Liepos 4-osios vakarą Armėnijos karinės pajėgos surengė naują stambią provokaciją. Karinis išpuolis prieš civilius azerbaidžaniečius surengtas vakar apie 21 val. vietos laiku.
Armėnijos provokacija
Tądien armėnų kariškiai intensyviai apšaudė taikias azerbaidžaniečių gyvenvietes Fizuli rajone.
Dėl išpuolių Alhanly kaime žuvo 50 -ies metų amžiaus Gulijeva Sahiba ir vos dvejų metukų amžiaus sulaukusi jos dukrelė Gulijeva Zahra.
Išpuolio metu taip pat sužeista 51 metų amžiaus Gulijeva Sarvinaz. Tačiau ji skubiai buvo išgabenta į ligoninę, ir Azerbaidžano medikams pavyko išgelbėti jos gyvybę.
Liudininkai tvirtina, kad Alhanly kaimo apšaudymas buvo nuožmiai intensyvus. Nužudytos mergaitės tėvas Elnuras Gulijevas pasakojo, kad armėnų pajėgos ne sykį apšaudė jų gyvenvietę. Paskutinį sykį armėnų kariškiai šaudė vos prieš keletą dienų.
Azerbaidžaniečių medikams pavyko išgelbėti sunkiai sužeistos azerbaidžanietės Gulijevos Sarvinaz gyvybę
Armėnijos ginkluotosios pajėgos sistemingai atakuoja taikius azerbaidžaniečių kaimus, kur gyvena civiliai žmonės. Armėnijos taktika – įbauginti vietinius žmones, kad šie paliktų savo gimtuosius namus ir trauktųsi į Azerbaidžano gilumą. Išstūmę azeraidžaniečius armėnai tikriausiai šauktų, esą žemės, į kurias jie pretenduoja, – negyvenamos, todėl jas neva reikia atiduoti Armėnijai.
Azerbaidžanietė Gulijeva Sahiba ir jos dukrelė Gulijeva Zahra. Jos žuvo po karinių Armėnijos atakų, surengtų liepos 4-ąją
Išpuoliai, kokie buvo surengti kad ir liepos 4-osios vakarą, byloja apie teroristinę Armėnijos valstybės prigimtį. Šitaip elgdamasi Armėnija akivaizdžiai pažeidžia visas tarptautines humanitarines normas, įskaitant ir Ženevos konvenciją, ir įstatymus, ginančius vaikų bei fundamentaliąsias žmogaus teises.
Panašaus pobūdžio provokacijų Armėnija dažniausiai griebiasi po Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės atstovų vizitų į regioną.
Tarptautiniai ekspertai mano, kad Armėnija bet kokia kaina, net ir apšaudydama civilius objektus, siekia sau naudinga linkme pakeisti derybų dėl Kalnų Karabacho kryptį.
Mat po tokių klastingų atakų Azerbaidžanui kai kada teka regti atsakomuosius žingsnius, ir Armėnija įgyja pretekstą šaukti, esą pirmasis pradėjo šaudyti Baku.
Ajazo Mirzojevo nuotraukoje: per karinę Armėnijos ataką žuvusi azerbaidžaniečių mergaitė Zahra Gulijeva. Ji tebuvo sulaukusi dviejų metukų
Armėnija iki šiol neišvedusi savo ginkluotųjų pajėgų iš Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho – laiko jį okupavusi padedant Rusijos ginkluotosioms pajėgoms. Įtampa šiame regione tvyro būtent dėl to, kad oficialusis Jerevanas nelinkęs azerbaidžaiečiams grąžinti neteisėtai užimto Kalnų Karabacho.
Vilniuje pirmadienį rengiama tarptautinė konferencija „Žurnalistų saugumas – nauji iššūkiai ir koordinuotas atsakas“.
Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje rengiamoje konferencijoje ketinama įvertinti žurnalistų saugumo padėtį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) regione ir aptarti naujus iššūkius, kylančius žurnalistų darbe – propagandą, neapykantos sklaidą internetinėje žiniasklaidoje, suvaržymus socialinėje žiniasklaidoje, informacinių šaltinių apsaugą, darbą konfliktų zonose, moterų žurnalisčių saugumą ir kitas grėsmes.
