Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Bratislava, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Slovakijos generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad buvusiam teisingumo ministrui ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Stefanui Harabinui pateikė kaltinimus dėl „Facebook“ įrašo, kuriame giriama Rusijos invazija į Ukrainą.
Kitą dieną po to, kai 2022 metų vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą, S. Harabinas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad jis „būtų pasielgęs lygiai taip pat kaip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“.
Slovakijos, Ukrainos kaimynės ir rėmėjos, generalinės prokuratūros atstovė spaudai Zuzana Drobova agentūrai AFP sakė, kad S. Harabinui pateikti kaltinimai dėl „tautos, rasės ir įsitikinimų niekinimo ir nusikaltimo rėmimo“. Ji atsisakė pateikti daugiau informacijos, nes baudžiamasis tyrimas dar vyksta.
Dienraštis „Dennik N“ teigė, kad S. Harabinui gresia treji metai kalėjimo, jei jis bus pripažintas kaltu. Laikraštyje cituojami S. Harabino pirmadienį pasakyti žodžiai, kad jis „didžiuojasi“ pareiškimu ir mielai jį pakartotų, nes tiki, kad Rusija elgiasi pagal tarptautinę teisę.
„Youtube“ paskelbtame vaizdo interviu S. Harabinas taip pat teigė, kad Rusijos pareiga yra „likviduoti visus Ukrainos nacius… kurie nuo 2014 metų Donbase nužudė 14 000 vaikų, moterų ir senelių“.
66 metų buvęs komunistas 2006-2009 metais dirbo teisingumo ministru pirmajame populistinio ministro pirmininko Roberto Fico kabinete. Tuo laikotarpiu jis, kaip įtariama, telefonu kalbėjo su mafijos bosu ir per dvi dienas atleido septynis regioninių teismų vadovus nenurodydamas priežasties.
Aštriai kritikuojantis ES, S. Harabinas taip pat dvi kadencijas ėjo Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas ir kandidatavo į prezidento postą. 2019 metais rinkimus laimėjo dabartinė valstybės vadovė Zuzana Čaputova. Jis ne kartą sulaukė kritikos dėl to, kad feisbuke dalijosi su migrantais susijusiomis netikromis naujienomis ir peikė ES sankcijas Rusijai.
Slovakija, 5,4 mln. gyventojų turinti ES valstybė, nuo Rusijos invazijos pradžios teikė Ukrainai didelę humanitarinę ir karinę pagalbą.
Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Praha, gegužės 11 d. (ELTA). Čekijos parlamentui antradienį teko pirma laiko baigti diskusijas dėl pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo strategijos, praneša portalas „České noviny“.
Skandalą sukėlė kraštutinės dešiniosios Laisvės ir tiesioginės demokratijos partijos (SPD) lyderis Tomio Okamura, kuris buvo vienintelis pranešėjas.
Jis, be kita ko, pareiškė, kad, atvažiavus vaikams iš Ukrainos, mokymo kokybė Čekijos piliečiams pablogės, o jaunesnio amžiaus čekų vaikams neužteks vietų darželiuose.
T. Okamura teigė, kad į Ukrainą masiškai gabenami naudoti automobiliai, todėl Čekijoje didėja jų kainos. Jis taip pat patarė ukrainiečiams, atvažiavusiems į Čekiją brangesniais automobiliais, juos parduoti ir gautais pinigais apmokėti buvimą šalyje.
„Piliečiai netrukus gali pradėti kelti riaušes“, – įspėjo T. Okamura.
Daugelis parlamentarų sutiko dešiniojo populisto žodžius stuksenimu į stalus, o paskui pradėjo eiti iš salės. Netrukus iš jos patraukė ir ministrai. Kai paskutinis vyriausybės narys paliko patalpą, diskusija buvo paskelbta baigta – pagal Čekijos įstatymus vyriausybės narių dalyvavimas posėdyje yra privalomas.
„Mes visi buvome liudininkai, kad diskusija plenariniame posėdyje buvo neįmanoma, jame buvo plūstamasi ir kurstoma nesantaika“, – pareiškė Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas.
Pasak jo, ministrai norėjo pasitarti, kaip valdyti pabėgėlių srautą, bet „ksenofobijos ir neapykantos nuo karo bėgantiems žmonėms apraiškos buvo tokios akivaizdžios, kad mes turėjome atitinkamai reaguoti“.
