovaujamosios demokratijos formomis. Sureaguota vienareikšmiai: idėja neverta dėmesio, o jos autorius mažiausiai populistas. Argumentai – demokratijos modelis antikinis, niekur nenaudojamas, nes netinka dabartinėms sąlygoms. Argumentų mažokai, jie neišsamūs.

Continue reading „Lietuvos demokratijos grimasos”

pukenis_

Čia pat – rinkimai į savivaldybių tarybas. Už ką derėtų balsuoti? Kokiomis partijomis galima pasitikėti, o kurių pažadus būtina ignoruoti? Ar žmonėms įmanoma nūnai atskirti pelus nuo grūdų? Kaip į politiką ir į rinkimus derėtų žiūrėti Bažnyčios tarnams? Ar dera kunigams komentuoti politikų žingsnius?

Mūsų pašnekovas – kanauninkas, bažnytinės ir civilinės teisės daktaras, italų civilinės teisės dr. teologijos lic. docentas Robetas PUKENIS. Kanauninką Robertą PUKENĮ klausinėja žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kanauninkas Robertas Pukenis: “Žemėje mes visi ne angelai””

merkys_gediminas

Generalinė prokuratūra eilinį kartą numarino bylą dėl galimai saugumiečių padaryto nusikaltimo prieš Lietuvos valstybę ir jos demokratinę konstitucinę santvarką. Prokuratūra tinkamai netyrė, vilkino, marino ir kitas rezonansines bylas. Paminėtinos sausio 13-osios byla, karininko patrioto V. Pociūno nužudymo byla, pokario partizanų žudymo bylos, Kalvarijos pareigūnų, sukilusių prieš savo korumpuotus ir nusikaltimuose prasmegusius  viršininkus,  byla, VEKS (Vilnius – Europos kultūros sostinė) byla.

Continue reading „CŽV kalėjimų byla: dar kartą veidu į purvą”

sacharuk

Ketvirtadienis. Keturiolikta valanda. Sėdu prie kompiuterio tuo metu, kai Seimo pirmininkė Irena Degutienė prieš netrukus prasidėsiantį slaptą balsavimą dėl apkaltos Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui palinki visiems Seimo nariams skanių pietų.

Lietuvos televizijos transliacija iš tautos atstovybės būstinės, kur nuo pat ryto vyko aršūs debatai, išmesti lauk iš Seimo tuos du narius ar ne, laikinai nutraukiama.

Už savo daugiabučio lango matau prie konteinerio palinkusią senutę, ji, matyt, irgi ruošiasi pietauti, ir jai, dingojas, visai nesvarbu, kaip toji „korida”, anot prieš pietus ugningai kalbėjusiojo Seimo nario Jono Ramono, pasibaigs.

Continue reading „Skerstuvės Seime”

bumblauskas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt  publikavo  ne vieną  kritinį rašinį apie istoriką Alfredą Bumblauską bei jo požiūrį į Lietuvos istoriją. Pavyzdžiui, mums neišdildomą įspūdį paliko Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko knyga “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”. V.Terlecko pozicija mums priimtinesnė. Todėl nenuostabu, kad esame paskelbę net keliolika išsamių ištraukų iš V.Terlecko veikalo, kuris, pasak paties autoriaus, „tai ilgamečio viešo “susirašinėjimo” su istorikais, dažniausiai matomais, girdimais, duodančiais toną Lietuvos istorijos mokslui, rinkinys. Iki šio dialogo su istorikais buvo ilgas sunkių vidinių apmąstymų laikotarpis. Iš pradžių buvau apžavėtas “Būtovės slėpinių” televizijos laidos dueto (A.Bumblausko ir E.Gudavičiaus) pokalbių naujoviškumo, žaismingumo.

Continue reading „Alfredas Bumblauskas: gyvename geriausiais laikais”

landsbergis_01

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” toliau domisi mūsų Generalinės prokuratūros veikla tiriant Medininkų žudynių aplinkybes bei keista buvusio omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino byla. Šiandien mus labiausiai domina atsakymai į šiuos klausimus: ar tikrai Medininkų skerdynių išvakarėse į Lietuvą buvo permesta ta pati KGB grupė, kuri šturmavo telecentrą Vilniuje 1991-ųjų sausio mėnesį, ar tikrai dingo žudynių vietos apžiūros videomedžiaga, nufilmuota 1991.07.31 rytą, ar išties mūsų pareigūnai ne visi buvo nužudyti vagonėlyje. Mes taip pat ieškome atsakymų į klausimus, kodėl mūsų teisėsauga slepė kai kuriuos Tomo Šerno liudijimus ir kodėl kai kurioms politinėms jėgoms neįtiko tuometinis generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.

Šiandien į Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako europarlamentaras prof. Vytautas LANDSBERGIS, 1991-aisiais vadovavęs  Aukščiausiajai Tarybai–Atkuriamajam Seimui.

Continue reading „Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis: “Manau, tyrimą tikslinga perduoti kitiems prokurorams””

nargele_knyga

Gyvename pokolonijiniame amžiuje, kada rytinė Europa dar niekad nebuvo tiek laisva ir demokratiška kaip šiandien. Buvusieji priešai, JAV ir Rusija, Prahoje pasirašė branduolinių ginklų mažinimo sutartį. Tačiau, anot ltn. pulkininko, JAV marinų veterano Dominiko G. Nargelės, nuo 1999 metų šaltasis karas vėl tęsiasi. Rusijos valdančiųjų oligarchų luomas, diriguojamas premjero Vladimiro Putino, sutelkė buvusias saugumo tarnybų jėgas ir iš naujo vykdo valstybės “FSBfikaciją”. Žmogaus teisės Rusijoje apribojamos, buvusi nešališka žiniasklaida dabar valdoma valdžios.

Vėliausioje D. Nargelės knygoje “Endless Cold War” (“Nesibaigiantis šaltasis karas”), išleistoje 2009 metais, autorius iškelia penkis taktikos būdus, kuriais Rusija kursto naująjį šaltąjį karą: 1. Piniginiai kyšiai; 2. Gamtos ištekliai, naudojami ekonominiam dominavimui; 3. Diplomatija, naudojama bauginimui; 4. Modernios ginkluotės ir branduolinės technologijos pardavimas teroristams ir 5. Žiniasklaida, naudojama neteisingai informuoti visuomenę, susilpninti politinius varžovus.

Continue reading „Nesibaigiantis Šaltasis karas”

pavojinga_zona_01

Iš atminties neišdyla europarlamentarės Laimos Andrikienės straipsnis “Lietuvai “klijuojama” žmogaus teisių pažeidėjos etiketė”, kurį perskaičiau Amerikoje leidžiamame laikraštyje “Draugas”. Publikacijos autorė teigia, kad tarptautinėje arenoje greitai bijosime net išsižioti apie žmogaus teises ir jų gynimą, nes pirštu bus parodyta į mus pačius. Esą lietuviams pirmiausia derėtų susitvarkyti savo kieme ir tik paskui rūpintis žmogaus teisėmis ir jų gynėjais Rusijoje, Baltarusijoje, Kuboje, Kinijoje. L.Andrikienės rašinyje išvardintos kelios bylos, dėl kurių Lietuva greičiausiai turės didesnių ar mažesnių nemalonumų Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. O jų – ne tiek mažai.

Continue reading „Ar sugebėsime atsikratyti nepilnavertiškumo komplekso?”