Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Estijos Respublikos Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą nacionalinės šventės – Estijos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penkerių metų sukakties – proga.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves) dalyvauja aukščiausio lygio Baltijos valstybių vadovų susitikime.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves) dalyvauja aukščiausio lygio Baltijos valstybių vadovų susitikime.

„Šiais metais Estijos žmonės mini labai svarbią ir prasmingą dieną. Jūsų šventė brangi ir Lietuvos žmonėms. Kartu prisimename ir mūsų bendrą – Baltijos valstybių – laisvės ir sėkmės istoriją. Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės drąsiai išreiškė savo valią ir visam pasauliui patvirtino laisvės siekį ir ryžtą patiems kurti savo nepriklausomų valstybių likimą“, – savo sveikinimo laiške sakė šalies vadovė.

Prezidentė pabrėžė, kad nuo tų lemtingų metų Lietuvos ir Estijos santykiai išlieka ypatingi – kartu šalys atvėrė kelią laisvoms ir klestinčioms visuomenėms, tapo stipriomis ir atsakingomis Europos ir transatlantinės bendruomenės valstybių šeimos narėmis.

Šalies vadovės teigimu, su savo partneriais ir sąjungininkais Lietuva ir Estija kartu gina bendras laisvės ir demokratijos vertybes bei prisideda prie didesnio saugumo regione kūrimo.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad abi šalys ir toliau išliks artimiausiomis sąjungininkėmis, o jaunoji Lietuvos ir Estijos atsakingų ir išmintingų Europos piliečių karta kartu kurs abiejų šalių ir viso žemyno vienybės, klestėjimo ir sėkmės istoriją.

Estijos sostinė Talinas
Estijos sostinė Talinas.

Naudodamasi galimybe, Prezidentė padėkojo Estijos vadovui už principinę poziciją ir asmenines pastangas stiprinti laisvę ir saugumą, o kartu – ir abiejų šalių ir žmonių draugystę.

Nepriklausomai ir laisvai Estijos valstybei ir visai estų tautai šalies vadovė palinkėjo ilgų klestėjimo metų!

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos nuotraukoje: Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2016.08.21; 06:47

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas senų seniausiai perspėjo Vakarus apie Rusijos keliamas grėsmes. Tačiau tuomet Estijos vadovas buvo laikomas vos ne paranojiku, visur įžvelgiančiu rusiškas intrigas ir rusų šnipus.

Nūnai padėtis kardinaliai pasikeitė. Estijos prezidento niekas keistuoliu nevadina. Estijos prezidentas tapo įžymybe Vakaruose. Jo labai dažnai prašo platesnių ir išsamesnių komentarų apie Rusijos keliamus pavojus. Šių teiginių autorius – „The Finantial Times“ žurnalistas Ričardas Milnas.

Taigi po to, kai Rusija vidury baltos dienos okupavo Krymą, visi, kurie skeptiškai vertino Estijos prezidento perspėjimus, jog Rusija – agresyvi ir neprognozuojama, dabar dažnai kreipiasi į poną T.H.Ilvesą prašydami smulkesnių paaiškinimų.

Continue reading „Estijos prezidento perspėjimai“

Mažytė valstybėlė – Estija, viena iš mažiausių Europoje, gali tapti techniškai pažengusios valstybės modeliu XXI amžiuje, rašo The Wall Street Journal.

Estija, turinti tik 1,29 mln. gyventojų, išgarsėjo kaip pionierė: būtent čia atsirado Skype‘as.

Bet jos aistra technologijoms peržengia aifono priedų kūrimo ribas – technologijos įpintos į patį valstybės audinį.

Continue reading „Estija: pavyzdys techniškai pažengusioms valstybėms“

„Žmogui, kilusiam iš Niujorko, sunku Rytų Europoje pasijusti kaip namuose, bet yra būdų – tai ir pašnekesys su Estijos prezidentu Ilvesu“, – taip žurnalistas Michaelis Veissas pradeda interviu, išspausdintą "Foreign Policy".

Toomas Hendrikas Ilvesas užaugo Naujajame Džersyje ir angliškai kalba su lengvu šios valstijos akcentu, paaiškina autorius. „Pasibaigus sovietinei okupacijai T.H.Ilvesas grįžo į savo protėvių žemę prie Baltijos jūros. Jis buvo Estijos ambasadorius JAV, du kartus ministras pirmininkas. Dabar antroji jo prezidentavimo kadencija“, – sakoma straipsnyje.

T.H.Ilvesas daro įspūdį žilstelėjusio valstybės veikėjo – europietiško laisvamanio ir „dar laisvesnio kalbant“ žmogaus. 

Continue reading „Intelektualas iš Talino“

Ne­pa­ten­kin­tas ne­aiš­kiais Lie­tu­vos pla­nais

Lie­tu­vo­je lan­kę­sis Es­ti­jos pre­zi­den­tas To­mas Hen­dri­kas Il­ve­sas tei­gė, jog Lie­tu­vai pa­tei­kus ge­rą pa­siū­ly­mą Es­ti­ja da­ly­vaus stei­giant ben­drą įmo­nę Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­to plė­to­ji­mui.

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je Es­ti­jos pre­zi­den­tas sa­kė: „Jei tas pa­siū­ly­mas ka­da nors bus pa­teik­tas, pre­zi­den­tė apie tai jau kal­bė­jo, mes lau­kia­me pa­siū­ly­mo. Man bū­tų sun­ku ką nors pa­sa­ky­ti spe­ku­liuo­jant, ką mes da­ry­tu­me, jei pa­siū­ly­mas bus pa­teik­tas. Bet aš pa­sa­ky­čiau, jei tai bus ge­ras pa­siū­ly­mas, mes to im­si­mės“.

Ja­po­ni­jos ben­dro­vė „Hi­ta­chi“ stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju į ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą bu­vo pa­si­rink­ta 2011 me­tų va­sa­rą, o įsta­ty­mų pro­jek­tai pa­teik­ti 2012 me­tų ru­de­nį, prieš pat Sei­mo rin­ki­mus. Pa­gal anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės pa­reng­tą pla­ną, ben­dra­dar­biau­jant su „Hi­ta­chi“, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, Vi­sa­gi­ne bū­tų sta­to­mas 1380 me­ga­va­tų ga­lin­gu­mo re­ak­to­rius.

Continue reading „Estai nesuprato Lietuvos pozicijos dėl AE“

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas užklijavo savo kompiuterio web-kamerą lipnia juosta. Apie tai valstybės vadovas papasakojo konferencijoje, surengtoje duomenų apsaugos klausimais, praneša Interfaks‘as, remdamasis vietine žiniasklaida.

Kaip pažymima, prezidentas tvirtina, kad tokiu būdu jis nusprendė apsisaugoti, jeigu į jo kompiuterį įsibrautų įsilaužėliai.

„Prezidento nerimas, kad web-kamera gali atsidurti įsilaužėlių rankose, visiškai pateisinamas“, – pareiškė Estijos kompiuterių saugos tarnybos vadovas Hillaris Aarelaidas. Jis priminė, kad įsilaužus į kompiuterį nuotolinis vartotojas (įsilaužėlis) gali prieiti prie įrenginių, prijungtų prie šio kompiuterio.

Continue reading „Estijos prezidentas pasislėpė nuo internetinių įsilaužėlių“

timosenko-

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pripažino, kad Vokietijos, Čekijos, Slovėnijos, Austrijos ir Italijos prezidentai iš anksto informavo, jog dėl įvairių priežasčių neatvyks į Vidurio Europos šalių aukščiausio lygio susitikimą Jaltoje gegužės 11-12 dienomis.

Ukrainos ministerijos duomenimis, Estijos prezidentas taip pat gali nedalyvauti. 14-a valstybių vadovai patvirtino, kad atvažiuos į šį susitikimą.  Anksčiau buvo skelbta, kad Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas atšaukė savo kelionę į Ukrainą protestuodamas prieš netinkamą elgesį su įkaltinta buvusia Ukrainos premjere Julija Tymošenko.

Continue reading „Triukšmas dėl Julijos Tymošenko – dar didesnis“

desantnik_s_kulakom

Lenkija ir Baltijos valstybės pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos raketinės gynybos planų Kaliningrado srityje.

Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis susitiko su Estijos ir Latvijos prezidentais prieš NATO viršūnių susitikimą. NATO susitikimas vyks gegužės 20-21 dienomis Čikagoje.

Lenkijos prezidentas oficialiai pareiškė, jog būtina atidžiai stebėti pokyčius regione, nes Rusija skelbia apie naujų sistemų dislokavimą Kaliningrado srityje. Mat Maskva suaktyvino savo veiksmus šiame regione, reaguodama į JAV priešraketinės gynybos (PRG) projekto įgyvendinimą Rytų Europoje.

Continue reading „Rusija tebedemonstruoja karinius muskulus“

ilvesas

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas Tartu mieste sakydamas kalbą iškilmingame koncerte, skirtame 94-osioms šalies nepriklausomybės metinėms, pastebėjo, kad Estijoje dažnokai keistai suvokiama etika.

Ir dažnusyk raginama nevertinti neteisėtų veiksmų, jeigu jų nepasmerkė teismas.

Esą pirma privalo pasmerkti estiškoji Temidė, ir tik po to jau galima kalbėti aiškiai ir konkrečiai. Estijos prezidento teigimu, toks požiūris – per daug siauras, primityvus. Toks kelias veda į niekur. Apie etiką galima nusimanyti ir neturint konkretaus teismo verdikto.

Continue reading „Estijos prezidento raginimas“

meri_lenart

Estijos knygynuose netrukus pasirodys sensacingas veikalas apie Estijos prezidento pareigas 1992 – 2001-aisiais metais ėjusį Lenartą Merį.

Knyga sensacinga jau vien dėl to, kad ji visai nepanaši į pagiriamąjį žodį. Ji –  nepalanki buvusiam ilgamečiui Estijos prezidentui Lenartui Meriui. Heno Pyluaso knygoje kalbama apie Lenarto Merio ryšius su KGB. Kaip praneša Estijos spauda, Talino leidykla “Kunst” spaudai parengė knygą, kurioje apie L.Merį kalbama kaip apie “koloborantą ciniką”. Leidyklos “Kunst” vadovas Martinas Helme sako, jog tai – “neabejotinai intriguojantis veikalas”.

Continue reading „Lenartas Meris ir KGB“