Algis Uzdila, šio teksto autoriusVaivorykštės spalvos. EPA-ELTA nuotr.
Kun. A. Toliatas prašė pagalvoti prieš balsuojant dėl skelbiamos konvencijos – leisti ar drausti vienlyčiams žmonėms gyventi drauge. Ir kokių rūsčių kritikos žodžių susilaukė visai iš pagarbos, rodytųsi, vertų žmonių. Būkime, kokių norime, pažiūrų, bet kultūra turėtume pasižymėti visi. Rėksniai pamiršta, kad biologija neturi nieko bendro nei su politika, nei su pasaulėžiūra, nei su požiūriais į žmonių bendravimą.
Žodis „šeima“ yra giminingas su rusų „siemjja“, siejasi ir su ide *keim- < *koim-, kas mūsų kalboje atliepia kaimą. Lenkai atvirai ją įvardija – „rodzina“ (tarytum „gymė“). Reik manyt, kad „šeima“ semantiškai siejasi ir su daiktavardžiu „sėmenys“ ar „sėkla“, rus. „siemia“. Šiaip ar taip, šeima yra ta visuomenės ląstelė, kurioje gimsta vaikai. Ir joje gimusią naują gležną gyvybę reikėjo juridiškai ir rituališkai apsaugoti.
Rėkim, kiek įmanydami – nei du vyriškiai, nei dvi moterys vaikų nepagimdys. Tai nereiškia, kad toks dvinaris derinys negali drauge gyventi. Tegu gyvena. Bet netvirkinkim kalbos. Tai ne šeima. Bandykime tą dvinarį organizmą įvardinti „telkme“ ar kaip nors kitaip, suteikime jų bendrystei teisinį pagrindą, bet juokinga būtų reikalauti, kad kunigas ar valstybės atstovas juos įžadais suburtų. Vardan ko tie įžadai saugoti ištikimybę? Nebent laisvės varžymui. Jie patys sau ją gali pasižadėti.
O turtiniai sandoriai tarp asmenų ir taip gali būti sudaromi. Dėl ko kelkti skandalą?
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos-Lietuvos krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA) atstovu Jaroslavu Narkevičiumi, politologai tvirtina, jog premjeras Saulius Skvernelis dabar yra įvarytas į kampą. Valdantiesiems stojant mūru už J. Narkevičiaus likimą ministro poste, S. Skverneliui teks ieškoti išeičių.
Eltos kalbinti politologai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė tvirtina, kad situacijos, supriešinusios šalies vadovą G. Nausėdą ir valdančiuosius galima buvo išvengti.
Ekspertai tikina, kad įsisiūbavus susisiekimo ministro J. Narkevičiaus skandalams dėl jo veiksmų, pastarąjį galima buvo pakeisti jo kolega, dar Vyriausybės formavimo etape įvardintu galimu kandidatu į ministro postą, dabartiniu susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi. Tai, anot politologų, ir dabar būtų racionaliausias valdančiųjų sprendimas.
Racionaliausias sprendimas – V. Kondratovičius?
J. Narkevičių pakeisti V. Kondratovičiumi, pasak A. Krupavičiaus, reikėtų jau dabar, siekiant išvengti dar didesnio konflikto valdžioje.
„Reakcijos į prezidento nuomonę yra skirtingos, bet, jei ieškoti racionaliausio sprendimo, tai tiek Lenkų rinkimų akcijai, kuri delegavo Narkevičių į ministro postą, tiek Vyriausybei ir ministrui pirmininkui, tiek valdančiajai daugumai Seime geriausias scenarijus yra greitas susisiekimo ministro pakeitimas. Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Rokiruotės kontūrai, ko gero, yra aiškūs: į susisiekimo ministrus LLRA buvo viešai, kaip kandidatą, įvardijusi dabartinį susisiekimo viceministrą Vladislavą Kondratovičių, kuris ministerijoje dirba nuo 2013 m., užėmė įvairias svarbias pareigas ir žino sritį, ministerijos veiklos turinį ir tikrai galėtų greitai pakeisti ministro postą J. Narkevičių“, – Eltai geriausią galimą valdančiųjų sprendimą įvardijo A. Krupavičius, pridūręs, jog tai būtų protingiausias ir mažiausiai darantis nuostolių kelias.
Jam antrino ir R. Urbonaitė.
