venediktov_echo_moskvy

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojai, be abejo, bus pastebėję, jog mes dažnai remiamės per televizijos RTVi kanalą ir radijo stotį “Echo Moskvy” skelbiama informacija.

Taip pat dažnai ir išsamiai cituojame būtent šiose rusiškose masinės informacijos priemonėse savo nuomonę reiškiančius garsius Rusijos ir kitų šalių žurnalistus, politikos komentatorius, rašytojus. Pavyzdžiui, Leonidą Mlečiną, Valeriją Novodvorskają, Garį Kasparovą, Juliją Latyniną … Tiek RTVi, tiek “Echo Moskvy” pasižymėjo demokratiškumu, objektyvumu, kritišku požiūriu į dabartinės Rusijos bėdas. Daugelis diskusijų būta itin gilių, išsamių, originalių, paremtų konkrečiais, neginčijamais faktais.

Continue reading „„Laisvojo žodžio, sklindančio iš RTVi ir “Echo Moskvy”, – greičiausiai daugiau nebegirdėsime””

misiunas

Palyginti nesena Lietuvos istorija pažymėta skaudžių tarpsnių: pirmoji sovietų okupacija, Antrasis pasaulinis karas, vėl sovietų okupacija, partizanų kovos Lietuvos miškuose.

Tačiau tuo pat metu vyko ir kitas karas – informacinis. Apie sovietus erzinusią emigrantų veiklą, užslėpto turinio laiškus ir prokomunistinės išeivijos naivumą LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjas Virginijus Savukynas kalbėjosi su Vilniaus universiteto profesoriumi Remigijumi Misiūnu, išleidusiu knygą „Lietuva prieš LTSR“.

Continue reading „Remigijus Misiūnas: „Nerimstanti lietuvių išeivija visą laiką kėlė susierzinimą sovietams“”

karve_sventoji

Sovietmečiu Televizijos ir radijo komitete pirmadieniais būdavo aptariamos praėjusios savaitės televizijos ir radijo laidos. Komiteto darbuotojai, jas stebėję, jų specialiai su pieštuku rankoje klausęsi, referuodavo: pasakydavo savo nuomonę, pastebėtas klaidas, netikslumus.

Nežinau, kaip dabar Lietuvos radijuje ir televizijoje, bet turėtų būti kažkas panašaus. Žinoma, nepalyginamai geriau, profesionaliau, juk esame laisvi ir demokratiški, jokie cenzūros pančiai mūsų nevaržo! Ką norime, tą sakome, o tik paskui pagalvojame. Jeigu pastaruosiuose žodžiuose pajutote šiek tiek ironijos – neapsirikote: ironizuoju remdamasis žinomos televizijos laidų vedėjos Editos Mildažytės nesėkmingu pokalbiu apie “šventas karves”, o gal “atpirkimo ožius”, įvykusiu pačiame “Europos vidury”.

Continue reading „Be jokios atsakomybės ir išmanymo”

gintaras_portretas_2

Foreign Policy, remdamasi Eurasia Group, pateikia savąją versiją, kokie didžiausi pavojai tyko Žemės 2012-aisiais metais. Analitikai spėja, kad baigiasi epocha, kada tarptautines rinkas reguliavo ekonomika, o geopolitikai didelės įtakos turėjo nacionaliniai saugumo reikalai.

Dabar, po akivaizdžios finansinės griūties, Usamos bin Ladeno nužudymo ir amerikiečių karių išvedimo iš Irako pasaulis kardinaliai keičiasi. Tikėtina, jog šiais metais pasaulį labiausiai jaudins euro zonos likimas (ar nesubyrės Europos Sąjunga), kokie bus JAV ekonomikos atsigavimo tempai ir kokį vaidmenį pasauliniuose žaidimuose vaidins Kinija.

Continue reading „Atsargiai – dar vienas lietuviškasis “achilo kulnas””

gintaras_portretas_2

Prieš keletą dienų LRT televizijoje išgirdau garsiosios žurnalistės Nijolės Baužytės, kuriančios, beje, nepaprastai vertingas kultūrinio, pažintinio pobūdžio laidas apie mūsų miestelius, komentaro. “Mūsų miesteliai” laidos kūrėja trumpam prisiminė, kokių rūšių cenzūros būta gūdžiais sovietinias laikais.