Konferencijos svečius sveikins užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Rikardas Gutjeresas (Ricardo Gutierrez), ESBO pirmininkaujančios Austrijos specialusis atstovas ambasadorius Kristijanas Štrohalas (Christian Strohal), kiti aukšti ESBO pareigūnai.
Pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos ekspertai, žurnalistai, užsienio šalių diplomatai, parlamentarai, akademinės ir pilietinės visuomenės atstovai.
Konferenciją rengia Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir ESBO atstovo žiniasklaidos laisvei biuras kartu su Kultūros ministerija ir Frydricho Eberto (Friedrich Ebert) fondu.
Ketvirtadienis, balandžio 13 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė skiriamuosius raštus Aurimui Taurantui, ambasadoriui nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių organizacijų Vienoje.
Susitikime aptartas ESBO vaidmens Ukrainoje stiprinimas. Pasak Prezidentės, Lietuva remia kuo stipresnį ESBO įsitraukimą Ukrainoje: svarbus kuo greitesnis Minsko susitarimų įgyvendinimas, nuolatinis nelegalios Krymo okupacijos klausimo išlaikymas darbotvarkėje, ESBO stebėjimo misijos Ukrainoje stiprinimas. Taip pat šalies vadovė pabrėžė ESBO vaidmenį sprendžiant įšaldytus konfliktus Europoje, atnaujinant esamus ginklų kontrolės susitarimus ir kovojant su priešiška propaganda.
Valstybės vadovės teigimu, Astravo atominė elektrinė yra grėsmė visam regionui, todėl Lietuvos atstovybės užduotis ‒ nuosekliai kelti šio projekto branduolinės saugos ir saugumo klausimą TATENOJE ir telkti tarptautinę bendruomenę, kad visose pasaulio atominėse elektrinėse būtų užtikrinti griežčiausi saugumo reikalavimai.
Pasak Prezidentės, ambasadoriui tenka didelė atsakomybė atstovauti šaliai strategiškai mums svarbiose organizacijose. Šalies vadovė neabejoja, kad didelė diplomatinė patirtis padės ambasadoriui einant naujas pareigas, ir palinkėjo A. Taurantui visokeriopos sėkmės.
61 metų amžiaus A. Taurantas dirba Užsienio reikalų ministerijoje, atliko diplomatinę tarnybą prie Europos Tarybos, Jungtinėje Karalystėje ir Čekijoje. Diplomatas šneka anglų, prancūzų, rusų ir čekų kalbomis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Tarptautinės politikos užkulisiais besidomintiems analitikams puikiai žinoma europietiška organizacija European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras).
European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras)
Taigi Belgijos sostinėje Briuselyje nuo 2002-ųjų dirbanti organizacija šių metų kovo pradžioje paskelbė sensacingą ataskaitą.
Minėtoje ataskaitoje pasakojama, kodėl Azerbaidžanas dabar atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje. Pasirodo, prieš Azerbaidžaną ilgai, metodiškai, kryptingai rengiamas sąmokslas, kurio užsakovai – po visą pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora, dirbtinai kurstanti lobistines Europos organizacijas.
Pavyzdžiui, Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centro (ESISC) ataskaitoje rašoma apie europiečių politikų, tampriai susidraugavusių su Vakarų armėnų diasporomis, tendencingas antiazerbaidžanietiškas akcijas, nukreiptas prieš Azerbaidžano Vyriausybę siekiant ją diskredituoti svarbiose Europos institucijose, įskaitant ir Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.
Bet pirmiausia – keletas žinių apie ataskaitos autorius. Jie – žurnalistai analitikai, sulaukę tarptautinio pripažinimo Vakaruose. Jų biografijos, veikla, profesionalumas leidžia teigti, jog ataskaita – užtektinai objektyvi.
Klodas Monike, ESISC vadovas
Vienas iš ataskaitos autorių – European Strategic Intelligence and Security Center vadovas 59-erių metų amžiaus Klodas Monikė. Jis – buvęs prancūzų žvalgybos darbuotojas (Prancūzijos užsienio žvalgybos generalinė direkcija). Jo darbo specifika – žvalgybos analitikas. Žurnalistinė veikla buvo jo priedanga. K.Monikės specializacija – terorizmas, šnipinėjimas, organizuotas nusikalstamumas, tarptautiniai konfliktai. Jis yra parašęs knygų apie teroro aktus, surengtus rugsėjo 11-ąją Niujorke. K.Monikės knygos sulaukė didelio populiarumo.