„Iš LLRA šito posto niekas neatima, pradėkime nuo to. Jie galėjo priimti tą sprendimą – paimti ir pakeisti ministrą bei nebetempti gumos – matomos didžiulės įtampos, galbūt tai būtų naudinga dėl to paties biudžeto, taip pat dėl to, kad nebūtų nukreipiamas dėmesys.
Galima įvairiai svarstyti, ar J. Narkevičiaus tos nuodėmės tokios didelės, bet vis dėlto mes kalbame apie tam tikrą politikos standartą ir ta etinė, moralinė pusė negali būti visada paraštėse. Jeigu jie būtų patys tai padarę ir pagalvoję, tai galbūt dabar nereikėtų kurti visokių istorijų apie sąmokslo teorijas, kad kažkas nori sugriauti valdančiąją koaliciją. Jie gali viską labai ramiai išspręsti pakeisdami ministrą ir tiesiog niekas nebeturės prie ko prikibti“, – kalbėjo politologė.
A. Krupavičiaus teigimu, ilgai besitęsianti istorija būtų nenaudinga tiek valdantiesiems, tiek Vyriausybei, tiek pačiai LLRA-KŠS.
„Vyriausybės darbotvarkė ir taip yra perpildyta. Pagrindinis klausimas, kur ietys laužomos ir jos bus laužomos artimiausioje ateityje – valstybės biudžetas. Valdančiajai koalicijai, Vyriausybei ir premjerui papildomo galvos skausmo dėl susisiekimo ministro tikrai nereikia“, – teigė A. Krupavičius.
Valdantieji turėjo būti pasirengę
Tuo tarpu MRU politologė R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad valdantieji, premjerui S. Skverneliui turint nedarbingumą, turėjo nuolat su juo komunikuoti ir būti pasirengę tokiems scenarijams.
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Turėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris leidžia ministrui pirmininkui užsiimti pirmiausia savo gydymu, o visi kiti tuomet padaro visus darbus. Dabar toks jausmas, kad to tikro dialogo bei veiksmų koordinavimo nelabai yra. Tarsi Vyriausybė sau, premjero frakcija sau, o premjeras, aišku, dabar turi kitą prioritetą, kas yra visiškai logiška. Net neatsistatydinęs premjeras galėjo būti geresnėje situacijoje, jeigu kiti politikos veikėjai būtų tai įvertinę ir surėmę pečius tam, kad amortizuotų tą sudėtingą situaciją“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Vis dėlto, MRU politologės teigimu, valdantieji, vietoje krizės sprendimo, prioritetus dėliojasi kitaip.
„Kad nėra noro koncentruotis būtent į esmines problemas, į stabilumą, suremiant pečius dėl to paties biudžeto, rodo tokie faktai, kaip, pavyzdžiui, įtraukimas į darbotvarkę klausimo dėl 3 proc. rinkimų kartelės. Tai rodo, kad politikai visiškai apie kitus dalykus galvoja“, – pridūrė R. Urbonaitė.
Ketvirtadienį susisiekimo ministrui J. Narkevičiui prezidentas G. Nausėda išreiškė nepasitikėjimą ir paragino jį trauktis iš pareigų, primena ELTA. Šalies vadovo abejones tolesniu J. Narkevičiaus darbu Vyriausybėje lėmė skandalai, į kuriuos per pastarąsias kelias savaites ministras įsivėlė.
Prezidentui pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, R. Karbauskis žurnalistams sakė apgailestaujantis, kad, jo teigimu, šalies vadovas, stokodamas patirties savo poste, pasidavė opozicijos spaudimui ir organizuotam puolimui prieš J. Narkevičių.
Pinigų plovimo skandalas ir su juo susijęs smūgis „Swedbank“ reputacijai turi būti įveikti, tačiau tam būtina išsiaiškinti problemų esmę, Taline kalbėjo naujasis „Swedbank“ valdybos pirmininkas Goranas Perssonas.
„Metų pradžioje prasidėjęs pinigų plovimo skandalas bankui yra rimta problema, nes „Swedbank“ remiasi itin aukštais moralės standartais“, – G. Perssoną cituoja Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
„Deja, šiuo metu „Swedbank“ daugeliui asocijuojasi su pinigų plovimo skandalu. Šią situaciją mano vadovaujama banko valdyba yra pasiryžusi ištaisyti“, – pridūrė jis.
