Miunchenas, lapkričio 23 d. (dpa-ELTA). Vagys, įsilaužę į muziejų Aukštutinės Bavarijos Mančingo mieste ir pavogę kelių milijonų eurų vertės keltų laikotarpio aukso lobį, pagrobė daugiau, nei manyta iš pradžių. Per vagystę pirmadienio vakarą buvo įsilaužta į dar vieną stiklo vitriną, trečiadienį sužinojo dpa. Pavogtos dar trys gerokai didesnės monetos. Iš pradžių nebuvo aišku, ar jos taip pat auksinės, kokio svorio ir vertės.
Vagys įsibrovė į Keltų ir romėnų muziejų kažkuriuo metu pirmadienio naktį ir pavogė auksą, pranešė Bavarijos policija. Bavarijos kultūros ministras Markusas Blume’as mano, kad susidurta su organizuotu nusikalstamumu, nes muziejus „labai apsaugotas“. „Akivaizdu, kad šiaip sau į muziejų neįeisi ir lobio neišsineši“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui „Bayerischer Rundfunk“.
Pasak policijos, vagims greičiausiai bus sunku parduoti keltų monetas. Baiminamasi, kad jie gali jas išlydyti ir parduoti už aukso kainą, trečiadienio rytą sakė Valstybinės kriminalinių tyrimų tarnybos atstovas. Daugiau nei 2000 metų senumo monetos vertinamos keliais milijonais eurų. Grynojo aukso vertė greičiausiai daug mažesnė.
Slėptuvė su 450 auksinių monetų buvo aptikta 1999 m. Mančingo mieste, netoli Ingolštato. Tai buvo didžiausias per šimtmetį keltų aukso radinys, viešai eksponuojamas nuo 2006 metų.
Pasak dpa, nusikaltėlių ieškoma visoje Šengeno erdvėje.
Kėdainių rajone po kruopštaus Kauno kriminalistų tyrimo buvo sulaikyti prieš keliolika valandų Latvijoje stambaus masto vagystę įvykdę ir vos grįžti spėję kėdainiškiai. Asmenims gresia laisvės atėmimas iki 6 metų.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo, Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl vagysčių iš įmonių patalpų, išaiškino gerai organizuotus ir greitai veikiančius asmenis, vykdžiusius vagystes ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Ankstų praėjusio sekmadienio rytą pasalą surengę policijos pareigūnai Kėdainių rajone esančioje sodyboje sulaikė keturis asmenis, kuriems pareikšti įtarimai dėl vogtų daiktų įgijimo.
Kauno kriminalistai vagis sulaikė iškart po įvykdyto nusikaltimo kaimyninėje Latvijoje, kur tą pačią naktį, netoli Lietuvos pasienio, iš vietos ūkininko asmenys pavogė žemės ūkiui skirtus chemikalus ir žoliapjovės traktorių, kurių bendra vertė siekia apie 28 tūkst. eurų. Tyrimo metu pareigūnai taip pat nustatė, kad tie patys asmenys lygiai prieš savaitę Latvijoje įvykdė dar vieną vagystę, pavogę žemės ūkui skirtą chemiją ir padarydami 11 tūkst. eurų turtinę žalą. Operacijos metu pas įtariamuosius rasti ir kaimyninėje šalyje pavogti daiktai – žoliapjovės traktorius ir chemikalai.
Įtariamieji – policijai žinomi, anksčiau ne kartą už vagystes ir kitus nusikaltimus teisti Kėdainių miesto ir rajono gyventojai (gimę 1978 m., 2000 m., 1990 m., 1987 m.). Visiems keturiems asmenims paskirtos kardomosios priemonės – sulaikymas.
Dėl šių įtariamųjų įvykdytų nusikalstamų veikų Kauno apskrities policijos kriminalistai bendradarbiauja su Latvijos teisėsauga. Kaimyninės šalies pareigūnai dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo pradėjo du ikiteisminius tyrimus. Šiuo metu Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vogtų daiktų įgijimo. Už tai gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorai, teigia Kauno apskrities policijos atstovai.
Penktadienį ginkluoti nusikaltėliai centrinėje Prancūzijos dalyje esančiame Lione užpuolė inkasatorių furgoną. Tai pranešė miesto prokuratūra. Pasak pareigūnų, pagrobto aukso ir brangenybių vertė siekia 275 tūkst. eurų.