Nuo 2002-ųjų metų K.Monikė vadovauja Strateginės žvalgybos ir saugumo centrui.
Antrasis ataskaitos bendraautorius – daugiau nei 20 metų tiriamąja žurnalistika besidomintis Ženovefa Etjenas.
Trečiasis ataskaitos bendraautorius – 57 metų amžiaus sociologas, žinomas Artimųjų Rytų specialistas Viljamas Rasimora.
Žodžiu, šių žmonių vadovaujama komanda pateikė Europos visuomenės dėmesiui ataskaitą įsimenančiu pavadinimu: „Armėnų ryšininkas: ESBO slaptosios grupės tinklas ir tarptautinės teisės pažeidimai“. (Visą šios ataskaitos tekstą galima rasti www.esisc.org portale).
Beje, Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras ESISC – nepriklausoma organizacija tiek politine, tiek finansine prasme. Jos domėjimosi laukas – Vakarų civilizacijai kylantys pavojais.
Šiandien šios organizacijos dėka demaskuojama angažuota, tendencinga, armėnų disporos lobistų remiama europarlamentarų grupė, kurios svarbiausias uždavinys – daryti ženklią įtaką Europos šalių vyriausybėms bendraujant su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Angažuotų parlamentarų dėmesio centre – ir Azerbaidžanas. Prieš Azerbaidžaną ši grupė parengusi gausų arsenalą priemonių, kurių pagalba daromas milžiniškas, bet slaptas spaudimas tarptautinei opinijai, kad Kalnų Karabacho priklausomybė būtų nulemta Azerbaidžanui nenaudinga kryptimi. Toji slapta europiečių grupė tendencingai manipuliuoja šiandieninėmis Kalnų Karabacho konflikto pasekmėmis, remia neteisėtas Armėnijos pretenzijas į Kalnų Karabachą ir daro spaudimą oficialiam Baku, kad šis sutiktų ginčus dėl Kalnų Karabacho narplioti būtent Jerevanui naudingomis sąlygomis. Trumpiau tariant, neigiamos tarptautinės teisės taisyklės, demokratija – akivaizdžiai paminamos Azerbaidžano teisės į teritorinį vientisumą.
Pasak ISISC ataskaitą parengusių autorių, įtakinga, gausi antiazerbaidžanietiška ir tuo pačiu proarmėniška lobistinė europarlamentarų grupė susiformavo maždaug 2012-aisiais metais, būtent tada, kai į svarbų postą Europos struktūrose buvo paskirtas „žinomas asmuo“. Kas tas „žinomas asmuo“? Ataskaitoje rašoma, kad šių metų balandžio mėnesį bus viešai paskelbtas antiazerbaidžanietiškos grupės veiksmus koordinuojančio įtakingo Europos biurokrato vardas ir pavardė. Sprendžiant iš ataskaitos išvadų, tas žmogu specialiai prastumtas užimti vieną iš vadovaujančių svarbių pareigų Europos Tarybos sistemoje.
Europoje suformuotos antiazerbaidžanietiškos grupės vadovaujančiu centru įvardinama nevyriausybinė organizacija European Stability Initiative (Europietiškos stabilizacijos iniciatyvos). Būtent šis centras 2012-aisiais paskelbė tendencingas išvadas, kurių tikslas – bet kokia kaina diskredituoti oficialųjį Baku ir ESBO struktūrose principingai dirbančią azerbaidžaniečių delegaciją.
Šios prieš Azerbaidžaną nusiteikusios organizacijos štabas – Berlyne (vadovas – Geraldas Knausas). Jos tikrasis tikslas – dirbtinė spalvotųjų revoliucijų ekspansija į šalis, kurių valdžia jai neįtinka arba nesutinka paklusti primetamai svetimai valiai. Puikiai žinomi ir šios organizacijos ryšiai su Vakarų armėnų diasporomis. Pavyzdžiui, su Pasaulio labdaros sąjungos vadovu Bergu Setrakianu. Būtent šis filantropas reikalauja, kad pasaulis atkakliai remtų separatistinį „Arcahas“ (taip armėnai vadina Kalnų Karabachą) judėjimą. Ši organizacija į pagalbą pasitekusi ir keletą vadinamųjų azerbaidžaniečių tautybės „sąžinės šauklių“, kurie, finansuojami iš Vakarų fondų, kryptingai ir tendencingai šmeižia Azerbaidžaną.
