Valstybinė mokesčių inspekcija. Slaptai.lt nuotr.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 24 tūkst. paramos gavėjų pervesta visa gyventojų už 2021 m. skirta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai dalis. Šiemet 484 tūkst. gyventojų, paramos gavėjams, meno kūrėjams, profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams bei politinėms partijoms skyrė 27,6 mln. eurų GPM paramos, teigiama VMI pranešime žiniasklaidai.
Tai didžiausia suma, kurią per visą GPM paramos laikotarpį yra skyrę gyventojai.
„(…) Didžioji dalis gavėjų paramos sulaukė vasarą, o rudenį parama pervesta tų gyventojų, kurie turėjo tikslinti GPM deklaracijas“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Šiais metais apie 25 mln. eurų GPM paramos skirta paramos gavėjams, 1,7 mln. eurų – politinėms partijoms, 1 mln. eurų – profesinėms sąjungoms ir 307 tūkst. eurų – meno kūrėjams. Pernai 460 tūkst. gyventojų paramai skyrė 21 mln. eurų, rašoma pranešime.
VMI atkreipia dėmesį, jog apie 40 tūkst. prašymų negalėjo būti įgyvendinti, nes juos pateikę gyventojai neįvykdė būtinųjų sąlygų, pavyzdžiui, iki įstatyme nustatyto termino nepateikė mokestinio laikotarpio metinės pajamų deklaracijos ar per mokestinį laikotarpį negavo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojama GPM dalis ir kt.
Austėja Landsbergienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Karalienės Mortos mokyklos akcininkė, edukologė Austėja Landsbergienė išplatino viešą laišką pateikdama paaiškinimus apie mestus kaltinimus esą mokykla galimai vogė asmens duomenis bei apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimą vis dėlto pradėti tyrimą dėl vadinamojo vieno euro sandorio.
A. Landsbergienė laiške nemažai kritikos pažėrė ir „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui bei sulygino jo elgesį su teroristine organizacija HAMAS.
„Šlykštu, kad žmogus – Karbauskis – kuris šiaip savo elgesiu ir dviveidiškumu niekina mano Lietuvą, leidžia sau – vien dėl to, kad nepajėgė susidoroti su mano vyru – žeminti, gąsdinti bei trypti mane ir tikisi, kad taip sukels skausmą mano vyrui. Kad jam skaudėtų už mane ir dėl manęs. Karbauskis siekia padaryti viską, kad mes neatlaikytume. Ketverius metus puola mane, mano vaikus, tėvus, artimuosius. Elgiasi taip, kaip teroristinė organizacija HAMAS, kurie slepiasi mokyklose, vaikų namuose: Karbauskis, negalėdamas įkąsti politiniam oponentui, kanda žmonai. Išbandytas kitų, žemas ėjimas, žmogau“, – savo feisbuko paskyroje teigia A. Landsbergienė.
Pasak jos, R. Karbauskis puola ne tik ją, bet ir visą bendruomenę, kuriai ji atstovauja.
„Oligarchas puola mokyklą, nes žino, kad negalėsime atsakyti tuo pačiu – esame daug mažesni ir daug pažeidžiamesni“, – teigia ji.
A. Landsbergienė: „1 euro” sklypo istorija – melaginga
ELTA primena, kad VMI, praėjusią savaitę nusprendusi netirti su A. Landsbergiene siejamos bendrovės „Knowledge Investment“, trečiadienį persigalvojo ir nusprendė imtis tyrimo. Pasak A. Landsbergienės, buvo įvykdytas akivaizdus politinis spaudimas VMI.
„Persigalvojo, nes buvo pagrūmota. Nežinau kaip jums, bet man tai jau ne Lietuva, o Baltarusija, ne teisinė valstybė, o valstybė, kurioje valstybės institucijos patiria politinį spaudimą ir daro tai, kas paliepta. Jau nekalbant apie melą, nes buvo pranešta, kad tirs mano valdomą įmonę, bet ta įmonė net nėra mano. O ir šiaip mūsų šeima sklypo už vieną eurą niekada neturėjo. Buvo įmonė, kuri turėjo sklypą ir tokios pačios vertės paskolą. Tą įmonę nusipirko „BaltCap Infrastructure Fund“, – sakė ji.