Pasak G. Perssono, pinigų plovimo prevencijai „Swedbank“ yra pasirengęs skirti itin daug lėšų. Bankas taip pat sugrįš prie 2005-2007 m. laikotarpio ir patikrins milijonus tuo metu atliktų bankinių operacijų, kad išsiaiškintų, kas tiksliai tada įvyko.
„Tuo pačiu negalime būti naivūs, kadangi panašios problemos gali pasikartoti jau artimiausiu metu. Turime būti pasirengę naujiems išbandymams. Todėl aš pažadu glaudžiai bendradarbiauti su Estijos finansų inspekcija ir kitomis įstaigomis“, – pabrėžė G. Perssonas.
Jis, be kita ko, užtikrino, kad Estija yra labai svarbi rinka „Swedbank“, todėl bankas šioje šalyje ketina ne tik likti, bet ir tęsti augimą.
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas prasidėjo vasarį, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT paviešino informaciją, kad tarp sąskaitų „Swedbanke“ ir pinigų plovimu kaltinamame „Danske Bank“ buvo pervesta milijardai eurų įtartinos kilmės lėšų.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Nuoširdžių premjero atsakymų į trečiadienį jam užduotus klausimus opozicijos partijų lyderiai sako nesitikį. Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena, kad aiškinantis skandalo, į kurį įsivėlė Saulius Skvernelis, priežastis, bent jau kaip kontekstas svarbi ir Rolandą Paksą iš prezidento posto išvertusi istorija.
Pasak valdantiesiems oponuojančių politikų, į klausimus, kodėl buvo užblokuota iniciatyva neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žurnalistams, ir kodėl buvo ištrintas įrašas su Vyriausybės vadovo pasisakymu, S. Skvernelis greičiausiai atsakys svaidydamasis sarkazmu ar kaltinimais kitiems.
Tačiau, pabrėžia politikai, opozicijos priedermė yra tokius klausimus užduoti ir kartu suteikti galimybę tam, kuris yra apkaltintas net galimu Konstitucijos sulaužymu, pasiaiškinti.
Nors ir netikėdami premjero geranoriškumu, politikai pabrėžia: S. Skvernelis turi prisipažinti davęs grubiai įstatymus sulaužiusį sprendimą pats arba parodyti pirštu į tą, kuris tai padarė.
„Tokie klausimai yra opozicijos priedermė ir teisinės valstybės pagrindas, kad žmogus apkaltintas, galbūt net Konstitucijos sulaužimu, turėtų galimybę atsakyti į tai, kas jį privertė Konstituciją laužyti. Ar kas už jį ją sulaužė“, – Eltai aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis.
Konservatorius, aiškindamas būtinybę gauti atsakymus į premjerui užduotus klausimus, prisiminė apkaltos būdu dėl sulaužytos Konstitucijos iš prezidento posto pašalintą R.Paksą.
Nors politikas aiškino, kad nenori sutapatinti skandalo, į kurį dėl Registrų centro duomenų įsivėlė S. Skvernelis, su R. Paksą iš prezidento posto išvertusia istorija, G. Landsbergis pabrėžė, kad visi esami precedentai yra svarbūs.
„Bendram kontekstui nereikia pamiršti, kad nušalintojo prezidento Rolando Pakso atveju taip pat buvo panašus atvejis. Tuomet pažeidimą padarė kaip ir ne pats tuometis prezidentas, o jo patarėjas. Tačiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad Paksas negalėjo nežinoti apie tą susiklosčiusią situaciją ir dėl to buvo apkalta. (…) Valstybė turi šiokią tokią institucinę istorinę atmintį, kurioje jau yra buvę visokių atvejų. Taigi ir politinių, ir teisinių precedentų jau esame turėję“, – priminė G. Landsbergis ir ragino, nepaisant paties paminėtų precedentų, nedaryti greitų apibendrinimų vertinant S. Skvernelio galimo nusižengimo mastą.
„Visgi pirmiausia mes turime išklausyti atsakymų. Premjeras turi pasakyti, kieno yra atsakomybė, kad šis grubus pažeidimas buvo padarytas. Pradėkime nuo to, o tada jau ir kitus žingsnius bei komentarus bus galima teikti“, – dėstė politikas.