Incidentas įvyko prie juvelyrikos parduotuvės Liono centre. Trys ginkluoti vyrai užpuolė inkasatorius tuo metu, kai šie nešė vertingą krovinį į parduotuvę. Nusikaltėliai neutralizavo inkasatorius, įsigavo į šarvuotą furgoną ir pagrobė jame buvusias brangenybes. Inkasatoriai per incidentą nenukentėjo.
Piktadariai iš nusikaltimo vietos paspruko juodu automobiliu, kuris netrukus buvo rastas padegtas viename iš Liono priemiesčių. Plėšikų ieško didelės policijos pajėgos ir sraigtasparnis.
Garsiausio pasaulyje meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano karjera, švelniai tariant, labai neįprasta. R. Wittmanas su bendraautoriumi Johnu Shiffmanu kaip įmanydami stengėsi kuo tiksliau rekonstruoti visus įvykius. Peržvelgė oficialias ataskaitas, meno nusikaltimų knygas, meno istorijos veikalus, asmeninius užrašus, vaizdo įrašus, nuotraukas ir kvitus, taip pat įvairius oficialius ir neoficialius dokumentus bei išrašus. Vėl ir vėl lankėsi nusikaltimų vietose ir muziejuose tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje. Siekdami atkurti per pasalas vykusius dialogus, peržiūrinėjo sekimo vaizdo ir garso medžiagą ir išrašus.
R. Wittmanas, dažniausiai neginkluotas, dalyvavo daugybėje slaptųjų operacijų, gaudė meno kūrinių vagis, sukčius ir juodosios rinkos prekeivius visame pasaulyje. Jis žavi istorijomis, susijusiomis su neįkainojamo meno ir senienų – Rockwello ir Rembrandto, Monet ir Picasso paveikslų, auksinių senovės Peru kario šarvų, Rodeno skulptūros, įkvėpusios impresionistų judėjimą, galvos apdangalo, kurį Geronimas vilkėjo savo paskutiniame „Pow-Wow“, retos Pilietinio karo kovinės vėliavos, kurią mūšyje nešė kariai, – atgavimu. Sugauti meno vagys ir aferistai – turtingi ir vargšai, protingi ir kvailiai, organizuoti nusikaltėliai ir beviltiški vienišiai. Kontrabandininkas, atnešęs jam pagrobtą VI a. lobį, pasirodė esąs aukšto rango diplomatas. Vertintojas, pavogęs nesuskaičiuojamą daugybę relikvijų iš karo didvyrių palikuonių, buvo aristokratiškai atrodęs sukčius.
FTB apskaičiavo, kad per šias rizikingas operacijas buvo susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių. R. Wittmanas teigia, jog statistika jam nerūpi. Kas vertingiau – Rembrandto autoportretas ar karius į mūšį vedusi Amerikos vėliava? Jie abu – neįkainojami.
APIE AUTORIUS
Robertas K. Wittmanas dvidešimt metų dirbo FTB specialiuoju agentu. Jis padėjo sukurti Meno nusikaltimų tyrimo grupę, buvo vyresnysis tyrėjas. Atstovavo Jungtinėms Valstijoms visame pasaulyje: vykdė tyrimus, konsultavo užsienio šalių policiją ir muziejus įvairiais meno nusikaltimų tyrimo, paveikslų paieškų ir saugumo klausimais.
Johnas Shiffmanas yra „The Philadelphia Inquirer“ reporteris. Buvęs teisininkas ir Baltųjų rūmų bendradarbių programos direktoriaus pavaduotojas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą kaip žurnalistas, o 2009 metais buvo Pulitzerio premijos finalininkas.
Nežinomi piktadariai „apšvarino” princesės iš Saudo Arabijos butą Paryžiuje, patirta žala sudaro apie 1,5 mln. eurų. Tai penktadienį pranešė laikraštis „Le Parisien”.
Leidinio žiniomis, nusikaltėlis ar nusikaltėliai išnešė iš buto prestižinėje Prancūzijos sostinės 16-ojoje apygardoje 30 „Hermes” rankinių, kainuojančių 50 tūkst. eurų, daug papuošalų, „Cartier” laikrodį už 8 tūkst. eurų, „Chanel” kailinių ir daug kitų brangių daiktų.