Bet svarbiausias G.Knauso ryšininkas, kuriuo jis pasitiki kaip pats savimi, – vokiečių deputatas Kristofas Štraseris. Vienas iš K.Štraserio „arkliukų“ – domėtis, kiek Azerbaidžane esama politinių kalinių. Mat jis viešai dedasi esąs aršus individualiosios laisvės propaguotojas.
K.Štraseris išsidavė tuomet, kai Jerevane minėtas „Armėnų genocido 100-metis“. K.Štraseris buvo vienintelis oficialus Berlyno atstovas, atvykęs į Jerevaną pareikšti oficialią užuojautą autoritariniam Armėnijos prezidentui Seržui Sargsianui. Be abejo, šis Vokietijos deputatas, visur ir visada remiantis sąžinės laisvę, niekad nesiteikė pasidomėti, kiek gi politinių kalinių kankinasi Armėnijos kalėjimuose.
Kitas Vokietijos politikas, nuolat kritikuojantis Azerbaidžaną – ESBO ir Bundestago parlamentaras Frankas Švabė. Būtent jis siekė, kad Bundestagas 1915-ųjų įvykius Osmanų imperijoje traktuotų kaip genocidą prieš armėnų tautą.
Žinoma ir tai, kad Berlyne veikianti organizacija dažnai remiasi olandų deputato Piterio Omtzichto nuomone. Šį Nyderlandų politiką aktyviai remia armėnų diasporos, jis dažnai svečiuojasi Jerevane. Olandų politiko įsitikinimu, Kalnų Karabachas privalo atitekti Armėnijai. Jis – vienas iš tų, kurie mėgsta kaltinti Azerbaidžaną pažeidžiant žmogaus teises, todėl nenuostabu, kad jis gina tuos neva objektyvius „azerbaidžaniečių žurnalistus“, kuriuos Vakarai specialiai kursto kritikuoti Azerbaidžaną.
Prie šios kompanijos galima priskirti ir italų žuralistę Mileną Gabaneli, skandalingosios laidos „Report“ italų televizijos kanale RAI 3, atstovę. Būtent šioje laidoje atskleisti neva korupciniai modeliai, kaip azerbaidžaniečiai bando įtakoti europarlamentarus. Šios italės laidose dažnai svečiuojasi jau minėtas K.Štraseris ir Armėnijos parlamento deputatas Samuelis Farmanianas.
Prie tendencingai Azerbaidžano atžvilgiu nusiteikusiųjų, remiantis ataskaita, galima drąsiai priskirti tokius Europos politikus kaip Rene Ryke ir Fransua Rošblaunas. R.Ryke yra Prancūzijos – Kalnų Karabacho draugystės grupės vadovas, o F.Rošblaunas: Prancūzijos – Armėnijos draugystės grupės vadovas. Ataskaitoje jie priskiriami atviriems Azerbaidžano priešams.
Kokias išvadas brėžia ataskaitos autoriai iš ISISC? Akivaizdu, kad Europoje susikūręs stiprus, slaptas politikų, žurnalistų, verslininkų būrys, kuris siekia destabilizuoti padėtį Azerbaidžane vien tam, kad galėtų iš azerbaidžaniečių lengvai atimti Kalnų Karabachą. Jie tik dedasi, kad jiems nuoširdžiai rūpi žmogaus teisės. Tikrasis jų tikslas – sukelti Azerbaidžane chaosą, neramumus, galbūt net pilietinį karą, kad ši šalis ateityje neturėtų jėgų ginti savo interesų – nei teritorinio vientisumo, nei ekonomikos.
Manoma, kad Europos autoritetas po šių į dienos paviršių išlinusių faktų Azerbaidžano akyse stipriai sušlubavo. Bet Europos Sąjungos kaip principingos struktūros autoritetas dar labiau kris, kai ISISC paskelbs antrąją savo ataskaitos dalį. O ir pati Europa negali džiūgauti, sužinojusi apie apie tokias angažuotas, dirbtinas, tarptautinės teisės ir sąžiningumo principų nesilaikančias slaptas grupuotes. Kaip tik jų dėka Europa pati save diskredituoja.
