Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Jozef Mackiewicz. Kelias į niekur.)

Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir dar neprasiveržė kitas vėl rengiamas informacinis susidūrimas, galima ramiai ir be emocijų grįžti prie šio dalyko. O grįžti reikia kad ir dėl to, jog plataus užmojo neigiama propagandinė kampanija suformavo nuomonę, turinčią mažai ką bendra su tikrove ir tiesa, tuo galima įsitikinti peržvelgus spaudos ir interneto publikacijas lenkų kalba ir susitikus su svečiais, atvykusiais į Vilnių. Tiesą sakant, sunku patikėti, kad tokio žiniasklaidos plėšymosi tikslas būtų nušviesti tiesą.

Continue reading „Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos”

Praėjusių metų gruodžio 5 dieną tinklalapyje www.lrytas.lt politikos apžvalgininkas Bronius MATELIS pateikė komentarą „Lietuvos pirmininkavimas ES gali sukelti geopolitinį lūžį.“ Skirtingai nei kiti, autorius džiaugėsi, kad Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius tada nepasirašė Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga ir prognozavo globalinę priešpriešą, kilsiančią dėl Ukrainos.

Neseniai dar viename komentare autorius Lenkų rinkimų akcijos lyderį V.Tomaševskį palygino su užsienio žvalgybos įtakos agentu, kuris dabar kaišioja pagalius į visos Europos ratus ir trukdo Ukrainai išsivaduoti.

Portalas www.slaptai.lt paprašė autorių atsakyti į šiuo metu visus dominančius klausimus.

Continue reading „Bronius Matelis: „Lenkų rinkimų akcijos lyderis yra arba kvailys, arba užsienio žvalgybos įtakos agentas””

Šiais metais vėl imtasi skaudžių veiksmų prieš lietuvius ir lietuvių kultūros paveldą Lenkijoje. Reikia pasakyti, kad Lenkijos valstybės politika lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu niekad nebuvo švelni ir geranoriška nuo pat tautinių valstybių susikūrimo 1918 metais. Minėti veiksmai buvo įvairūs, pradedant šmeižto žodžiais, baigiant atvirais veiksmais siekiant naikinti (nutautinti arba išvaryti) Lenkijos lietuvius.

Puikiai žinome antilietuviškai nusiteikusių asmenų darbus ir siekius, tačiau norima atkreipti dėmesį į pasikeitusią padėtį šiuo klausimu. Prieš pat kritikuojant Lietuvos veiksmus lenkų tautinės mažumos atžvilgiu (tai darė europarlamentarai V.Tomaševskis ir M.Piotrovskis (M. Piotrowski)), kitas lenkų europarlamentaras (deja, ne Europos Parlamente, o žiniasklaidoje) viešai pripažino, jog Lenkijoje gimsta nacizmas. Aišku, pačioje šalyje tai susilaukė daug kritikos. Tačiau Lenkijos politikai vis dažniau pripažįsta, kad panaši problema yra.

Continue reading „JTO sunerimusi dėl nacistinių išpuolių Balstogėje”

maceikianec_rysard_

Tiesa yra nežinoma ir, galimas daiktas, dabartinėje žmonių rūšies išsivystymo stadijoje niekada nebus pažinta. Tačiau tauriausias šios rūšies bruožas yra įgimtas poreikis ieškoti tiesos. Šis poreikis liudija mūsų rūšies „sudvasinimą“, išreikštą jos kultūroje, todėl visos išorinės sąlygos, valstybinės santvarkos, t. y. idėjos, draudžiančios arba tik apribojančios teisę ieškoti tiesos, automatiškai tampa žmogiškosios kultūros priešais. Józef Mackiewicz. „Jeigu būčiau chanas…“ Kultura, 1958.

Visiškos tiesos nežino nė vienas žmogus šiame pasaulyje. Tai, ką mes, žmonės, vadiname tiesa, tėra jos ieškojimas. Ieškoti tiesos galima tiktai laisvoje diskusijoje. Todėl komunistinė santvarka, kuri tai draudžia, tokiomis aplinkybėmis turi būti didelė neteisybė. Tada būdami pasaulyje, pripažįstančiame individo laisvę ir minties laisvę, turime daryti viską, kad minties horizontai būtų ne siaurinami, o plečiami; kad diskusijos būtų plėtojamos, o ne varžomos. Józef Mackiewicz. „Provokacijos pergalė“, 1962.