Kaip patikslina leidinys, atvykę į nusikaltimo vietą pareigūnai neaptiko įsilaužimo pėdsakų. Be to, jo šaltinių duomenimis, šiuo metu sekliai negali rasti buto raktų dublikato. Įtarimai krito ant nukentėjusiosios bičiulio, su kuriuo ji susipažino rugpjūtį. „Draugas ne kartą jai siūlė parduoti prabangius daiktus per „Ebay” interneto parduotuvę, bet ji nesutiko”, – cituoja laikraštis policininkų žodžius.
Apie vagystę sužinota tik ketvirtadienį apie vidurdienį.
Pati nukentėjusioji vagystės metu buvo kurorte Prancūzijos pietuose. Grįžusi į Paryžių ir pasigedusi vertingų daiktų, princesė sunegalavo ir buvo nugabenta į ligoninę.
Artėjantį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį šalies gyventojai keliaus aplankyti mirusių artimųjų kapų. Išvykstantys iš namų kelioms dienoms turėtų nepamiršti pasirūpinti buto ar namo saugumu, nes tokie ilgieji savaitgaliai yra pats darbymetis ilgapirščiams, įspėja draudikai.
Jie sako, kad nors vagys dažniausiai bijo juos įamžinančių filmavimo kamerų, ne mažiau efektyviomis apsaugos priemonėmis gali tapti ir kaimynai bei šunys.
Tiek policijos pareigūnai, tiek draudikai yra ne sykį atkreipę dėmesį į tai, kad šventinių dienų ar ilgųjų savaitgalių metu, kai yra didelė tikimybė, kad gyventojai bus išsivažinėję, padaugėja vagysčių iš butų, nuosavų namų, garažų, pastebima BTA pranešime.
„Dažniausiai vagys nusitaiko į vertingą techninę įrangą, brangius buities ar ūkio darbams skirtus įrankius, papuošalus, be abejo, grynuosius pinigus. Nelieka nepastebėti ir lauke palikti daiktai – kepsninės, laistymo įranga, karučiai, daržo įrankiai.
Todėl išvažiuojant iš namų, ypač ilgesniam laikui, reikia itin atidžiai patikrinti, ar tikrai gerai uždaryti visi langai, užrakintos durys, taip pat ir pagalbinių patalpų, tokių kaip sandėliukai ar garažai. Gyvenantys nuosavuose namuose turėtų užrakinti ir vartelius, kad ilgapirščiams būtų sunkiau patekti į kiemą. Vertingų daiktų negalima palikti gerai matomose vietose, ypač arti langų bei durų. Brangiems daiktams, juvelyrikai, gryniesiems pinigams laikyti reikėtų įsirengti seifą“, – sako draudimo bendrovės BTA Turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė.
Jos teigimu, išvykstant iš namų verta apie tai pasakyti liekantiems kaimynams, kad pastebėję ar išgirdę ką nors įtartino jie žinotų, jog namuose nieko nėra, ir imtųsi veiksmų: įsidėmėtų, kas vyksta bei skambintų policijai.
Vagys nemėgsta ne tik akylų kaimynų, bet ir kitokio dėmesį atkreipiančio triukšmo, tad patikima namų apsauga gali tapti lojantys šunys, sakoma BTA pranešime. Jei yra galimybė, išvykstant iš namų lauke laikomą šunį vertėtų paleisti iš voljero ir palikti palaidą kieme. Beje, neretai įsilaužėlius stabtelėti priverčia vien ant vartų užkabinta lentelė „Atsargiai, piktas šuo“.
Nors pasitaiko, kad vagystės įvykdomos ir dienos metu, vis dėlto patikimas įsilaužėlių sąjungininkas yra tamsa. Jiems patrauklūs atrodo tamsiu paros metu neapšviesti arba prastai apšviesti įėjimai į daugiabučius bei individualūs namai. Draudimo ekspertė pataria būtinai apžiūrėti, ar šviečia visos lemputės prie įėjimų į namus, garažus, ar veikia gatvės apšvietimas.
Riziką būti apvogtiems taip pat gali sumažinti lauko šviestuvai su judesio davikliais.
V. Širmelytės teigimu, vagys dažniausiai neina vogti nepasiruošę, tad apsaugoti savo turtą turi būti pasiruošę ir šeimininkai.
