zurnalistas_zmogus

Sekantys teismuose žinaisklaidai ir žurnalistams keliamas bylas turėjo pastebėti dvi naujas neraminančias tendencijas: bylų prieš žurnalistus daugėja, ir jos keliamos nepaisant to, kad aukštesnės instancijos teismai tokius sprendimus dažnai panaikina.

Ypač jautri sritis – vadinamosios šmeižto ir reputacijos bylos. Bet kokia kritika gali būti pavadinta šmeižtu, o žurnalistas yra priverstas teisme apginti savo pareigą informuoti visuomenę ir teisę komentuoti įvykius.

Viena šią tendenciją atspindinčių ir kai kurias baugias naujas „strategijas“ atskleidžiančių bylų prasidėjo pernai po LRT transliuotos laidos „Ypatingas atvejis“, kurioje Seimo narys Kęstutis Masiulis, ūkio viceministras Daumantas Lapinskas ir žurnalistas-apžvalgininkas Artūras Račas pažėrė kritikos Gariūnų turgavietei.

Continue reading „Slystkelis žiniasklaidai: manipuliacijos teismais”

meskauskaite_1

Šiuolaikinės žurnalistikos standartai įpareigoja žurnalistą neatskleisti informacijos šaltinio, jeigu jis to nepageidauja. Dar 1996 metais priimtame Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse deklaruota ši viena iš svarbiausių žurnalistų pareigų.

Naujojo Etikos kodekso, priimto 2005-ųjų metų balandžio 15-ąją, penkioliktasis straipsnis taip pat skelbia, kad žurnalistas neturi teisės atskleisti informacijos šaltinio, jeigu šis prašo išlaikyti jo vardą paslaptyje. Tokiu atveju pagal Etikos kodekso normas būtent žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę dėl skelbiamos informacijos.

Continue reading „Žurnalisto informacijos šaltinio apsauga”

visockas-gintaras-portretas

Būsiu atviras: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės nuosprendis nustebino.

Lietuviškosios Temidės verdiktą, nepalankų kritišką nuomonę apie leidėją Vitą Tomkų ir jo “Respubliką” pareiškusiam Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui, derėtų įsidėmėti mums visiems.

Ar tai nėra dar viena pergalė jėgų, kurios siekia mums visiems užčiaupti burnas? Kad bijotume viešai reikšti bet kokią kritišką nuomonę. Kad nedrįstume kelti jokių versijų. Kad nebandytume lyginti faktų, skaičių. Kad prarastume bet kokį norą domėtis viešų asmenų gyvenimais bei jų darbine veikla.

Mano supratimu, minėtos teisėjos nuosprendis atveria sąlygas dar vienai labai pavojingai tendencijai. Jei ir aukštesniosios instancijos teismas palaikys šios teisėjos sprendimą, tai bus ženklas, jog nuo šiol mes, Lietuvos piliečiai bei Lietuvos gyventojai, neturime teisės remtis viešojoje erdvėje pasirodžiusia neigiama informacija. Jokia. Bent jau rizikuojame tapti kriminaliniais nusikaltėliais.

Continue reading „Spaudos laisvei – dar vienas lietuviškosios Temidės akibrokštas”

Gintaras_originalas

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės bėdas. Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau. Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo jau pradėjo rengti. Tiesa, ne itin gausius, nors pompastikos ir skambių, tuščiavidurių šūkių – užtektinai.

Kad Lietuvos teismai turi savąjį Achilo kulną, – niekas nesiginčija. Tačiau įtarimų kelia ir kai kurie teisybės ieškotojų veiksmai. Juk nenumaldomai artėja rinkimai į šalies Parlamentą. Todėl greičiausiai turime ir tokių teisybės ieškotojų, kurie, prisidengdami gražiais tikslais, ieško vien pigaus populiarumo. Pavyzdžiui, likus vos keliems mėnesiams iki naujųjų rinkimų prabyla apie Ypatingojo prokuroro pareigybės svarbą Lietuvos teisėsaugos sistemoje.

