Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė tvirtina, kad siuntimų pas gydytojus specialistus tvarka bus peržiūrėta. Anot jos, šią tvarką reikia keisti sistemiškai, koreguojant visą paciento kelią gydymo įstaigoje.
„Tai, kad reikia keisti siuntimų tvarką, ir ją reikia keisti sistemiškai, tas klausimas jau buvo identifikuotas daug seniau, ir su juo buvo pradėta tam tikra veikla ir darbas“, – Eltai sakė viceministrė. Ji pridūrė, kad šį klausimą ministerijoje sprendžia šeimos medicinos politikos darbo grupė ir atskira specialistų darbo grupė.
Pasak D. Jankauskienės, pakeisti siuntimų tvarką nėra taip paprasta, nes ji yra susijusi su visu paciento keliu gydymo įstaigoje – ir su IT sistema, ir tvarkomis bei aprašais.
„Siuntimų peržiūrėjimas yra susijęs ne vien tik su siuntimais, bet ir su slaugytojų, pavyzdžiui, įgalinimu“, – teigė ji.
Anot D. Jankauskienės, kai kuriuos siuntimus būtų galima pertvarkyti ir pakeisti nukreipimais, kuriuos išrašyti galėtų ir slaugytojai. Viceministrės teigimu, pacientus būtų galima nukreipti į kitas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas, pavyzdžiui, Visuomenės sveikatos biurą.
„Arba, kai žmogus išrašomas iš ligoninės su trauma, pavyzdžiui, jam yra lūžęs kaulas, ir jam reikia atvykti pas traumatologus kontrolei, pasižiūrėti, kaip sugijo, tai užtektų epikrizėje (ligos istorijos baigiamojoje dalyje – ELTA) parašyti, kad kontrolė paskiriama po 3 mėnesių, ir tas prilygtų siuntimui“, – siūlė D. Jankauskienė.
Jos teigimu, tokiu atveju pacientui nebereikėtų papildomai lankytis pas šeimos gydytoją.
ELTA primena, kad prezidentūra sausio pradžioje pasiūlė eilių pas gydytojus problemą išspręsti peržiūrint siuntimų tvarką. Anot prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės, kai kurie siuntimai yra pertekliniai ir palankūs tik apskaitai ir apmokėjimams už paslaugas.
Penktadalis pacientų (19 proc.) prisipažįsta davę kyšį valstybinėse klinikose ar ligoninėse, ketvirtadalis (25 proc.) – bent kartą pasinaudoję turimais asmeniniais ryšiais. Kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Transparency International“ 2021 m. Pasaulinis korupcijos barometras.
Rumunijoje kyšį sveikatos apsaugos sektoriaus atstovams prisipažįsta davęs kas penktas pacientas (22 proc.). Tai yra vienintelė ES valstybė, kurioje kyšininkavimas sveikatos apsaugoje didesnis nei Lietuvoje. Danijoje kyšį gydymo įstaigose teigia davę 1 proc. pacientų, Estijoje – 2 proc., Latvijoje bei Lenkijoje po 10 proc.
Per 4 metus bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje Lietuvoje sumažėjo 7 proc. (nuo 24 proc. 2016 m. iki 17 proc. 2020 m.). Šiuo metu aukščiausias kyšininkavimo lygis ES – Rumunijoje (20 proc.), Bulgarijoje (19 proc.), Vengrijoje ir Lietuvoje (po 17 proc.). Mažiausias – Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje (po 1 proc.). Europos Sąjungos vidurkis – 7 proc.
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (27 proc.) teigia per pastaruosius metus bent kartą pasinaudojęs asmeniniais ryšiais, siekdamas gauti viešąsias paslaugas. Daugiausiai taip teigiančių – Čekijoje (57 proc.), mažiausiai – Estijoje (12 proc.). ES vidurkis – 33 proc.
6 iš 10 gyventojų mano, jog Lietuvos valdžia yra paveikiama stambių interesų grupių. Daugiausiai taip manančių – Slovėnijoje (70 proc.), mažiausiai – Švedijoje (20 proc.). ES šalių vidurkis – 53 proc.
Tik kas ketvirtas gyventojas mano, jog Lietuvoje COVID-19 pandemija valdoma skaidriai. Daugiausiai taip manančių – Švedijoje (72 proc.), mažiausiai – Ispanijoje (20 proc.). ES vidurkis – 44 proc.
Tris kartus daugiau gyventojų nei prieš 4 metus palankiai vertina valdžios darbą sprendžiant korupcijos problemą Lietuvoje (42 proc. 2020 m., lyginant su 13 proc. 2016 m.). Taip pat kas trečias gyventojas (32 proc.) mano, jog per pastaruosius metus korupcijos lygis šalyje sumažėjo. Daugiau taip manančių tik Slovakijoje (39 proc.) ir Graikijoje (33 proc.).
4 iš 10 gyventojų (44 proc.) teigia, jog priimdami sprendimus nacionalinės valdžios atstovai neatsižvelgia į gyventojų nuomonę. Daugiausiai taip manančių – Kroatijoje (71 proc.), mažiausiai – Suomijoje (17 proc.).
„Apmaudu, jog kyšininkavimo mastas sveikatos apsaugoje neleidžia Lietuvai galutinai atsikratyti tarybinio palikimo. Jei pagaliau susitvarkytume su šia problema gydymo įstaigose, taptume panašesni į mūsų šiaurės kaimynus, kurie beveik neduoda kyšių. Matau tai kaip vieną esminių šios Vyriausybės ir, konkrečiai, Sveikatos apsaugos ministerijos antikorupcinių uždavinių“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
6 iš 10 gyventojų sutinka (58 proc.), jog jie gali lemti pokyčius kovoje su korupcija. Daugiausiai taip manančių – Italijoje ir Portugalijoje (po 85 proc.), mažiausiai – Lenkijoje (23 proc.). ES vidurkis – 64 proc.
Beveik pusė gyventojų (45 proc.) teigia, jog Lietuvoje galima pranešti apie korupciją nebijant susidorojimo. ES vidurkis – 47 proc.
Beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas (8 proc.) teigia susidūręs su situacija, kai viešojo sektoriaus atstovai mainais į viešąsias paslaugas pateikia seksualinio pobūdžio pageidavimų (angl. sextortion). Daugiausiai taip teigiančių – Bulgarijoje (17 proc.), mažiausiai – Suomijoje (2 proc.). ES vidurkis – 7 proc.
Pasaulinis korupcijos barometras – tai „Transparency International“ organizuotas sociologinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti žmonių korupcinę patirtį ir jų nuomonę apie šalies institucijų korupcijos lygį.
2020 m. spalio 26 d. – lapkričio 19 d. buvo apklausti 1 000 Lietuvos gyventojų. Tyrimą atliko bendrovė „Kantar”.
Medikų protestas prieš mobingą gydymo įstaigose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį Vilniuje, prie Sveikatos apsaugos ministerijos, surengtas mitingas prieš mobingą.