„Geriau vadovautis posakiu „atsarga gėdos nedaro“, nei vėliau skaičiuoti materialinius nuostolius. Kartais žmonės sako, kad pas juos nėra ką vogti, dėl to neva neverta ir skirti ypatingo dėmesio turto apsaugai. Tačiau net jei vagys ir nieko nepavagia, tai vis tiek padaro žalos – išlaužia duris, sugadina spynas, išdaužia langus. Be to, sukelia neigiamą emocinį poveikį, kai grįžus žmogus randa nekviestų svečių sujauktus namus“, – sako ji.
Niekada nemėgau filmų apie katastrofas, nes jie sukuria panikos ir beviltiškumo nuotaiką. Fantastiniai, jeigu jie logiški, grįsti ne vien siaubo scenomis ar itin „išmanūs“, dar pusė velnio. Jeigu rodo pasaulines katastrofas, žemės drebėjimus, ateivių antskrydžius, pandemijas, paspaudžiu TV išjungėją. Tiesa, vaikystėje ryte rijau Žiulio Verno (Jules Gabriel Verne) knygas, kurių mokslinės fantastinės XIX a. idėjos netruko tapti realybe…
Bet šįkart net ne apie tai. Pasaulinio garso prancūzų rašytojas savo kūriniais padarė neįkainuojamos vertės labdarą mokslui ir civilizacijai. Tai ne Vangos pranašystės, kuriomis tiki ir manipuliuoja mistikos mėgėjai. Tiesa, jeigu tai tiesa, ir ji numatė dabartinę pandemiją…
Taigi, apie labdarą, bet jau čia, šiandien, Lietuvoje.
Sukurtas nemažas fondas kovai su koronavirusu. Vyriausybė negaili pinigų, kad įveiktume šį paslaptingą, lyg iš fantastinių filmų prikeltą monstrą. Jeigu trūksta, ji skolinasi milijardus, kad būtų sukurtas pakankamas rezervas. Aukoja ir žmonės – verslininkai, sporto, meno pasaulio veikėjai, šiaip pavieniai. Pavydime, kai Ronaldo ar koks Gasolis ar Messis tam skiria milijonus – jie pasaulinio masto turtuoliai. Jeigu būčiau koks pasaulio Patriarchas, tarčiau jiems nuoširdų AČIŪ.
Bet netrūksta jų ir Lietuvoje. Antai pirmasis Lietuvos nacionalinis mecenatas, bendrovės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys, kurio milijoninės paramos dėka prieš dvejus metus buvo pastatyta 2013 m. sudegusi Balbieriškio bažnyčia, dabar iš įmonės pelno Prienų savivaldybei skyrė apie 50 tūkst. eurų kovai su pavojingu užkratu…
Kadenciją baigusi Prezidentė D. Grybauskaitė iš savo vadovaujamo Paramos fondo kovoje su koronavirusu skyrė 14 mln. eurų mokslininkams, kuriantiems įrankius viruso sukeliamos infekcijos ligos diagnostikai, bei nupirko tūkstančius apsisaugojimo priemonių. Priminsiu, kad fondas įkurtas kovo 16 d. Finansų ministro įsakymu, sąsk. Nr. LT 56 1010 0000 0853 2407.
Profesorius V. Landsbergis iš savo paramos fondo kapitalo skyrė 100 tūkst. eurų. Pusė labdaros teko labai reikalingai Laisvės TV akcijai „Laikykitės, medikai“ bei tiek pat Vilniaus miesto savivaldybės „Gyvybės langelis medikams“ fondui. Tokį sprendimą palaikė VLF valdyba (pirmininkė Birutė Landsbergytė).
Daug pinigų aukojo Lietuvos pramonininkų konfederacija, advokatų kontora „Valiūnas Ellex“, kibernetinio saugumo sprendimų bendrovė „Tesonet“, „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Nerijus Numa, pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“, bankai, prekybos tinklai, maitinimo įmonės, mobiliojo ryšio tiekėjai ir t.t. – iki kovo 27 d. pareikšta apie 30 tokių privataus verslo iniciatyvų.
