Darius Kuolys

zigmas_zinkevicius
Aktualijos

Viena iš svarbiausių D.Kuolio bendrininkių (o gal įkvėpėja?) puolant mane buvo M.Lukšienė. Jos elgesys tiesiog stebino.

1996 12 20  mokytojų laikraštyje “Dialogas” pasirodė prieš mane nukreiptas Dariaus Kuolio straipsnis, kuriame buvau kaltinamas visomis galimomis “nuodėmėmis”: esą nutraukiau švietimo reformą, kuri iki tol vykdyta (kieno vykdyta? LDDP valdžios laikais vykdyta?), į mokyklas įvedu archajišką lietuvybę (ar lietuvybė gali būti archajiška?), nepaisau rinkiminės Krikščionių demokratų partijos programos (iš tikrųjų laikiausi Vyriausybės programos) ir t.t.

Continue reading „Prie Lituanistikos židinio ( 5 )” →

g.visockas-portretas
Politinės intrigos

Štai ir atėjo metas, kai tapo beprasmiška vaikščioti į spaudos konferencijas ir protesto mitingus. Ne už kalnų – rinkimai į Lietuvos parlamentą. Lietuva akivaizdžiai susirgusi priešrinkimine karštlige.

Todėl dažnusyk keblu atskirti, kada spaudos konferencijos ar protesto akcijos organizatoriai nuoširdžiai ieško tiesos, o kada vien reklamuoja savo politines grupuotes. Įtartiniausi, žinoma, tie, kurie dabar garsiausiai šaukia “pergyvenantys dėl valstybės reikalų”.

Prisiminkime terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą. Esu iš tų, kuriems lietuviškosios Temidės pozicija šioje byloje atrodo neįtikinama, o mūsų VSD bendradarbiavimas su Rusijos FSB – tiesiog įtartinas. Sveiku protu sunku suvokti: pas merginą nerasta jokių konkrečių įkalčių – sprogstamųjų įtaisų, bombų, šaudmenų, galų gale mergina nesučiupta konkrečioje nusikaltimo vietoje.

Continue reading „Dabar beprasmiška vaikščioti į protesto mitingus” →

zigmas_zinkevicius
Aktualijos

Mūsų švietimo reformos strategai nuėjo kosmopolitizmo keliu. Pradžią padarė Darius Kuolys

Šioje ištraukoje buvęs švietimo ir mokslo ministras atskleidžia priežastis, lėmusias tautiškumo susilpnėjimą, o dalies jaunimo ir visišką praradimą. Įvardina kai kuriuos to meto politikus ir švietimo ideologus, tyčia ir netyčia labai pakenkusius lietuvių tautai. Tik kai kuriuos. Reikia tikėtis, kas nors kada nors parašys išsamią studiją su visų tautiškumo ir patriotiškumo niekintojų ir naikintojų pavardėmis, ypač tų, kurie dabar tarsi atsisuko patys prieš save ir bando paslėpti padarytas klaidas ir jų pasekmes.

Praradimai milžiniški ir vargu ar pataisomi. Tad juo didesnė kaltė tų, kurie visokiais būdais trukdė ugdyti “sąmoningus valstybės piliečius, gimtojo krašto patriotus”.

Continue reading „Prie Lituanistikos židinio (4)” →

zigmas_zinkevicius
Aktualijos

Lietuvių kalba tokia sunki, kad lenkai jos nepajėgia išmokti

Neseniai paskelbėme videointerviu “Kai aš buvau ministras” su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. Buvo kalbama apie jo pastangas gelbėti lietuvybę Pietryčių Lietuvoje, kuri ten jau “kabėjo ant plauko”. Tuo metu visoje Lietuvoje “švietimas tebebuvo kryžkelėje”. Reikėjo pasiekti, kad mokykla ugdytų gimtojo krašto patriotus. Ministras ėmėsi šio kilnaus darbo, bet iškart pajuto didžiulį pasipriešinimą. Jėgos buvo nelygios, nes pagalius į ratus jam kaišiojo ir savi, ir svetimi.

Akademikas leido skelbti ištraukas iš knygos “Prie lituanistikos židinio”, kur rašoma apie labai sunkų, neilgą, neužbaigtą, bet labai vaisingą jo darbą Švietimo ir mokslo ministerijoje. Skelbiame pirmąją ištrauką. 