Continue reading „Susikalbėkime su savo lenkais”

voveriene_1

Aki­vaiz­du, kad šie rin­ki­mai į Sei­mą bus ki­to­kie ne­gu iki šiol. Po­li­ti­nių pa­ra­dig­mų kai­ta ge­o­po­li­ti­nia­me lyg­me­ny­je jau iš te­ori­nio lyg­mens lei­džia­si į re­a­ly­bę ir pra­de­da gąs­din­ti tra­di­ci­nių par­la­men­ti­nių par­ti­jų ide­o­lo­gus.

Štai bu­vęs VSD vir­ši­nin­kas Me­čys Lau­rin­kus, da­bar ta­pęs po­li­to­lo­gu ir la­bai pa­mė­gęs pro­ru­siš­ką tri­bū­ną („Lie­tu­vos ry­tą“), vie­na­me iš sa­vo straips­nių 2011 me­tų rug­pjū­čio pa­bai­go­je ra­šė: „Ga­li at­si­ras­ti nau­ja, jau da­bar ag­re­sy­viai pul­suo­jan­ti na­cio­na­liz­mo te­ma, ku­ri iš es­mės po­li­ti­nės sis­te­mos ne­pa­keis, bet ga­li ki­taip nei ti­ki­ma­si su­dė­lio­ti bū­si­mos po­li­ti­nės mo­zai­kos da­le­les. Įsi­žie­bus tau­ti­nės sa­vi­mo­nės lem­pu­tei lie­tu­vių gal­vo­se na­cio­na­liz­mo te­ma per is­to­ri­nes per­var­tas vi­sa­da bu­vo ak­tu­a­li.

Continue reading „Mintys rinkimų išvakarėse”

copy of lenkai_veliavos

Kau­ne vy­ku­sia­me Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio vi­suo­ti­nia­me su­va­žia­vi­me pri­im­tas pa­reiš­ki­mas, ad­re­suo­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tei, Sei­mo Pir­mi­nin­kei ir Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, ku­ria­me at­krei­pia­mas dė­me­sys į Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA), va­do­vau­ja­mos mū­sų vals­ty­bės nie­kin­to­jo V. To­ma­šev­skio, veik­lą.

Gau­da­ma pa­lai­ky­mą iš Len­ki­jos val­dan­čių­jų, ji vis la­biau įžū­lė­ja, agi­tuo­da­ma ne­si­lai­ky­ti Lie­tu­vos įsta­ty­mų, nie­kin­da­ma mū­sų vals­ty­bę tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je, nau­do­ja­si va­di­na­mą­ja „len­ko kor­ta“ – įsi­pa­rei­go­ji­mu Len­ki­jai. LLRA na­riai, vyk­dy­da­mi sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus Len­ki­jai, ne­pa­klus­da­mi Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jai ir įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mams, skleis­da­mi me­lą Eu­ro­po­je ir net JAV apie len­kų ma­žu­mos ta­ria­mas skriau­das Lie­tu­vo­je, tam­pa ne­lo­ja­lūs Lie­tu­vos vals­ty­bės at­žvil­giu.

Continue reading „Panašėja į 1923-aisiais J. Pil­sud­skio su­kur­tą an­ti­lie­tu­viš­ką or­ga­ni­za­ci­ją POW”

Koviera_1

Prisigyvenome. Negana to, kad V.Uspaskichas (o ne tai, kas vadinama Darbo partija) sudėliojo valdžios pasjansą Vilniaus ir Kauno savivaldybėse po savivaldos rinkimų taip, kad TS-LKD, kuri turėjo dideles galimybes būti valdancioje koalicijoje, kad ir be mero posto, liko be nieko.

Tai dabar sulaukėme momento, kai LLRA partijos viršūnėlės su V. Tomaševskiu priešakyje (o ne eiliniai partijos nariai, lenkų kilmės Lietuvos piliečiai) nurodinėja TS-LKD partijai, ką priimti ir ką pašalinti iš jos gretų. Būkime sąžiningi patys sau ir galų gale aiškiai įvardinkime, kas yra kas bei kas iš tikrųjų vyksta.

Continue reading „Kam reikalingas antrasis “kosovas” Europoje?”

Garsva-vaiskuno-nuotr_

Balandžio 20-ąją „Vilnijos“ draugija priėmė pareiškimą „Dėl Lenkų rinkimų akcijos dezinformacijos“, kurį išsiuntė Prezidentei D.Grybauskaitei, Seimo pirmininkei I.Degutienei, Premjerui A.Kubiliui, Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui, Gen. Prokurorui D.Valiui.