„Šią akciją surengti paskatino liūdnas atvejis Šiauliuose”, – LRT.lt sakė protesto iniciatorė Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio gydytoja gastroenterologė Eglė Navickienė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, atvykęs prie ministerijos, sakė palaikantis protestuojančius medikus.
Anot jo, remiantis turima medžiaga, gali būti nušalinamas Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika.
„Yra planas, kad vadovas bus nušalintas pirmadienį”, – sakė ministras.- Pradėjome nagrinėti visą medžiagą, dirba Pokyčių grupė, susirinko pastarųjų dvejų metų informaciją, detaliai žiūrime jos turinį”.
Ministras sakė, kad pagal Lietuvos specialių pranešėjų apsaugos įstatymą yra gautas pranešimas, turimas pavedimas iš Generalinės prokuratūros išnagrinėti medžiagą.
„Svarstau ir panašu, kad pirmadienį bus pasirašytas mano įsakymas dėl galimo darbo pareigų pažeidimų tyrimo komisijos sudarymo. O Pokyčių grupė man yra pateikusi pasiūlymą, kad tyrimo metu vadovas turėtų būti laikinai nušalintas nuo pareigų”, – sakė sveikatos apsaugos ministras. Medikai protestuoja prieš mobingą gydymo įstaigose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į mitingą prie Sveikatos apsaugos ministerijos medikai susirinko reaguodami į tragišką įvykį, kai iš gyvenimo pasitraukė jauna Šiaulių ligoninės gydytoja.
Airijos Sveikatos paslaugų tarnybos (HSE) informacinių sistemų, nukentėjusių praėjusią savaitę per kibernetinę ataką, atkūrimas gali atsieiti dešimtis milijonų eurų. Tai pirmadienį radijo stoties RTE laidoje „Morning Ireland“ pareiškė tarnybos vadovas Paulas Reidas.
„Mes turėsime atlikti rimtus atkūrimo darbus“, – sakė jis, pažymėdamas, kad išlaidos gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
Valstybės ministras viešųjų pirkimų ir e. vyriausybės klausimams Ossianas Smythas pareiškė, kad jam nieko nežinoma apie duomenų praradimą dėl kibernetinės atakos. „Mes turime rezervines kopijas, šiuo metu mums nežinoma apie kokį nors duomenų praradimą“, – cituoja jį RTE.
Gegužės 14 d. HSE savo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad prieš ją buvo surengta plataus masto kibernetinė ataka naudojant išpirkos reikalaujantį virusą, kuris blokuoja prieigą prie kompiuterių. Tarnybos IT sistema buvo laikinai išjungta siekiant apsaugoti ją nuo programišių veiksmų ir įvertinti padarytą žalą.
Gegužės 16 d. televizijos kanalas RTE pranešė, kad programišiai, kaip spėjama, iš Rytų Europos šalių, atakavo Airijos sveikatos apsaugos ministerijos informacines sistemas. Pasak kanalo, į ministerijos sistemas tikriausiai įsilaužė tie patys programišiai, kurie atakavo HSE.
Naujausiais duomenimis, šalies greitosios pagalbos medicinos tarnybos ir dauguma ligoninių dirba įprastu režimu, bet daugelyje klinikų buvo atšaukta neskubi registracija pas specialistus, taip pat ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems reikalinga spindulinė terapija.
Vyriausybė nusprendė nebetęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, antradienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Nuo vidurnakčio, (balandžio – ELTA) 7 dienos 00.00 valandos atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių. Šis ribojimas buvo grąžintas ribotam laikui, per Velykas“, – spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
„Vyriausybė priėmė sprendimą šio ribojimo nebetęsti ir naudoti priemones, kurios yra susijusios su vakcinavimu, testavimu ir pačios visuomenės palaikymu“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.
Praėjusią parą, pirmadienį, Lietuvoje patvirtinti 686 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės. Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu siekia 382,3 atvejo.
Šiuo metu karantino režimas yra pratęstas iki balandžio 30 dienos imtinai.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nauji ribojimai, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, bus įvesti ilgesniam laikui nei dvi savaitės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys po šeštadienį vykusio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.
„Nekalbama apie tai, kad mes savaitei ar dviem savaitėms nusistatysime ribojimus. Kalbama apie tai, kad reikės ilgesnio laiko“, – žurnalistams Vyriausybės prieigose teigė A. Dulkys.
„Tokiems skaičiams, kokie šiuo metu yra Lietuvoje, ekspertai neturi net mokslinių tyrimų ar studijų, kurios galėtų mums patarti, kaip elgtis. Tai reiškia – situacija yra labai rimta“, – esamą epidemiologinę situaciją šalyje apibendrino sveikatos apsaugos ministras.
„Dabar reikia visiems kartu susivienyti, o negalvoti, kad aš elgsiuosi taip, kaip noriu, o kažkas už mane padarys ir pasieks tą tikslą“, – pažymėjo jis.
Visgi įrankių, kurių Vyriausybė artimiausiu metu ketina imtis stabilizuojant situaciją šalyje, A. Dulkys nekonkretizavo.
„Pagrindinis tikslas, kai yra valdomos krizės, negalima skleisti prieštaringų pranešimų visuomenei. Negalima sakyti nesuderintų pranešimų. Tad mes stengsimės komunikuoti kuo sklandžiau, kad visuomenė gautų tą žinią, kuri yra tikra ir už 3 valandų nekeičiama“, – sakė jis.
A. Dulkys taip pat tvirtino, kad dieną anksčiau Vyriausybėje posėdžiavę ekspertai sutiko, kad būtina siekti tikslų, kuriuos jis penktadienį įvardino kaip esminius suvaldant situaciją.
Tarp tokių tikslų – siekis, kad kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiuoju turėję asmenys būtų kuo greičiau izoliuoti, kad teigiamų testų skaičius, nemažinant testavimo apimčių, nuo visų atliktų tyrimų neviršytų penkių procentų ir kad pačių atvejų skaičius būtų mažesnis nei 200 per dieną. Taip pat ministras deklaravo, kad bus siekiama, jog šimtas COVID-19 sergančių žmonių neužkrėstų daugiau kaip 100 kitų žmonių.
„Jeigu mes visų tikslų nepasiekiame, nesugebame pasiekti, tai reiškia, kad mes pripažįstame pralaimėjimą virusui, ir mes pripažįstame, kad sveikatos apsaugos sistema eina visiško sugriuvimo link. Tad tam tikslui pasiekti reikės sutarti įvairias priemones“, – teigė jis.
A. Dulkys tokių priemonių nekonkretizavo, tačiau pažymėjo, kad jos bus susijusios su mobilumo ir judėjimo apribojimais.
„Manau, kad rytoj mes galėsime pasakyti. Dabar vyksta įtemptas darbas, analizė, diskusija“, – sakė ministras, atkreipdamas dėmesį, kad daugelis veiksnių lėmė itin blogą epidemiologinę situaciją Lietuvoje.
„Įtampa, stresas, medikų bendruomenės nuovargis, rinkimų procesas, užsitęsęs įgaliojimų Vyriausybei perdavimas, šventinis periodas. Visa tai yra koks tik begali būti blogiausias kokteilis“, – apibendrino ministras.