Siūlo NŠA elgtis garbingai
A. Landsbergienė teigia, kad Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), pradėjusiusios tyrimą dėl galimo pažeidimo, kai įgaliotas Karalienės Mortos mokyklos administratorius kopijavo duomenis galimai pažeisdamas jam reikalingų duomenų tvarkymo apimtį, elgesys – stebinantis bei prasilenkiantis su teisinės valstybės principais.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius prisijungė prie sistemos su oficialiai suteiktais prisijungimo duomenimis ir atliko tik tokius veiksmus, kurie buvo NŠA leidžiami. Tai, kad sistema šalia mūsų mokyklos mokinių duomenų automatiškai pridėjo visų mokyklų mokinių ir mokytojų duomenis, yra saugumo spraga, kuri – vis dar tikimės – bus išspręsta“, – pabrėžė A. Landsbergienė. Ji patikino, kad apie aptiktą duomenų saugumo spragą el. paštu darbuotojas nedelsiant informavo NŠA.
„Galvojau, gausim laišką iš NŠA: „Ačiū, kad pranešėte. Tvarkome. Kartu galime daugiau, ačiū už atsakingą ir pilietišką elgesį“. Pasvajojau! Protu nesuvokiama, bet Nacionalinės švietimo agentūros atstovas viešame komentare išsakė, neva duomenys buvo nukopijuoti ir neteisėtai paviešinti“, – sakė ji.
A. Landsbergienė patvirtino, kad jokie asmens duomenys nebuvo ir nėra paviešinti.
„Priešingai, Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius pasielgė pilietiškai, nenutylėjo, o nedelsiant pranešė apie galimą duomenų saugumo spragą. Ir apskritai, gal jiems gal galva susisuko ?! Koks žmogus – jei jis kažką neteisėtai darytų – apie tai iškart informuotų, kad „ei, žiūrėkite!“. Šioje situacijoje palaikau pasielgusį teisingai žmogų“, – teigia ji.
A. Landsbergienė viliasi, kad NŠA elgsis garbingai ir nutrauks tyrimą.
„Tikiuosi, kad NŠA atlaikys šį išbandymą, nes, na, tereikėjo padėkoti, greitai susitvarkyti, ir viskas būtų buvę gerai. Visi galime suklysti – svarbiausia, kaip elgiamės suklydę. Ir ypač švietimo organizacija. Nes dabar visos kalbos apie kompetencijų bei emocinio intelekto ugdymą švietimo sistemoje skamba, švelniai tariant, veidmainiškai. Jei NŠA nepersigalvos, tiek savo garbę, tiek ir savo mokinių bei mokytojų duomenų privatumą nuo sistemos spragų ir apie spragas pranešančius sąžiningus Lietuvos piliečius esame pasiruošę ginti“, – sakė ji.
Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) nusprendė nesiimti tyrimo dėl UAB „Krajama“ veiklos, kurios vienintelė akcininkė yra konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
Konservatoriai teigia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sąmoningai vykdė šmeižto kampaniją ir kelia klausimą, ar „valstiečiai“ ras drąsos už tai atsiprašyti. Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad toks institucijų sprendimas jo nenustebino, nes, pasak jo, įprasta, kad tyrimai dėl konservatorių ir jų aplinkos žmonių nėra atliekami.
Grupė Seimo narių kreipėsi į VMI ir FNTT dėl UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge Investment“) kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo sudarius vieno euro vertės sandorį, nors vien sklypo rinkos vertė – 1,3 mln. eurų. VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. O FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis.
VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė Eltą informavo, kad mokestinis tyrimas dėl UAB bendrovės „Krajama“ neatliekamas. Visgi R. Asadauskaitė akcentavo, kad „VMI atidžiai stebi situaciją, fiksuoja ir vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, kitų mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan.“
Savo ruožtu FNTT taip pat nurodė, kad po informacijos patikrinimo nusikalstamos veiklos požymių bendrovės „Krajama“ veikloje nebuvo nustatyta.
„Atlikus pateiktos informacijos patikrinimą, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – Eltą informavo M. Zdanauskaitė.
Konservatoriai teigia, kad „valstiečių“ kreipimasis į VMI ir FNTT buvo bandymas apšmeižti ir kelia klausimą, ar LVŽS atstovai ras jėgų atsiprašyti.
„Valstiečių šmeižto burbulas sprogo. Ar ras savyje jėgų atsiprašyti sąžiningai dirbusių žmonių ir verslo už persekiojimą ir reputacijos trypimą“, – Eltai teigė konservatorių komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.
Savo ruožtu Seime klausimą dėl šio „Krajamos“ sandorio iškėlusi LVŽS narė Agnė Širinskienė teigia, kad pagrindinis „valstiečių“ kreipimosi į VMI ir FNTT tikslas buvo siekis gauti paaiškinimą dėl sandorio aplinkybių.
