Eduardas Eigirdas

Ekonomika ir finansai

Prieš ketverius ar penkerius metus vienoje diskusijoje išreiškiau mintį, kad Rusijos ekonomika žygiuoja prie didelės krizės. Taip teigiau matydamas, kaip Rusijos valdžia reaguoja į dėl 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės prasidėjusius pokyčius. Šios krizės laikotarpiu tapo akivaizdu, kad JAV dar agresyviau investuos ir išnaudos savo energetikos potencialą, o Europa augant konkurenciniam spaudimui nebegalės taikstytis su Rusijos diktuojamomis dujų kainomis. 

Ilgainiui Rusijos pajamos iš energijos išteklių eksporto mažės, todėl siekdama išsaugoti savo ekonomikos potencialą ir visuomenės gerovę Rusijos valdžia privalo imtis skubių reformų, didinti konkurencingumą ir taip mažinti priklausomybę nuo importo. Yra teigiančiųjų, kad tai ir buvo daroma.

Continue reading „Didžiausias 2015 metų pavojus – dreifavimas” →

Gordijo mazgas

Separatizmas (lot. separatus – atskirtas, pavienis) yra siekimas atskirti tautiniu, politiniu, etniniu ar religiniu atžvilgiu nuo partnerių ar visumos. Tačiau, jei gilinsimės į atsiskyrimo tikslus, rasime įvairių separatizmo atmainų – nuo separatizmo valstybėje iki separatizmo šeimoje.

Vieną jų, – politinio separatizmo Lietuvoje – atmainą verta išskirti, kaip itin aktualią Lietuvos politinei erdvei, kurios esmę rasime Eduardo Eigirdo straipsnyje „Įtakingiausi ir pavojingiausi Lietuvos oligarchai“ (žurnalas „Valstybė“ 2015 vasaris Nr. 2). Anot straipsnio autoriaus, „politinis separatizmas Lietuvoje – tai mūsų redakcijos sukurtas terminas reiškiniams, skirtiems trukdyti priimti sprendimus, kurie negrįžtamai įtvirtintų mūsų šalies nepriklausomybę Vakarų demokratinių valstybių erdvėje, apibūdinti“.

Continue reading „Politinis separatizmas Lietuvoje” →

Ekonomika ir finansai

Bet kuriuo atveju krizės neišvengiamos, tačiau yra krizės ir yra ekonominės duobės, kuriose gali prasiskelti galvą.

Todėl normalus žmogus, kartą patekęs į tokią duobę, daugiau niekada į ją nebepaklius. O Lietuva taikosi trečią kartą trinktelėti į dugną.

Tik labai keista, kad tai vyksta mūsų šalyje, kurioje tiek daug protingų žmonių. Nes jei didelė dalis visuomenės nemato, kur slenkame, tai ar sunku Lietuvos šviesuomenei sudrausminti Viktorą ir jo partnerius, kad nustotų piliečius vilioti šokiais ties bedugne?

Continue reading „Viktoras ir vėl šokdina lietuvius – metas ruoštis krizei” →

Aktualijos

Ilgus metus egzistuojantys ir dešimtis milijardų dolerių kainuojantys koncernai per kelis mėnesius gali išnykti kaip dūmas, nes tampa plėšrių kapitalizmo ryklių aukomis.

Ir ne todėl, kad blogai dirbo, o atvirkščiai, todėl, kad buvo sėkmingi ir įdomūs. Tačiau bendrovės akcininkai nebuvo vieningi, todėl pasinaudojus jų konfliktais ir skirtingais interesais buvo įmanoma įgyti lemiamą įtaką bendrovėje, tuo pasinaudojus ją suskaldyti ar tiesiog prisijungti.

Tačiau mes Lietuvoje apie tai žinome mažai. Dažniausiai tik iš Holivudo filmų. O apie daugybę bestseleriais tapusių knygų, kuriose aprašomos nelabai linksmos koncernų perėmimo istorijos, dauguma nieko nėra girdėję.

Continue reading „Ar „Achemos“ laukia „Trans World Airlines“ likimas?” →

Politinės intrigos

Šimtais milijonų ar net milijardais litų skaičiuojamas turtas, kelios dešimtys įmonių, milžiniška įtaka ir kova dėl turto tarp pačių artimiausių žmonių. To verslininkas Bronislovas Lubys, atguldamas amžino poilsio, tikėtis negalėjo. Nors gali būti, kad būtent to ir tikėjosi.

Pasak mūsų redakcijos šaltinių, žinomas verslininkas buvo prasitaręs apie planus perorganizuoti koncerno „Achemos grupė“ valdymą, kad padidintų artimiausių žmonių įtaką. Jei jis būtų tai padaręs, tikriausiai dabartinės situacijos, kai vieno didžiausių Lietuvos koncernų ateitis sprendžiama teismuose, nebūtų.

Continue reading „Bronislovo Lubio imperijos prakeiksmas” →

Politinės intrigos

Šokiruoti savo skaitytojus provokuojančiomis nuotraukomis ar piešiniais solidiems leidiniams nėra įprasta, nes jų skaitytojai analitinius žurnalus renkasi visų pirma dėl turinio, o ne dėl vaizdo. Tačiau tam tikrais atvejais, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į dideles problemas, kurių ši nepastebi, tai daryti būtina. Nes tik atkreipus visuomenės dėmesį ir paaiškinus, kaip politikai savo sprendimais pamina tiek jos, tiek visos valstybės interesus, galima sustabdyti ritimąsi į bedugnę ir valstybės pamatų griovimą.

Deja, turime pripažinti, jog dažnai visuomenei pačiai passtebėti, kad politikai savo veiksmais sąmoningai išsityčiojo iš didelės dalies Lietuvos piliečių ir net pačios valstybės, nėra paprasta, nes priimdami sprendimus jie visada prisidengia argumentais, kurie yra nesvarbūs arba klaidinantys.

Continue reading „Politinis ženklas Lietuvos ekonomikai, patriotams ir jaunimui” →

Ekonomika ir finansai

Kai kalbama apie Lietuvos ateitį, šiandien vyrauja dvi pagrindinės nuostatos: įtampa dėl dabarties ir vis dar teigiami lūkesčiai, susiję su ekonomikos augimo perspektyvomis. Todėl labai įdomu sužinoti, kokios šių veiksnių sąveikos tikisi bendrovė, kurios verslo perspektyvos paremtos ne tik technologijų pažanga, bet ir didelės dalies visuomenės perkamąja galia.

Apie tai ir apie telekomunikacijų verslo perspektyvas žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas kalbasi su „Omnitel“ prezidentu Danu Strömbergu.

Continue reading „Danas Strömbergas: „Lietuvos rinka yra ties mobiliojo interneto revoliucijos riba“” →

Aktualijos

Šis klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes dalis piliečių yra įsitikinę, jog būtina nuolat priminti, kad Rusija kelia grėsmę, nes tik tai gali priversti Lietuvos politikus veikti valstybiškai ir stiprinti šalies pamatus. Tačiau egzistuoja ir priešinga nuomonė – kad taip tik keliama nereikalinga panika, todėl didesnė tikimybė, kad piliečiai iš Lietuvos emigruos, o ne kad politikai sugebės priimti sprendimus, kurie užtikrintų šalies saugumą.

Taigi, ar verta Lietuvos piliečius per dieną bent kelis kartus informuoti apie tai, kas vyksta su Rusija? Šį klausimą žurnalo “Valstybė” redaktorius Eduardas Eigirdas nusprendė užduoti didžiausio ir įtakingiausio portalo Lietuvoje delfi.lt vyriausiajai redaktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.

Continue reading „Ar verta Lietuvos piliečius gąsdinti karu?” →

Politinės intrigos

Taip, tai tiesa. Rugsėjį Estijos valstybės energetikos įmonė „Eesti Energia“ pranešė, kad per ateinančius dešimt metų į degiųjų skalūnų gavybą bus investuota 3–4 mlrd. eurų. Už šią sumą, kuri litais sudarytų nuo 10 iki beveik 14 mlrd., žadama pastatyti daugiausia septynias skystojo kuro gamyklas – elektros gamybos pajėgumus tai padidintų iki 420–560 megavatų.

„Eesti Energia“ vadovas įsitikinęs, kad ši investicija atsipirks, nes, investavę į skalūnų dujų gavybą ir padidinę skystojo kuro gamybą, estai po dešimties metų taps energetiškai nepriklausomi ir nebejaus energijos išteklių deficito. Teigiama, kad Estija šį sprendimą būtų priėmusi kiek anksčiau, tačiau ji gana ilgai laukė, kol Lietuva pradės statyti atominę elektrinę. Matydama, kad šis laukimas gali tęstis amžinai, nebenori rizikuoti ir apsisprendė priimti sprendimą, kuris priklauso tik nuo jos gyventojų politinės valios.

Continue reading „Estija į elektros gamybą investuoja milijardus, o Lietuva moka Rusijai” →

Aktualijos

Šių metų spalio mėnesį viešėdamas 4-ąjame Baku tarptautiniame humanitariniame forume turėjau keistoką susitikimą, apie kurį, nors jo būta privataus, man regis, verta papasakoti. Juolab kad nesiruošiu viešai dėstyti, ką atsakė mano pašnekovas.

Įdomus pats nutikimas. Pasibaigus oficialiems humanitarinio forumo renginiams priėjo vienas rusakalbis – to paties Baku tarptautinio humanitarinio forumo svečias. Prisistatė esąs iš Rusijos. Pasiteiravo, ar neatsisakyčiau susitikt privačiam pokalbiui. Kai neprieštaravau, dar pridūrė, kad jo pavardė – lietuviška. Jis esąs lietuvių kilmės. Žvilgtelėjęs į ant jo kaklo kabančią forumo svečio kortelę išties išvydau lietuvišką – Peteraičio – pavardę.

Ši aplinkybė pasirodė įdomi. Ko galėtų pageidauti lietuviško kraujo turintis rusas iš Toljačio?

Continue reading „Ilgos melo kojos” →

Politinės intrigos

Stebint Lietuvos žiniasklaidą kartais susidaro įspūdis, kad apie tai, kas vyksta Rusijoje, žinome gerokai daugiau nei apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Tarsi nematoma ranka visas tas gijas, kurios driekiasi iš Kremliaus į visas puses, prie Lietuvos sienos nukirptų. Kodėl taip yra? Kodėl net karinės Rusijos invazijos akivaizdoje Lietuvos žiniasklaidoje galima matyti tam tikrų amnezijos ar dvasinio paralyžiaus požymių?

O gal tiesa ta, kad žiniasklaida Lietuvoje jau nebėra ketvirtoji valdžia, kad ji – tik pastumdėlė, į kurios pateikiamą poziciją atsižvelgiama tik tuo atveju, jei ji atitinka kapitalo grupių interesus? Apie tai ir apie procesus, vykstančius Ukrainoje, kalbamės su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi RADZEVIČIUMI.

Continue reading „Kodėl apie Rusijos oligarchus žinome daugiau nei apie Lietuvos?” →

Gordijo mazgas

Prastai finansuojama kariuomenė, nesurenkami mokesčiai, auganti skola, milžiniška socialinė nelygybė ir priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių, tarpstanti korupcija ir oligarchija. Šie teiginiai tinka kalbant ir apie Lietuvą, ir apie Ukrainą, todėl akivaizdu, kad tik visiškai aklas galėtų manyti, jog tai atsitiktinumas, o ne tikslingos veiklos rezultatas.

