Rusijos užsienio politikos posūkis naudingas Kinijai, ir jis neleis plėtotis Rusijos ekonomikai, – taip mano buvęs sovietų žvalgas, o dabar amerikiečių finansų analitikas Jurijus ŠVECAS.
Savo skiltyje leidinyje „Gordon“ autorius aiškina, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nemato pavojaus iš Kinijos, kas bus su jo artimiausia aplinka ir kaip Ukraina gali išgauti naudos iš tos situacijos.
Continue reading „„Kinijos specialiosios tarnybos tuo pasinaudos“”
Pirmadienį atidžiai klausiausi LRT aktualijų laidos „Teisė žinoti“. Žurnalistė Rita Miliūtė kėlė klausimą, kaip turėtume pasielgti su 1598 asmenimis, kurie kadaise talkino nusikalstamai Sovietų Sąjungos organizacijai KGB, bet, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, savanoriškai prisipažino turėję nederamų ryšių.
Sudėtinga tema. Daug niuansų, kai kurie – prieštarauja vienas kitam. Bent man taip atrodo.
Continue reading „Mažytė smulkmena: kodėl idealizuojami prisipažinusieji?”
Lietuvoje sulaikytas dar vienas šnipinėjimu įtartas užsienio valstybės pilietis. Turimais duomenimis, sulaikytasis N. F. yra 1977 m. gimęs Rusijos Federacijos pilietis, etatinis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas.
Vykdydamas sudėtingą ilgalaikę žvalgybinę operaciją Valstybės saugumo departamentas surinko ir prokuratūrai pateikė duomenis, kurie leidžia įtarti, kad balandžio 29 d. sulaikytas asmuo vykdė prieš Lietuvą nukreiptą žvalgybinę operaciją, kurios tikslas – prasiskverbti į Lietuvos valstybei vadovaujančias institucijas, Lietuvos teisėsaugos bei žvalgybos tarnybas.
Continue reading „Sulaikytas dar vienas šnipinėjimu prieš Lietuvą įtariamas asmuo”
Londone – buvusio FSB karininko Aleksandro Litvinenkos, nunuodyto 2006 metais Poloniu-210, nužudymo bylos klausymai. Dabar – ilgoji pertrauka.
Pirmoji klausymų dalis turėjo baigtis kovo 31 dieną. Tačiau komisijos, vadovaujamos teisėjo Roberto Oueno, planus sumaišė vienas iš įtariamųjų Litvinenkos nužudymu Dmitrijus Kovtunas, kuris paskutiniuoju momentu pareiškė norą duoti parodymus vaizdo ryšiu iš Maskvos.
Continue reading „Polonis, kuriuo nunuodytas Litvinenka, galėjo būti pagamintas tik Rusijoje”
Buvęs sovietų žvalgas, o dabar Amerikos finansų analitikas Jurijus Švecas portalui gordonua.com papasakojo apie tai, kad, nepaisant oficialios biografijos, RF prezidentas niekada nedirbo žvalgyboje dėl „žemesnių už vidutiniškus gabumų“, apie Putino pravardes KGB ir apie tai, kokius du dokumentus pakanka pasirašyti JAV prezidentui, kad sužlugdytų Rusijos ekonomiką.
Kilęs iš Ukrainos, buvęs SSSR KGB Pirmosios Vyriausiosios valdybos karininkas, Andropovo Užsienio žvalgybos instituto auklėtinis, o dabar Amerikos finansų analitikas Jurijus Švecas praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje per patį „šaltojo karo“ įkarštį, buvo žvalgas Jungtinės Amerikos Valstijose.
Kai kurių Lietuvos politikų, komentatorių, signatarų tekstus siūlau skaityti „aukštyn kojom“. Tų, kurių tekstuose peršamas teigiamybes derėtų suvokti kaip blogį, o kritiką – kaip pagyrimus, – vos keletas.
Tačiau šie „išminčiai“ visomis išgalėmis kuria įvaizdį, esą jų, kaltinančių Lietuvą „žaidžiant valstybę“, – gausus būrys.
O kad būtų dar solidžiau, jie visomis priemonėmis stengiasi pabrėžti esantys rimti istorikai, įtakingi garsių universitetų profesoriai, įžvalgūs slaptųjų tarnybų analitikai, kurių nuomonė – pati teisingiausia. Jei kas drįsta ginčytis su jais, tai, suprask, vien tik primityvai ir neišmanėliai.
Continue reading „Tik nepirškite mums kapituliantiškų nuotaikų”
Andrėjaus Soldatovo pavardė mūsų skaitytojams turėtų būti žinoma.