Jame teigiama, kad „Remdamiesi tendencinga „Kurier Wileński“ informacija, LLRA nariai Seime padarė klaidingą pareiškimą (žiūr. „K.W.“ 2011–04–15), kompromituodami draugiją, tris mokytojus, skelbdami jų vardus, pavardes ir reikalaudami juos nubausti. Dezinformacija skelbiama Šalčininkų r. savivaldybės tinklapyje, Lenkijos URM,  tinklapyje onet.pl ir kitur. Pakenkta draugijos ir mokytojų dalykinei reputacijai, pažeista jų garbė ir orumas, padaryta jiems moralinė ir materialinė žala, kurstoma tautinė nesantaika, gadinami Lietuvos ir Lenkijos santykiai.“

Continue reading „„Kurier Wileński“ per paskutinius trejetą metų apie „Vilnijos“ draugiją dezinformavo apie 20 kartų”

venckiene

Balandžio mėnesį Vilniuje surengta jau antra pilietinė akcija – „Rūstybės diena”. Pirmoji įvyko sausio 18 dieną Vilniuje ir dar keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Šįkart pagrindinė akcijos tema – viešojo intereso gynimas. Siekta atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į Vilniaus krašte grėsmingai stiprėjančią V.Tomaševskio grupuotės įtaką, į prastą kai kurių regioninių prokuratūrų darbą, į rezonansinių bylų vilkinimą. Be to, buvo reikalaujama reformų – ypač Prisiekusiųjų teismo įvedimo.

Continue reading „Vilniuje – “Rūstybės diena””

Polish-flag

Lietuvos visuomenę supykdė V.Tomaševskio pasakymas, kad lietuviai turi integruotis į Vilniaus krašto lenkų bendruomenę. Lietuvos dienraščiui komentuodamas Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuviškai bus mokoma ne tik lietuvių kalbos, bet ir geografijos, istorijos bei pilietiškumo pagrindų, buvęs Lietuvos Seimo narys, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, ir Europos Parlamente, ir Lenkijoje skundžiantis Lietuvą, paklaustas, kaip lenkai, prastai mokėdami valstybinę lietuvių kalbą, integruosis į Lietuvos gyvenimą, atrėžė: “Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada./…/ Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines – vien lenkiškos pavardės”.

Continue reading „Apie lenkišką išdidumą”

justinas_mire_12

Gedimino kalnas pavojuje, Arkikatedros sienos trūkinėja, Valdovų rūmai neužbaigti, Lukiškių aikštė apleista, Tautos namai nepastatyti… Tai anaiptol ne visos bėdos, bet ir jų pakanka, kad skaudėtų širdį.

Kodėl mes tokie nevykėliai? Nieko nesugebam pastatyti, pradėto – užbaigti? Stadioną tik iš trečio karto arba įveiksime, arba griausime. Ir už tai niekas nepasodintas, niekam nuo galvos nė plaukas nenukrito. Panašu į visuotinį sabotažą: juo blogiau, juo geriau. Mokame tik vogti. Milijonais. Vagiame taip, kad mūsų Temidė nieko blogo nemato, nes juk ji – užrištomis akimis. Žurnalistui, išdrįsusiam pasakyti tiesą apie generolą, ji pliekia iš peties, o Kėdainių kniaziui paslaugiai leidžia pabėgti į Maskvą, paskui grįžti, paskui išvykti į Briuselį… Tokių pavyzdžių – tūkstančiai. Jie varo į neviltį.

Continue reading „Kur statysime Tautos namus?”

Medelis1

Atrodo, po gana principingo Seimo žingsnio, priimant naują Švietimo įstatymą,  Lietuvos ir Lenkijos santykiai dar labiau atvės. Ką daryti, kad jie pagerėtų? 

Visi žino, reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kas mus sieja, o ne kas skiria. O juk jau praėjusiame amžiuje, ypač jo pradžioje, būta tokių tikrai vienijančių dalykų… 

Pavyzdžiui, du broliai Narutavičiai. Kitąmet galėtume minėti 90-ąsias pirmojo Lenkijos prezidento mirties metines (kovo 17 d.).  Žemaitijos bajoras Juozo Pilsudskio draugas Gabrielius Narutavičius šovinisto buvo nušautas Varšuvoje praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos.

Continue reading „Przepraszam, pan Sikorski!”

kebabas_2

Vilniaus senamiestyje – gausu užeigų, kur galima paskanauti turkiškų kebabų. Ir jų, man regis, kaskart daugėja.

Gal ne itin sparčiai. Bet turkiškų kavinių Lietuvos sostinėje tikrai – ne viena dešimtis.

Beje, anksčiau niekad į tokio pobūdžio kavines  neužsukdavau. Ne todėl, kad nesižavėčiau Turkija. Atvirkščiai.