Continue reading „Prie lituanistikos židinio ( 1 )” →

video_cip
Videonaujienos

Pradėjome 23-čiuosius nepriklausomybės metus. Kai siekėme išsivadavimo, tikėjomės, kad laisvoje Lietuvoje galėsime laisvai puoselėti tautinę kultūrą, lietuvių kalbą, vaikus auklėsime taip, kad jiems nebūtų svetima tėvynės meilė, patriotizmas.

Negali sakyti, kad nuėjome visai kitu – kosmopolitizmo – keliu, bet tikrai ne tuo, apie kurį svajojome okupacijos dešimtmečiais. Labai daug praradome, pamiršome, išsižadėjome, išbarstėme to, kas buvo sava, artima. Ypač šia prasme nuskriaudėme jaunimą – dėl to jo tiek daug ir netekome. Mano aplinkos žmonės ne kartą yra apgailestavę, kad kultūrai, švietimui vadovavo “ne tie žmonės”. Labai gaila akademiko Zigmo Zinkevičiaus, kurį, vos pradėjusį eiti švietimo ir mokslo ministro pareigas, negailestingai ėmė talžyti ir savi, ir svetimi.

Continue reading „Akademikas Zigmas ZINKEVIČIUS: “Kai aš buvau ministras”” →

isalas_00
Politinės intrigos

Kovo 6 dieną neteisingumo įšalą iš Lietuvos vijome Lietuvių kalbos institute, prie Neries, kuri dar ledų sukaustyta, nors atsivėrusių properšų jau yra.

Tas renginys, pasak jo organizatorių, turėjo vykti Mokslų Akademijos salėje. Tą pastabą aš supratau kaip užuominą, leidžiančią spėlioti, kodėl teko važiuoti ne į Gedimino prospektą, o į Antakalnį. Gal tuo metu ten vyko kitas renginys, gal tiems, kurių žinioje Sąjūdžio gimimo salė, buvo, kaip dabar sakoma, padarytas spaudimas. Nenustebčiau, kad būtent taip ir atsitiko, nes susitikti su mokslo, meno, kultūros žmonėmis nepanoro nei Valstybės saugumo departamento (VSD), nei Generalinės prokuratūros (Darius Valys ir Darius Raulušaitis) vadovai; Prezidentės patarėjas Jonas Markevičius į kvietimą net neatsakė; taip pasielgė ir Seimo narys Stasys Šedbaras; žadėjo atvykti, bet neatvyko Seimo narys Julius Sabatauskas.

Continue reading „Vienodus reikalavimus kelkime visiems” →

gintaras_portretas_2
Politinės intrigos

Mūsų skaitytojai tikriausiai pastebėjo, jog visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt neskuba veltis į pastarųjų dienų skandalą dėl FNTT vadovų atleidimo. Taip elgiamės sąmoningai. Kol kas mums trūksta informacijos, kad galėtume užimti aiškesnę poziciją vertindami atleistųjų FNTT vadovų nuopelnus ar klystkelius.

Tiesiog kol kas turime per mažai žinių apie Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado nuveiktus darbus. Tiek prasmingus, tiek galimai neteisingus. O aklai pasitikėti viešojoje erdvėje pasirodančia informacija – per daug rizikinga. Karti gyvenimiška patirtis byloja, jog panašiais atvejais vienintelis veiksmingas vaistas nuo galimų apsirikimų – kruopštus faktų tikrinimas. Ir ypatingai atsargus, rezervuotas žvilgsnis į politikus, komentatorius, žurnalistus bei visuomenininkus, kuriems visuomet viskas aišku ir kurie turi susidarę itin kategorišką nuomonę.

Continue reading „Keisti prof. V.Landsbergio, žurnalisto T.Dapkaus ir visuomenininko D.Kuolio pareiškimai” →

caplikas_algis_dar
Politinės intrigos

Šiandien (pirmadienį) taip gražiai, gal net elegantiškai (cit. A.Miškinis) krenta snaigės iš dangaus virš Lietuvos. Ir gula patalu ant jau pavasarėjančios žemės. Žinantys sako, jog jau ir vieversys  turėtų būti parskridęs. Tuoj tuoj varnėnai ims čirkšti obelyse ir kituose medžiuose.