Pasak jo, būtų privalumas jei visgi S. Skvernelis prisipažintų suklydęs. Tačiau, užsiminė konservatorius, prisipažinimas nuo politinės atsakomybės premjero neapsaugotų.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Žmogiška ir privalumas yra, jeigu žmogus pripažįsta savo klaidą. Tačiau visada yra ir politinės atsakomybės klausimas, kuris būtų svarstomas jau po pripažinimo“, – apibendrino G. Landsbergis.
Tuo tarpu liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas aiškina, kad jo tikslas uždavus premjerui klausimus yra tiesiog tiesos išsiaiškinimas.
Pasak liberalo, žiniasklaidos teisė yra žinoti, kas priėmė sprendimą, sunaikinti įrašus, kurių naikinimas prieštarauja pačios Vyriausybės kanceliarijos priimtiems statuto reglamentams ir sprendimams.
Tačiau daug vilčių, kad premjerui užduoti klausimai sulauks nuoširdžių atsakymų, neturėjo ir jis. Pasak politiko, S. Skvernelio atsakymai greičiausiai bus sarkastiški ir tiek opozicijos, tiek visuomenės interesų bei smalsumo nepatenkins.
Visgi, svarstė liberalas, jei premjeras ryžtųsi prisiimti atsakomybę už Vyriausybės sprendimus ir atskleistų visas kortas, premjero autoritetas bent jau jo akyse pakiltų.
„Aš manau, kad autoritetas pakiltų, jeigu jis pasakytų – taip, nuo pat rugsėjo 14 d. buvo padaryta klaida. Tačiau nežinau, ar jis puls ginti, ar puls smerkti, sakysime, Registrų centro vadovą ar kitų vyriausybinių institucijų veiksmus“, – apibendrino E. Gentvilas.
ELTA primena, kad Seimo nariai iš opozicinių TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės premjero S. Skvernelio prašo iš Seimo tribūnos atsakyti į klausimus dėl situacijos, susidariusios atsisakius neatlygintinai teikti žiniasklaidai informaciją iš valstybės įmonės „Registrų centras“.
Premjerui pateikti aštuoni klausimai, į kuriuos jis kviečiamas atsakyti artimiausiame Seimo posėdyje.
Žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė praėjusios savaitės trečiadienį Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.
Žurnalistai taip pat piktinosi, kad premjeras atsisako paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą, kuriame, manoma, S. Skvernelis žiniasklaidą priskyrė verslui, kuriam duomenų teikti nemokamai nereikia. Vyriausybės atstovai įrašą ištrynė, argumentuodami, kad pasitarimai nebuvo viešinami nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris, jos atstovų teigimu, leis žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Registrų centro.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad nėra raštu gavusi tokios informacijos, kokia yra pateikiama paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje.
Kartu šalies vadovė pabrėžia, kad skandalu, kuris kilo paviešinus VSD medžiagą, pasinaudoti siekia „valstiečiai“ ir tie, kuriems teisėsauga yra pareiškusi įtarimus dėl politinės korupcijos.
„Tokia apibendrinta ir susisteminta medžiaga apie „MG Baltic“ veiklą buvo padaryta pirmą kartą raštu ir pateikta komitetui (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, – ELTA), nes to komitetas prašė. Noriu dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad per visus devynerius metus, nuo 2009 m., Prezidentūra nėra gavusi raštu nieko. Mes buvome fragmentiškai informuojami žodžiu. O žodžiu ta medžiaga buvo teikiama tik ta apimtimi, kokia negalėtų trukdyti tyrimams“, – portalui delfi.lt sakė D. Grybauskaitė.
Duotame interviu D. Grybauskaitė pažymėjo, kad kilęs skandalas dėl neskaidrių ryšių tarp koncerno „MG Baltic“ ir politikų bus labiausiai naudingas tiems, kurie yra kaltinami politine korupcija, bei valdantiesiems „valstiečiams“.
Pasak Prezidentės, „valstiečiai“, kaip naujai atsiradusi politinė jėga, siekia pasinaudoti kilusiu skandalu, visus kitus kritikuojant.
„Labiausiai (paviešinta VSD medžiaga, – ELTA) bus naudinga įtariamųjų gynybai ir dabartiniams valdantiesiems, nes galima dešimties metų senumo informaciją volioti įvairiais atspalviais ir būdais, tad manyčiau, kad šie du interesantai labiausiai ir laimi“, – delfi kalbėjo šalies vadovė.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Parlamentinį tyrimą atliekančiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantis Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas kaltina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį Ramūną Karbauskį atviru viešu spaudimu šiam laikinosios komisijos statusą turinčiam komitetui.