Bet čia juos vardiju ne todėl, kad pateikčiau kažkokią ataskaitą. Kaip paprastai, atsiranda tokių, kurie (kaip čia padoriau išsireiškus) į tokias labdaros iniciatyvas šliūkšteli samtį deguto. Motyvai įvairūs: vienas pavydi, kitas turi politinių išskaičiavimų, trečias apskritai pertekęs negatyvo ir jam kur balta – ten juoda arba bent įtartinai pilka…
Daugiausiai tokio deguto susilaukė V. Landsbergis ir D. Grybauskaitė. Nevardinsiu to bjauraus skysčio pilstytojų – mes juos puikiai žinome. Nuo neatmenamų laikų kai kurie veikėjai, net iš man artimo žurnalistų luomo, nepatekę prie valdžios lovio, taškosi į kairę ir į dešinę, kurpdami visokius paskvilius apie profesoriaus tvartelius, jo visko pertekusią giminę, apie eksprezidentės „juodus“ darbelius ir „nešvarią“ praeitį. Viskas suveriama ant vieno juodo siūlo, dar priduriama taip: „Lenda Norvegų tautos pinigai, padovanoti lietuvių tautai ir nusavinti Vytauto Landsbergio. Jeigu iki šios aukos kovai su koronavirusu dar buvo galima abejoti, kad jis tuos pinigus pasiglemžė savo reikmėms, tai po šito parašu patvirtinto „kaip steigėjas” visiškai akivaizdu, kad Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsteigtas fondas su visais milijonais buvo tiesiog pasisavinti Vytauto Landsbergio ir yra parceliuojami pasitariant su šeimos nariais.“ (Rūta Janutienė, Facebook, kovo 26 d. įrašas).
Aplink suburiama bendraminčių kuopelė. Jeigu kas oponuoja, išvadinamas „idiotu“. Tada jau tokie smalos pilstytojai neskaito jokių argumentų. O vienas jų gali būti toks: „Šio fondo pagrindas – norvegų tautos solidarumo mūsų taikiai kovai ženklas – irgi radosi asmenine Bergeno vyskupo Pero Lonningo ir jį parėmusių žmonių iniciatyva. Norvegų tautos taikos premiją – surinktą, suaukotą, paskirtą ir 1991 m. kovo 11-ąją įteiktą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, sudarė beveik 3 milijonai norvegų kronų (čekis pinigams, esantiems Norvegijos banke, po to dar surinkta ir pridėta iki apvalios sumos). Tai leido nutarti, jog neliečiant, nemažinant pagrindinio kapitalo, procentai daugiausiai bus naudojami likimo nuskriaustiems vaikams padėti. Taip 1991 m. spalio mėn. 2 d. buvo įkurtas, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pritarus, Vytauto Landsbergio fondas, paskirta jo valdyba, kuri plėtoja veiklą ir bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir tarptautinėmis organizacijomis.“ (V. Landsbergio įrašas iš VLF portalo http://fondas.landsbergis.lt/lt/pages/tikslai).
Toliau: „VLF valdyba nutarė, kad trys ketvirtadaliai lėšų, kuriomis disponuoja Fondas, būtų skiriama medicinos reikmėms, o likęs ketvirtadalis – jaunųjų menininkų rėmimui. Prašydami paramos į Fondą kasdien kreipiasi medicinos įstaigos, pavieniai negalės ištikti žmonės, jauni menininkai. Sprendimus, kam suteikti pirmenybę, kolegialiai priima Fondo valdyba. Jos nuostata – medicinos srityje remti stambius projektus, kad investuojamos didesnės lėšos pasitarnautų daugeliui neįgalinčių, ne tik vienam kuriam paramos reikalingam ligoniui. Šiame leidinėlyje glaustai pateikiam kai kurias žinias apie reikšmingiausias VLF medicinines programas, paremtus jaunus Lietuvos menininkus, taip pat apie nuoširdžius ir dosnius Fondo talkininkus.“ (G. Landsbergienės įrašas, ten pat).