Be abejo, cenzūra anuomet buvo negailestinga. Kūrybiškumą ypač žlugdė valdiška cenzūra – vadinamasis Glavlitas. Bet ne mažiau skaudžiai kūrybiškumui smogdavo ir savicenzūra vadinamas savisaugos jausmas. Žodžiu, be tuometinio Glavlito palaiminimo televizijos ekranuose nepasirodydavo nė viena laida. Tik komunistų partijos bosai televizijoje galėdavo dėstyti savo samprotavimus, iš anksto nesuderinę jų su cenzoriais. Beje, pasitaikydavo absurdiškiausių reikalavimų, kai budrieji cenzoriai drausdavo trumpam parodyti net bažnyčią ar kryžių…

Continue reading „Nauji lietuviškųjų nutylėjimų ir tendencingumų aspektai”

valatka_3

Nūnai Lietuvoje tapo įprasta ir net galbūt madinga kritikuoti žurnalistus, leidinių savininkus, esą šie ir tokie, ir anokie.

Priekaištų pažeriama pačių įvairiausių: neobjektyvūs, tendencingi, vaikosi vien pelno, linkę parsiduoti abejotinos reputacijos verslininkams, net svetimoms valstybėms, praradę visuomeniškimo, patriotiškumo jausmus.

Klausantis tokių svarstymų vis dažniau į galvą šaua mintis: o gal šiandieninė lietuviškoji žiniasklaida ir negali būti kitokia, nes ji įstumta į labai sudėtingas finansines sąlygas? Kaip iš tiesų turėtų klostytis mūsų žiniasklaidos ir politikų, visuomenės, teismų santykiai?

Į visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt klausimus atsako žurnalistas Rimvydas VALATKA. Su žurnalistu Rimvydu VALATKA kalbasi Slaptai.lt korespondentas Gintaras Visockas.

Continue reading „Rimvydas Valatka: “Grasinimai yra skystablauzdžių ginklas kitiems skystablauzdžiams gąsdinti””

cyvas110

Banko „Snoras“ krizė ir jo per dukterinę įmonę valdomos „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės veiksmai vėl paskatino prabilti apie žurnalistikos problemas, o politikai ėmėsi naujos iniciatyvos. Seime įregistruota Visuomenės informavimo įstatymo pataisa, kuria siekiama uždrausti finansų institucijoms valdyti žiniasklaidos priemones net per dukterines kompanijas. Žiniasklaida visoje Europoje patiria panašius iššūkius.

Praėjusią savaitę Krokuvoje (Lenkija) vyko seminaras „Freedom of media in the EU and neighbouring countries“ („Žiniasklaidos laisvė Europos  Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse“, – angl.), kurį organizavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Pranešėjai ir diskusijų dalyviai konstatavo, kad finansinį ir politinį spaudimą žurnalistai patiria tiek Europos Sąjungos, tiek kaimyninėse šalyse. Problema egzistuoja ir senose bei išsivysčiusiose demokratijose, ir posovietiniuose kraštuose. Skiriasi tik problemų pobūdis ir mąstai.

Continue reading „Žiniasklaida serga visoje Europoje”

adamkus13

Netrukus Lietuvoje gali įvykti recidyvas, kokio jau nebuvo, regis, nuo 1993 metų. Tada lengvai kvaištelėjusi posąjūdinė Vilniaus miesto taryba uždraudė Jurgos Ivanauskaitės knygą „Ragana ir lietus“. Beje, dabar kaip tik minime šviesaus atminimo rašytojos ir dailininkės penkiasdešimtmetį. Dailės akademijos „Titaniko“ parodų salėse atidaroma išsami jos darbų paroda.

Valdas Adamkus buvo didelis Jurgos talento gerbėjas. Jis visada stengdavosi aplankyti jos parodas, įsigydavo darbų. Ko gero, juos siejo tam tikras dvasios artumas. Ir ne vien todėl, kad abu gimę tą patį mėnesį. Kaip J. Ivanauskaitė Lietuvos kultūroje, taip V. Adamkus politikoje buvo savotiška anomalija: pusiau atsargus diplomatiškas biurokratas, pusiau aistringas meno ir kultūros žmogus.