Bet šiandien niekas apie tai nebekalba, nes tai niekai, palyginus su karo būkle (cit. A.Čaplikas) Lietuvoje. Karas jau vyksta antra savaitė, o aš, anadien važiuodamas pro Seimo pirmininkės I.Degutienės namus, kuriuos išduoda sargybos būdelė, nejučiomis ėmiau galvoti: na kaip tokia protinga pirmininkė gali turėti tokį neprotingą pavaduotoją, kalbantį kalinių (cit. berods D.Kuolio) žargonu? Argi kaliniai gali būti liberalai?

Continue reading „Daugiau pozityvo!” →

palaitis_ministras
Politinės intrigos

Keisti dalykai vyksta Lietuvoje. Kas turi būti atvira, čia virsta paslaptimi. O štai, kas normalioje valstybėje būtų slapta, čia nusikalstamai išviešinama. Tačiau visi su tuo susitaiko. Kaltųjų nėra. Arba kaltieji lieka paslaptyje, o apkaltinami tie, kurie kažkam galingam tapo neparankūs ir pavojingi.

Naujausia tokio atvirkštinio veikimo iliustracija – šokis aplink melo detektorių Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ir viešojoje erdvėje. Įsivaizduokime štai tokį dalyką. Vienos valstybės vidaus reikalų ministras nusprendžia patikrinti jam pavaldžių teisėsaugos institucijų vadovus ir, pasikvietęs poligrafo specialistą, atlieka savo tyrimą, kurio rezultatus iškart transliuoja žiniasklaidai.

Continue reading „Melo detektorius lietuviškam teisingumui” →

platelis_kornelijus
Aktualijos

Sausio 25-ąją „Literatūros ir meno“ redakcija apskrito stalo diskusijai apie lituanistikos problemas, perspektyvas ir vizijas pakvietė tris autoritetingus – ir užimamomis pareigomis, ir savo visuomenine laikysena – pašnekovus.

Tai – Lietuvių kalbos instituto direktorę dr. Jolanta Zabarskaitę, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorių dr. Mindaugą Kvietkauską ir šio instituto mokslo darbuotoją, Pilietinės visuomenės  instituto vadovą dr. Darių Kuolį. Pokalbiui vadovavo savaitraščio vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis.

Continue reading „Lietuviais būsime, kol to norėsime” →

kovaliovas
Politinės intrigos

Lietuvoje gausu įvairiausių renginių renginukų renginėlių. Tik spėk visur nueiti. Bet jeigu visur dalyvausi, nieko kito nenuveiksi.

Kuo toliau, tuo labiau imu suprasti, jog atėjo metas pradėt kritiškiau žvelgti į tuos, kurie kviečia. Pirmiausiai privalu išsiaiškinti, kodėl kviečia.

Juk kai kurie susitikimai, diskusijos, seminarai – beprasmiškas laiko gaišinimas. Juose – nieko naujo, originalaus, įsimintino. Geriausiu atveju kartojamos seniai įvardintos, visiems žinomos tiesos. Bet štai išeičių niekas nesiūlo.

Continue reading „Apie protokolinę demokratiją, taikiai atsigavusią imperiją ir FSB įtaką” →

kuolys_darius
Politinės intrigos

Praėjusią savaitę žinomas visuomenininkas Darius Kuolys Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ pareiškė, kad Lietuvą į dvi stovyklas padalinusioje garsiojoje pedofilijos istorijoje akivaizdžiai matoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ranka.

Maža to, D. Kuolys tvirtino, kad VSD manipuliuoja kai kuriais žurnalistais, kurie vykdo saugumo nurodymus, gauna tam tikros informacijos ir ją platina visuomenei. Tinklink.lt nutarė pasidomėti, kuo remdamasis D. Kuolys svaidosi tokiais pareiškimais. D. Kuolys kelia versiją, kad VSD žurnalistais naudojasi kaip įrankiais kompromituodami šalies policijos struktūrą.