Lapkričio 21–25 d. Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė Lietuvoje atliks pasirinkto rajono inspekciją pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. parengto Vienos dokumento reikalavimus.
Vizito metu pasirinktame rajone, kurio plotas iki 20 000 kv. km, Kazachstano vadovaujama ginkluotės kontrolės inspektorių grupė turės teisę apsilankyti Lietuvos kariuomenės poligonuose ir šiuo metu Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse pratybose „Iron Sword 2016“. Kazachstano ir Baltarusijos pareigūnai išklausys Krašto apsaugos Savanorių pajėgų, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadų pranešimus.
Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams, vadovaujantis 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma.
Kazachstano pareigūnai, vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis ir inspekcijos metu gauta informacija, parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas, kuriose pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.
Tai bus trečioji šiais metais užsienio šalių Lietuvoje atlikta ginkluotės kontrolė pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Šiemet Lietuvoje jau lankėsi Suomijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai. Lietuvos atstovai šiais metais inspektavo Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Tadžikistano karinius dalinius.
2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.
Remiantis 2011 m. Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Europos stebėtojai dirba tarsi pagal „bankų tvarkaraštį“, būtent todėl didžioji karo dalis Ukrainoje lieka jų nepastebėta.
Rytų Ukrainos Avdejevkos miesto gyventojai pradeda savo „vakarinius ritualus,“ pasakoja „The New York Times“ žurnalistas Endriu E.Kramer.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
„Kareiviai žaliais drabužiais dedasi kaukes ir užtaiso ginklus, o stebėtojai baltais drabužiais – Europos organizacijos atstovai, kuri stebi, ar laikomasi ugnies nutraukimo režimo, kiša užrašų knygeles į kišenes, sėdasi į mašinas ir išvažiuoja. O paskui prasideda kariniai veiksmai,“ – teigiama straipsnyje.
Pasak autoriaus, Avdejevka – neramiausias „karštasis taškas“ kontrolinėje linijoje, skiriančioje Ukrainos armiją ir separatistus, kuriuos palaiko Rusija.
Tai, kad Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai patruliuoja toje teritorijoje tik dienos metu (dirba pagal vadinamąjį „bankų tvarkaraštį,“ kaip teigiama straipsnyje) ir jie neturi pakankamai įgaliojimų, karo nutraukimui mažai tepadeda, mano E.E.Kramer.
Žurnalistas tvirtina: „Kiekvieną kartą išvažiuojant patruliuoti, kada kiekvienos pusės kariniai vadai prieštarauja stebėtojų atvykimui, stebėtojai apsisuka ir išvyksta, neužduodami jokių nepatogių klausimų. Kada aš neseniai lydėjau vieną patrulį, stebėtojus lydėjo Ukrainos armijos medicinos sesuo.“
ESBO misijos įgaliojimai yra silpni, mano autorius. Jis pateikia pavyzdį: „Viena iš pagrindinių stebėtojų grupių, esanti Rusijos – Ukrainos pasienio postuose tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, pasidavė rusiškosios pusės spaudimui ir sutiko nenaudoti žiūronų ir … nematytų tai, ko nereikėtų matyti.“
ESBO įgaliojimai – tik stebėti. Įgaliojimai neleidžia imtis jokių taikdariškų pastangų. Kitaip tariant, stebėtojai neprivalo tapti „gyvąja užtvara“, skiriančia kariaujančias puses. Jie paprasčiausiai privalo būti pakankamai arti ,,karštųjų taškų“ tam, kad galėtų stebėti karinius veiksmus.
Ironiškas vaizdelis: aklieji ESBO stebėtojai.
Misijos vado pavaduotojas Aleksander Chug pranešė, kad prie fronto linijos dislokuota apie 600 ESBO atstovų.
„Pasak A.Chugo, viename šio mėnesio savaitės ataskaitiniame periode buvo užfiksuota du kartus daugiau atvejų, kada prorusiška pusė uždarydavo priėjimus stebėtojams, ir misija mažai ką sugebėdavo padaryti, išskyrus tai, kad galėdavo pranešti apie jai daromus trukdymus,“ – rašoma straipsnyje.
Autorius pabrėžia: tik kai kurie stebėtojai vardan kilnaus tikslo labai rizikuoja.