Continue reading „Šalin rankas nuo Valdo Adamkaus!”

reiganas_ronaldas

Pasirodžiusi nauja teorija viešiau nei bet kada atskleidė liberalaus šališkumo apraiškas serialuose, rodomuose per televiziją geriausiu laiku. Keletas rimčiausių Holivudo veikėjų pripažino, kad samdė liberaliai mąstančius asmenis, kad šie rašytų scenarijus serialams ir prastuminėtų kairuolišką propagandą.

Mėgstamiausių šeimos serialų, tokių kaip „Draugai“, „Auksinės merginos“ ir „Čarlio angelai“, scenaristai viena ar kita forma pripažino, kad jų filmai nukrypo nuo pramogų prie kairuoliškų politinių komentarų.

Prisipažinimai išleisti knygoje, pavadintoje „Geriausio laiko propaganda“ (paantraštė: „Tikra Holivudo istorija apie tai, kaip kairieji užgrobė jūsų televiziją“), kurią išleido konservatyvus autorius Benas Šapiro.

Continue reading „Propaganda žiūrimiausiu laiku”

maceika_vilnius

Skaitytojų dėmesiui siūlome A.Juškevičiaus ir J.Maceikos vadovo po Vilnių ir jo apylinkes (“Vilnius ir jo apylinkės”) trečiojo fotografuotinio leidimo pratarmę.

Kodėl tai darome?

Iki pat Lenkijos ultimatumo Lietuvai (1938 m. kovo 19 d.) Vilniaus krašte buvo žiauriai persekiojama lietuvių kultūra: likviduotos beveik visos svarbesnės Vilniaus lietuvių švietimo įstaigos, periodinė spauda.

Apie lietuvių kančias  iki 1928 metų skaitėme M.Biržiškos “Vilniaus Golgotoje”. Pirmojo lietuviško vadovo apie Vilnių likimas lenkų okupacijos pabaigoje – dar vienas skaudus ir iškalbingas faktas ketvirtajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje.

Continue reading „Išvengęs mirties bausmės”

cenzura_2

Šių metų birželio 7-8 dienomis Vilniuje (viešbutyje „Radisson Blu Lietuva”, Konstitucijos pr. 20) dirbs ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo problemoms aptarti.

Į konferenciją suvažiuos atstovų iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijoje bus kalbama apie šiandieninės žiniasklaidos tendencijas, jos bėdas, skaudulius, ateitį.

Taip pat bus kalbama apie kai kuriose šalyse egzistuojančius grubius spaudos laisvės suvaržymus. Nuo šių metų ESBO pirmininkaujanti Lietuva teiks pasiūlymų, kaip išvengti cenzūros, spaudos laisvės suvaržymų, kaip pažaboti bandymus persekioti žurnalistus už įsitikinimus ir kritišką nuomonę.

Tačiau juk ir pačioje Lietuvoje – ne viskas idealu, gražu. Jau ir Lietuvoje pradedama persekioti žurnalistus už kritišką nuomonę. Omenyje turima žurnalistui Gintarui Visockui privataus kaltinimo tvarka iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis neva įžeidė generolą, kandidatą į šalies Prezidento postą Česlovą Jezerską. Todėl birželio 7 dieną 8 valandą ryto Vilniuje bus surengtas piketas, kurio dalyviai protestuos dėl žurnalisto G.Visocko teisminio persekiojimo. Piketo dalyviai sieks atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį, jog ir pačioje Lietuvoje klostosi ne itin gražios tendencijos. Jei jau Lietuvos žurnalistai baudžiami kaip kriminaliniai nusikaltėliai milžiniškomis finansinėmis baudomis net ne už tai, ką konkrečiai parašė, o už tai, ką apie jų rašinius gali pamanyti kažkoks “statistinis skaitytojas”, – tokios šalies, matyt, negalima vadinti demokratiška, spaudos laisvę gerbiančia valstybe.

2011.06.06

natali

Įkvepiančios istorijos gali keisti pasaulį. Pasaulinę spaudos laisvės dieną Komisija paskelbė žurnalistų konkursą 2011 m. Lorenzo Natali premijai laimėti. Premija skiriama už geriausius rašytinius, radijo ir televizijos žurnalistų darbus vystymosi, demokratijos ir žmogaus teisių visame pasaulyje tema.

