rimtai ir su šypsena

horoskopai
Razausko žodis

Ar galima nuspėti valstybės, miesto, tautos ar atskiro žmogaus ateitį? Galima, tiksliau – bandoma. Ir tai daro astrologai tai pranašaudami pagal zodiako ženklus, Saulės, Mėnulio ir planetų padėtį danguje.

Tam sudaromos specialios lentelės – horoskopai. Jie turi astronominį pagrindą, nes sudaryti konkrečių dangaus kūnų judėjimo ir jų santykių analize.

Astrologų teigimu, tai kas vyksta danguje, nulemia tai, kas atsitinkam žemėje. Bet, kaip teigia daugelis mokslo vyrų,  tuo visas astrologijos „moksliškumas“ baigiasi. Toliau prasideda interpretacijos, kurios remiasi daugybe prielaidų, ir visų pirma zodiako ženklų simbolika bei tradicijomis. Bet mums svarbiau ne tai, o jo atsiradimo faktas.

Continue reading „Horoskopas” →

kortos
Razausko žodis

Šiandieną beveik kas antruose namuose galima rasti žaidimo kortas. Iš kur kilęs jų pavadinimas – nežinoma. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad kortų pavadinimas sietinas su kartonu – medžiaga, iš kurios jos gaminamos. Tačiau pirmosios kortos būdavo daromos iš įvairiausių medžiagų: dramblio kaulo, papiruso, gyvatės odos, palmių lapų, vėžio šarvų, odos, perlamutrinių moliuskų geldelių.

Kinai tvirtina, kad jie yra kortų išradėjai. Kinų imperatorius Mu Cung iš Liao dinastijos nesidomėjo savo gausiomis žmonomis, o šios, neturėdamos ką veikti, dėliodamos paveiksliukus ir piešinius, sugalvojo žaidimą, kurį dabar vadina kortomis. Žaidimas tapo toks populiarus, kad jau 969 m. išėjo pirmasis imperatoriaus įsakymas, uždraudęs kortavimą. Tuo buvo pradėta tūkstantmetė valstybės kovos tradicija prieš žaidimą kortomis. /Anglijoje viduramžių draudimas galiojo iki 1960 m./. 

Continue reading „Kas išmokė žaisti kortomis?” →

turistauti_2
Razausko žodis

Turizmas – tai aktyvus poilsis keliaujant, bendraujant su žmonėmis ir gamta. Tai geras būdas plėsti akiratį ir stiprinti sveikatą. /Tai prancūzų k. žodis tourisme – tour – kelionė/.

Kelionės, kurių tikslas susipažinti su gamta ir kitų tautų gyvenimu, papročiais buvo organizuojamos jau antikiniame pasaulyje. Mokslininkai nustatė, kad vasaros atostogų tradicija prasidėjo Senovės Romoje ir ilgą laiką šia privilegija naudojosi aukštuomenė. VI a. pr.m.e. graikai ir romėnai keliaudavo į Egiptą, Sirakūzus susipažinti su senovės istorija, kultūra, architektūra.

Continue reading „Nuo kada turistaujame?” →

kovo_astuntoji
Razausko žodis

Moteris, kaip pasakė kažkokie lengvabūdžiai poetai, sutverta meilei.

Aišku, ji visada ką nors myli. Retkarčiais pasitaiko, kad ji myli dargi savo vyrą.

Moters sudedamosios dalys yra šios: manufaktūra, kosmetika, nervai ir garsiakalbis.

Nežiūrint viso to, vyrai dėl nesuprantamų priežasčių jas myli, neišsiverčia be jų, gyvena su jomis, o kai kuriems pasiseka sulaukti netgi senatvės.

Continue reading „Moters dienos progai” →

stalo_irankiai
Razausko žodis

PEILIS

Peilis, šakutė ir šaukštas – klasikiniai valgymo atributai, kuriais naudojasi milijonai žmonių, bet anaiptol ne visa žmonija. Pavyzdžiui, Azijoje daugiau naudojamas, matyt, dar klasiškesnis “padargas” – pagaliukai iš bambuko, juodmedžio ar dramblio kaulo. JTO duomenimis, pasaulyje tik apie milijardą  žmonių valgydami naudojasi peiliais ir šakutėmis, apie du milijardus – lazdelėmis, likusieji – iki šiol valgį ima pirštais.

Continue reading „Stalo įrankiai” →

dzentelmenas
Razausko žodis

Džentelmeno sąvoka atsirado viduramžiais. Iš pradžių taip buvo vadinami žmonės, gimę, kaip sakoma, „geroje šeimoje“.

Beje, žodis „gentelmen“ /gentle – kilmingas, man – žmogus/ anglų kalba kaip tik ir reiškia kilmingąjį. Kiek vėliau šis žodis taikytas ir aristokratams, tad džentelmenu laikytas kiekvienas, kuris turėjo giminės herbą ir galėjo įrodyti, kad yra kilęs iš garsios, senos didikų šeimos.

Bet prie kilmės netrukus buvo pridurti gero ir dorovingo elgesio reikalavimai. Džentelmenas turėjo būti ypatingai išauklėtas ir  išsiskirti iš kitų ypatingu gyvenimo būdu, kad jo žodžiu galima tikėti.

Continue reading „Džentelmenas” →

arbatpinigiai_6
Razausko žodis

– Apie ką svajoja kelneriai ar kiti paslaugų patarnautojai?

– Apie tai, kad žmonės valgytų namuose ir kitaip apsitarnautų, o arbatpinigius pervestų į jų sąskaitas.

Na, o jeigu rimtai?