Sykį ilsėjęsis Turkijos kurorte Marmaryje mielai dar sykį nuskrisčiau ten pasilepinti karšta pietų saule.

Apie kurortinį Marmario priemiestį Ičmelerą išlikę patys šilčiausi atsiliepimai: tiek apie gamtą, tiek apie eksursijas, tiek apie žmones, jūrą. Tačiau rinkdamasis, kur pietauti, dažniausiai likdavau ištikimas lietuviškai virtuvei.

XXX

Vis dėlto vieną sykį pravėriau senamiestyje veikiančios kebabinės duris. Tiesiog pasidarė smalsu, koks gi to kebabo skonis. Knietėjo savo kailiu patirti, ką gi ten nepaprasto išvysiu – kaip būsiu aptarnautas, kokią muziką grojant išgirsiu…

Continue reading „Ar skanus turkiškas kebabas”

maceikianecas

Ryšium su LR Seime svarstomu Švietimo įstatymo projektu keli mokyklų su lenkų dėstomąja kalba tėvų komitetų pirmininkai nusiuntė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms institucijoms laiškus, kuriuose ypač pabrėžiama, kad jokiu būdu neturi būti tobulinamas ir didinamas lietuvių kalbos ir literatūros mokymo lygis, kad viskas turi likti kaip buvę ir nieko nereikia keisti.

Didelis liūdesys apima sužinojus apie tokią organizuotą politinę kampaniją, kuri padarys žalos vaikams, besimokantiems mokyklose su lenkų dėstomąja kalba, tuo labiau, kad partijos pakurstyti joje dalyvauja kai kurie tėvai, komplikuodami ir apsunkindami ateitį savo pačių vaikams bei vaikaičiams. Žinoma, kad kalbos geriausia mokytis mokykliniais metais, nes būtent tada protas būna nepaprastai imlus, o puikus bet kokios kalbos mokėjimas, ypač – valstybinės, liudija žmogaus kultūros lygį, palengvina bendradarbiavimo ir kontakto užmezgimą tarp žmonių, suteikia didesnes galimybes konkuruoti darbo rinkoje ir geresnes gyvenimo perspektyvas.

Continue reading „Ko mokytojas neišmokys, to mokinys nemokės”

lenkijos_veliava_su_herbu

Popiežius Jonas Paulius II, besilankydamas 1993 m. Lietuvoje, Vilniuje Lietuvos lenkus pavadino lietuviais, tik lenkiškos kilmės. Kai kam iš lenkiškos kilmės lietuvių toks „nutautinimas“ nepatiko, tačiau, žinodami, kad Popiežius negali klysti, lenkiškos kilmės lietuviai patylėjo ir dėl „įžeidimo“ į Briuselį iki šiol nesikreipė. Tačiau yra požymių, kad po Jono Pauliaus mirties lenkiškos kilmės lietuviai popiežiaus neklystamumą stengiasi paneigti, savo išskirtinumą įrodyti „Lenko korta“ ar pavardžių rašymu lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose. Išskirtinumo rodymas yra nesveiko, šovinizmui prilygstančio nacionalizmo apraiška, pilietinės brandos stoka. Apmaudu, kad pilietiškai nesubrendęs lenkiškos kilmės lietuvis Valdemaras Tomaševskis Lietuvoje buvo išrinktas į Europarlamentą, kuriame dabar bando paneigti Popiežiaus lenko (lietuviškos kilmės?) neklystamumą. Ir tai daro prisidengęs kovos už tautinių mažumų teises kauke.

Continue reading „Nuo tolerancijos – iki privilegijų”

mac 010

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt jau yra paskelbęs keletą fondo „Vilniaus klodai” pirmininko Ryšardo Maceikianeco (Ryšard Maceikianec) straipsnių apie lietuvių ir lenkų santykius.

Ypač didelio mūsų skaitytojų susidomėjimo sulaukė analitinė R.Maceikianeco publikacija „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai”. Kai kurie komentatoriai net siūlė R.Maceikianecui būti itin atsargiam, mat oponentai už tokius demaskavimus gali imtis keršto akcijų. Taip pat neliko nepastebėtas ir jo rašinys “Apie Lietuvos lenkų pavardes – be propagandos”.

Šiandien savo skaitytojams pateikiame išskirtinį Ryšardo Maceikianeco interviu, duotą žurnalistui Gintarui Visockui.