Atrodo, kas neaišku? Bet anie protuoliai ir visokie „tautos gelbėtojai“ neatlyžta: pinigai nusavinti, jais naudojasi Landsbergių klanas, „Vagys!“ – klykia iš už Atlanto kažkokia nesubrendusi feisbukinė… Tokie net nepaiso, kad profesoriui dabar itin skaudus netekties metas…
Sakoma, nori mušti – visada lazdą rasi. Šiuo neramiu metu, kai tikrovėje pradeda ryškėti fantastinių ir katastrofinių filmų kontūrai, mums reikia susitelkimo, o ne drabstymosi purvais. Galbūt teisus vienas minėtų veidaknygės įrašų oponentas, kuris parašė: o man visai nesvarbu, iš kur tie pinigai; kad tiktai jie mums padėtų nuožmioje kovoje su nematomu priešu…
Tūkstančiai rumunų trečiadienį išėjo į gatves protestuoti prieš baudžiamųjų įstatymų sušvelninimą, apsunkinsiantį kovą su korupcija.
Protestuotojai sostinėje Bukarešte, kur susirinko apytikriai 5 tūkst. demonstrantų, šaukė „Nenusileisime“ ir „Vagys“.
Demonstracijos metu kelis kartus kilo peštynės su policijos pareigūnais. Pareigūnų teigimu, sulaikyti aštuoni asmenys.
Protestuotojai piktinosi pirmadienį šalies parlamento priimtais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, kurie, opozicijos teigimu, padės ginti pažeidėjus.
Remiantis pakeitimais, sumažinamas skaičius pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti sulaikytas kardomajam kalinimui. Anot Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso, kai kurie pakeitimai bus naudingi valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderiui Liviui Dragneai, kuris susiduria su kaltinimais korupcija. Jis gali prašyti peržiūrėti jam paskelbtą lygtinį nuosprendį, dėl kurio nuo 2016 metų politikas negalėjo siekti ministro pirmininko posto.
Be kita ko, pagal pakeitimus kriminalinių nusikaltimų tyrimai negalės trukti ilgiau kaip vienerius metus, o tai reiškia, kad bylos bus automatiškai nutraukiamos, jei nebus pateikti jokie kaltinimai. Itin stipriai bus paveikti korupcijos tyrimai, kurie įprastai trunka kelerius metus, kol yra pateikiami kaltinimai.
Rumunija reitinguojama tarp labiausių korumpuotų šalių Europos Sąjungoje, ir kritikai teigia, kad naujosios priemonės tik pablogins padėtį šalyje.
Nežinomi piktadariai Vokietijos Breisgau Freiburgo mieste pavogė du sunkvežimius su 44 tonomis šokolado. Tai pirmadienį pranešė policijos atstovai, kuriais remiasi leidinys „Spiegel“.
Nusikaltimas buvo padarytas praėjusį savaitgalį. Du vilkikai su 400 tūkstančių eurų vertės kroviniu dingo iš automobilių stovėjimo aikštelės miesto pramoninėje zonoje.
Vėliau pareigūnai vieną iš sunkvežimių aptiko kelyje netoli pramoninės zonos. Jį vairavusiam vyrui pavyko pasprukti, bet krovinys liko priekaboje. Antrasis vilkikas buvo rastas netoli Laro miesto, tačiau jo priekaba buvo tuščia – vagys spėjo perkrauti maždaug 22 tonas šokolado į kitą sunkvežimį ir pasislėpti. Policija tiria nusikaltimo aplinkybes.
Praėjusių metų vasarą panašus nusikaltimas buvo padarytas Noištato mieste Heseno federalinėje žemėje. Tada nusikaltėlių grobiu tapo sunkvežimio priekaba su 20 tonų šokolado produkcijos, kurios kaina siekė 50-70 tūkstančių eurų.
Panevėžio apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir į teismą perduota baudžiamoji byla dėl įžūlaus vienos Panevėžio juvelyrinės parduotuvės apiplėšimo.
Į teisiamųjų suolą sės 5 kaltinamieji, dar vieno vyriškio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nes jis šiuo metu atlieka bausmę Austrijoje.
Įžūlus apiplėšimas pačiame Panevėžio centre buvo įvykdytas šiemet, vasario 24 dieną. Šiek tiek po 15 val. į Respublikos gatvėje esančią juvelyrinių dirbinių parduotuvę įbėgo 3 medicininėmis kaukėmis veidus prisidengę vyrai. Vienas jų, grasindamas pistoletu, sugriebė ir laikė pardavėją, o likę du atsineštais plaktukais daužė stiklines vitrinas ir į rankines krovėsi juvelyrinius papuošalus.
Maždaug minutę užtrukę parduotuvės viduje, plėšikai su grobiu spruko lauk.