Šis Rusijos žurnalistas turi portalą agentura.ru, kur daug rašo apie Rusijos slaptąsias tarnybas. Beje, apie savo šalies slaptąsias tarnybas rašo senokai – apie dešimt metų.
Leidinyje „The Daily Beast“ nūnai puikuojasi A.Soldatovo interviu. Interviu su juo parengė leidinio „The Daily Beast“ žurnalistas Maiklas Veisas.
Mieli Departamento veiklos ataskaitos skaitytojai,
Dar kartą turiu privilegiją pristatyti Jums įvertinti 2014 m. VSD veiklos ataskaitą. Simboliška tai, kad ši ataskaita yra penkerių metų kadencijos paskutinis „veiklos akordas”.
Priimdamas iššūkį tapti VSD vadovu, turėjau aiškią viziją ir politinę paramą, kaip instituciją, vadintą „valstybe valstybėje“, pertvarkyti į modernią vakarietišką tarnybą paverčiant ją „institucija Valstybei“.
Continue reading „Valstybės saugumo departamentas: 2014-ųjų metų veiklos ataskaita”
1. NACIONALINIO SAUGUMO APLINKA
Kaip ir ankstesniais metais, grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui 2014 m. didžiąja dalimi lėmė šalies geopolitinė padėtis ir sunkiai prognozuojama, kitų valstybių suverenumo ir pasirinkimo teisės negerbianti, agresyvią užsienio politiką vykdanti Rusija.
Pastarosios agresija Ukrainoje ir mūsų šalies principinė reakcija į karinius veiksmus ir tiesioginį kišimąsi į suverenios šalies vidaus politikos procesus išprovokavo dar aktyvesnes Rusijos informacines, žvalgybines operacijas, „minkštosios galios“ įrankių stiprinimą, politiškai motyvuotas ekonomines sankcijas, pastangas dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes.
Continue reading „VSD vertina nacionaliniam saugumui iškilusias grėsmes”
25 nepriklausomos Lietuvos metai – ir jaunystės, ir prasidedančios brandos amžius. Kai 1990 metų kovo 11 dieną, pasirašius aktą "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo", džiaugsmo šūkius skandavo visa tauta, tikėjomės, kad mūsų mažai valstybei branda ateis anksčiau.
Tik dabar aiškėja, kodėl taip neatsitiko. Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę paskutiniame praėjusio tūkstantmečio dešimtmetyje pripažinusi Rusija greičiausiai tai padarė tik dėl akių. Apraizgiusi buvusias Sovietų Sąjungos respublikas KGB bei kitų specialiųjų tarnybų bendradarbiais ir susietas energetika, o iš dalies ir transporto sistema, Rusija dar tikėjosi susigrąžinti jas į savo imperiją.
Continue reading „Arvydas Anušauskas: „esame tauta, kurią sunku uždaryti į narvą“”
Andrejus Soldatovas – apie Boriso Nemcovo žudikų profesionalumą ir opozicijos vykdytą sekimą
Rusų opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymas buvo ypač įžūlus: jį nušovė pačiame Maskvos centre, šalia Kremliaus, ant Didžiojo Moskvorecko tilto.
Daugelis nelaukdami oficialaus tyrimo rezultatų stengiasi patys išnarplioti aplinkybes ir suprasti, kas galėjo įvykdyti nusikaltimą.
Continue reading „GRU specnazo parengties čia būtų nepakakę”
Naktį į vasario 28-ąją Maskvos centre nužudytas Borisas Nemcovas – vienas iš ryškiausių Rusijos opozicijos lyderių, nuolat kritikavusių Vladimiro Putino režimą.
Vasario 27-ios vėlyvą vakarą Borisas Nemcovas vaikštinėjo Bolšoj Moskvoreckij tiltu, kai prie jo privažiavo baltos spalvos Ford Focus ar baltos spalvos Ford Mondeo automobilis be valstybinių numerių. Iš automobilio iššokęs žmogus į B.Nemcovą paleido 7 ar 8 kulkas. Šauta į nugarą. B.Nemcovas mirė vietoje.
Continue reading „Maskvoje šūviais į nugarą nužudytas Borisas Nemcovas”
2015 metų vasario 9 dieną sužinota, kad šnipų, kuriuos pastarosiomis savaitėmis FSB gaudo kuopomis, sąrašą papildė dar vienas: iki balandžio pratęstas sulaikymo terminas Jevgenijui Petrinui, buvusiam FSB karininkui, vėliau – Maskvos patriarchato Užsienio bažnytinių ryšių skyriaus (OVCS) bendradarbiui.
Byla ypač slapta, patriarchija nekomentuoja, o tyrimą organizuojantys pareigūnai gali pranešti tik kaltinamojo pavardę ir jam inkriminuojamus straipsnius: „Valstybės išdavystė“ ir „Šnipinėjimas“.
Ukrainos jėgos atstovai tvirtina, kad jei ne Maidanas, tai nepriklausomos Ukrainos jau nebūtų
Slapta Rusijos FSB specialioji operacija „Monolitas“ turėjo Ukrainą paversti Rusijos provincija. O šimtai tūkstančių nepatenkintųjų būtų gavę visus šansus pakliūti į konclagerį. Faktai rodo, kad Rusija daugiau kaip dešimt metų rengėsi užgrobti Ukrainą, sakoma TSN.Tižden siužete.
Continue reading „Rusija rengėsi sunaikinti Ukrainą paverčiant ją nepatenkintųjų konclageriu”
Šiuo metu Ukrainos armijos vadovybėje gali būti iki kelių dešimčių gerai užkonspiruotų RF agentų
Tokį pareiškimą padarė buvęs Užsienio žvalgybos valdybos vadovas (2005–2010) Nikolajus Malomužas komentaruose leidiniui Gordon.
Pasak jo, Rusijos agentūra Ukrainoje veikia dviem lygmenimis – strateginiu ir žemutiniu, kariuomenėje.
Continue reading „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje – dešimtys infiltruotų FSB agentų?”
Marinos Litvinenko advokato Beno Emersono kalba atidarant Aleksandro Litvinenkos nužudymo viešą tyrimą.
Sere, kaip Jūs žinote, ponia Litvinenko keletą metų atkakliai siekė, kad ateitų ta diena, kai bus pradėtas viešas jos vyro politinio nužudymo Londone 2006 metų lapkričio 23, tyrimas; neregėto barbarizmo akto, nes sunku įsivaizduoti siaubingesnę mirtį už lėtą ir kankinančią Aleksandro Litvinenkos mirtį, tyrimas.
Continue reading „Aleksandro Litvinenkos nužudymas: advokato Beno Emersono kalba”
JAV Nacionalinio saugumo agentūra perėmė pagrindinių įtariamųjų buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbio Aleksandro Litvinenkos nužudymu susirašinėjimą ir pateikė faktų, liudijančių, kad Rusijos vyriausybė susijusi su jo žūtimi.
Apie tai rašoma straipsnyje, išspausdintame Didžiosios Britanijos laikraštyje The Telegraph, praneša Laisvės radijas.
Continue reading „JAV specialiosios tarnybos: Kremlius susijęs su Aleksandro Litvinenkos nužudymu”
Po teroro aktų Paryžiuje pamažu gula dulkės ir pradeda ryškėti naudos, kurią galima išpešti iš tų atakų, bruožai.
Tų suinteresuotųjų priešakyje žygiuoja Rusija, kuri, nepaisant konflikto dėl „Mistralio“ tipo laivų pristatymo, visiškai solidarizuojasi su prancūzais. Jeigu Maskva tą žaidimą sužais sumaniai, ji galės, apeidama lenkus, užkariauti Europos Sąjungoje politinį placdarmą ir pasiekti, kad Europos politika dėl agresijos Ukrainoje būtų susilpninta.
Esto Estono Kohvero pagrobimas ir propagandinis FSB filmas su buvusiu KaPo bendradarbiu Uno Puuseppu pagrindiniame vaidmenyje tarpusavyje nesusiję, – taip mano Rusijos tyrimo centro Baltijos šalyse direktorius Vladimiras Juškinas.
Vladimiro Juškino požiūriu, filmo tikslas kitas: atitraukti Estijos kontržvalgybos dėmesį nuo svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, tikro „kurmio“ paieškų.
Continue reading „FSB gali nuogąstauti dėl agento žlugimo Estijoje”
Rusiškoje viešojoje erdvėje gausu informacijos, jog WikiLeaks ir vėl atskleidė naują pluoštą slaptų pranešimų. Ir, kaip visuomet, keletas iš paviešintų slaptų pranešimų – nenaudingi būtent JAV slaptosioms tarnyboms.
Pavyzdžiui, leidinyje „Komersant“ paskelbtas platus Jelenos Černenkos straipsnis „WikiLeaks pateikė instrukcijas CŽV agentams“. Minėtoje publikacijoje smulkiai išdėstyta, kaip CŽV agentai, naudodami slaptus dokumentus, privalo apeiti saugumo sistemas įvairių šalių oro uostuose, įskaitant ir Rusiją.
Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kada išvysime Rusijos šnipams skirtas instrukcijas?”