Taip, kaip Europos Sąjungai (ES) ir NATO reikia ekonomiškai stiprių, savo teritoriją ginti pasiruošusių Lietuvos ir Ukrainos, taip Rusijai reikia visiškai kitokių – silpnų, susiskaldžiusių, nuo jos rinkos ir energetikos priklausomų, išvogtų – valstybėlių, kad galėtų jas valdyti per sau palankius oligarchus. Todėl tuo metu, kai NATO skatino finansuoti krašto apsaugą, o ES – investuoti į aukštą pridėtinę vertę, Lietuvoje garsiausiai skambėjo balsai, primenantys, kad mūsų šalis per amžius buvo agrarinė, o investuoti į savo kariuomenę yra kvaila, nes patys nuo Rusijos vis tiek neapsiginsime, tegul mus gina NATO.

Continue reading „Ukraina ir Lietuva buvo ruošiamos susinaikinimui” →

Ekonomika ir finansai

Su buvusiu Latvijos ministru pirmininku ir kandidatu į svarbų Europos komisaro postą Valdžiu Dombrovskiu kalbėjome netoli tos vietos, kur vyko ir pirmasis mano pokalbis su šiuo jaunu, bet iškiliu Latvijos ir Europos politiku. Tik pirmasis interviu vyko krizės įkarštyje, kai toks jaunas premjeras, kuriam buvo patikėta išvesti Latviją iš krizės, atrodė kaip stebuklas.

Šįkart kalbėjomės jo partijos būstinėje, o kaip stebuklas atrodo tai, kiek šis politikas sugebėjo nuveikti krizės laikotarpiu. Jo partija, nepaisant skausmingų reformų, sugebėjo triuškinamai nugalėti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Apie tai, kaip ir apie Europos Sąjungos (ES) ateitį bei Ukrainoje susidariusią situaciją, ir buvo šis pokalbis.

Continue reading „Valdis Dombrovskis: „Europai svarbu išvengti japoniškos stagnacijos“” →

Gordijo mazgas

„Boeing 777“ keleivis, vis dar prisisegęs diržu prie sėdynės, gulintis Ukrainos laukuose. Tai vaizdas, sukrėtęs didelę dalį pasaulio.

Sukrėtė ne tik tai, kad siaubinga mirtimi žuvo 298 nekalti žmonės. Prie mirčių šiuolaikinė visuomenė yra įpratusi ir dažniausia reakcija į pranešimus apie žuvusiuosius kariniuose veiksmuose yra abejingumas arba kanalo perjungimas.

Juk koks skirtumas, kur ir kiek žūsta, nes vis tiek nieko negalime pakeisti. Tačiau šį kartą situacija kitokia ir bent mes Lietuvoje neturėtume ramiai jos užmiršti, nes tai ne šiaip atsitiktinės aukos, tai Vladimiro Putino ėjimas, siunčiantis mums aiškų signalą. Į jį nereaguoti negalima.

Continue reading „Pasaulinis ekonominis karas. IV dalis: Diena, kai lijo žmonėmis” →

Aktualijos

Pasaulis – labai keistas reiškinys. Jis nuolat turi būti gelbėjamas: jei ne nuo pamišusio diktatoriaus, tai nuo tirpstančių ledynų ir sparčiai besidauginančios žmonijos, kuri tiesiogine to žodžio prasme, remiantis senesnėmis mokslininkų prognozėmis, jau turėjo netilpti Žemėje.

Tačiau mokslininkų, tobulinančių mus supančią aplinką, dėka sugeba susispausti ir išlikti. Vyksta savotiškos lenktynės – arba žmonija greičiau nustekens pasaulį, arba mokslininkai sugalvos, kaip tai daryti ilgiau.

Continue reading „Obama ir vėl gelbsti pasaulį. O kas išgelbės lietuvių tautą?” →

Politinės intrigos

Gali atrodyti, kad tai kvailas pokštas, tačiau tiesa yra ta, kad po rinkimų dažniausiai girdėjau diskutuojant dviem temomis. Pirmoji – kurie ministrai keisis. Antroji – kokia nesąmonė, kad ir vėl nebus priėmimo prezidentūroje !

Kad tai rimta problema, verta viešos diskusijos, pademonstravo ir kelios dienos po rinkimų pasirodęs straipsnis, kuriame keli intelektualai su žurnalistu pasidalijo mintimis apie priėmimo prezidentūroje svarbą.