Priesaiką penktadienį davusi I. Šimonytė šeštadienį susitinka su dešimčia savo Vyriausybės ministrų aptarti kitų metų biudžeto projekto bei COVID-19 valdymo klausimų.
Lietuva ketvirtą parą fiksuoja didesnį nei trys tūkstančiai užsikrėtimų koronavirusu skaičių per parą. Penktadienį, ištyrus 13 428 ėminius, nustatyta 3303 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
Neatmeta griežtesnių karantino priemonių
Kaip penktadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė, nereikėtų atmesti galimybės, kad nuo pirmadienio Lietuvoje gali būti įvesti nauji karantino ribojimai. Sekmadienį kaip tik numatomas ir pirmasis Vyriausybės posėdis. Jis bus skirtas koronaviruso pandemijos valdymo klausimams.
Dar iki Seimui penktadienį patvirtinant Vyriausybės programą, I. Šimonytė ne kartą išsakė nuomonę, kad reikia griežtinti karantino sąlygas, jei norima suvaldyti pandemiją. COVID-19 pandemijos suvaldymo klausimus I. Šimonytė aptarė penktadienį su ekspertais.
Penktadienį A. Dulkys konkrečių priemonių neįvardino, tačiau minėjo, jog šios bus susijusios su karantinu ir žmonių judėjimo apribojimu, su gyventojų vakcinacija, pagalba gydymo įstaigoms, globos namų ir kitų rizikos objektų priežiūra. Galiausiai – su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbo optimizavimu.
Vyriausybės sprendimu karantinas pratęstas iki gruodžio 31 dienos.
Automatai. Slaptai.lt nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia nematąs nieko keisto, kad premjeras Saulius Skvernelis sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą padovanojo šaunamąjį ginklą. Politiko teigimu, kadangi už nuopelnus šaliai medalius ir ordinus dalina prezidentas, Vyriausybės vadovas koronaviruso krizės problemas sprendžiančiam ministrui pasirinko įteikti ginklą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Galime dovanoti ordinus, medalius, galime dovanoti vardinius ginklus: tai yra viena iš formų, kaip padėkojama žmogui už tarnystę visuomenei. Šiuo atveju premjeras pasirinko tokį sprendimą.
Ordinus ir medalius savo sprendimais dalina prezidentas, premjeras šiuo atveju padarė tai, ką jis galėjo padaryti“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
Komentuodamas viešo dėmesio susilaukusią dovaną, R. Karbauskis, viena vertus, pabrėžė, kad tokio pobūdžio dovanas teikti leidžiantis įstatymas yra priimtas seniai.
„Įstatymas, kuris leidžia dovanoti vardinį ginklą – šaltąjį arba, šiuo atveju, pistoletą – yra seniai priimtas ir jis buvo taikomas daug kartų ir įvairių premjerų, ir prezidentų“, – akcentavo politikas.
Kita vertus, sakė „valstietis“, šiek tiek neįprasta, kad ir anksčiau vyravusi praktika viešo dėmesio susilaukė būtent dabar. Anot R. Karbauskio, tai gali būti susiję su tuo, kad yra siekiama pakenkti tiek vieno, tiek kito politiko populiarumui.
„Šiuo atveju šnekama apie du politikus ir apie labai ryškius politikus – o jiems reikia kažkaip reitingus sumažinti – tai tokiu atveju šnekama, kad padovanojo“, – samprotavo R. Karbauskis ir dar kartą pridūrė, kad premjeras, dovanodamas A. Verygai ginklą, tiesiog laikėsi įstatymo.
„Įstatymas tai leidžia padaryti, premjeras naudojasi įstatymu ir padėkojo ministrui už darbą, kuris buvo padarytas. Aš manau, kad tai padaryta įvertinant ir tai, kad ministras yra šaulys, ir šis ginklas, kurį jis gavo dovanų pagal įstatymą, bus naudojamas šaulio tarnyboje.
Nemanau, kad tai yra atvejis, apie kurį reikėtų labai daug šnekėti“, – apibendrino R. Karbauskis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė laikraščio „Politico“ paskelbtą informaciją, kad esą jis ketina atleisti šalies sveikatos apsaugos sekretorių Alexą Azarą. Baltųjų rūmų šeimininkas pabrėžė, kad žinybos vadovas gerai atlieka savo darbą.
„Pranešimai, kad aš atleisiu Alexą Azarą, – klastotė. Melaginga žiniasklaida tai žino, bet mėgina trūks plyš sukelti visuomenėje suirutę. Jie (žiniasklaida) net nepasiteiravo apie tai, – parašė sekmadienį tviteryje D. Trumpas. – Alexas puikiai dirba“.
Šeštadienį leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais Vašingtono administracijoje, pranešė, kad svarstoma galimybė atstatydinti sveikatos apsaugos sekretorių Alexą Azarą. Anot šaltinių, Baltieji rūmai nepatenkinti pareigūno veiksmais kovoje su koronaviruso plitimu šalyje.
Izraelio sveikatos apsaugos ministras Yaakovas Litzmanas užsikrėtė naujuoju koronavirusu. Tai ketvirtadienį pranešė valstybinė radijo stotis „Kan“, remdamasi ministro kanceliarijos pareiškimu.
Jos duomenimis, koronavirusas nustatytas ir Y. Litzmano žmonai. Ministras tęs darbą iš namų, laikydamasis gydytojų rekomendacijų.
Iki trečiadienio vakaro Izraelyje nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius išaugo iki 6 092, per parą jis padidėjo 710, mirusiųjų skaičius pasiekė 25.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė per 850 tūkstančių žmonių, daugiau kaip 42 tūkstančiai infekuotųjų mirė.
Vaistai. Slaptai.lt fotografija
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kyla grėsmė, kad dėl Kinijoje siaučiančio koronaviruso gali sutrikti vaistų, kurių komponentai gaminami Kinijoje, tiekimas. Ministras ketvirtadienį dalyvavo neeilinėje Briuselyje vykusioje ES ministrų taryboje, kurioje apsikeista nuomonėmis dėl pasaulio dėmesį pritraukusio viruso suvaldymo.
„Šalys išsakė susirūpinimą dėl vaistų sudedamųjų dalių gamybos Kinijoje ir skatino Europos Komisiją (EK) įvertinti galimus tiekimo sutrikimus bei imtis priemonių, kaip jų išvengti“, – teigia ministras A. Veryga Eltai atsiųstame pranešime.
Pasak jo, daugelis kolegų ministrų akcentavo, kad būtina sukurti mokslinių duomenų platformą, kuria galėtų pasinaudoti ne tik šalių narių farmacijos pramonės, bet ir mokslo atstovai, kad tik greičiau būtų sukurta ir išbandyta reikiama veiksminga vakcina.
Ministro A. Verygos teigimu, pabendravus su kolegomis ministrais iš kitų ES narių, paaiškėjo, kad visos bendrijos šalys yra gerai pasirengusios suvaldyti esamą situaciją dėl koronaviruso plitimo.