Continue reading „Sovietinio laikraščio “Czerwony Sztandar“ tęsinys”

mac 010

Ir dar vienas nedviprasmiškas faktas. Jau kelerius metus kiekvienas dirbantis Lietuvos pilietis turi teisę 2 proc. savo mokesčių skirti savanoriškoms institucijoms, taip pat ir mokykloms, ikimokyklinėms įstaigoms, parapijoms ir pan. Išskyrus Vilniaus rajoną, kuriame mokyklų mokytojai, ikimokyklinių įstaigų auklėtojai, mokinių tėvai, jų seneliai ir t. t. ir pan. įpareigoti pervesti tas lėšas į vadinamosios Lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus sąskaitą.

O jam vadovauja … Lenkų rinkimų akcijos lyderis, šiandien – europarlamentaras, kartu su savo dėde iš liūdnai pagarsėjusių Lukiškių. Tą sistemą įtvirtino Jaroslavas Narkievičius, tuometis švietimo skyriaus vadovas, šiandien – LR Seimo narys, o privačiai – Lenkų rinkimų akcijos lyderio svainis. Taigi kasmet daugiau kaip 300 tūkst. litų nepasiekia lenkiškų mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų, nes godumas ir noras dalytis svetimą, matyt, jau neturi ribų. Už tuos pinigus mokyklos galėtų įsirengti kompiuterių tinklus, įsigyti kitą reikalingą įrangą, panaudoti juos vietinėms mokyklų iniciatyvoms, tobulinant mokymo procesą, pasitaikius progai – sukurti mokyklos bendruomenę.

Continue reading „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai ( 2 )”

mac 010

Žmogus, stebintis nuomonės formavimo procesą dabartinėje Lietuvoje, negali nematyti, kad vis  didėja pasauliui skleidžiamos neigiamos informacijos apimtis lenkakalbės žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje ir Lenkijoje.

O blogiausia tai, kad šiandien atsirado dar vienas naujas Lietuvai nepalankios informacijos skleidimo centras – Europos Parlamentas, nes iš ten sklinda ir rafinuočiausios, ir primityviausios nuomonės, kurias pateikia europarlamentaras iš Lietuvos ir europarlamentarų grupė iš Lenkijos. Ir gal nevertėtų dar kartą prisiminti paminėtų asmenų, jeigu ne tas dalykas, kad jų provokacijos, jų antilietuviškos nuostatos, jų parama tiems, kurie apgaudinėja Lietuvos lenkus, daro poveikį kiekvieno ir visų likimui, nes suformuoja ilgam įsišaknijančius neigiamus Lietuvos lenkų stereotipus, apsunkina savarankiško gyvenimo pradžią ir jo kelius kiekvienam Lietuvos lenkui, neatsižvelgiant į tai, ar jis nusileido iki V. Tomaševskio lygio ir susitapatino su šiuo veikėju, ar išlaikė savąjį orumą ir gebėjimą mąstyti nepriklausomai. 

Continue reading „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai ( 1 )”

maceikianecas

Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Jozef Mackiewicz. Kelias į niekur.)

Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir dar neprasiveržė kitas vėl rengiamas informacinis susidūrimas, galima ramiai ir be emocijų grįžti prie šio dalyko. O grįžti reikia kad ir dėl to, jog plataus užmojo neigiama propagandinė kampanija suformavo nuomonę, turinčią mažai ką bendra su tikrove ir tiesa, tuo galima įsitikinti peržvelgus spaudos ir interneto publikacijas lenkų kalba ir susitikus su svečiais, atvykusiais į Vilnių. Tiesą sakant, sunku patikėti, kad tokio žiniasklaidos plėšymosi tikslas būtų nušviesti tiesą.

Continue reading „Apie Lietuvos lenkų pavardes – be propagandos”

lenkiska_abecele

Lietuvos Respublikos Vyriausybė norėjo įpiršti antikonstitucinį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Toks projektas Seimui buvo pateiktas 2010 metų sausio mėnesį. Jo rengėjai savo antikonstitucinį „produktą“ mėgino pateisinti kazuistiniais išvedžiojimais. Dar prasčiau, kad buvo daromi ir teisiniai triukai. Projektą norėta prakišti greitosiomis, nepaisant net Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų, bet Seimas tą zylionę sustabdė. Projektą pasiūlyta taisyti. Ilgai netrukus, Vyriausybė pateikė kitą variantą, kurio svarbiausias „pataisymas“ buvo dvigubai išplėsta ir papildomai pripainiota preambulė. Pridėta nebūtinų ir šališkų dalykų. Keista, kad projekto preambulė pasidarė pusketvirto karto ilgesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijos įžangą.

Continue reading „Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas”