Ottas Johnas, daktaras (Otto John, 1909–1997) Vakarų Vokietijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, slapta dirbęs VDR žvalgybai Štazi (vok.–Stasi) ir galų gale apkaltintas išdavyste.

1933 metais Johnas pradėjo dirbti Vokietijos civilinėse oro linijose Lufthansa ir iki 1944 metų išliko firmos juridinėje valdyboje. Antrojo pasaulinio karo metais palaikė santykius su Abvero štabo viršininku generolu majoru Hansu Osteriu. Abu nekentė Hitlerio ir abu dalyvavo nesėkmingame pasikėsinime į jo gyvybę 1944 metų liepos 20 dieną. Už dalyvavimą sąmoksle Johno brolis (kaip ir Osteris) buvo nubaustas mirties bausme (nušautas).

Praėjus keturioms paroms po pasikėsinimo Johnas pabėgo į Madridą, ten atsiskleidė vietiniams Didžiosios Britanijos žvalgybos atstovams ir buvo persiųstas į Didžiąją Britaniją. Likusį karo laikotarpį jis ten ir gyveno, dirbdamas radijo stotyje, kuri transliuodavo laidas Vokietijai. Po karo Johnas padėjo anglams tikrinti vokiečių belaisvių patikimumą ir dalyvavo persekiojant aukštus vokiečių karininkus, kurių buvo ieškoma už karinius nusikaltimus.

Continue reading „Tuometinė Vakarų Vokietijos kontržvalgyba nepatikėjo”

Paskutinysis šnipinėjimo skandalas, nutikęs Rusijos sostinėje Maskvoje, – keistokas. Labiausiai į akis krenta aplinkybė, jog Amerikos ambasados Maskvoje trečiasis sekretorius Rajanas Kristoferis Foglis (Ryan Christopher Foglis) atkakliai siekė užverbuoti būtent tą Rusijos atstovą, kuris demonstravo nenorą bendradarbiauti su JAV slaptosiomis tarnybomis.

Antra į akis krentanti aplinkybė – Rusijos atlaidumas. Sugautas šnipas neįkalinamas, o tiesiog išsiunčiamas iš šalies. Trečia, negalima pamiršti ir politinio konteksto. Mat JAV ir Rusijos vadovai šiuo metu demonstruoja norą, tegul ir ne visai nuoširdų, kuo artimiau draugauti.

Slaptai.lt pateikia trijų užsienio spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie keistąjį šnipą sutrumpintus vertimų variantus. Taigi Jūsų dėmesiui – Julijos Joffe publikacija "The New Republik", Emanuelio Grinšpano rašinys "Le Temps" ir Anos Nemconos straipsnis "The Daily Beast".

Continue reading „Trys žvilgsniai į Maskvoje sulaikytą amerikiečių šnipą Rajaną Kristoferį Foglį”

Garbo – ispano Chuano Pujolio Garsijos operatyvinis slapyvardis. Jį Berlynas užverbavo Antrojo pasaulinio karo metais šnipinėjimui prieš Didžiąją Britaniją. Garbo išgarsėjo kaip vienas iš sėkmingiausių dvigubų agentų pasaulinės žvalgybos istorijoje.

Garbo dirbo prieš Vokietiją, nes nekentė Ispanijos diktatoriaus Francisko Franko. Garbo šventu įsitikinimu, tik sąjungininkų pergalė kare galėjo apsaugoti Ispaniją nuo to fašisto. Iš pradžių Garbo pasiūlė savo paslaugas britams, bet šie jį atmetė.

Continue reading „Sėkmingiausias dvigubas agentas pasaulinės žvalgybos istorijoje”

graham_green

Gremas Grinas – anglų rašytojas ir “Secret Intelligence Service” (MI 6) agentas.

Savo požiūrį į literatūrinį darbą ir žvalgybą Gremas Grinas (Graham Greene, 1904–1991) apibendrino knygoje „Gyvenimo būdas“ („A Sort of Life“, 1971): „Man regis, kad kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu: jis taip pat stebeilija, pasiklauso, ieško motyvų ir analizuoja charakterius…“

Žvalgybą G.Grinas susižavėjo 1924 metais, kai jis, būdamas Oksfordo universiteto studentas, pervažiavo visą dar okupuotą Vokietiją (pagal kultūrinę mainų programą, finansuojamą Vokietijos ambasados Londone).

Continue reading „“Kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu””

karpickovas

Devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje Borisas Karpičkovas tarnavo KGB Rygoje, o dešimtojo dešimtmečio pabaigoje savo saugumo sumetimais pabėgo į Didžiąją Britaniją, pasakoja „The Guardian” korespondentas Lucas Hardingas.

Autorius praneša, kad susitarė pasimatyti su Karpičkovu „idealioje susitikimams su KGB šnipais vietoje” – prie Marble Arch triumfo arkos Londono centre. Žurnalistas iš tolo atpažino pašnekovą: „Kaulėtas, liesas, išblyškęs, su lengvu nerimo šešėliu veide – žmogus, kurio profesinė karjera klostėsi šnipų pasaulio prieblandoje“.

Continue reading „KGB agento prisipažinimai”

litvinenkos

Aleksandro Litvinenkos tėvas, vadinęs teroristą Achmedą Zakajevą savo „broliu“ ir kaltinęs Rusijos valdžią dėl sūnaus mirties, kardinaliai pakeitė savo nuomonę bei poziciją. Jis dabar viešai teigia ir prisipažįsta, kad juo buvo pasinaudota.

Taigi paprašė jam atleisti ir priimti atgal į Tėvynę. Žodžiu, Valteris Litvinenka norėtų sugrįžti atgal į Rusiją. Jis prašo, kad oficialioji Maskva jam atleistų – leistų sugrįžti namo. Nes jis, Valteris Litvinenka, buvo labai neteisus. Italijoje 73 metų Valteris Litvinenka gyvena skurde, o Borisas Berezovskis ir Vakarų žurnalistai juo nebesidomi.

Continue reading „„Atleisk man, mano Tėvyne!“”

jurcenko_180

KGB pulkininkas Vitalijus Jurčenka – vienas iš labiausiai žinomų Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų karininkų. Jo pavardė kadaise mirgėjo pirmuosiuose žinomiausių JAV, Italijos, Didžiosios Britanijos laikraščių puslapiuose.

Tačiau V.Jurčenkos išgarsėjimas, be abejo, dviprasmiškas. Juolab iki šiol apgaubtas neįmintų paslapčių.

Juk į pagrindinį klausimą, kada šis KGB pulkininkas buvo nuoširdus – pabėgdamas į Vakarus ar sugrįždamas į SSRS, taip ir liko neatsakyta.

Pasaulio žiniasklaida šiuo aukšto rango KGB darbuotoju susidomėjo du sykius. Pirmą kartą – kai V.Jurčenka (kai kuriuose šaltiniuose rašoma: Vitalijus Jurčenko) pabėgo į Vakarus ir ten paparašė politinio prieglobsčio.

Continue reading „KGB pulkininkas Vitalijus Jurčenka – “keistasis keliauninkas””

matilda_kare

Dažnas iš mūsų esame skaitę straipsnių apie dvigubus agentus. Publikacijose apie dvigubus agentus dažnai pabrėžiama, koks tai sudėtingas, įtemtas, pavojų kupinas užsiėmimas – vienu metu tarnauti net dviems šeimininkams.

Vienam – talkinti nuoširdžiai, ištikimai, o kitą – vedžioti už nosies, tik apsimetant, jog nuoširdžiai plušama jo interesams.

Dvigubų agentų likimai dažnusyk baigdavosi tragiškai. Anksčiau ar vėliau juos išaiškindavo, ilgam pasodindavo į kalėjimą ir net sušaudydavo.

O ar žvalgybos istorija žino atvejų apie trigubus agentus? Juolab – apie sėkmingai dirbusius trigubus agentus? Pasirodo, tokių pavyzdžių esama. Štai prancūzės Matildos Karė pavyzdys. Ši 1908-aisiais metais gimusi prancūzė slaptosioms tarnybos pradėjo tarnauti Antrojo pasaulinio karo metais.

Continue reading „Prancūzė Matilda Karė – sėkmingai dirbusi triguba agentė”

kanados_raitoji

Gideonas – tai slapyvardis, kurį Kanados slaptosios tarnybos suteikė sovietų žvalgui – nelegalui, 1952-aisiais gyvenusiam Otavoje.

Tačiau Kanada nebuvo paskutinysis agento Gideono kelionės tikslas. Ponas Gideonas turėjo užduotį įsitvirtinti Otavoje, o paskui, niekam nesukeliant rimtų įtarimų, nusigauti į JAV teritoriją. Žodžiu, Gideonas iš tikrųjų privalėjo dirbti Jungtinėse Valstijose. Bent jau taip buvo sumaniusi SSRS slaptoji tarnyba KGB.

Tačiau į JAV nelegalas Gideonas taip ir nepateko. O nepateko tik todėl, kad, kaip rašoma Normano Polmaro ir Tomo B.Aleno knygoje “Šnipinėjimo enciklopedija”, pamilo iki kaulų smegenų Sovietų Sąjungos nekenčiančią kanadietę.

Continue reading „Kur dingo KGB agentas Gideonas?”

copy of kinija-zvalgyba

Kinija šiandien tapusi įtakinga ir galinga valstybe. Jau nebeįmanoma nesiskaityti su oficialiojo Pekino nuomone nei Vašingtonui, nei Briuseliui, nei Maskvai.

Tarptautiniai ekspertai sutartinai pripažįsta, kad ilgainiui kinietiška įtaka taps dar labiau pastebima. Žodžiu, Kinija – itin galingas politinis žaidėjas. Jos įtakos prisibijo visi, įskaitant ir NATO aljansą. O jei prisibijoma Kinijos politinės bei ekonominės galios, vadinasi, derėtų rimtai žvelgti ir į Kinijos žvalgybos keliamus pavojus. Iš tiesų, ką mes, europiečiai, žinome apie kinų slaptuosius agentus? Beveik nieko.

Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžiaus” skaitytojams pateikiame keletą įdomesnių faktų iš Kinijos žvalgybos istorijos.

Continue reading „Neįveikiama Kinijos žvalgyba”

austrija_viena

Norint geriau suvokti, kodėl Austrija mums neatidavė KGB atsargos pulkininko Michailo Golovatovo, reikėtų prisiminti, kokios pozicijos Rusijos atžvilgiu oficialioji Viena laikėsi “šaltojo karo” metais.

Toji pozicija – prorusiška. Tiksliau tariant, Austrija jokioms žvalgybos netrukdė veikti jos teritorijoje: nei sovietams, nei amerikiečiams. Austrija ilgai neturėjo net savo kontržvalgybos. O jos sostinė buvo praminta šnipų Meka, šnipų rojumi.

Pažvelkime į Vieną kaip į šnipų sostinę. Taip, Austrijos sostinė garsėja kaip intelektualių turistų mėgstamas miestas. Čia – ir teatras, ir opera, ir muziejai, ir bažnyčios, ir architektūra. Tačiau Austrijos sostinė ilgokai buvo traktuojama ir kaip miestas, į kurį plūste plūsta įvairiausių pasaulio žvalgybų agentai. Ypač ši tendencija buvo ryški “šaltojo karo” laikais. Ne vieną dešimtmetį Viena buvo laikoma būtent ta vieta, kuri traukia tiek šnipus, tiek šnipų demaskuotojus. Viena buvo praminta šnipų sostine.

Continue reading „Austrijos sostinė Viena ne veltui buvo praminta šnipų rojumi”

alaus_skardine

1951 m. balandžio pradžioje jis tapo dvigubu agentu, kontržvalgybininku. Tada jam buvo 41 metai. Tai atsitiko bare “Astor”. Inžinierius čia lankydavosi dažnai, nes tai būdavo puiki proga padiskutuoti su kolegomis.

Kai susirenka bendradarbiai, bendraminčiai, visada juk visokios kalbos baigiasi kalbomis apie darbą. Taip ir tąkart, kai inžinieriai diskutavo apie radarą, kuriamą krovininiams laivams. Inžinierių pokalbiu susidomėjo netoliese, prie dviviečio staliuko, sėdėjęs Aleksandras Kovaliovas, Sovietų Sąjungos delegacijos JTO antrasis sekretorius, žvalgas profesionalas.

Continue reading „Slapta informacija alaus skardinėje”

hansen_3

Tikriausiai mūsų skaitytojams nereikia smulkiai pasakoti, kas buvo Robertas Hansenas. Šis amerikietis daug metų dirbo JAV federalinių tyrimų biure (FTB).

FTB vadovybei ilgokai atrodė, kad R.Hansenas – sąžiningas, perspektyvus agentas. Tačiau pasirodė, kad R.Hansenas dar Šaltojo karo laikais nutarė bendradarbiauti su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis. Ir savo išdavikišką veiklą tęsė net po SSRS subyrėjimo. Tiksliau tariant, už solidžius piniginius apdovanojimus slaptą informaciją jis teikė ir Rusijos slaptosioms tarnyboms.

R.Hansenas šiandien įkalintas viename iš geriausiai saugomų JAV kalėjimų. Amerikos kontržvalgyba išsiaiškino, kokias paslaptis R.Hansenas perdavė Maskvai. Daugmaž įvertinta žala, kurią padarė šis išdavikas.

Continue reading „Interviu su buvusiu FTB agentu, demaskavusiu Robertą Hanseną”