Continue reading „Ko siekia atsarginio advokato institucijos šalininkai”

meskauskaite_1

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, paskelbęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų.

Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.

Kol kas dar tik kartas nuo karto į dienos šviesą išlendantį pavojų ir grėsmes įžvelgia tiek Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, tiek su panašiomis bylomis ne kartą susidūrusi teisininkė Liudvika Meškauskaitė. Kategorišką savo nuomonę turi ir praėjusiais metais baudžiamojoje byloje nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Lietuvos teismų smūgiai žurnalistams”

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Demokratija yra grįsta ne tik valdžių atskyrimu, bet ir pasitikėjimu tomis valdžiomis. Viena iš jų – teismai. Šiandien ir plika akimi matosi daug neargumentuotos kritikos, noro sąmoningai sunaikinti pasitikėjimo likučius. Tačiau reikia pasakyti, kad ir patys teisėjai prisideda prie šio proceso.

Be jokios abejonės, pats ryškiausias pavyzdys – tai teisėjo Antano Virbalo sprendimas išteisinti Algirdą Paleckį dėl teiginio, kad „savi šaudė į savus“ per Sausio 13-ąją. Pasirodo, tai tik nuomonė, kuri buvo grindžiama kitais šaltiniais, tarp kurių atsidūrė ir visuotinai žinoma šmeižikiška knyga „Durnių laivas“.

Continue reading „Teismų pasitikėjimo likučių naikinimo metas”

gintaras_portretas_2

Mūsų skaitytojai tikriausiai pastebėjo, jog visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt neskuba veltis į pastarųjų dienų skandalą dėl FNTT vadovų atleidimo. Taip elgiamės sąmoningai. Kol kas mums trūksta informacijos, kad galėtume užimti aiškesnę poziciją vertindami atleistųjų FNTT vadovų nuopelnus ar klystkelius.

Tiesiog kol kas turime per mažai žinių apie Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado nuveiktus darbus. Tiek prasmingus, tiek galimai neteisingus. O aklai pasitikėti viešojoje erdvėje pasirodančia informacija – per daug rizikinga. Karti gyvenimiška patirtis byloja, jog panašiais atvejais vienintelis veiksmingas vaistas nuo galimų apsirikimų – kruopštus faktų tikrinimas. Ir ypatingai atsargus, rezervuotas žvilgsnis į politikus, komentatorius, žurnalistus bei visuomenininkus, kuriems visuomet viskas aišku ir kurie turi susidarę itin kategorišką nuomonę.

Continue reading „Keisti prof. V.Landsbergio, žurnalisto T.Dapkaus ir visuomenininko D.Kuolio pareiškimai”

esafotas_2

Maždaug prieš mėnesį Vilniuje viešėjo žurnalistų teises ginačios tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters without Borders) atstovas. Pagrindinis vizito į Vilnių tikslas – susitikti su baudžiamąja byla už žurnalistinę veiklą nuteistu žurnalistu Gintaru Visocku.

“Reporteriai be sienų” darbuotojo ir portalą Slaptai.lt bei laikraštį “XXI amžius” atstovaujančio žurnalisto G.Visocko susitikimas užtruko keletą valandų. Kriminaliniu nusikaltėliu paverstam Lietuvos žurnalistui teko atsakyti į dešimtis klausimų. Svečias iš užsienio domėjosi viskuo, įskaitant ir konflikto su Lietuvos prezidento posto siekusiu generolu Česlovu Jezersku priežastis.

Continue reading „Žurnalisto Gintaro Visocko byla susidomėjo tarptautinė organizacija “Reporteriai be sienų””

gintaras_portretas_2

Šių metų birželio pradžioje Vilniuje dvi dienas dirbo ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo problemoms aptarti. Štai toje konferencijoje ir sužinojau, kodėl, azerbaidžaniečių ar turkų manymu, Lietuvos negalima vadinti demokratine valstybe.