Iš viso parduotuvės savininkams buvo padarytas beveik 7,5 tūkst. eurų nuostolis. Nusikaltėliai išsinešė sidabrinių papuošalų už 4968 eurus: 153 žiedus, 33 apyrankes, 44 grandinėles. Be to, buvo sudaužytos 1330 eurų vertės stiklinės vitrinos.
Šio įžūlaus nusikaltimo liudininke atsitiktinai tapo atostogaujanti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jolita Pocienė. Eidama į knygyną, moteris pastebėjo įtartiną vaizdą kitoje gatvės pusėje esančiame juvelyrinių dirbinių salone: gobtuvus ant galvų užsitraukę vyrai daužė vitrinas.
Prokurorė nedelsdama paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie apiplėšimą, o po akimirkos pamačiusi lauk išbėgančius plėšikus, puolė jiems iš paskos. Pareigūnė įsidėmėjo, į kokią pusę jie paspruko, rado vieno jų nusiplėštą ir numestą medicininę kaukę ir apie tai informavo atskubėjusius policininkus.
„Pilietiškas prokurorės poelgis labai mums padėjo“, – sakė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Panevėžio apylinkės prokuroras Paulius Jasiukaitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad šį apiplėšimą narplioję Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai dirbo intensyviai ir profesionaliai.
„Pareigūnai kruopščiai, po kruopelę, surinko įkalčius, kurių dėka buvo nustatyti ir sulaikyti įtariamieji“, – sakė prokuroras P. Jasiukaitis.
Į teisiamųjų suolą sės 5 kaltinamieji: šio apiplėšimu organizavimu įtariamas 27 metų Kauno rajono gyventojas A. N. (anksčiau teistas 6 kartus), plėšimo vykdymu įtariami 24 metų kaunietis R. B. (3 kartus teistas), nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys 27 metų R. J. iš Prienų ir 32 metų birštonietis J. Z. (abu teisti 2 kartus) bei padėjimu plėšikams kaltinamas 7 kartus teistas panevėžietis D. K.
Šeštasis įtariamasis, kaunietis M. K., šiuo metu atlieka bausmę Austrijoje, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Įtariama, kad jis kartu su A. N. yra šio nusikaltimo organizatoriai.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad juvelyrinės parduotuvės apiplėšimui buvo iš anksto pasiruošta. Manoma, kad įtariamieji buvo apžiūrėję parduotuvę, aptarę savo veiksmus per apiplėšimą ir po jo, apsirūpinę reikalingais įrankiais.
Tačiau net ir kruopščiai paruoštiems planams ne visada lemta išsipildyti: į parduotuvę įlėkę plėšikai susipainiojo ir nusiaubė vitrinas, kuriose buvo sudėti ne auksiniai, o sidabriniai papuošalai. Be to, vienas jų susipjaustė ranką ir paliko kraujo pėdsakų.
Ši apiplėšimo byla perduota nagrinėti į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Už plėšimą organizuotoje grupėje, kai naudojant šaunamąjį ginklą buvo pagrobtas didelės vertės turtas, numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).
Šiaulių apygardos Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Fokas baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 4 asmenys kaltinami vagystėmis iš įvairių transporto priemonių, garažų, sodo namelių ir gyvenamųjų namų Akmenės rajone.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai, metu nustatyta, kad visi keturi vyrai – Naujosios Akmenės gyventojai – nuo praėjusių metų liepos iki rugsėjo pabaigos apvogė 31 objektą.
Kaltinamieji dažniausiai specialiomis žirklėmis ar metaliniu pjūklu nukirpdami arba nupjaudami patalpų lauko durų spynas įsibraudavo į vidų ir pavogdavo įvairios technikos, elektrinių įrenginių, automobilių detalių bei dyzelinio kuro.
Pusė gyvenimo praeina, kol išmoksti kalbėti. Kitą pusę mokaisi tylėti. Apie ką šiandien tylėsim, žmonės? Šeimoje, gatvėje, studijose? Kaip visais laikais – apie tai, kas svarbiausia.
Kai tylim, amžinatilsį Ezopą atstoja akių kontaktai. Susijungi – iškart pamatai, apie ką tylim. Ir net ką tylim ir kodėl. Tylėjimas mūsų kalba. Tylim agresyviai, nuolankiai ar su piktdžiuga. Dažniau liūdnai negu kaltai. Kartais net linksmai ar iššaukiančiai.