„Manau, kad vienintelis dalykas, kuris yra svarbus šioje istorijoje, kad visuomenė ir politikai gautų atsakymus, kas vis dėl to įvyko. Mes niekada nesakome, kad tai gali būti kažkokia nelegali veikla, bet tas sandoris su tokia suma kėlė tam tikrus klausimus, kodėl taip įvyko“, – Eltai teigė A. Širinskienė. Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Tai jeigu minėtos tarnybos, įvertinusios aplinkybes, pateikė paaiškinimus, kas įvyko ir kodėl tokia sklypo vertė, tai viskas gerai. (…) Nes taip tai gali būti priežastys, kurios neteisėtos, bet gali būti ir teisėtos priežastys“ , – pridūrė ji.
Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad VMI ir FNTT sprendimas nepradėti tyrimo dėl A. Landsbergienės sandorio jo nestebina. Politikas teigia, kad joks tyrimas konservatorių atžvilgiu nėra pradedamas, nes pasak politiko, jie yra „neliečiamieji“.
„Joks tyrimas, jokiu klausimu, kuris paliestų bet kurį konservatorių, nebūtinai tik G. Landsbergio šeimos, jis nėra vykdomas, ir tai yra faktas. Jeigu toks ar bet koks panašus klausimas būtų užduotas mano atžvilgiu, tai aš net neabejoju, kiek (daug – ELTA) tyrimų būtų“.
„Aš manyčiau, kad tai gali būti susiję su tuo, kad, matyt, tose institucijose yra žmonės, kurie tose institucijose pradėjo dirbti, kai jie buvo valdžioje ir tiesiog šie žmonės nenori pyktis su tais politikais, nuo kurių gali priklausyti jų gerovė“, – sakė R. Karbauskis.
Pirmasis šią žinią apie nepradėtus FNTT ir VMI tyrimus dėl UAB bendrovės „Krajama“ vieno euro sandorio pranešė portalas 15 min.
Rinkos tyrimų bendrovės “Nielsen” atlikto tuščių pakelių tyrimo duomenimis, nelegalios tabako gaminių rinkos dydis Lietuvoje šiemet antrąjį ketvirtį siekė 19,3 proc. ir nuo 2018 m. antrojo ketvirčio išaugo 1,6 proc.
Latvijoje antrąjį ketvirtį šešėlinės tabako rinkos mastas nukrito 3,6 proc. punktais ir siekė 16,2 proc., o Estijoje nukrito 1,1 proc. punktais ir siekė 12,1 proc.
79,7 proc. neapmokestintų cigarečių Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos – šioje kaimyninėje valstybėje pagamintos cigaretės sudarė 15,4 proc. visų Lietuvoje surūkomų cigarečių.
Kaip pažymi Nacionalinė tabako gamintojų asociacija (NTGA), nuo 2016 m. Lietuvoje vėl fiksuojamas stabilus nelegalių cigarečių dalies augimas.
Lietuvoje didžiausia kontrabandinių cigarečių dalis fiksuota Visagine, kur daugiau nei trečdalis (40,2 proc.) visų pakelių buvo atgabenti iš trečiųjų šalių. Nelegalių cigarečių ženklus paplitimas taip pat buvo fiksuojamas Tauragėje (29 proc.), Marijampolėje (26,9 proc.), Panevėžyje (25,9 proc.), Kaune (25,1 proc.) ir Alytuje (23,6 proc.).
“Nelegalios tabako gaminių rinkos dydis bei augimo tendencijos atspindi, kad cigarečių kontrabanda yra didžiulė problema Lietuvos ekonomikai, biudžetui ir nacionaliniam saugumui. Siūlomi nauji tabako gaminių pardavimo būdai, kaip kad prekyba „iš po prekystalio“, ar kiti ribojimai, susiję su legalios produkcijos pateikimu vartotojams, galimai galintys pasitarnauti kontrabandinių gaminių realizavimui, šiame kontekste kelia didelį susirūpinimą.”, – pranešime cituojamas NTGA vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas.
Lietuva išlieka tarp daugiausia nelegalių cigarečių vienam gyventojui suvartojančių valstybių ES. Į šį sąrašą taip pat patenka kitos ES rytų išorinės sienos rinkos – Latvija, Lenkija, Rumunija, bei šalys, kuriose tabako gaminių kaina yra labai aukšta – Didžioji Britanija, Airija.
Išaugęs kontrabandinių cigarečių rinkos dydis vien nesurinktų akcizo mokesčių Lietuvai kainavo apie 54 mln. eurų per metus. VMI duomenimis, iš akcizų, taikomų legaliems tabako gaminiams, 2018 m. buvo surinkta 292 mln. eurų.
Nuo metų pradžios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) suteikta galimybe be jokių nuobaudų sumokėti pamirštus mokesčius pasinaudojo 849 gyventojai ir įmonės.
Kaip komentare Eltai sakė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, deklaracijų tikslinimo pokytis, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 45 proc., o tai yra 28 mln. eurų mokesčių.
Iš viso, pasak jos, 849 gyventojai ir įmonės pasinaudojo šia galimybe ir sudarė periodinio mokėjimo grafikus daugiau nei 7,3 mln. eurų sumai.
„Didžiausia suma, kuriai periodinių mokėjimų grafiką sudarė įmonė, yra apie 632,10 tūkst. eurų, o gyventojas – 210,7 tūkst. eurų“, – nurodė R. Virvilienė.
Jos teigimu, vykdomų kontrolės veiksmų metu, supažindinti su VMI turima informacija, mokesčių mokėtojai, nelaukdami kontrolės veiksmų pabaigos, papildomai deklaravo apie 11 mln. eurų mokesčių. Dėl 2,1 mln. eurų sumokėjimo buvo sudaryti mokėjimo grafikai.
Kaip skelbė VMI, iki liepos 1-osios nepasinaudojus galimybe atsiskleisti, bus skiriami ne tik delspinigiai, bet ir gerokai didesnės baudos. Dėl to mokesčių mokėtojai rizikuoja pakliūti į minimalių patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų neatitinkančiųjų sąrašą. Dėl to galima prarasti teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netekti paramos gavėjo statuso, gali pablogėti jų skolinimosi iš finansų įstaigos galimybės, jie bus kontroliuojami ilgesnį, nei įprasta, laiką, nustatyti pažeidimai bus viešinami.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis (VMI), turtingiausi Vyriausybės atstovai yra aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, turto bei piniginių lėšų sukaupęs už daugiau kaip 620 tūkst. eurų.
Toliau eilėje yra teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Kiekvieno šių ministrų turto ir piniginių lėšų vertė viršija 300 tūkst. eurų.
Po jų rikiuojasi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Septintoje vietoje yra premjeras Saulius Skvernelis, kurio turto ir piniginės lėšos 2018 m. sudarė per 217 tūkst. eurų.
Šiek tiek mažesnes metines deklaracijas yra pateikę susisiekimo ministras Rokas Masiulis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Mažiausiai turto ir piniginių lėšų yra sukaupę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – beveik 40 tūkst. eurų ir finansų ministras Vilius Šapoka – beveik 20 tūkst. eurų.
Tuo tarpu turtingiausių Seimo narių ketvertuke – milijonieriai: turtingiausi yra „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – deklaravęs 16 mln. eurų vertės turtą, liberalas Kęstutis Glaveckas – beveik 1,6 mln. eurų, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis su 1,4 mln. eurų sukaupto turto ir piniginių lėšų bei parlamentaras Kazys Starkevičius, deklaravęs, kad jo turto už 2018 metus vertė siekė 1 mln. eurų.
Ministro pirmininko, ministrų ir Seimo narių turto deklaracijos VMI yra pateiktos už 2018 m.
Atrodė, bus baisus vargas parašyti apžvalgą – kas vakarą prilimpu prie teliko, o ekranuose nieko. Vien etatinės nelaimės, potvyniai, avarijos, gelbėtojai runkelių lūšnelėse ir šokiai. Tas niekšas Donaldas Trumpas toliau griauna viską, kas šventa, šalis rusų užgulta vos kvėpuoja.
Lenkai ir vengrų Viktoriukas su Europa kaunasi, o mes kaip visada – tyliai sau po kaldra. Taip ir reikia, nes tylėjimas – auksas, kad tik pinigų čiaupo neprisuktų. Net naujo tautos priešo kažkaip nei Delfis, nei Siaurovizija neišstenėjo – nuobodybė, nėra net į ką smiginį pamėtyt! Bet atėjo ir į mano kiemą šventė, net dvi.
Alkoholio ir receptų ministro neišmetė, galėsim toliau mėgautis maniakišku šnabždesiu apie tai, kokie mes nupuvėliai, visiškas alkoholio pramonės ir farmacijos mafijos pralaimėjimas! Ta proga specialiai nusipirkau nespecializuotą butelį Jack Daniels, vakare reiks įsijungti youtube, susirasti šviesųjį Šv. Aurelijaus veidą ir išlenkti į sveikatą, kol dar galima.
Kita naujiena – baisūs pokyčiai mokesčiuose ir šėlsmas valdžios koridoriuose – priėmė biudžetą! Vien sėkmės istorija ko verta – pabrangino šildymą, nes pigus buvo labai labai neteisingas. Po to labai teisingai nutarė, kad tai neteisinga ir dar teisingiau vėl atpigino, kad socialinis teisingumas triumfuotų.
Ir visada jie teisūs – ir kai pabrangino, ir kai atpigino, sakydami, kad pabrangins vėliau, nes taip reikėjo, kad Lietuvai brangiai ir jos brangiesiems nuo pabrangimo žmonėms būtų geriau, ir kai vėl sugrįžo prie to, kas buvo. Užtat turėjom ką veikti, žiūrėjom susijaudinę, kaip per kašę sirgom už savus, ir alkoholio nuodų daugiau parduodavo – vis biudžetui pliusas.
Šapoka, ne tas, kur apie Lietuvą parašė – Vilius Ministras – irgi labai džiaugiasi. Šiaip tai panašus į lytį pakeitusią Ingridą Šimonytę, užsimerkęs net iš balso neatskirsi, bet geras žmogus, labai vargšais rūpinasi – nepyk, Viliau, viskas tau bus gerai. Biudžetas nors ir ne perteklinis, kaip žadėjai, bet ir be deficito.
Melskimės ir palinkėkime vieni kitiems kantrybės, prasideda baisi reforma vargšų naudai. Kalbėjo, kad neapmokestinamą dydį padidins iki minimumo ir tie, kurie tiek tegauna, bent jau pajamų mokesčio nemokės. Tą lyg ir padarė, prilygino neapmokestinamą DABARTINEI minimaliai algai. Tačiau apie neapmokestinamojo dydžio susiejimą su minimaliu atlyginimu – nei mur mur.
Kitamet minimalią padidins, ir ją gaunantieji vėl turės mokėt pajamų mokesčius, nes neapmokestinamasis dydis liks tik konkretūs, apčiulpti dabartiniai 380 €. Senieji keldavo minimumą ir tuo pat metu neapmokestinamąjį atlyginimo dydį. Revoliucionieriai tuos veiksmus daro atskirai ir suvaidina momentinius gelbėtojus – ir teisingai, juk vis tiek lietuviai po savaitės pamiršta, ką vakar kalbėjot.
Nagi, brangieji mano, nors vieną, tegu pačią mažiausią mokesčių reformytę, kuri būtų davusi bent kokius nors apčiuopiamai esmingus rezultatus valstybei, nepadidinusi mokestinės naštos visiems ir nesujaukusi verslo ir žmonių gyvenimų? Drąsiau, prizas – kelionė į Suvalkus apsipirkti!
Neatšaukiamas lito ir euro kursas Lietuvoje. Slaptai.lt nuotr.
Nurodykit, mielieji, nors vieną mokesčių sumažinimą, kuris nebūtų mokesčių padidinęs. Subalansavimą, kuris nebūtų išbalansavęs ir sukėlęs chaoso ir erzelio? Pajamų padidinimą, kuris nebūtų dvigubai iškėlęs kainų?
Kas turi vaikų, moka mažiau pajamų mokesčio ir algos gauna daugiau. Dabar valdžia papildomą neapmokestinamą pajamų dydį užraukė, mokesčius atims ir pati vaiko pinigus padalins daug teisingiau – ir dirbantiems, ir ne. Prasigėrę pašalpiniai žiauriai džiaugiasi, nes galės dar daugiau pragerti.
Šreko komandos kurmiai toliau kaip pasiutę mažina mokesčius. Susėdę skaitliukais taukši, kiek sumažės ir bemat sugalvoja kur padidinti, kad dar daugiau atimtų ir jiems nuostolio nebūtų, nes „mokesčių šaltiniai turi būti tvarūs”, ar ne, Viliau Ministre? Vienoj kišenėj paliekat neatėmę daugiau, nes iš kitos paimsit daugiau.
Kai tik prasideda pliurpalai apie mokesčių mažinimą, valdžia primeta, kiek dėl mažinimo praras ir “kompensuoja“ praradimus, keliskart padidindami baudžiauninkams duokles kitose srityse, tokį sumažinimą padidinant jie vadina „mokesčių naštos perskirstymu”.
Reformos visada skausmingos, tai veikiančio variklio remontas užtikrinant, kad mašina važiuotų. Jos daromos ne krizių metu arba daug kainuoja ir visada reikia laukti, kol nauji mechanizmai įsisuks ir duos rezultatą. Normalios valstybės tam ima paskolas, sukandę dantis didina deficitą arba naudoja ekonominio pakilimo metais sukauptas lėšas.
Jūs dar nieko nepadarėt, tik pradedat, šis didesnis biudžetas – ne jūsų darbo rezultatai, o likimo ir ekonominio pakilimo dovana, kurią arba pravalgysit, arba panaudosit ateičiai, nes pakilimas tuoj baigsis. Dabar reikia arba pradėti tikrus, esminius pokyčius, arba geriau nedaryti nieko, nes problemos iki rinkimų nedings.
Nes dirbančių žmonių vis mažiau ir mažiau, jie vis bėga ir bėga, o senių vis daugiau, jie vis sensta ir sensta. Ir tie, kurių vis mažiau, turi užtikrinti vis didesnes pensijas tiems, kurių vis daugiau. Šis uždavinukas nekeičiant sistemos neišsprendžiamas iš principo.
Dabar gi numatyta didžiausia valdiška „reforma” – mokesčius sujungti, kad visi pamatytų, ką iš žmonių atima. Na gerai, tegu pamato, bet ar nuo pamatymo pinigų padaugės? Dėl tokių „pokyčių” niekas nesikeičia, o visų imitacinių mokesčių mažinimų rezultatas seniai visiems aiškus ir akivaizdžiai vykstantis – kainų didėjimas ir didėjanti „atskirtis” – ir kas tokį plastmasinį žodį sugalvojo, kad tik nereikėtų sakyti „neteisybė”?
Valdiškų topų viršūnėje – repas „Atimam per mažai nuo BVP, reikia atimti daug daugiau!” Tik niekas nepasako, kad atėmus pusę iš penkis kartus daugiau gaunančio vidutinio vokiečio jis pragyvens, o iš lietuvio – arba numirs, arba suks mokesčius toliau. Nes susimokėjus viską teks pasiėmus kepurę tūptis prie bažnyčios arba važiuoti britų senėms subinių mazgoti.
Valdžiai svarbiausia, kad tie, kurie ir taip cypdami moka, sumokėtų dar daugiau. Ir vis svaigsta mažinti baisųjį šešėlį, su kuriuo kiek bekovotų – neįveikia ir neįveiks, nes visos priemonės duoda tik šiek tiek didesnį rezultatą, negu pačios kainuoja. Ir žmonės, ir verslas gali prisiderinti prie bet ko, jei tai stabilu. Tik ne prie nuolatinio, chaotiško, be jokios ekonominės logikos ir ryšio su kitais valstybės gyvenimo veiksniais mokesčių kaitaliojimo pagal momentines užgaidas ir politinę naudą.
Pagal principą “vienoj vietoj nupjaunam, kitoj prisiūnam, ir žiūrim, kas gaunasi“ daromos lyties keitimo operacijos. Jei sistemos negalit ar nenorit keisti – pati geriausia mokesčių reforma būtų nekeisti nei vieno mokesčio 1000 metų. Užteks melžti tuos, kurie ir taip mokesčius moka ir kasdien stebi, kaip jie ištaškomi.
Net jei žiaurios akcijos ir surinktų dar tuos kelis šimtus milijonų, kurių nesurinks, nieko iš esmės tai nepakeistų. Padidintų dar keliasdešimt eurų pensijas ir pusšimčiu algas valstybiniam sektoriui, pakiltų kainos ir pinigų nebeliktų, visi vos juntami pagerėjimai tame taške ir sustotų, o žmonės kaip bėgę taip bėgtų. Užtat galėtumėt girtis, kaip viską pagerinot.
Artėja greitųjų išmokų bendrovės „Europos Sąjungos Piniginė.EU” pabaiga, niekas tiek mums nebesirengia duoti. Šitą šalį gali išgelbėti ne mokesčių procentėlių perstumdymai, policinės operacijos ir patikrinimai keliuose, o esminis verslo proveržis. Požiūris, kad reikia daugiau atimti ir padalinti, tinka išsivysčiusiai, kultūringai, laisvai ir turtingai valstybei, kuria nesam.
Galų gale leiskit patiems užsidirbti, bent atlaisvinkit kilpą mirštančiam smulkiam ir vidutiniam verslui – šie žmonės viską susikurs patys ir nieko neprašys. Nukraus socialinę sistemą, gyvens geriau, daugiau pirks parduotuvėse, o jūs gausit tą savo PVM.
Argi užsienio gamybos ir inovacijų įmonės nemoka mokesčių, o gal moka mažas algas ir dar vokeliuose? Ar geriau iš socialinio pavydo neįvesti „Sodros lubų” ir pavydėti dar didesnių kitų mokesčių lengvatų? Gailėkit, skrudžai, kad tik žmonės neuždirbtų daugiau – juk jums geriau negauti nieko, tegu investicijos neateis, biudžetas gaus apvalų nulį ir turėsit daugiau išlaikytinių ir įtūžusių skurdžių, ar ne?
Europos Sąjunga labai greitai jau nebeduos mums pinigų
Išsigelbėjimas gali ateiti tik iš apačios ir iš atvirumo Vakarų kapitalui ir technologijoms, jums reikia tik sudaryti sąlygas. Kuo daugiau laisvės ir lengvatų, kad žmonės patys užsidirbtų. Kuo mažiau apribojimų ir dar daugiau lengvatų, kad investicijos ateitų. Kuo mažiau biurokratijos, kad viskas eitųsi ne šiaip greitai, bet greičiau ir laisviau, negu pas kaimynus. Įsisuktų verslas – be bizūno atsirastų daug daugiau pinigų ir viešajam sektoriui, nereikėtų meluoti ir atimti iš vienų, kad pridėtum kitiems.
Užmirškit tas dešimtis mokesčių, kurių ir taip šnypštą surenkat. Nekreipkit dėmesio į valiutos fondo idiotų kliedesius ir nesigvieškit apmokestinti bėdžių golfukus autosalonų savininkų džiaugsmui. Vienas darbo mokestis, vienas kapitalo ir turto mokestis, vienas apyvartos PVM, muitai ir akcizai – tai viskas.
Jokių Sodros kontorų su savo rūmais, nes tai seniai nebe įmoka savo pensijai, o mokestis, imamas iš vienų ir išdalinamas kitiems. Viską tegu surenką VMI, bazinė pensija pagal dabartinius paskaičiavimus iš biudžeto, kitkas – savanoriškai per fondus. Gaila, nenori papildomai draustis – nemokėk ir senatvėj valgyk savo batus.
Tam reikia tik noro mažiau reguliuoti, drausti, atimti ir padalinti. Tačiau to noro valdžioje nėra, o pas dabartinius policininkus net noro norėti nėra. Nes laisva ekonomika neįmanoma be laisvos savivaldos ir politinės sistemos reformos, kurią gali padaryti tik tie, kurie yra sistemos dalis. Todėl to niekada ir nebus.
Tsajunga.lt portale skelbiama partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio pozicija dėl VMI susiklosčiusių problemų. Taigi prašoma paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir įtakingo verslininko pokalbių išklotines bei nurodyti juose minimų politikų pavardes.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką. Jis prašo pateikti informaciją, kurių konkrečiai Lietuvos politikų pavardės buvo minimos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Dainoro Bradausko ir įtakingo koncerno „MG Baltic” atstovo Raimundo Kurlianskio pokalbiuose bei kokie buvo šių pokalbių ketinimai.
Taip pat prašoma paskelbti šių dviejų asmenų pokalbių.
„Finansų ministras pareiškė, jog D. Bradausko ir R. Kurlianskio pokalbyje buvo minimos konkrečių Lietuvos politikų pavardės. Tos pavardės turi būti kuo greičiau paviešintos, nes tie žmonės, kuriems koncernas „MG Baltic“ galimai darė įtaką, gali būti ir naujajame Seime. Kitas žingsnis būtų paskelbti ir visą pokalbio išklotinę, tačiau šiame etape visuomenė turi teisę bent jau žinoti, kurie politikai bei svarbiausia – dabartiniai Seimo nariai – gali būti pažeidžiami arba jau turėti korupcinių ryšių“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Primename, kad po Finansų ministerijos atlikto tyrimo, ministras viešai užsiminė apie skandalingus buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko D. Bradausko galimai korupcinius ryšius ir sąsajas su įtakingu koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimundu Kurlianskiu.
Finansų ministerija gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštą dėl galimai korupcinės Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko veiklos ir pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.
„Valstybinė mokesčių inspekcija yra viena svarbiausių šalies institucijų, todėl jos vadovo veikla neturi kelti jokių abejonių“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, tyrimo laikotarpiu D. Bradauskas bus nušalintas nuo užimamų pareigų, kai tik pasibaigs jo laikino nedarbingumo laikotarpis.
Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.
Slaptai.lt redakcijos prierašas.
Dainoras Bradauskas – socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnus.
Liepos 4 d. Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atmetė bendrovės vadovo V. Š. apeliacinį skundą ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojos papirkimo ir grasinimo jai.
STT būstinė Vilniuje.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus.
Teismo sprendimu V. Š. privalės sumokėti jam skirtą 1 506,40 eurų baudą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai šį ikiteisminį tyrimą pradėjo gavę pranešimą iš VMI. Atliekant tyrimą nustatyta, kad keleivių pervežimu užsiimančios bendrovės vadovas V. Š. 2012 m. lapkričio pradžioje savo darbo kabinete patikrinimą bendrovėje atlikusiai Šiaulių apskrities VMI darbuotojai siūlė kyšį paslaugų forma – poilsinę kelionę.
Kyšį jis siūlė už tai, kad valstybės tarnautoja nefiksuotų mokestinių pažeidimų, juos sumažintų, sukeistų dokumentus. Valstybės tarnautojai, atsisakiusiai kyšio ir atlikti neteisėtus veiksmus, verslininkas ėmė grasinti: nurodė, kad yra pažįstamas su ministrais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu, klausė valstybės tarnautojos, ar nebijo, kad su ja bus susidorota, pvz., jos rankinėje gali būti rastas maišelis, ji gali būti apkaltinta ir atleista iš darbo.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų Tyrimų tarnyba (STT).
Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistų atliktos Korupcijos rizikos analizės, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo skirti dar didesnį dėmesį korupcijos prevencijai.
Įgyvendindama STT rekomendacijas, VMI sustiprino mokestinių ir kitų skolų valstybei išieškojimus atliekančių antstolių kontrolę ir atliko išieškojimo mechanizmo pakeitimus.
Kai kurie lietuviai išsijungia telefonus ir po antklode šnabždasi, kaip prie ruso buvo geriau. Ir yra teisūs. Juk tiems tai tikrai buvo geriau. O rusai sako – gerai ten, kur mūsų nėra. Ir jie teisūs. Ten tikrai gerai, kur jų nėra.
Bet lietuviai užtat paleistuviai. Vos kas neaišku, tuoj kartoja – vieną vertus, kitą vertus… O rusai tai myli žmonas. Kūrybiškai ir šiuolaikiškai. Sako – iš vienos pusės, iš kitos pusės. Gal dabar taip tikrai reikia. Bet dėl gyvenimo gerumo, tai iš kurios pusės beverstum – ir tie, ir anie meluoja.
Individualią veiklą vykdantys smulkieji verslininkai kreipiasi į Vyriausybę, kad jiems būtų peržiūrėti mokesčių dydžiai. Smulkieji verslininkai ir prekybininkai skundžiasi, kad didinant minimalią mėnesio algą (MMA), taip pat didėja ir su jos dydžiu susieti dirbančiųjų su verslo liudijimais mokami sveikatos draudimo ir pajamų mokesčiai.
Kaip žinoma, pirmasis naujosios Vyriausybės sprendimas, įsigaliojęs nuo šių metų pradžios, – MMA padidinimas iki 1000 litų. Taip kairioji valdančioji dauguma siekia vykdyti savo „priešrinkiminius pažadus“ mažiausiai uždirbantiesiems.
Pagal darbuotojų gaunamų atlyginimų dydį iš visų 27-ių Europos Sąjungos šalių 2010 metais „pirmavo“ Latvija, Lietuva ir Rumunija – šiose trijose šalyse daugiau nei ketvirtadalis visų darbuotojų gauna mažus atlyginimus. Lietuvoje jis tik 2012-aisiais padidintas 50 litų ir siekė vos 850 litų.
Suprantama, toks atlyginimų lygis, atskaičius mokesčius, yra itin žemas, todėl ne veltui dabartinės valdančiosios daugumos partijos laimėjo rinkimus, iškėlusios šūkį pakelti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1000 ir net 1509 litų dydžio.
Vienas pirmųjų naujosios Vyriausybės žingsnių buvo sprendimas nuo sausio 1 d. didinti MMA iki 1 tūkst. litų. Tokį sprendimą patvirtino premjeras Algirdas Butkevičius. Prieškalėdinę savaitę interviu „Žinių radijui“ jis kalbėjo: „Žinote, Lietuvoje vergavimo laikotarpis turi pasibaigti. Žmonės nėra vergai, o kada jie gaus nors truputį didesnes pajamas, jas išleis vidaus vartojimui. Tas verslininkas, kuris yra orientuotas į vidaus rinką, po 3–4 mėnesių pamatys, kad ekonominis procesas pradėjo greitėti, perkamumas auga, o didėjant jam, didėja pajamos bei gamyba“.