Arbatpinigiai – tai atsilyginimas keliom smulkiom monetom už bet kokį gerą ir patikusį patarnavimą. Dosnūs arba skurdūs arbatpinigiai aptarnaujančiam kavinių, restoranų, viešbučių personalui – tai sritis, kurioje atsiskleidžia nacionalinis charakteris, nes šios srities paprastai nereguliuoja jokie vyriausybės nutarimai. Tiesiog šalyje susiklosto tam tikros tradicijos, kurių laikomasi it įstatymų.

Continue reading „Duoti arbatpinigių…” →

bynas_3
Razausko žodis

Anekdotas – paprastai trumpas pasakojimas apie nepaprastą įvykį, situaciją, žmogaus charakterio bruožą ar jo elgesį, pasibaigęs nelaukta atomazga, sudarančia komišką efektą.

Kiekvienoje pasaulio šalyje ir visais laikais žmonės pasakodavo vienas kitam linksmas istorijas, ir todėl jis yra tapęs plačiu folkloriniu žanru. Humoras – juokas, sąmojis – lotynų kalbos žodis, reiškiąs drėgmę, skystį, mat kadaise buvo manoma, jog žmogaus temperamentas, būdo bruožai – linksmumas, gyvumas, arba, atvirkščiai, niūrumas, flegmatiškumas ir t.t. – priklauso nuo organizme esančio kažkokio skysčio. Šiandieną gydytojai, psichologai ir psichiatrai kaip susitarę teigia, kad, juo daugiau pas žmogų yra linksmo ir guvaus skysčio, tuo jam ir aplinkiniams geriau.

Continue reading „Anekdoto pradžia” →

nostradamus_01
Razausko žodis

Kada buvo pasaulio pradžia –  sunku pasakyti, bet baigsis jis 2011 gruodžio 21. Taip ne vienas sako.

Tikriausiai reikia skirti, kada atsirado mūsų Visata ir mūsų pasaulis, kuriame gyvename.

Trys amerikiečių astronomai /Džonas T.Huchra, Mare Aransonas ir Džeremy Mouldas/ pareiškė, kad Visatos amžius yra 8-9 mlrd. metų. Šią išvadą jie padarė išmatavę ypač tolimų galaktikų nuotolius. Iki šiol buvo manoma, kad iki jų yra apie 10 mlrd. šviesmečių. Amerikiečių astronomai, panaudoję naują matavimų metodiką, grindžiamą ryšiais tarp galaktikos sukimosi ir jos ryškumo, rado, kad šis atstumas – 5 mlrd. šviesmečių, t.y. dvigubai mažesnis. Vadinasi, ir Visatos amžius turi būti dvigubai mažesnis. Reikia tikėti, kad tai ne paskutinis Visatos amžiaus tikslinimas.

Continue reading „Pasaulio pradžia ir pabaiga” →

razauskas_knyga_01
Razausko žodis

Kodėl? Vieni mano, kad iš įpratimo, kiti – kad taip daro visi, treti iš viso nieko negali pasakyti. O vis dėlto, kodėl mes beldžiame?

Pirmieji tikėti magiškąja medžio galia ėmė senovės egiptiečiai. Jie ant kaklo nešiodavo medinius amuletus, neva apsaugančius nuo nelaimių. Tai buvo susiję su įvairių rūšių medžių ypatingomis energetinėmis savybėmis. Vėliau mūsų protėviai dievus „apgyvendino“ medžiuose. O tai reiškė, kad, palietus medį, buvo galima palytėti Olimpo dievus.

Šis paprotys plačiai buvo paplitęs ir pas šumerus. Papročio pagrindas –  medinė lenta, naudota per senovės laidotuvių apeigas. Ta lenta turėjo būti nedažyta, bet būtinai nugludinta. Geriausia – klevo, nes tikėta, kad klevas turi galią nubaidyti piktąsias dvasias nuo ant jos gulinčio ir merdinčio arba jau mirusio, kad juos apipraustų ir pašarvotų.

Continue reading „Pabelsk į medį …” →

kiss_2
Razausko žodis

Kas yra bučinys? Anglų poetas Viljamas Šekspyras/1564-1616/ jį vadino „mūsų meilės antspaudu“. Austrų rašytojas Alfredas Koleričas /g.1931/ teigia, kad bučinys – tai „kvėpavimo nektaras“, o belgų architektas Van de Veldė mano, kad tai tiesiog „dieviška palaima“.

Dažniausiai bučiuojamasi prieš vestuves ir medaus mėnesį. Ir stotyse. O kas, kada, kaip  ir kodėl pirmą kartą pasibučiavo, nėra žinoma. Sakoma, bučinius išrado įsimylėjėliai, kad mažiau prišnekėtų kvailysčių. Na, o jeigu rimtai?

Continue reading „Žmonės bučiuojasi” →

surasymas
Razausko žodis

Savo šalies gyventojus vyriausybės skaičiuodavo nuo seniausių laikų. Nuo seniausių laikų valstybių valdovai stengėsi kuo tiksliau suskaičiuoti savo pavaldinius, kad šie dorai mokėtų duokles ir tarnautų jų ginkluotuose būriuose. Žinoma, kad dar III a. pr.m.e. statistinė gyventojų apskaita vykdyta Kinijoje ir Egipte.

Tyrinėtojai teigia, kad pirmasis pasaulyje gyventojų surašymas įvyko Senovės Egipte dar III tūkstantmetį pr.m.e. Juo norėta išsiaiškinti, kiek tuo metu Egipte gyveno tinkamų karo tarnybai sveikų vyrų. Surašinėta labai primityviai. Kadangi absoliuti gyventojų dauguma buvo neraštingi, surašinėtojai vaikščiojo su dviem maišais. Viename – juodi akmenėliai vyrams, kitame – balti moterims skaičiuoti.

Continue reading „Nuo kada pradėjome surašyti gyventojus…” →