„Miesteliuose, kur situacija stabilesnė, negu Avdejevkoje, ESBO įkūrė „priešakines patrulines bazes“ viešbučiuose, ji taip pat stato vaizdo kameras, kurios filmuoja nakties metu,“ – teigiama straipsnyje. Neseniai misijoje atsirado autokaravanai, skirti nakvynėms nuošaliose vietovėse.
Bet kol kas ESBO sunku priprasti prie karo bioritmų, nes karas vyksta daugiausiai naktimis, mano autorius.
„Mes juos vadiname nereginčiais kurčnebyliais, – sakė Ukrainos armijos medicinos sesuo, kuri pavadino save ,,Romaška.“ – Jie nieko nežino, jie nieko nemato. Jie per daug yra minkšti.”
Vieną dieną, pasakoja korespondentas, Avdejevkoje korespondentai baigė darbą, kaip įprasta 17 val. Išgirsti triukšmą, įrodantį ugnies nutraukimo pažeidimą, galima ir esant viešbutyje. Sėdėdamas apkase Avdejevkos pakraštyje, žurnalistas sulaukė naktinių mūšių pradžios.
„Pakankamai greitai aplinkui prasidėjo šaudymas. Kulkos, paleistos iš prorusiškos pusės, pataikė į apleistus kaimų namus, kuriuose dieną ilsisi Ukrainos šauktiniai kariai. Joms davė atsaką kulkosvaidis,“ – teigiama straipsnyje.
„Šaudymas darėsi vis intensyvesnis maždaug iki 21 val., kada kažkur iš ukrainietiško užnugario pradėjo šaudyti sunkioji artilerija, kurios nė viena pusė neturėtų naudoti. Ji šaudė į sukilėlių pusės pozicijas, girdėjosi tolimas griausmas,“ — rašoma straipsnyje.
„Kariai sakė, jog koviniai veiksmai vyko įprastu naktiniu ritmu, nors, panašu, ir buvo intensyvesni, negu įprasta. Tą vakarą arti skiriamosios linijos žuvo trys Ukrainos kariai, 16 buvo sužeistų,“ – liudija autorius.
ESBO misijos stebėtojas Ukrainos rytuose Maksimas Udovičenka įtraukė organizaciją į skandalą, kai apgirtęs nuo alkoholio prisipažino, kad jis yra Rusijos šnipas. „Incidentas kerta monitoringo misijos pabrėžtinam neutralumui“, – rašo Julianas Riopkė vokiečių bulvariniame leidinyje Bild.
Kaip sakoma straipsnyje, ukrainiečių televizijos kanalas TSN ėmėsi tyrimo gavęs informacijos, kad savo laisvalaikiu stebėtojas Udovičenka užsiima antiukrainietiška propaganda tarp vietinių Severodonecko gyventojų. Žurnalistams pavyko nufilmuoti visiškai girto stebėtojo pokalbį su pagyvenusia moterimi, per kurį jis pareiškė štai ką: „Nesijaudinkite! Mes dar šiek tiek pakariausime Sirijoje ir grįšime“.
Ukrainiečių portalas unian.net praneša, jog Severodvinske (Luhansko rajonas) dirbęs ESBO stebėtojas įtariamas ryšiais su Rusijos slaptąja tarnyba GRU.
Tai paaiškėjo, kai ukrainiečių žurnalistų grupei pavyko nufilmuoti, kaip ESBO stebėtojas Maksimas Udovičenko po patruliavimo agituoja Luhansko gyventojus palaikyti Kremliaus propaguojamą „Rusijos pasaulį“. „Nesijaudinkite, mes dabar mažumėlę pakariausime Sirijoje ir grįšime“, – Luhansko gyventojams pasakojo neutralią poziciją išlaikyti privalantis ESBO stebėtojas.
Praėjo 21-eri metai nuo to laiko, kai Ukraina tapo nepriklausoma nuo SSSR. Per tą laiką ukrainiečiai padarė didelę pažangą, reformuodami ir modernindami savo šalį, rašo JAV valstybės sekretorė Hilari Rodem Klinton ir ES užsienio reikalų ir saugumo politikos aukščiausioji atstovė Ketrin Ešton straipsnyje “The New York Times”.