Kaip teigiama atsiųstame pranešime, šalys narės sutarė, kad šiuo atveju ES labai svarbu į kovą su koronavirusu įtraukti kuo daugiau farmacijos pramonės ekspertų, nuolat vykdyti rinkos produktų analizę. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Anot A. Verygos sutarta, kad žmonėms skleidžiama informacija turi būti pagrįsta įrodymais, laiku valdyti tikrovės neatitinkančias žinias, t.y. krizines situacijas, nes tik taip galima mažinti nepagrįstą paniką. Be to, valstybės narės sutarė, kad būtina stiprinti finansavimą siekiant suteikti pagalbą mažiau išsivysčiusių trečiųjų šalių gyventojams.
„Tai svarbu, nes šie žmonės turi turėti daugiau garantijų gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, ypač kriziniais atvejais, pavyzdžiui, esant epidemijoms, masiniams susirgimams. Deja, šiuo metu Afrikos žemyno valstybių gyventojai turi per mažai garantijų į sveikatos apsaugą arba išvis neturi jų“, – sako ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad grėsmė, jog koronavirusas gali patekti į Lietuvą, yra „labai reali“.
„Jis (koronavirusas. – ELTA) ne tik beldžiasi, bet yra tas sienas (Europos. – ELTA) kirtęs, nes yra fiksuoti susirgimo atvejai, yra atvykusių, bet vis tik tarp Europoje esančių žmonių, gyventojų jis yra, kol kas gal neplinta, bet grėsmė yra reali“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Veryga.
Pasak ministro, yra daug būdų, kaip koronavirusas galėtų patekti į Lietuvą.
„Žinoma, gali būti (kad koronavirusas atsiras Lietuvoje. – ELTA). Nepaisant to, kad šalys, taip pat ir Lietuva, imasi priemonių saugotis ir bent jau apsisaugoti nuo tokių pačių pavojingiausių atvykimo kelių ir izoliuoti asmenis, bet puikiai suprantame, kad judėjimo kelių ir būdų yra labai daug. Lietuva yra Šengeno šalis. Atvykimo keliai yra ne tik oro uostai, ne tik laivai, bet yra ir automobilių keliai, tai tikrai tas virusas, labai realu, kad gali atkeliauti į Lietuvą“, – teigė A. Veryga.
„Dabar stebime oro uostuose, bet tikrai neatmestina galimybė, kad teks tas priemones plėsti“, – pridūrė jis. Kinija: koronaviruso aukų skaičius didėja. EPA-ELTA nuotr.
Kaip ELTA jau rašė, nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius Kinijos Hubėjaus provincijoje, palyginti su ankstesne para, daugiau nei padvigubėjo. Naujų infekcijų skaičius išaugo kone 10 kartų.
Naujų infekcijų padaugėjo nuo 14 840 iki 48 206. Ankstesnę parą Hubėjuje buvo pranešta apie 97 mirusiuosius ir 1 638 naujus ligos atvejus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Pasauliui dėmesį sutelkus į Kiniją, kur šimtai žmonių užsikrėtė mirtinu koronavirusu bei kelios dešimtys nuo jo mirė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad Kinija ėmėsi precedento neturinčių priemonių – dėl viruso plitimo uždarė keletą miestų, kuriuose gyvena dešimtys milijonų žmonių, intensyviai vykdomos ir kitos ligos plitimą stabdančios priemonės. Dėl to, sako profesorius, tikimybė, kad virusas ateis į Lietuvą, nėra itin didelė.
Kartu prof. dr. S. Čaplinskas pažymi, kad Lietuvoje veikia ekstremalių situacijų valdymo centrai, taip pat ir jo vadovaujama įstaiga – ULAC informacija nuolat keičiasi su užsienio partneriais, tad, ramina profesorius, situacijos, kada įstaigos netikėtoje situacijoje „nesusidirba“, neturėtų pasikartoti.
Ramina lietuvius: rizika yra, tačiau karantinų įvesti tikrai nereikės
„Mūsų institucija vykdo epidemiologinę stebėseną, analizę, labai glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis užsienyje būtent skleidžiant tą informaciją, taip pat ir metodinę informaciją. Mums asmeniškai tokių problemų kaip nesusidirbimas nekyla – tiek gauti informaciją iš kolegų čia, tiek užsienyje, tiek ją perduoti“, – Eltai sakė prof. dr. S. Čaplinskas.
Jis taip pat informavo, kad ULAC tinklalapyje yra visa reikalinga informacija, kuri nuolat atnaujinama – pateikiamas koronaviruso sukeltų ligų atvejų žemėlapis, elgesio rekomendacijos, taip pat reklaminiai skydeliai.
„Šiandien, kalbant apie rekomendacijas, ką daryti Lietuvoje, tai remtis MERS (koronaviruso – ELTA) rekomendacijomis, kurios mūsų yra paruoštos lietuvių kalba. Jos visos jau yra sudėtos mūsų tinklapyje“, – teigė prof. dr. S. Čaplinskas.
Paklaustas, kokia tikimybė, kad koronavirusas gali atklysti į mūsų šalį, profesorius nuramino, kad net ir pasitvirtinus tokiems atvejams, Lietuvai epidemija negresia.
„Mano prognozėmis, tai vargiai ar dabar Pasaulio sveikatos organizacija priims sprendimą, kad tai yra tarptautinė grėsmė pasaulio sveikatai. Ko gero, dar nebus toks sprendimas priimtas. Net jei ir būtų priimtas, tai Lietuvai išliks ta vadinamoji moderate – vidutinė rizika. Tai reiškia, kad visai rizikos atmesti negalima, bet ji nėra tiek didelė, kad reikėtų įvesti karantinus ar panašiai“, – kalbėjo ULAC vadovas, pridūręs, kad šiuo metu reikia stebėti mokslo bendruomenės pranešimus, taip pat Kinijos valdžios sprendimus.
Apie tai, dar kartą patikino prof. dr. S. Čaplinskas, Lietuvoje taip pat operatyviai informuoja ULAC.
Kinijos veiksmai teikia vilties
Profesorius Eltai papasakojo ir apie tikimybę užsikrėsti koronavirusu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis nuo sergančiojo. Mirtingumas nuo šio viruso, sukeliančio ūminį kvėpavimo takų sindromą, paskutinėmis žiniomis, siekia 4 proc.
„Vidutiniškai, pagal šios dienos duomenis, dabar žmogus, užsikrėtęs koronavirusu, gali užkrėsti nuo 1,4 iki 2,5 žmogaus. Toliau galbūt tie skaičiai keisis į vieną ar kitą pusę, bet tai neaišku. Palyginimui – sergantys tymais užkrečia nuo 12 iki 18 žmonių. Sergantys Ebola užkrėsdavo panašiai – nuo 1,5 iki 2,5, bet susirgę ja, mirdavo nuo 25 iki 90 proc. Tymais – nuo 0,1 iki 0,2 proc. Šiuo naujuoju koronavirusu – 4 proc. žmonių“, – informavo ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas.