Taip jis Seimo TS-LKD frakcijos narių, dirbančių NSGK, vardu reagavo į R. Karbauskio trečiadienį paskelbtą komentarą, kuriame jis pažėrė kritikos konservatoriams, kaltino juos prorusiškumu ir pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat reiškė pretenzijas Prezidentei.
„Vis dėlto mums nepriimtinas viešas spaudimas, kurį daro Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, tas žmogus, kuris padarė taip, kad nebūtų sukurta komisija dėl padėties žemės ūkyje, tas, kuris prekiavo ir tebeprekiauja trąšomis ar kažkokia žemės ūkio technika. Tuo tarpu tie pareiškimai, kurie dabar padaryti ir jo socialiniame tinkle, išviešinti interneto portaluose, mums susidaro toks įspūdis, kad taip mėginama paveikti mūsų partijos narius, metant jiems nepagrįstus kaltinimus, metant nepagrįstus kaltinimus ir partijai. Šiuo atveju, kadangi tyrimas nebaigtas, o išvados galbūt bus priimtos kitą savaitę, tai laikome atviru viešu spaudimu šios laikinosios komisijos nariams“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė A. Anušauskas.
Jo vertinimu, tokie R. Karbauskio pareiškimai tai yra niekas kitas kaip tik „atviras spaudimas, siekiant galbūt pridengti savo paties interesus ir bendravimą su Putino oligarchais“.
Paklaustas, kokių žingsnių imsis, A. Anušauskas sakė, kad apsiribos šiuo politiniu pareiškimu.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Šiuo atveju aš padariau politinį pareiškimą. Palikime tai politinių pareiškimų žanrui“, – sakė jis.
Į A. Anušausko kalbą sureagavęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad niekas nieko nebando apjuodinti, ir esą visas vaizdas bus aiškus po NSGK tyrimo išvadų, ir tai, matyt, konservatoriams kelia nerimą.
„Niekas nebando nieko apjuodinti, paprasčiausia aiškinamos aplinkybės, o visas vaizdas bus kaip ant delno, kaip ten atrodo Tėvynės sąjunga, o tai jiems kelia, ko gero, nerimą, nes blokavo mano klausimus ir tuo pačiu Gabrieliaus Landsbergio iškvietimą į NSGK“, – sakė D. Gaižauskas.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Anot jo, sprendimas nekviesti į kitą komiteto posėdį G. Landsbergio buvo priimtas kelių balsų persvara, buvo atsisakyta jį iškviesti, kad būtų „skaidru ir viskas būtų matoma“.
D. Gaižausko teigimu, yra klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti G. Landsbergis, pavyzdžiui, „patikslinti aplinkybes dėl galimos įtakos Tėvynės sąjungai kaip partijai arba politiniams procesams iš tam tikro koncerno“.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis apibendrino skandalą, kuris kilo paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją.
R. Karbauskio kritikos epicentre atsidūrė konservatoriai ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Valstiečių“ lyderis reiškė pretenzijas konservatoriams Andriui Kubiliui dėl pavėluotų deklaruoti interesų, Rasai Juknevičienei – dėl to, kad jos brolis, pasak R. Karbauskio, galimai turi sąsajų su strateginėmis Rusijos įmonėmis.
„Valstiečių“ lyderis, kaip ne kartą jau yra daręs, kaltino konservatorius, kad šie vadovaujasi V. Putino politikos standartais.
„Deklaruojame, kad mums nepriimtina Putino politika, tačiau tarp konservatorių atsiranda tokių, kurie priima Putino malonę įvairiomis formomis. Tai moralu? Kritikuojame Baltarusijos vykdomą energetikos projektą, Astravo atominės statybas, bet tuo pačiu konservatorių lyderiai palaiko ryšius ir interesų deklaracijose, kaip kad A. Kubilius, slepia interesus versluose, susijusiuose su Baltarusijos administracija, ir padeda jai plėtoti kitus energetikos projektus – saulės energijos ir biodujų sektoriuje“, – rašė R. Karbauskis.