Kosovo sprogdintojai, serbai plėšikai, gruzinai „teisėti vagys“: jie naršo Prancūzijoje ir adaptuojasi prie bet kokių sąlygų, rašo Kristofas Kornovenas laikraštyje Le Figaro.
„Patruliai, bandantys sutrukdyti degalų vagystėms; medžiokliniais šautuvais apsiginklavusios grupės, kovojančios su masiniu derliaus grobstymu; infraraudonosios sekimo kameros ir judesių detektoriai traktorių pagrobėjams sugauti. Kai Lotaringijos valstiečiai jau buvo ties nervinio protrūkio riba, žandarai, globojami Centrinės kovos su keliaujančiu nusikalstamumu valdybos, keletą mėnesių vykdė priemones, kad sunaikintų nusikalstamą grupuotę, suorganizavusią rimtą tarptautinį tinklą“, – rašo straipsnio autorius.
Dabar, kai rašau šias eilutes, sovietų marodieriai grobsto dalimis ukrainiečių ir totorių Krymą. Taip kadaise budeliai Golgotoje dalijosi skurdžius Kristaus apdarus. Sergejus Goblinovičius Aksionovas pešasi dėl bendros kasos su Ramzanu Kadyrovu ir Rusijos banditų kompanijomis.
Nes kiekvienas, kas gviešiasi svetimo gero, – banditas. Nustumdami alkūnėmis šalin smulkesnius banditus, jie tempia sau sanatorijas, vyno gamyklas, Livadijos rūmus, Lakštingalų lizdą, „Arteką“, Karadagą, Senąjį Krymą, Vološino kapą, Grino kapą, mano vaikystės Koktebelį.
Iš kur tokia skuba? Ogi jie taip pat dalijosi „JUKOS“, pasisūdydami ir žiaumodami, išplėšdami akcijas iš kitų ėdikų. Tai šalis, kuri išbuožindavo, atimdavo svetimus dvarus, svetimas trobas, svetimą porcelianą ir svetimas karves, sprausdavosi į svetimas drapanas, kaip atamanė Larisa Reisner.
Žurnalas “Der Spiegel”spausdina straipsnį, pasakojantį apie sąlygas, kuriomis buvo laikomi mažamečiai nusikaltėliai pačioje didžiausioje Amerikos pataisos įstaigoje, įsikūrusioje Marianos mieste Floridos valstijoje. Tai Artūro Dozje mokykla, veikusi 1900 – 2011 metais.
„Iš pradžių į mokyklą, jau pirmaisiais gyvavimo metais pelniusią ne pačią geriausią reputaciją, perauklėjimui buvo siunčiame mažamečiai žudikai ir vagys, vėliau įstaigoje atsidurdavo ir našlaičiai bei nuo tėvų pabėgę vaikai, – pasakoja Anna Lena Rot ir Birger Menke. – Auklėtojai dešimtmečiais žemino, mušė ir prievartavo vaikus. Grotuotose kamerose mažuosius „kalinius“ prirakindavo prie sienų grandinėmis”.
Dar viena ištrauka iš rezistento, partizano Leono Vilučio atsiminimų knygos “Likimo mozaika”
Vieną dieną su didoku etapu iš Vilniaus atvežta nemažai jaunų, energingų vyrų.
Didelė jų dalis – buvusių Vilniaus universiteto studentų, vėliau pasitraukusių į miškus.
Kai kurie jų kovoję miškuose po trejetą metų. Visi nubausti 25 metams. Kai juos uždarė paruoštuose barakuose, nuėjau susipažinti, naujienų susižinoti iš Lietuvos.
Čia pataikiau ateiti barake kilus sąmyšiui dėl dingusios vienam lietuviui duonos porcijos. Kaliniai duoną paėmus įtarė stambų ukrainietį, dirbusį milicijos viršininku ir nežinia už ką čia patekusį. Kalėjime už maisto normos pasisavinimą pačių kalinių žiauriai baudžiama. Priešingoje barako pusėje po gultais buvo įsitaisęs Klajūnas – B.Kemeklys, man pažįstamas dar iš mokymosi Vilniuje vokiečių okupacijos metais.