Jis taip pat teigė, kad mirštamumas nuo šios užkrečiamosios ligos turėtų mažėti, nes ji vis dažniau diagnozuojama lengvų stadijų. Institucijos, anot S. Čaplinsko, stengiasi teikti naujausius duomenis, taip pat nekelti nereikalingos isterijos.
„Precedento neturintis įvykis, ką daro Kinija, – įvedė karantiną trijuose milijoniniuose miestuose, tokiu būdu stengdamasi sustabdyti to viruso plitimą. (…) Iki šiol nebuvo tokių duomenų, kad kitose šalyse žmonės būtų užsikrėtę tose šalyse, nes jie visi jau atvažiavo užsikrėtę iš Kinijos. Tai teikia tam tikros vilties, kad visos šitos priemonės galbūt padės sustabdyti tolesnį plitimą. Pirmas židinys, kaip žinoma, ko gero, likviduotas, nes Uhano (protrūkio epicentras Kinijoje – ELTA) turgus yra uždarytas ir dezinfekuojamas“, – pabrėžė profesorius.
Prof. dr. S. Čaplinskas dar kartą bendrai patikino, kad visos tarnybos Lietuvoje turi informaciją, kaip elgtis susidūrus su galimu koronaviruso atveju.
Kinijos žemėlapis
„Kaip viskas vyksta, yra aprašyta, ir tarnybos žino, ką reikia daryti – tiek medikai, tiek (…) pasienis, oro uostai, vandens uostai. Visos šitos procedūros yra aiškios. Kitas klausimas yra, kad mes nuolat galime susidurti su šitokiais naujais iššūkiais. (…) Ta grėsmė visada bus, kitas klausimas – kiek ji didelė, ir svarbu, ką daro dabar pasaulio ir mokslo visuomenė – keistis informacija ir operatyviai reaguoti“, – pridūrė ULAC direktorius.
Kinija skuba vos per 10 dienų pastatyti naują ligoninę šimtams užsikrėtusių žmonių mirtino koronaviruso protrūkio epicentre Uhane, paskelbė valstybinė žiniasklaida. Ligoninę Uhane tikimasi atidaryti vasario 3 d. Joje būtų gydomi jau 41 gyvybę pasiglemžusiu koronavirusu užsikrėtę žmonės.
Kinijos pareigūnai tvirtino, kad viruso protrūkis tikriausiai prasidėjo viename iš jūros gėrybių turgų Uhane, o virusą pernešti esą galėjo gyvūnai. Šiuo metu koronavirusas diagnozuotas žmonėms kai kuriose kitose Azijos šalyse ir už žemyno ribų.
Penktadienį buvo paskelbta apie pirmuosius užfiksuotus koronaviruso atvejus Europoje – Prancūzijoje buvo patvirtinta, kad trys asmenys, lankęsi Kinijoje, yra užsikrėtę šiuo virusu. Apie pirmą šalyje koronavirusu apsikrėtusį asmenį šeštadienį paskelbė ir Australija.
Nepalankaus teismo sprendimo sulaukęs dėl įgaliojimų viršijimo nustatant kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl platesnio išaiškinimo.
„Kaip jūs žinote, teismas davė dar du mėnesius iki sprendimo įsigaliojimo, ir labai rimtai svarstome kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Tokio bendresnio išaiškinimo, ką vis dėlto gali nuspręsti ministras, ką gali savo sprendimais nustatyti, nes, mano supratimu ir kai kurių teisininkų nuomone, iš tikrųjų viską kelti į įstatymą, net smulkiausias detales, nėra racionalu (…) Manyčiau, tai būtų labai naudinga ir ateičiai tokį išaiškinimą gauti, kad ir kiti ministrai neįsiveltų į istorijas. Juk puikiai suprantate, kad niekas tų savo įgaliojimų viršyti nenori ir užklimpti tokiuose procesuose“, – teigė A. Veryga.
ELTA primena, kad LVAT anksčiau nutarė, kad sveikatos apsaugos ministras viršijo įgaliojimus nustatydamas kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką.
„Sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, kad apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos“, – rašoma išplatintame teismo pranešime.
LVAT taip pat pripažino, kad sveikatos apsaugos ministras nėra kompetentingas priimti sprendimą dėl vaistinio preparato išbraukimo iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, nes tokia jo teisė taip pat tiesiogiai nenustatyta įstatyme. Vaistinio preparato išbraukimu iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno yra sukeliamos pasekmės ne tik vaistinių preparatų tiekėjams, pagal kurių prašymą vaistiniai preparatai įrašyti į šį kainyną, bet ir pacientams, nes ribojama jų teisė įsigyti vaistinį preparatą, kurio kaina yra priimtinesnė.
Teismas nusprendė, kad neteisėtais pripažintos sveikatos apsaugos ministro įsakymų dalys neteks galios šių metų gruodžio 31 d. teismo sprendimą paskelbus Teisės aktų registre.
Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad po trečiadienį įvykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis jaučiasi ramus. Pasak ministro, pokalbio metu nebuvo kalbama apie jo likimą poste, tačiau, teigia A. Veryga, esant poreikiui, jis nesilaikytų įsikibęs kėdės.
„Po vakar susitikimo, kaip ir minėjo Prezidentūros atstovai, nebuvo kalbama apie mano poziciją, buvo kalbama apie sveikatos sistemą, apie iššūkius ir aš to tvirtumo nei daugiau, nei mažiau turiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
Jo teigimu, darbas politikoje yra neprognozuojamas.
„Politiko dalia yra tokia, kad niekada tu nežinai, kaip gali susidėlioti aplinkybės ir kada gali tekti su pozicija atsisveikinti. Ir anksčiau taip galėjo atsitikti, ir dabar taip gali atsitikti, tai aš į tą žiūriu labai ramiai“, – pažymėjo A. Veryga.
Pokalbis buvo dalykiškas ir produktyvus bei paliko gerą įspūdį, sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras, pažymėjęs, kad stengėsi atsakyti į visus G. Nausėdos klausimus.
„Aš gavau labai tokių dalykiškų klausimų ir tikrai labai džiaugiuosi, kad daugiau negu valanda buvo skirta laiko, ir aš daugybę dalykų galėjau paaiškinti, pateikti skaičius, argumentus ir, kiek supratau, daugeliu atveju pavyko vis dėlto man paaiškinti prezidentui, kodėl vienokie ar kitokie sprendimai buvo priimti“, – pridūrė A. Veryga.
ELTA primena, kad trečiadienį Prezidentūroje įvyko G. Nausėdos susitikimas su A. Veryga. Vykstant Vyriausybės formavimui, viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, jog G. Nausėda turi abejonių dėl A. Verygos darbo.
Prezidento susitikimai su naujai siūlomais bei esamais ministrais, planuojama, bus tęsiami visą savaitę.
Dažnas, paklaustas, kas yra valstybė, atsakys: „Valstybė – tautos namai“. Ir taip pat dažnas susivoks, jog kalba metaforiškai.
Viena, namas – tai apčiuopiamas, tūrį ir formą turintis pastatas, o valstybė – abstrakti struktūra.
Antra, abu, pastatas ir struktūra, renčiami iš skirtingų medžiagų. Pastatui reikalingi rąstai, plytos, cementas ir krūva visokių kitokių medžiaginių statybinių detalių. Valstybę gi struktūruojame iš gyvų žmonių.
Trečia, skiriasi įrankiai, instrumentai, kurių pagalba yra statomas namas ar valstybė. Iki šiol vargu ar kam būtų atėję į galvą „statyti“ valstybę kirvių, kaltų, grąžtų ar ekskavatorių pagalba.
Taip buvo iki šiol. Bet dabartinė valstiečių, žaliųjų ir dar nebežinia kokių (nes keičiasi vos ne kas pusmetį…) prie jų prisišliejusių politinių grupuočių vyriausybė posakį „Valstybė – tautos namai“ supranta valstietiškai tiesmukai, be jokių ten abstrakčių poezijų. Tad ir poška kirviai, džerška pjūklai, pjaustantys gyvąją visuomenės struktūrą, vyriausybei ėmusis veiksmų, kuriuos ji vadina reforma, o nuo aukštosios politikos tolėliau esantys tikrieji statybininkai vadintų remontu, renovacija.
Bet dabartinė vyriausybė tuo ir skiriasi nuo visų buvusiųjų, kad neskiria sparnuotosios poezijos nuo sunkiasvorės realybės, valstybės nuo namo, žmogaus nuo rąsto/plytos. Todėl ją teisingiau būtų vadinti ne vyriausybe, o statybos trestu.
Kažkas, gal premjeras, gal kokio Seimo komiteto pirmininkas davė nurodymą reformuoti arba renovuoti visą tą namelį – ir dūzgia tresto statybininkai, burzgia statybinė technika, griaudama, rausdama ir niokodama visa, kas painiojasi po kojų, kas trukdo kuo greičiau įvykdyti valstybinį užsakymą.
Sugalvojo vyriausias statybininkas reformuoti mokytojų darbo apmokėjimo sistemą – ir skuba buldozeriai, šluodami iš statybų aikštelės visa, kas ten stovėjo iki tol.
Kaip liudija mokytoja Rūta Andriuškevičienė, „Mokyklų naikinimas, gryninimas, o ir krepšelio politika sukūrė tokią atmosferą, kad pedagogai nebepajėgūs vieningai pasipriešinti absurdui /…./, nors ant jų galvų griūte griūva ŠMM ministrės Jurgitos Petrauskienės sprendimai. Paskutinis iš tų sprendimų paskelbtas vasarą: nuo rugsėjo pirmosios – etatinio apmokėjimo modelis. Negirdėta praktika: be pilotinio bandymo, be metodinių pasitarimų, be bendruomenės paruošimo. Sveikam, ne tik profesiniam, protui nesuvokiamas elgesys. Eksperimentas, nubraukiantis metų metus ruoštą ir jau veikusią kvalifikacinę apmokėjimo sistemą“.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nubraukti nubraukė, bet ar naujasis statinys pajėgs funkcionuoti?
Sugalvojo statybos tresto sveikatos poskyrio vyriausias statybininkas sveikai maitinti mūsų visų (o ne savo paties) vaikus – ir užvirė košę. Tik skirtingai nuo visokių avižinių, bulvių ar grikių košių, šitoji praktiškai nevalgoma.
Dabar kiekvieną darbo dieną tą valandą, kai mokyklose yra ilgosios pertraukos metas, miestų ir miestelių gatvėmis žygiuoja būriai didesnių ir mažesnių moksleivių, kažką įnirtingai kramsnojančių, o neretas dar ir glėbyje nešasi labai nesveikai atrodančių bandelių, dešrelių, kebabų šūsnį. Paklausti, iš kur ir kur žygiuoja, moksleiviai mielai paaiškina: „Pietaujame. Mokyklos valgykloje neskanu“.
Niekas nesako, kad bloga yra rūpintis mūsų vaikų sveikata. Bloga – rūpintis blogai ar kvailai.
Niekas negiria mūsų tautinės virtuvės su cepelinais, spirgais (beje, labai skanu…), kad labai sveika, neteigia, kad tradiciniai, biurokratiniai džiūvėsėliuose pavolioti traškūs kepsniukai – būtent tas patiekalas, kuris padės mūsų vaikams augti sveikais, gražiais, protingais. Bet ar kas apgalvojo, paskaičiavo, kaip atsilieps sveikatai toks prievartinis visų vaikų su skirtingais skoniais, įpročiais bei poreikiais sodinimas ant visiems vienodos beskonės, bet – gal būt!? („gal būt“ todėl, kad po mėginimo vaikus nuo sviesto persodinti ant margarino dietos aš visai nebepasitikiu sveikatos ministro nusimanymu tame, kas yra sveikas maistas) – sveikos dietos?
Jei kas pamėgino savo vienintelei atžalėlei staiga, per vieną dieną pakeisti įprastinį meniu, žino, kad tai beveik neįmanoma. Geriausiu atveju, ilgai ilgai įkalbinėjant, įtikinėjant, pažadant mainais už kiekvieną suvalgytą kąsnį nupirkti tą ir tą, nusivežti ten ir ten, gal ir užtektų kelių savaičių pastangų.
Bet kad taip staiga pavyktų „nusveikatinti” visą nuolat kokiam nors maistui pasirengusį paauglių kolektyvą?
Gal mokyklą kažkas supainiojo su konclageriu, kur išbadėję žmonės kimšo viską, ką tik jiems davė?
Baigiasi rugsėjis. Jau beveik mėnesį tęsiasi moksleivių protesto žygiai į artimiausias kebabines ir kitus nesveiko maisto „taškus“, ir galo jiems nesimato… Kiek „nesveikų“ produktų nusėdo moksleivių skrandžiuose, kraujyje, galiausiai – smegenyse?
Čia net nebetinka pagarsėjusi buvusio Rusijos premjero Viktoro Černomyrdino frazė: „Norėjome kaip geriau, gavosi kaip visada“. Mūsuoju atveju „gavosi“ net blogiau, nes tai, ką dabar mokiniai suvalgo greito maisto užeigose ir užbėgose, dar nesveikiau, nei ankstesnis maistas mokyklų valgyklose.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Tenka konstatuoti, kad sveikatos ministras pasirodė ne tik menkai nusituokiantis sveikame maiste, bet dar menkiau nusituokiantis ir jo specialybei artimesnėje srityje, kaip psichologija. Jis užmiršo, o gal nė nežinojo, kad žmonės, skirtingai nuo rąstų ir plytų, yra apdovanoti sąmone, emocijomis ir net protu… Ignoravo tokį reiškinį, kaip masių ar visuomenės psichologija, ir tai, kad politikams su ja reikia skaitytis nė kiek ne mažiau, kaip valstiečiams su orais, su įvairiais klimato reiškiniais!
Ar kas paskaičiavo, kaip brukama naujovė atsilieps moksleivių psichinei savijautai, nuotaikai, o gal ir fizinei sveikatai, nes juk ne visi pagal vienodą modelį yra nulipdyti? Kaip ją vertins tėvai?
Ar apskritai bent viena šios vyriausybės institucija, imdamasi reformų, svarstė, skaičiavo ir apskaičiavo diegiamų pokyčių poveikį visuomenės savijautai, požiūriui į naujoves ir galų gale – reformų rezultatui?
Tokio pobūdžio tyrimus paprastai atlieka psichologai.
Prisimenu, jog pirmoji demokratinės Rusijos Federacijos reformatorių vyriausybė, vadovaujama Jegoro Gaidaro (tikiuosi, tą pavardę galiu minėti, nebijodama būti apšaukta įtakos agentu?) į savo sudėtį įtraukė vieną žinomiausių to meto psichologų Leonidą Gozmaną, ir jis dirbo joje visą laiką, kol gyvavo šis ministrų kabinetas.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kai Gaidaro vyriausybė buvo atstatydinta, L. Gozmaną pakvietė į JAV skaityti paskaitų apie emocionalių santykių psichologiją, politinę psichologiją (!!!) ir psichologinę Sovietų Sąjungos istoriją (įdomu, ar Lietuvoje turime bent vieną psichologą, skaitantį paskaitas apie atkurtos Lietuvos Respublikos politinę psichologiją ir psichologinę valstybės istoriją? Būtinai atvykčiau pasiklausyti…)
Beje, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, teikdama pasiūlymus dėl kainų reguliavimo, ragina atkreipti dėmesį į pasirenkamų priemonių įvertinimą bei pasekmių numatymą.
Ar išgirs jos raginimą miškus kertantys medkirčiai-valstiečiai? Ar pamatys jie galų gale, kad iš po jų reformų kirvių lekia ne skiedros, o gyvi žmonės?
Po trejus metus trukusio stojimo proceso Lietuva tampa elitiniu valstybių klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Trečiadienį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė Paryžiuje pasirašys stojimo sutartį.
Lietuva taps 36-ąja organizacijos nare, o kartu su ja stojimo sutartį taip pat pasirašys Kolumbija, apie kurios priėmimą į EBPO paskelbta praėjusią savaitę.
EBPO atstovai giria Lietuvą už šios pastangas ir greitą stojimo procesą, tačiau pagal daug rodiklių šalis vis dar atsilieka nuo organizacijos narių ir yra raginama pasitempti. Lietuvoje, organizacijos ekspertų teigimu, vis dar didžiulė socialinė ir pajamų nelygybė, blogos darbo sąlygos, didelis mirštamumas ir sparti emigracija.
Lietuvą pradėti stojimo procedūrą EBPO pakvietė 2015 metų balandį, tad per trejus metus šalis užbaigė stojimą. EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Mari Kiviniemi Lietuvos žurnalistams praėjusią savaitę teigė, kad Lietuvos stojimo procedūra buvo greita.
„Tai buvo trumpas stojimo laikotarpis, ir aš tai pastebėjau dar tuomet, kai pradėjome procedūrą, kad yra didelis noras įstoti. Lietuva buvo pasiruošusi reaguoti į EBPO užklausas ir tai grindė narystės kelią“, – tikino M. Kiviniemi.
Jos nuomone, šalis noriai ir sparčiai vykdė reformas, būtinas tapti EBPO nare, o įstojusi į organizaciją ji gali tikėtis didesnio pasitikėjimo iš investuotojų.
„Narystė rodo, kad šalis laikosi tų pačių taisyklių kaip ir kitos EBPO šalys, iš kurių investicijos ateina. Šia prasme, kai šalis prisijungia prie EBPO, ji parodo, kad yra rinkos ekonomika, demokratiška valstybė, kur saugu investuoti“, – teigė M. Kiviniemi.
Tačiau stojimas į EBPO parodė ir tai, kad įvairiose srityse Lietuva atsilieka nuo EBPO valstybių. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paskelbta Lietuvos sveikatos sistemos apžvalga apnuogino, kad šalies gyventojai suvartoja daugiausiai alkoholio (15,2 litro vienam gyventojui) tarp organizacijos narių ir gyvena trumpiausiai (74,5 metų).
EBPO sveikatos padalinio vadovė Francesca Colombo naujienų agentūros ELTA paklausta, ar trumpą gyvenimo trukmę lemia būtent alkoholio vartojimas, teigė, kad tai turi didelės įtakos. Tačiau tuo pačiu tikino, kad pati sveikatos sistema taip pat daug lemia.
Jos teigimu, šalis turi puikią pirminės sveikatos priežiūros sritį, tačiau ligoninių tinklas vis dar neefektyvus, specialistai atlieka per mažai sudėtingų procedūrų, tad praranda įgūdžius. Problemų kelia ir žemi atlyginimai, lemiantys medikų emigraciją.
Pastaroji problema – emigracija – EBPO ekspertų nuomone, artimiausiu metu nedings visose srityse. Lietuvoje darbo sąlygos vis dar netinkamos, darbdavių požiūris į darbuotojus neigiamas ir neatitinka išsivysčiusių valstybių lygio, o atlyginimai auga per lėtai.
Be to, EBPO ekspertas Jonathanas Chaloffas atkreipė dėmesį, kad grįžtantys į Lietuvą emigrantai dažniausiai negauna darbo Lietuvoje.
„Paprastai į užsienyje dirbusius darbuotojus žvelgiama kaip į turinčius pridėtinės vertės. (…) Lietuvoje darbdaviai į darbuotojus, dirbusius užsienyje, žiūri įtariai, tą rodo mūsų tyrimai“, – žurnalistams sakė J. Chaloffas.
Jo nuomone, tendencijos šiuo metu nerodo, kad emigrantai būtų linkę sparčiai grįžti. Pasak jo, nors yra sėkmės istorijų, kai savo srities profesionalus Lietuva susigrąžina, iš esmės tai situacijos nekeičia, mat vis dar nėra politikos, kaip į darbo rinką įlieti daugumą emigrantų.
Šalies vadovei pasirašius stojimo sutartį dėl Lietuvos prisijungimo prie EBPO konvencijos, ją dar turės ratifikuoti Seimas ir deponuoti Prancūzijos vyriausybė.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) tarybos sprendimai skirstant lėšas kelia abejonių dėl skaidrumo ir pagrįstumo, todėl nuspręsta kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
„Gauta daug organizacijų skundų dėl neaiškaus fondo lėšų skirstymo. Pavyzdžiui, projektai, gavę mažiau konkursinių balų, buvo finansuojami, o surinkę daugiau balų – liko nuošalyje. Taip pat matyti, kad pinigai skirti ir toms organizacijoms, kurių vadovai patys yra fondo tarybos nariai“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
VRM surinkti duomenys rodo, kad buvo nemažai atvejų, kai fondo taryba, nenurodydama konkrečių priežasčių, pakeitė ekspertų sprendimus ir skyrė lėšų tiems projektams, kurių ekspertai siūlė nefinansuoti. Be to, vienoda balų suma įvertintus projektus taryba finansavo skirtingai (vienus iki 100 proc., kitus – daug mažiau).
„Pavyzdžiui studijai „Lietuva – dviračių šalis. Pirma pasaulyje – 2030“ parengti skirta 16,6 tūkstančių eurų. Nei kam jos reikia, nei kokių rezultatų ja siekiama, projekto paraiškoje nenurodoma. Tuo tarpu kiti projektai, surinkę daug daugiau konkursinių balų, liko be finansavimo“, – aiškina E. Misiūnas.
KKSRF taryba kasmet sporto projektams paskirsto apie 6.7 mln. eurų. Į fondą pinigai surenkami iš akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir tabaką, taip pat iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
VRM Vyriausybei svarstyti jau pateikė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pataisas. Remiantis jomis, fondo lėšomis būtų finansuojami projektai, susiję su gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu ir inventoriaus įsigijimu. Vietoje fondo tarybos būtų įsteigta komisija, kuri teiktų siūlymus asignavimų valdytojui dėl lėšų skyrimo. Ją sudarytų 9 nariai: Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos bei visuomenių sporto organizacijų atstovai.
Pagal naująjį reglamentavimą komisijos nariai būtų skiriami vienai 3 metų kadencijai. Komisijos nariai tai pat turėtų atitikti valstybės tarnautojams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Be to, siūlomomis pataisomis Kūno kultūros ir sporto departamentas būtų įpareigotas derinti finansuojamų projektų atrankos kriterijus su VRM.
„Apie miglotą sportui skirtų lėšų skirstymą puse lūpų kalbama jau seniai. Priimtas įstatymas prisidėtų prie sistemos skaidrinimo iš esmės”, – teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Anksčiau dėl fondo tarybos veiklos ir lėšų sportui skirstymo pastabas ne kartą išsakė STT, Valstybės kontrolė ir Seimo Antikorupcijos komisija.
Informacijos šaltinis – Lietuvo vidaus reikalų ministerija.
„Vienatvė – tai „jausmas, kurio nereikia tyrinėti“?
Tai – tylus niokojimas. Bet Didžiojoje Britanijoje ji vis dažniau suvokiama kaip kažkas daugiau: rimta sveikatos apsaugos problema, kurios sprendimas nusipelno valstybinio finansavimo ir visos šalies dėmesio.
Apie šią problemą rašo Keti Hefner laikraštyje The New York Times. „Vietinės valdžios ir Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos remiamos miestuose ir miesteliuose veikia dešimtys programų, skirtų vienatvei lengvinti. Net ir gaisrininkų brigados apmokomos patikrinti namuose ne tik priešgaisrinę apsaugą, bet ir tirti socialinės izoliacijos požymius“.
„Šią problemą staiga tarsi lavina užgriuvo visuomenės dėmesys, pradedant vietine valdžia bei sveikatos apsaugos ministerija ir baigiant žiniasklaida, – sakė organizacijos Age UK Oksfordšyre generalinis direktorius ir „Kovos su vienatve“ įkūrėjas Polas Kanas. – Vienatvė turi rūpėti kiekvienam“.
„Tyrėjai randa vis daugiau įrodymų, kad vienatvė susijusi su fizinėmis ligomis, o taip pat su darbingumo ir kognityvinių funkcijų sumenkėjimu. Kaip priešlaikinės mirties pranašas vienatvė užtemdo nutukimą“, – sakoma straipsnyje.
„Stipri vienatvės įtaka sveikatai ir nepriklausomybė – kritiškai svarbi visuomenės sveikatai problema, – taip mano Kalifornijos universiteto (San Franciskas) geriatrijos specialistė daktarė Karla M. Perisinoto. – Medicinos ir etikos požiūriu nebepriimtina ignoruoti pagyvenusių žmonių, kurie jaučiasi vieniši ir palikti“.
Vienišas yra maždaug kas trečias britas ir amerikietis, vyresnis nei 65 metų. Pusė vyresnių kaip 85 metų amerikiečių gyvena vieniši.
„Kol Didžiosios Britanijos visuomeninės, privačios ir savanoriškos organizacijos mobilizuojasi kovai su vienatve, tyrėjai stengiasi giliau suprasti jos biologinę potekstę, – praneša autorė. – Straipsnyje, šių metų pradžioje išspausdintame žurnale Cell, Masačiusetso technologijos instituto neurobiologai įvardijo smegenų zoną, kuri, jų nuomone, yra atsakinga už vienatvės pojūčius. Toji zona, vadinama siūlės dorsaliniu branduoliu, ypač žinoma tuo, kad susijusi su depresija. Kei M. Tai ir jos kolegos aptiko, kad kai pelės apgyvendinamos drauge, jų dopamininiai neuronai siūlės dorsaniniame branduolyje palyginti neaktyvūs. Bet jeigu pelės neilgam izoliuojamos, tų neuronų aktyvumas smarkiai sustiprėja, kai jos vėl grįžta pas kitas peles“.
„Nors daug vienatvės tyrimų atliekama Jungtinėse Valstijose, Didžioji Britanija žymiai daugiau dirba sprendžiant šią problemą“, – sakoma straipsnyje.
„JAV mažai sveikatos apsaugos iniciatyvų, pagrįstų pripažinimu, kad vienatvė susijusi su sveikata, ir paprastas (vidutinis) žmogus irgi taip nemano“, – sako Džuliana Holt-Lunsted iš Brigamo Jango universiteto (JAV).
Didžiojoje Britanijoje veikia keletas kovos su vienatve iniciatyvų, antai, Age UK, Open Age и Men’s Shed. Pastaroji stengiasi „sutelkti pagyvenusius vyrus geriau pažįstamoje ir malonesnėje aplinkoje – padirbėti petys į petį stalių dirbtuvėje“. „Ši koncepcija atsirado Australijoje ir paskui nukeliavo į Didžiąją Britaniją. Dabar Anglijoje, Škotijoje ir Airijoje daugiau kaip 300 tokių dirbtuvių“, – pasakoja Hefner.
Finansų ministras, laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, Rimantas Šadžius susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, Vyteniu Povilu Andriukaičiu ir aptarė Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų galimybes tapti Europos referencijos centrų tinklo narėmis bei referencinių centrų teisinio reglamentavimo problemas.
„Amerikos žvalgyba ragina Barako Obamos administraciją patikrinti naują Amerikos sveikatos apsaugos tarnybos kompiuterinį tinklą, ar nėra kenksmingų programų, nes pasirodė pranešimų, kad prie svetainės rengimo prisidėję programuotojai, susiję su Baltarusijos vyriausybe“, – sakoma straipsnyje, išspausdintame laikraštyje Washington Times.
Žvalgybos tarnyba apie savo nuogąstavimus praėjusią savaitę pranešė JAV Sveikatos apsaugos ir socialinių tarnybų ministerijai, kuri atsakinga už HealthCare.gov tinklo parengimą. Konkrečiai sakoma, jog programuotojai iš Baltarusijos, buvusios sovietinės respublikos, palaikančios glaudžius ryšius su Rusija, įtariami įvedę kenksmingus kodus, kurie gali būti panaudojami kibernetinėse atakose.