Šiuo metu šalyje pastebimos kai kurios nerimą keliančios tendencijos, ir tai patvirtina paskutinė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų tarpinė ataskaita, pažymi autorės parlamento rinkimų Ukrainoje išvakarėse.
Visi laimėjusieji atstovauja režimo politiką palaikančioms partijoms. Deputatas neišrinktas tik Gomelio srityje, Novobelecko apygardoje. Buvo 16 apygardų, visur rinkta tik iš vieno kandidato.
Nuosaikiosios opozicijos veikėjai, kurie dalyvavo rinkimuose, iš partijos „Teisingasis pasaulis“ ir Liberalų demokratų partijos savo kandidatų neatšaukė, tačiau jie vis tiek į parlamentą nepateko.
Dėl gausių rinkimų tvarkos pažeidimų ir protestuodamos prieš deputatų „skyrimą“ Baltarusijos parlamento rinkimus boikotavusios dvi pagrindinės opozicijos jėgos – Jungtinė piliečių partija ir Baltarusijos liaudies frontas – ragino žmones verčiau vykti grybauti arba žvejoti, užuot balsavus, tokiu būdu išreikšti protestą dėl disidentų kalinimo ir rinkimų klastojimo.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, paskelbęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų.
Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.
Kol kas dar tik kartas nuo karto į dienos šviesą išlendantį pavojų ir grėsmes įžvelgia tiek Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, tiek su panašiomis bylomis ne kartą susidūrusi teisininkė Liudvika Meškauskaitė. Kategorišką savo nuomonę turi ir praėjusiais metais baudžiamojoje byloje nuteistas žurnalistas GintarasVisockas.
Vilniuje prasidėjo dviejų dienų ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo problemoms aptarti.
Konferencija prasidėjo kiek neįprastai. Apie 8 val. ryte birželio 7-ąją į konferenciją atvykusius dalyvius ir svečius pasitiko už generolo, buvusio kandidato į Prezidentus Česlovo Jezersko įžeidimą nuteistas Gintaras Visockas ir jį palaikantys piketuotojai.
Plakatuose anglų ir lietuvių kalbomis buvo užrašyti žurnalistą palaikantys ir teismus smerkiantys tekstai.
Piketo dalyviai planuoja atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį, jog ir pačioje Lietuvoje klostosi ne itin gražios tendencijos dėl spaudos laisvės.
Savo atsiųstame laiške portalo www.slaptai.lt savininkas ir redaktorius G.Visockas rašo: “Jei jau Lietuvos žurnalistai baudžiami net ne už tai, ką konkrečiai parašė, o už tai, ką apie jų rašinius gali pamanyti kažkoks “statistinis skaitytojas”, – tokios šalies, matyt, negalima vadinti demokratiška ir spaudos laisvę gerbiančia valstybe”.
Šių metų birželio 7-8 dienomis Vilniuje (viešbutyje „Radisson Blu Lietuva”, Konstitucijos pr. 20) dirbs ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo problemoms aptarti.
Į konferenciją suvažiuos atstovų iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijoje bus kalbama apie šiandieninės žiniasklaidos tendencijas, jos bėdas, skaudulius, ateitį.
Taip pat bus kalbama apie kai kuriose šalyse egzistuojančius grubius spaudos laisvės suvaržymus. Nuo šių metų ESBO pirmininkaujanti Lietuva teiks pasiūlymų, kaip išvengti cenzūros, spaudos laisvės suvaržymų, kaip pažaboti bandymus persekioti žurnalistus už įsitikinimus ir kritišką nuomonę.
Tačiau juk ir pačioje Lietuvoje – ne viskas idealu, gražu. Jau ir Lietuvoje pradedama persekioti žurnalistus už kritišką nuomonę. Omenyje turima žurnalistui Gintarui Visockui privataus kaltinimo tvarka iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis neva įžeidė generolą, kandidatą į šalies Prezidento postą Česlovą Jezerską. Todėl birželio 7 dieną 8 valandą ryto Vilniuje bus surengtas piketas, kurio dalyviai protestuos dėl žurnalisto G.Visocko teisminio persekiojimo. Piketo dalyviai sieks atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį, jog ir pačioje Lietuvoje klostosi ne itin gražios tendencijos. Jei jau Lietuvos žurnalistai baudžiami kaip kriminaliniai nusikaltėliai milžiniškomis finansinėmis baudomis net ne už tai, ką konkrečiai parašė, o už tai, ką apie jų rašinius gali pamanyti kažkoks “statistinis skaitytojas”, – tokios šalies, matyt, negalima vadinti demokratiška, spaudos laisvę gerbiančia valstybe.