„Tūkstančiai žurnalistų kasdien rizikuoja gyvybe, pranešdami apie konfliktus, humanitarines krizes arba tiesiog pasakodami apie žmonių gyvenimus. Tebėra pernelyg daug pasaulio vietų, kuriose spaudos laisvė ribojama arba pažeidžiama – per savo kadenciją toliau ginsiu šią žmogaus teisę, – teigė už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas. – Todėl labai didžiuojuosi skelbdamas kasmetinį konkursą Lorenzo Natali premijai laimėti – bus apdovanoti vieni talentingiausių žurnalistų, rengiantys reportažus vystymosi klausimais ir prisidedantys prie mūsų kovos su skurdu.”

Continue reading „Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kviečia dalyvauti konkurse Lorenzo Natali premijai laimėti”

kozeniauskiene

„Tuomi žygiù Lietuva priklausė Maskolijai. Maskoliai įtaisė lietuviams geležinius pančius ant rankų ir kojų, o jų liežuvius surakino retėžiais, ir da taip išmisliai, idant negalėtų kalbėti lietuviškai…“ – spaudos draudimo laikais rašė V. Kudirka. Šitaip grandinėmis surakinta, nuskriausta mūsų gimtoji kalba negalėjo augti, buvo nustojusi visko, likusi tik vargšė nebylė kampininkė atimtuose nebe savo pačios namuose.

Vis dėlto net pačiais juodžiausiais lietuvių kalbos istorijoje laikais, per visas priespaudas, per prievartinį mūsų kalbos vokietinimą, lenkinimą, visuotinį rusinimą, per visus tautinius sąjūdžius lietuvius vedė ir ligi šiolei veda idėja, įtvirtinta mūsų kultūrinėje politinėje sąmonėje dar XVI a. M. Daukšos: jei nesirūpinsime ir leisime sunykti gimtajai kalbai, tam valstybės sargui, tai vienybės motinai, neteksime didžiausios tautos vertybės, savo gyvybės ir garbės, galutinai žūsime ir kaip tauta, ir kaip valstybė.

Continue reading „J.Basanavičius: „Toks dabar išsiilgimas rašyto žodžio prigimtoje kalboje!“”

denisenko

„Europa krenta nuo savo pjedestalo” – taip situacija su spaudos laisve pasaulyje (pagal 2010 m. duomenis) įvardijo organizacija „Reporteriai be sienų”.

Regioninio regreso pėdsakus galima pamatyti „Pasaulio spaudos laisvės indekse 2010″, kuris yra prieinamas kiekvienam smalsaujančiam paminėtos organizacijos tinklalapyje. Aš gi, Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga, greitai apžvelgsiu čia tik artimiausius kaimynus. Tačiau pradėti reikėtų nuo Lietuvos. Indekso sudarytojų manymu, situacija su spaudos laisve mūsų šalyje per praėjusius metus pablogėjo. Pagal spaudos laisvę 2009 m. duomenimis Lietuva užėmė aukščiausią iki šiol – 10 vietą.

Continue reading „Regreso metai regione, arba rašinėlis Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga”

Armaitis_Rimas_m

Nežinau, ar čia juoktis, ar verkti, net nežinojau, kaip ir rašyti, ar su humoro doze  ar rimtai?

Bet kalbant apie profsąjungas, o tiksliau – apie vieną galingiausių, didingiausių ir skaitlingiausių Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, o būtent apie vieną iš jos šakų, supratau, kad nors pas mus ir demokratija, bet atskiri profsąjungos vadovai apie tai turi savo specifinį demokratinį supratimą, nes tiesiog nepripažįsta kitamanių, net nežino Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes kitaip žinotų, kaip skamba LR Konstitucijos 25 straipsnis, o jis skamba taip: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“.

Continue reading „Profesinės sąjungos – prieš kitaminčius ir kitamanius”

Tarptautinė Žurnalistų Federacija (TŽF), atstovaujanti daugiau nei 600 tūkstančiams narių 125 šalyse, pasmerkė priešiškas politines reakcijas nukreiptas prieš svetainę Wikileaks ir apkaltino JAV išpuoliais prieš žodžio laisvę po to, kai nuo gruodžio pirmos dienos JAV ėmė spausti svetainės serverius ją uždaryti.

Svetainės serverio tiekėjas Amazon.com užblokavo prieigą prie „WikiLeaks“ po to, kai JAV pareigūnai pasmerkė „Wikileaks“ dėl politinių, verslo ir diplomatinių susirašinėjimų atskeidimo, pirmą kartą suteikusio viso pasaulio žmonėms galimybę susipažinti su detalia JAV šaltinių nutekinta informacija, didelė dalis kurios yra nepatogi aukščiausioms politinėms figūroms.

Continue reading „Tarptautinė Žurnalistų Federacija smerkia išpuolius prieš “WikiLeaks””

jullian_assange_326x210-01

Vieno iš WikiLeaks įkūrėjų ir vyriausiojo redaktoriaus, žurnalisto, programuotojo ir aktyvisto Juliano Assange‘o kalba, pasakyta Oslo Laisvės forume 2010 m. balandį.

WikiLeaks yra 2006 m. veiklą pradėjusi pasaulinė tinklinė organizacija, viešinanti ir analizuojanti informaciją, turinčią politinės ir visuomeninės reikšmės. „Pirmiausiai mus domina despotiški režimai Azijoje, buvusios sovietinės šalys, sub-Sacharos Afrika ir Viduriniai Rytai, tačiau mes taip pat tikimės būti naudingi Vakarų žmonėms, kurie nori atskleisti neetišką savo vyriausybių ir korporacijų elegesį“, rašoma WikiLeaks svetainėje.

Continue reading „Julian Assange: apie būtinybę žinoti”

bukovskis_disidentas

Vladimiras Bukovskis (g. 1942) – vienas disidentinio sąjūdžio SSRS pradininkų, neurofiziologas, rašytojas.

Nuo paauglystės užsiėmęs antisovietine veikla, už tai šalintas iš mokyklos ir universiteto, jau 1963 m. jis suimamas, pripažįstamas nepakaltinamu ir prievarta gydomas sovietinės psichiatrijos metodais. Vieno iš daugybės savo kalinimų metu jis su nelaimės bičiuliu Semionu Gluzmanu parašė ir savilaidoje paskelbė Пособие по психиатрии для инакомыслящих – vadovą tiems, kuriuos komunistai mėgino paskelbti/padaryti nepakaltinamus.

Continue reading „Vladimiras Bukovskis: “Politinis korektiškumas – blogiau už leninizmą?””

solonin_1

Rugsėjo 14-15 d.d. Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyko tarptautinė konferencija “Demokratijos ir pilietinio sąmoningumo pamokos Lietuvos istorijos lūžiuose”. Sprendžiant iš programos, buvo perskaityta keliolika pranešimų, diskusijose dalyvavo keliolika istorikų ir politikų. Ar visi jie dalyvavo, negalėčiau tiksliai pasakyti, nes dalyvavau tik IV sesijoje, nes norėjau pasiklausyti disidento, rašytojo (Oksfordas, Jungtinė Karalystė) Vladimiro Bukovskio. Deja, jis neatvyko, nes neturi paso, jeigu teisingai supratau istoriko Nerijaus Šepečio paaiškinimą. Vladimiras Bukovskis, esą pažadėjęs parašyti tema: “Pilietinis iššūkis totalitarizmui: (ne)prisitaikiusioji visuomenė? Pilietinio aktyvumo pavyzdžiai ir ribos”.

Continue reading „Markas Soloninas – apie “smegenų plovimą””

video_cip

Žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlė, vertėja, trijų memuarų autorė Goda Ferensienė šių metų pradžioje išleido dar vieną savo prisiminimų knygą – “Grįžtu į vakardieną”. Už šiuos prisiminimus ji buvo pašalinta iš partijos. Kai kurių socialdemokratų partijos vadovų manymu, G.Ferensienė neturėjo teisės nepalankiai atsiliepti apie Mykolą Brazauską bei jo žmoną Kristiną. Žodžiu, grubios politinės cenzūros apraiškų gausu iš šiandieninėje Lietuvoje.

Beje, buvusi Solialdemokratų partijos narė Goda FERENSIENĖ pasakoja ne vien apie priežastis, paskatinusias išleisti knygą “Grįžtu į vakardieną”. Ji piktinasi Lietuvos politikos nūdiena: lietuvius lygina su lenkais, vardina Lietuvos Seimo klaidas, kritikuoja Europos Sąjungos neveiklumą, taip pat analizuoja Socialdemokratų partijos perspektyvas. Šiandien skelbiame 2-ąją videointerviu dalį.

Continue reading „Iš Socialdemokratų partijos pašalintos Godos Ferensienės išpažintis ( 2 )”