radioaktyvusis polonis

Pierre Avril / Le Figaro

„Andrejus Lugovojus, įtariamas nužudęs opozicionierių Aleksandrą Litvinenką, tapo atšalusių santykių su Maskva auka, ir jį užgriuvo Amerikos sankcijos“, – rašo Le Figaro korespondentas Maskvoje ponas Pjeras Avrilis.

„Amerikai jis – šnipas ir žmogžudys. O jis pats save laiko paprastu „deputatu, kuris užsiima vien tik įstatymais“. Kad ir kokią etiketę jam prikabintų, 52-jų metų amžiaus Rusijos parlamentaras Andrejus Lugovojus priklauso nacionalistinei Rusijos liberalų demokratų partijai, jis sugeba užglaistyti pėdsakus ir išvengti ryškios šviesos“, – sakoma straipsnyje.

„Toks veikimo būdas atsisuko prieš jį Baltųjų rūmų sankcijomis – kaip keturiems aukščiausiems Rusijos valdininkams ir verslo sluoksnių atstovams – už pasikėsinimą į žmogaus teises; dabar jiems uždrausta būti JAV, o jų hipotetiniai aktyvai Amerikoje įšaldyti“, – rašo autorius.

„Paskutiniojo mandato pabaigoje Barakas Obama ketino „pakenkti Rusijai visomis įmanomomis priemonėmis“, dėsto savo kaltinimus Lugovojus, kuris „didžiuojasi“ tuo, kad yra persekiojamas, ir tuo, kad “balsavo už įstatymus, stiprinančius Rusijos valstybės saugumą“, – perduoda korespondentas. Jo gynybos linija nekinta niekada, kai Vakarų teisingumo ministerijos kaltina jį 2006 metų lapkritį Londono viešbutyje nunuodijus Aleksandrą Litvinenką – į Vakarus pabėgusį Rusijos agentą, patekusį į Kremliaus nemalonę, tapusį Britanijos žvalgybos tarnybos MI6 bendradarbiu ir turėjusį kompromituojančios medžiagos apie Vladimirą Putiną, rašo Avrilis.

„Tuo metu Lugovojus pats buvo specialiųjų tarnybų ekskarininkas, nors jis niekada nepretendavo į tokį laipsnį, kaip dauguma jo kolegų šnipų“, – sakoma straipsnyje.

„2006 metų lapkričio 1 dieną Lugovojus susitiko su Litvinenka, su kuriuo jis palaikė dalykinius santykius, Milenium viešbutyje Londone. Britanijos teismo institucijų duomenimis, jis įbėrė į savo aukos arbatinuką labai radioaktyvios medžiagos polonio-210. Jo „objektas“ mirė po trijų savaičių. Operacija galėjo būti atlikta suderinus asmeniškai su Rusijos prezidentu“, – rašo autorius.

„Įtariamasis visada neigė tokią įvykių versiją, maža to – pats save vaizdavo radiacinės atakos auka. Praėjus metams po įvykių Lugovojus buvo išrinktas Valstybės Dūmos deputatu, kur jis iki šiol naudojasi parlamentine neliečiamybe. Maskva vis atsisako jį išduoti, ir savo naujose pareigose jis 2015 metais net buvo Putino apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“, – pasakoja Avrilis.

„Lugovojus yra gana ginčytinų įstatymų, skirtų blokuoti „ekstremistinio turinio“ internetinius portalus, iniciatorius. Be to, Gynybos ministerijos kontroliuojamame televizijos kanale „Zvezda“ (liet. – “Žvaigždė“) jis pristato laidą „Išdavikai“ – apie buvusius sovietinius perbėgėlius“, – pasakoja autorius.

„Jo bendrininkas nuodijimo operacijoje Dmitrijus Kovtunas, kurio vieta lėktuve grįžtant į Maskvą buvo smarkiai užkrėsta poloniu-210, irgi figūruoja Vašingtono sankcijų sąraše, – perduoda  Avrilis. – Oficialiai juos abu palietė sankcijos pagal „Magnickio įstatymą“, – tai pavardė Britanijos investicijų fondo juristo, žuvusio dėl žiauraus elgesio tardymo izoliatoriuje 2009 metais po to, kai jis demaskavo išplėtotą finansinių teisės pažeidimų sistemą, kurioje dalyvavo Rusijos aukščiausi valdininkai“, – perduoda Le Figaro.

„Dėl šio skandalo po ketverių metų JAV Finansų ministerija, suderinus su Kongresu, sudarė pirmą juodąjį sąrašą asmenų, kurie yra kalti dėl žmogaus teisių pažeidimo. Ir vėliau kasmet valstybės vadovas stengėsi maldyti Kongresą, įsikarščiavusį bausti šimtus žmonių vietoj atrinktų 44“, – sakoma straipsnyje.

„Porą savaičių prieš savo išėjimą Barakas Obama atsižvelgė į parlamentarų pageidavimus, pirmą kartą paskelbęs sankcijas Aleksandrui Bastrykinui, galingo Rusijos Tyrimo komiteto vadovui, Vladimirui Putinui artimam asmeniui, apkaltintam tuo, kad jis užgniaužė Magnickio bylą. Obama taip pat pridėjo Lugovojų ir Konvtuną, kurie su tuo dosjė visai nesusiję. Be to, trijų Amerikos senatorių grupė pateikė Senatui svarstyti įstatymo projektą dėl „papildomų“ sankcijų įvedimo Rusijai už jos numanomas kibernetines atakas per Amerikos prezidentinę kampaniją“, – pažymi Avrilis.

Tokiu būdu pasitvirtina stiprėjanti Kremliaus baimė išvysti būsimąjį „prorusišką“ valstybės vadovą, pažabotą savo Kongreso ir Amerikos visuomenės nuomonės, rašo Avrilis. Putino spaudos sekretorius antradienį pareiškė, kad tai „papildomi veiksmai mūsų rankomis sukurtoje santykių degradacijoje“.

Informacijos šaltinis: Le Figaro leidinys.

2017.01.13; 04:57