Žinoma, tokie azerbaidžaniečų, turkų, armėnų, kirgizų pareiškimai mažumėlę stebina, glumina. Juk mes, lietuviai, įpratę demokratijos stoka pirmiausiai kaltinti kitus, ypač labiau į rytus ar pietus gyvenančias tautas. Tik ne save. Tačiau tąsyk Vilniuje viešėjusių kai kurių ESBO konferencijos svečių pastebėjimus, jog Lietuva negali būti laikoma demokratiška valstybe, nes jos žurnalistai už kritinius straipsnius persekiojami baudžiamosiomis bylomis, – įsidėmėjau.

Continue reading „Įstatymas, drausminantis lietuviškosios Temidės tarnus”

Copy of meskauskaite_foto

Niekad nemaniau, jog kada nors su savo valstybe teks bylinėtis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. Bylinėtis su savo valstybe – ne itin malonus užsiėmimas.

Tačiau kitos išeities neturėjau. Lietuviškoji Temidė, įskaitant Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės, Vilniaus Apygardos ir Aukščiausiąjį teismus, pareiškė, jog teisėjas Valerij Paškevič, nagrinėjęs atsargos generolo Česlovo Jezersko privataus kaltinimo tvarka iškeltą man baudžiamąją bylą, nepadarė nė vienos klaidos. Ar tikrai čia nesama perlenkimų? Juk teisėjas V.Paškevič kriminaliniu nusikaltėliu, vertu solidžios piniginės baudos, mane pakrikštijo remdamasis ne konkrečiais kaltinimais, o iš kažkur ištraukta sąvoka apie “statistiniui skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę”.

Continue reading „Žurnalisto Gintaro Visocko skundą Strasbūro teismas nagrinės”

Copy of meskauskaite_foto

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojus informuojame, kad skundas į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre jau išsiųstas.

Skunde – kelios dešimtys priekaištų lietuviškosios Temidės tarnams. Omenyje turima žurnalisto Gintaro Visocko baudžiamoji byla. Ją privataus kaltinimo tvarka žurnalistui iškėlė atsargos generolas, Prezidento posto siekęs Česlovas Jezerskas. Žurnalistą Gintarą Visocką gynusių advokačių Liudvikos Meškauskaitės ir Kristinos Čeredničenkaitės manymu, lietuviškoji Temidė netinkamai išnagrinėjo bylą, ar žurnalistas įžeidė Prezidento rinkimuose dalyvavusį poną Č.Jezerską.

Continue reading „Skundas Strasbūro teismui dėl žurnalisto Gintaro Visocko bylos jau išsiųstas”

advokatas_a.marcinkevicius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius pagarsėjęs savo keistomis nutartimis ir nuosprendžiais. Štai tik keli paskutinieji atvejai: Vilniaus Apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė sudėtingoje terorizmo byloje akivaizdžiai trukdo liudininkei išdėstyti visas aplinkybes, kurias ji norinti papasakoti teismui, o to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis milžiniška bauda baudžia žurnalistą ne už tai, ką šis konkrečiai parašė, bet už tai, ką galėjo pamanyti kažkokie “statistiniai skaitytojai”.

Šių metų birželio 23-osios dienos Vilniaus apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Viktoro Dovidaičio, Vladislavo Lenčiko ir Artūro Pažarskio pasirašyta nutartis, mano manymu, taip pat priskirtina prie sveiku protu sunkiai suvokiamų sprendimų. Atvirai sakant, klausiausi tądien Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V.Dovidaičio skelbiamos nutarties rezonansinėje Medininkų žudynių byloje ir negalėjau patikėti savo ausimis.