Continue reading „Rinkimai baigėsi. O kur, po galais, puota prezidentūroje?” →

Politinės intrigos

Visuomenė jau kuria legendas apie tai, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nebijo nieko ir galėtų bet kurį oligarchą vienu smūgiu patiesti, tačiau yra viena sritis, kurios bijo ne tik ji, bet ir jos paskirti pareigūnai. Tai žiniasklaidos verslo aplinka.

Būtent šioje srityje per prezidentės pirmą kadenciją neįvyko nė vieno teigiamo pokyčio, kuris būtų leidęs sumažinti neskaidriai funkcionuojančių oligarchinių grupių įtaką. Galbūt, atsižvelgiant į valstybėje susikaupusių problemų skaičių, iš tiesų reikėjo visų pirma spręsti klausimus, susijusius su skaidresniu energetikos ar politikos funkcionavimu, tačiau jei ir antrą kadenciją prezidentė ir jos paskirti pareigūnai ignoruos žiniasklaidos verslo aplinką, tai bus labai bloga žinia.

Continue reading „Oligarchijos rezervatas, į kurį įžengti bijo net prezidentė” →

Politinės intrigos

Šiandien turime teisę ramiau atsikvėpti. Lietuvos prezidento rinkimų baigtis – sėkminga. Dalia Grybauskaitė dar penkerius metus vadovaus valstybei. Vadinasi, šalis ir vėl – daugiau mažiau patikimose rankose.

O jeigu analizuosime ne liūdniausią, bet palankiausią variantą, esama vilties, jog antroji D.Grybauskaitės kadencija klostysis dar sėkmingiau nei pirmoji. Antroji kadencija dar sėkmingesne gali tapti ne tik dėl sukauptos patirties. Tiesiog dabar aukšti populiarumo reitingai prezidentei mažiausiai berūpi. Trečioji kadencija – nebeįmanoma. O tai reiškia, jog visą dėmesį ji pajėgi koncentruoti vien į svarbius darbus, nekreipdama dėmesio į permainingas rinkėjų nuotaikas. 

Continue reading „Tema, kurios vengia net Prezidentė” →

Aktualijos

Prezidento rinkimai mažiausiai dar keletą savaičių liks viena iš svarbiausių lietuviškų temų.

Beje, kas pasakė, kad jie – nuobodūs? Paskutinieji įvykiai  bylote bylojo, kiek daug jėgų susivienijo prieš antrosios kadencijos siekiančią Prezidentę, tarsi ji būtų bloga ar net labai bloga Lietuvos vadovė.

Ar gali dvikova būti nuobodi, jei „visi kaunasi prieš vieną“? Nejaugi nėra keista, jog šiuose rinkimuose būta tokio tarsi natūraliai plataus „kandidatų pasirinkimo“? Ar tik prieš dabartinę vadovę nusiteikusių kandidatų gausa pirmąjame ture nebuvo paženklinta dirbtinumo, tendencingumo ženklu?

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kas atsitiktų, jei D.Grybauskaitė nelaimėtų rinkimų…” →

Politinės intrigos

Krymo okupacija pažadino Lietuvą. Staiga didelė dalis visuomenės suvokė, kad jau dešimtmetį niekam Lietuvoje nerūpėjo krašto apsauga, todėl tik iškilus pavojui paaiškėjo, kad potencialios karinės krizės atveju Lietuvą gintų nebent politologai, kurių skaičius labai išaugo tuo metu, kai mažėjo profesionalių karių skaičius. Žinoma, jei tauškalai būtų sviediniai, o politologai – tankai, galėtume šiais nuolat tauškiančiais koviniais elementais nušluoti bet kurio pasaulio diktatoriaus armiją.

Deja, jų generuojama kovinė galia skirta ne priešams naikinti, o vartoti viduje, todėl gali tik išsprogdinti paprasto piliečio smegenis ir pasėti paniką, tačiau taip ir nepadės susigaudyti, nei kokie procesai vyksta, nei ką konkrečiai turime daryti, kad panikuoti nereikėtų.

Continue reading „Karas ar taika?” →