Šių metų birželio 7-8 dienomis Vilniuje vyks ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumui. Ta proga Lietuvos žurnalistų sąjunga planuoja surengti Vilniuje, o vėliau ir kituose regionuose, specialų renginį pavadinimu „Demokratijos pamoka valdžioms”.
Renginio idėja:
1. Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių redakcijos, kurių žurnalistai nuolat patiria spaudimą ar kitokį netinkamą elgesį iš valdžios žmonių (politikų, valdininkų), iki birželio 1 dienos atsiunčia LŽS adresu pirmininkas@lzs.lt trumpą problemos aprašymą (iki vieno puslapio) bei vieną parodai tinkamos kokybės fotografiją to asmens, kuris savo veikla trukdo žurnalistams veikti demokratijos ir pliuralizmo labui.
Kazachstane įvyko labai įdomus su ESBO pagalba organizuojamas viešas apskritas stalas “Valstybinis televizijos transliacijų reguliavimas ir piliečių teisė laisvai gauti informaciją”. Bus diskutuojama apie spaudos laisvę ir Kazachstane naujai parengtą televizijos programų transliacijas reguliuojantį įstatymą. Apie diskusijos esmę rašo newreporter.org.
Nevyriausybinės organizacijos “Internews Kazachstan” vykdančioji direktorė Maržan Elšibajeva iš esmės kritikuoja šį įstatymo projektą ir pateikia kai kurių įdomių įžvalgų. Gal ir galėčiau nesutikti su kai kuriomis iš jų, bet visgi labai įdomi yra diskusija ne tik dėl sąvokų apibrėžimo, bet ir dėl esmės.
Prasidėjo trečioji darbo savaitė naujai išrinktam ir jau inauguruotam Kazachstano Respublikos prezidentui Nursultanui Nazarbajevui. Prasidėjo darbingai ir… tiek.
Kaip praneša oficiali Kazachstano Prezidentūros interneto svetainė, balandžio 11 dieną N. Nazarbajevas visą dieną neturėjo kada rankų sudėti – bemaž 20 pranešimų spaudai per vieną dieną apie naujai paskiriamus ministrus ir kitus darbus, vis dar plaukiančius įvairių šalių vadovų sveikinimus su pergale rinkimuose ir pan.
Praėjus savaitei po rinkimų bent jau viešai nematyti Kazachstane jokių neramumų, piketų ir kitų protestų dėl galimai neteisingų rinkimų ir „netinkamo“ šalies vadovo išrinkimo. Ramu. Beveik kaip Lietuvoje po rinkimų.
Vilniaus apygardos teismas nubaudė žurnalistą Gintarą Visocką 15 tūkst. litų bauda ir priteisė sumokėti 8 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų ne už tai, kad jis įžeidė buvusį kandidatą į prezidentus Česlovą Jezerską, o už tai, ką galėjo pamanyti skaitytojas.
Apie precedento ES neturintį Lietuvos teismo sprendimą – „Lietuvos ryto” pokalbis su Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.
– Ką tokia bylos baigtis, kai žurnalistas baudžiamas ne už tai, ką jis parašė, ir ne už savo nuomonę, o už tai, ką po šio rašinio galėjo pamanyti „statistinis skaitytojas”, reiškia mūsų valstybei?
Algimantas Šindeikis kritikuoja politikų rūpestį žurnalistų teisėmis. Kodėl?
Lygiai 10 dienų mąsčiau, kaip reikėtų vertinti kolegos Algimanto Šindeikio komentarą “Lietuvos politikams parūpo žiniasklaida” (publikuotas žurnalo “Veidas” bloge). Atrodo, kad pagaliau supratau, ko siekė kolega šiuo komentaru.
Pasakysiu atvirai, vos pradėjus skaityti komentarą labiausiai mane nustebino toks “siauras” kolegos požiūris į žurnalistikos ir žiniasklaidos padėtį pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) bei Lietuvos būsimą pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) 2011 metais.