Continue reading „Iš kur Darius Kuolys žino, kad VSD režisuoja pedofilijos istoriją?” →

lietuviu-kalba
Gerbkime lietuvių kalbą

2011 metų  pabaigoje įvyko Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistų konferencija „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“.

Ją organizavo asociacija „Lituanistų sambūris“, Lietuvos mokslo ir švietimo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus edukologijos universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Ugdymo plėtotės centras, Anykščių A. Baranausko vidurinė mokykla. Diskusijoje dalyvavo lituanistai ir pedagogai Kęstutis Bredelis, Jurga Dzikaitė, Irena Gasperavičiūtė, Jurgita Girčienė, Vanda Juknaitė, Darius Kuolys, Nida Poderienė, Antanas Smetona, Irena Smetonienė, Regimantas Tamošaitis.

Continue reading „Diskusija: lietuvių kalbos ir literatūros likimas” →

gintaras_portretas_2
Politinės intrigos

Rugpjūčio 25 dieną Kultūros ministerija Vilniuje surengė mokslinę – praktinę konferenciją “Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti”. Būčiau neteisus, jei šį renginį pavadinčiau tendencingu “nuo pradžios iki pabaigos”. Juk negalima paneigti, kad tądien kalbėjo ir keletas pranešėjų, kurie pateikė būtent lenkams nemalonių faktų, priekaištų, skaičių.

Pavyzdžiui, prof. hab. dr. Gediminas Merkys ilgokai vardino, kiek daug nepelnytų skriaudų patyrėme nuo lenkų tarpukario metais. O štai “Žinių radijo” laidos “Žiniasklaidos anatomija” vedėjas Vidmantas Valiušaitis pasakojo, kaip tada  Lietuvos valdžia nemokėjo bendrauti su mažlietuviais ir vokiečiais Klaipėdos krašte. Prof. dr. Antanas Kulakauskas, gilindamasis į Lietuvos – Lenkijos santykius, įdomiai  palietė suomių santykius su švedų ar laplandų tautinėmis mažumomis. Kultūrologas Darius Kuolys pateikė nerimą keliančių pavyzdžių, kaip iš buitinio lygmens lietuvių – lenkų konfliktas persimeta jau ir į intelektualų gretas.

Continue reading „Kuo nusikaltau broliams lenkams” →

jasaitis_jonas
Gordijo mazgas

Apie gedulą šiandien (šį rašinį skiriu neseniai praėjusiai Birželio 14-ajai – gedulo ir vilties dienai – J.J.) kalbama daug. Skaičiai, prisiminimai, įspūdžiai iš apsilankymų Taišete, Vorkutoje ir kitur…

Juk tai – privaloma, nes tokia – neeilinė diena. Tačiau apie viltį užsimenama labai nedrąsiai ir abstrakčiai. O viltis prasideda nuo suvokimo, kur esame ir ką galime padaryti dabar, tuojau pat, nelaukdami kažkieno raginimo. Kiekvienas paragindamas pats save ir jausdamas kito petį.

Continue reading „Ar dar liko vilties?” →

Saulius-Stoma
Politinės intrigos

Prieš kelias savaites Lietuvoje įvyko įsidėmėtinas dalykas. Puslapyje www.kgbveikla.lt pradėti viešinti slaptieji KGB dokumentai. Sutapus Seimo daugumos ir Prezidentės valiai, neveiksnią kagėbistų liustraciją keičia viešumo politika. Žinoma, tai labai pavėluota ir fragmentiška, tačiau geriau negu nieko.

Tačiau įvertinus bendrą situaciją, tenka pripažinti, kad su KGB palikimu Lietuva taip ir nesusitvarkė. Griuvusios Blogio imperijos slaptųjų tarnybų šleifas vis dar nuodija mūsų gyvenimą. Jo poveikis dvejopas: funkciškai realus ir mentalinis. Kokio laipsnio yra Sovietų Sąjungos slaptąsias tarnybas perėmusios Rusijos poveikis mūsų valstybės raidai šiuo metu įvertinti neįmanoma. Tai padarys tik ateities istorikai, kai bus atverti archyvai pačioje Rusijoje. Tada daugelis naujausios mūsų istorijos įvykių nušvis visai kitoje šviesoje.

Continue reading „Viešinamas KGB veikia toliau” →