Didžiosios Britanijos tarptautinio vystymosi ministrei trečiadienį iškilo grėsmė netekti posto dėl be leidimo surengtų susitikimų Izraelyje. Ji tapo naujausia į skandalą įsipainiojusia premjerės Teresos Mei (Theresa May) ministrų kabineto nare. T. Mei ministrę Priti Patel (Priti Patel) iškvietė iš vizito Afrikoje, kad ši pasiaiškintų dėl susitikimų su Izraelio politikais. Skelbiama, kad jų metu P. Patel iškėlė galimybę, jog Didžioji Britanija galėtų skirti paramą Izraelio kariuomenei.
P. Patel pirmadienį atsiprašė dėl 12 susitikimų, kurie įvyko rugpjūtį jai su šeima atostogaujant Izraelyje. Vieno jų metu politikė susitiko su šalies premjeru Benjaminu Netanjahu (Benjamin Netanyahu). Apie susitikimus ji iš anksto nebuvo pranešusi nei Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijai, nei T. Mei kanceliarijai.
Gavusi viešą premjerės papeikimą, P. Patel antradienį su trijų dienų vizitu išvyko į Ugandą. Tačiau šaltinis Didžiosios Britanijos vyriausybėje naujienų agentūrą AFP informavo, kad trečiadienį T. Mei prašymu ji išskrido atgal į Londoną.
Jei P. Patel būtų atleista, ji būtų antroji T. Mei ministrų kabineto narė, per savaitę netekusi posto. Pasigirdus įtarimams dėl seksualinio priekabiavimo, lapkričio 1 dieną iš posto pasitraukė gynybos ministras Maiklas Falonas (Michael Fallon).
„Viskas prasidėjo nuo straipsnio. Ir baigėsi vieną balandžio šeštadienį liaudies susirinkimu, kuriame dalyvavę 300 žmonių iš visų Estijos regionų, kurie siekė, kad rinkėjams būtų suteikta daugiau teisių pasisakyti, o šios Baltijos šalies politinis partinis kraštovaizdis būtų stipriai supurtytas. Sniego laviną pradėjo Silveris Meikaras, jaunas politikas iš nuo 2005 metais šalyje vadovaujančios dešiniųjų liberalų Reformų partijos.
2012 m. gegužę viename iš pagrindinių šalies laikraščių „Postimees“ jis paskelbė, kad aukšti partijos funkcionieriai daugelį kartų jam davė vokus su mažomis pinigų sumomis (iš viso 7350 eurų), kuriuos jis, nežinodamas jų kilmės, savo vardu turėjęs paaukoti partijai.
Pirmą kartą neturėjau galimybės nei dalyvauti Sausio 13-osios renginiuose, nei matyti juos televizijoje, todėl dabar man sunku įsivaizduoti, kokį įspūdį jie man būtų padarę.
Tačiau jau nelabai svarbu, kaip tas lemtingas dienas šiandien prisimena įvykių prie televizijos bokšto, Seimo, Televizijos dalyviai.
Žymiai svarbiau, kaip jiems pavyko visa tai perduoti tiems, kurie tada buvo maži, kurių dar visai nebuvo, o šiandien jie jau ima valstybės vairą į savo rankas arba į tą valstybę žiūri iš tolo – su nostalgija, su priekaištais, kad mes, čia pasilikusieji, neskubame jiems suteikti dvigubos pilietybės.
Ar tiems, kurie nebuvo Baltijos kely arba jo neprisimena, kurie negirdėjo Sausio 13-ąją tankų ir automatų šūvių, – ar jiems mes sugebėjome raštu, žodžiu, vaizdais perteikti tų įvykių tragizmą, žavesį, prasmę? Ar gatvėje paklausti – kas tą tragišką ir kartu pergalingą naktį šaudė prie Televizijos bokšto ir Televizijos? – jie nedvejodami neišpyškins: savi?
Vokiečių firma „Tutogen Medical GmbH“ pernai pasipildė implantų atsargas per tiekimus iš Latvijos, Estijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos. Bet pagrindine firmos tiekėja tapo Ukraina, kur medžiagos paėmimu transplantacijai iš žuvusiųjų kūnų legaliai užsiiminėjo daugiau kaip 20-imt teisminės medicinos institutų, praneša „Die Zeit“.Beje, firma transplantacijos medžiagomis aptarnavo Amerikos rinką.
Tačiau rugpjūtį, leidinio duomenimis, „Tutogen“firma savanoriškai atsisakė importo licencijos. Todėl rugsėjui užplanuotas organų priežiūros inspektavimas Ukrainoje neįvyko. „Tikriausiai per inspektavimą būtų išaiškėję nemalonūs dalykai“, – mano Martina Keller. „2012 metais Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atliko tyrimus dėl neteisėtai paimamų kūno dalių iš palaikų, kurie palietė tris teisminės medicinos institutus“, – rašo ji.
„96-ies žmonių, kartu ir Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio, žūtis lėktuvo katastrofoje prie Smolensko 2010-ųjų metų balandžio 10-ąją dieną tapo dar vienos katastrofos, tiesa, šiek tiek kitokios, priežastimi, – rašo “Der Spiegel”apžvalgininkas Ulrichas Kriokelis.
Jis taip pat rašo: „Begalė klaidų, padarytų tiriant iš tikrųjų nacionalinę tragediją, kursto sąmokslo teorijos šalininkus, netikinčius oficialiąja versija ir manančius, kad prieš jų prezidentą buvo įvykdytas pasikėsinimas”.
Nūnai išaiškėjo naujos detalės apie skandalą, kuris šiuo momentu atsiliepė ne tik buvusiam CŽV direktoriui Petraeusui, bet ir JAV ginkluotųjų pajėgų Afganistane vadui Johnui Allenui. Taip tvirtina „Daily Mail“.
Skandalo herojė – namų šeimininkė ir karinės bazės savanorė tarnautoja Gill Kelley, kuri gavo grasinančių laiškų nuo Petraeuso meilužės ir susirašinėjo su Allenu, primena žurnalistės Heili Piterson ir Megan Kenilli. Kelley ištekėjusi, turi tris vaikus.
2012 m. birželio 12 d. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų būstinės kompiuterio „pelėje“ bei prie būstinės esančiame vidiniame kiemelyje augančiame medyje surasta specialioji pasiklausymo įranga. Partijos atstovai neatmeta galimybės, kad incidentas susijęs su artėjančiais 2012 m. Seimo rinkimais.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl partijos centrinėje būstinėje aptiktos pasiklausymo įrangos. Skunde prašoma atvykti į įvykio vietą ir atlikti įvykio vietos apžiūrą bei užfiksuoti ir išimti surastą specialiąją techniką.
Reikia pasakyti, kad tarp daugybės kaltinimų man vyravo vienas tragikomiškas.
Nuostabą kėlė lenkų visuomenės nesiorientavimas Vilnijos kalbinėje situacijoje.
Rimti žmonės šaipėsi iš manęs dėl to, kad aš tvirtinu, jog didelėje Pietryčių Lietuvos dalyje šnekama ne lenkiškai, bet gudiškai (baltarusiškai), nors iš tikrųjų būtent taip ir yra, tai labai gerai žino lenkų kalbininkai.
Štai kaip buvo iš manęs šaipomasi: “Arba profesorius niekuomet nebuvo Vilniaus krašte, arba su nieku nekalbėjo, arba, pagaliau, neatskiria lenkų kalbos nuo gudų kalbos. Negalima būtų jam daryti tokių priekaištų, jeigu ne faktas, jog Zinkevičius yra lingvistas, be to, turintis didelį autoritetą” (Sztandar Mlodych, 1997 01 06). Kokia dezinformacinė demagogija!
Neteisėtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimas nėra tik dar vienas didelis skandalas. Jis turės labai rimtų ilgalaikių pasekmių. Tiek teisingumo, tiek ir politinė sistema bus gerokai supurtytos. Nors kol kas ir sunku pasakyti, kas atsiras vėliau.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, pirmą kartą tapo skandalo dalyve tiesiogine šio žodžio prasme. Tai – rimtas išbandymas. Tolesnis jos elgesys bus lemtingas.
Esant labai fragmentuotai ir neskaidriai partinei sistemai Prezidentė pusę savo kadencijos daugeliui buvo tikras švyturys ir vilties šaltinis.
Jos atsitraukimas nuo misijos kovoti už žmogų ir teisingumą būtų ypatingai skaudus. Ir, ko gero, artimiausius kelis metus ši netektis Lietuvą murkdytų bjaurioje pelkėje. Bet ar tikrai Prezidentė suklydo, palaikydama neteisėtus ministro Raimundo Palaičio veiksmus? Gal valstybės interesas, kurio mes dar nesuvokėme, buvo toks stiprus, kad dėl jo būtinai reikėjo kuo skubiau nušalinti pavojingus pareigūnus? Ir todėl tas akivaizdus negrabumas yra pateisinamas?