Continue reading „Kas nulėmė nuosprendį Medininkų byloje: Temidės grimasos ar intrigos?”

gintaras_portretas_2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Benediktas Stakauskas, Rimantas Baumilas ir Viktoras Aidukas atmetė mane ginančios advokatės Liudvikos Meškauskaitės pareiškimą “dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo”.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų nutartis, mano supratimu,  keistoka. Joje išsamiau nepaaiškinta, kodėl atmestinas “nuteistojo G.Visocko gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo”.

Continue reading „Maždaug 40-šimt parų teks praleisti kalėjime”

booollliiisss

Buvusio kandidato į Prezidento postą generolo Česlovo Jezersko ir žurnalisto Gintaro Visocko dvikova nesibaigia.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis ir dar dvi teisėjos šių metų sausio 27-ąją paskelbė galutinį neskundžiamą sprendimą, labai nepalankų žurnalistui. Tačiau dar lieka viltis, kad šią bylą  protingiau išnagrinės Žmogaus teisių teismas Strasbūre, į kurį žurnalistas G.Visockas ketina kreiptis (žiūrėkite publikaciją “Lietuvos ryte”).

Daug vilčių, kad Strasbūro teisėjai į generolo Č.Jezersko ir žurnalisto G.Visocko bylą pažvelgs nešališkai, jautriau, profesionaliau, nei tai padarė lietuviškosios Temidės tarnai. Juk apie viešąjį asmenį, t.y. apie atsargos generolą, buvusį KAM generalinį inspektorių, prezidento posto siekusį Č.Jezerską žurnalistas niekur niekada nerašė, kad pastarasis bendradarbiavo su KGB.

Continue reading „Statistinio skaitytojo nuomonė: Vilniaus apygardos teismas neturėjo moralinės teisės nagrinėti žurnalisto G.Visocko bylos”

juska_naujas

Jeigu manote , kad Valstybės priešu galima tapti tik papuolus į tokias sąmokslo teorijų istorijas kaip Will Smith personažas  filme „Valstybės priešas”  ( „Enemy of the State” ), – klystate. 

Tarp kitko,  šiame filme esama tiesos – tai  Elektroninio Sekimo Centras, kurio analogas yra ir Lietuvoje – valstybėje, tvirtai kovojančioje už Žmogaus Teises ir Laisves kaimyninėje Baltarusijoje ir visiškai nekaimyniniame Afganistane. bet Lietuvoje nereikia turėti slaptų dokumentų ar kito informacijos šaltinio ar netyčia iššifruoti „Merkurijaus kodo”. Lietuvoje pakanka parašyti tai, ką gali pagalvoti “statistinis skaitytojas” arba savo nuomonę – komentarą internete. Ir vargas tam žmogui, kurio nuomonė kertasi su oficialiąja arba yra netinkama įtakingai grupei asmenų, sergančių kokia nors fobija.

Continue reading „Valstybė, nubaudusį žmogų už jo įsitikinimus ar nuomonę, laiko jį savo priešu …”

Copy of Gintaras_originalas

“Vakar, sausio 27-ąją, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje už kandidatui į Prezidentus Česlovui Jezerskui viešai keltus nepatogius ir aštrius klausimus bei jo praeities priminimą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas. Baudžiamoji byla ir teistumas, 15 tūkstančių litų įžeisto Č. Jezersko moralei palaikyti ir dar beveik 8 tūkstančiai litų advokato išlaidoms – tokia bylos baigtis. Sprendimas neskundžiamas.

Belieka Europos žmogaus teisių teismas ir viltis, kad šis, mano nuomone, baisus precedentas taps viešu skandalu Europos Sąjungoje ir visame Pasaulyje. Demokratinėje ES šalyje Lietuvoje jau teisiama ir už politikų įsižeidimą.” Šiuos žodžius pasakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, išgirdęs teisėjo Stasio Lemežio nutartį. 

Continue reading „Gintaras Visockas: “Vilniaus Apygardos teismo teisėjo Stasio Lemežio nutartis bus skundžiama Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre””