Organizacijų – Kremliaus šalininkių veiklos draudimas Estijos teritorijoje pažeistų demokratinius principus, kurie mums yra šventi, tačiau priešintis nedraugiškos šalies viešųjų ryšių operacijoms informacinio karo aplinkybėmis paprasčiausiai būtina, – taip mano karinis istorikas Igoris Kopytinas.

Pastaruoju metu viešųjų ryšių erdvė tiesiog sprogsta nuo naujienų apie nuskriaustų „Impressum“ klubo svečių kreipimąsi į teismą ir buvusio KaPo bendradarbio Uno Puuseppo, kuris buvo parodytas per Rusijos NTV kanalą, šnipinėjimo skandalo detalių.

Continue reading „Kirtis Estijai”

Agentūra „Interfaks“ buvo įgaliota praneši, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba keletą dešimtmečių savo barščiais penėjo kaimyninėje Estijoje ar tai žvalgą, ar tai šnipą – tai priklauso nuo to, iš kokio taško žiūrėtum.

Ir tas žvalgas neva tai buvo pavydėtinai vaisingas ir aprūpindavo gimtuosius organus itin slapta ir itin svarbia informacija, palyginus su kuria amerikiečio Edvardo Snoudeno demaskavimai nieko verti.

Continue reading „Kur Jūs, daktare Zorge?”

Šiandien turime puikią progą pagirti JAV slaptąsias tarnybas. Amerikiečių žvalgybininkai pasveikinimų tikrai nusipelnė. Amerikietiškoji sėkmė – akivaizdi.

Rusijos FSB nieko nenutuokė

Ji ypač ryški pastarųjų metų nesėkmių fone: Edvardo Snoudeno pabėgimas ir išdavystės, WikiLeaks portale paskelbti konfidencialūs dokumentai, nutekėjusi informacija, jog amerikiečiai seka su Kremliaus diktatoriumi begėdiškai flirtuojančius Europos Sąjungos lyderius, dirbtinai eskaluojami pranešimai apie Rytų Europoje tikrai ar tariamai veikusius CŽV kalėjimus…

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Pasidžiaukime JAV slaptųjų tarnybų sėkme”

Didžiosios Britanijos sostinėje Londone nužudytas vienas iš liudytojų Aleksandro Litvinenkos byloje. Apie tai savo tviteryje pranešė VGTRK (Rusijos Valstybinė televizijos ir radijo kompanija) žurnalistas Andrejus Kondrašovas, skandalingai išgarsėjusio filmo „Berezovskis“, prieš dvejis metus parodyto per televizijos kanalą „Rosija 1“, autorius.

Pirmiausia – apie tai, kodėl filmas „Berezovskis“ svarbus A.Litvinenkos nužudymo bylai, kodėl jis patogus Kremliui? Minėtoje dokumentinėje juostoje įrodinėjama, jog Aleksandrą Litvinenką radioaktyviuoju poloniu nunuodijo visai ne buvęs Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojas Andrejus Lugovojus. Esą į Vakarus pabėgęs buvęs FSB karininkas Aleksandras Litvinenka (tas pats, kuris viešai kaltino Rusijos prezidentą, jog būtent Vladimiro Putino įsakymu šalyje buvo sprogdinami gyvenamieji namai, o kaltė verčiama čečėnų nepriklausomybininkams) nunuodytas radioaktyviuoju poloniu dar gerokai anksčiau, nei įvyko jo susitikimas su A.Lugovojumi.

Continue reading „Londone nužudytas Aleksandro Litvinenkos bylos liudytojas”

Tarp Rusijos ir Estijos įsiplieskė naujas žvalgybinis skandalas. Kaip ir ankstesniaisiais atvejais, prieš Estiją nukreipto triukšmo iniciatorė – Rusija. Tik šis triukšmas – keistas. Kremlius pradėjo viešai girtis, kaip jo slaptosios tarnybos sėkmingai apgaudinėja tiek estų, tiek estus kuruojančių amerikiečių žvalgybas.

Protingos žvalgybos nepuola girtis pasiekimais

Be kita ko, rusiški pasigyrimai – ne abstraktūs. Jie – konkretūs. Nors protingos žvalgybos, regis, neskuba girtis sėkmėmis – kam priešininkui atskleisti savo stipriąsias puses, darbo metodus, analitinius sugebėjimus? Ir vis dėlto Kremlius nei iš šio, nei iš to šių metų gruodžio viduryje pradėjo didžiuotis Estijoje turėjęs ypatingai naudingą agentą.

Continue reading „Apie „mūsų žmogų Taline“”

Žvelgiant iš šono, apie rusiškas propagandas, dezinformacijas bei hibridinius karus turėtume žinoti viską, ką privalu žinoti valstybei, norinčiai apsisaugoti nuo priešiškų informacinių išpuolių. Ši išvada – be kruopelytės ironijos. Per pastaruosius kelerius metus lietuviškojoje viešojoje erdvėje paskelbta tiek daug medžiagos, surengta tiek daug diskusijų, kad smulkiau, regis, neįmanoma nei aprašyti, nei išnagrinėti.

Po tokios gausos konferencijų, diskusijų, paaiškinimų, komentarų tarsi turėtume suvokti, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais priešiškos jėgos griauna mūsų įsitikinimus bei pažiūras.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Institucijos, kurios nežino, ką daro…”

Žurnalistės Anos Politkovskajos „Rusijos dienoraštis“ yra vienas iš tų veikalų, kurių nederėtų pamiršti, nors jame analizuojami ir ne patys naujausi Rusijos įvykiai.

„Rusijos dienoraštis“ ypač praverčia, kai vėl įsiplieskia debatai, kas kaltas, kad Rusija renkasi konfrontacijos su Vakarais kelią. Diskusijų, kurių metu norima rasti Rusiją teisinančių argumentų, – daug. Visais laikais jų būta. Bet tokie ginčai – beprasmiai, bevaisiai. Čia viskas aišku. Aiškiau negali būti. Tik aklas, kvailys ir demagogas nemato ligos simptomų – imperinių Kremliaus ambicijų. Kremliaus lyderius kamuoja rimtos psichologinės problemos. Jie – recidyvistai, nepajėgiantys praleisti nė dienos, nepralieję kaujo. Jiems būtina ką nors užpulti, nužudyti, išprievartauti. Jie nemoka gyventi taikiai.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ką pasakytų „Rusijos dienoraščio“ autorė?”

Lapkričio 25 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad Vilniuje prasidėjo JT ir ESBO inicijuota regioninė konferencija terorizmo klausimu. Šios konferencijos dalyviai  aptars įvairius tarptautinio teisminio bendradarbiavimo aspektus bei iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduriama tiriant su terorizmu susijusias bylas, dalinsis savo patirtimi bei įžvalgomis apie tai, nuo ko priklauso šių procesų efektyvumas.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad į tris dienas vyksiančią konferenciją atvyko apie 50 ekspertų iš įvairių šalių ir penkių tarptautinių bei regioninių organizacijų atstovai.

Continue reading „Tarptautinė konferencija terorizmo klausimais Vilniuje ir Eglės Kusaitės byla”

Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija perspėja aukšto rango pareigūnus britus, susiruošusius komandiruotei į Rusiją ar Kiniją. Perspėjimas skamba maždaug taip: „venkite intymių santykių su gražiomis jaunomis merginomis, netikėkite gražiais jų žodeliais“.  

Kodėl tokios griežtos rekomendacijos? Didžiosios Britanijos ministerija turi karčios patirties. Ilgainiui paaiškėdavo, kad gražuolės, neva nuoširdžiai įsimylėjusios Rusijoje ir Kinijoje reziduojančius britų diplomatus, tėra rusų ar kinų slaptųjų tarnybų darbuotojos, siekiančios iš klastos neįtariančių diplomatų išpešti kuo daugiau konfidencialios informacijos.

Continue reading „„Nemylėkite gražių Rusijos merginų“”

Per praėjusius dešimt metų aptarinėta labai daug Beslano tragedijos aplinkybių, bet, mano požiūriu, į du pagrindinius klausimus ne tik nebuvo atsakyta, bet net itin retai jie būdavo formuluojami ir paskęsdavo tarp daugybės kitų: kiek buvo įkaitų ir teroristų, kiek kulkosvaidžių ir tankų, apie pirmojo sprogimo aplinkybes, chaosą štabe ir t. t.

Pirmasis klausimas: kaip galėjo atsitikti, kad tarp Beslano teroristų buvo keletas žmonių – įskaitant ir vieną iš jų vadeivų Chodovą – paleistų į laisvę prieš pat mokyklos užpuolimą?

Nė vienas iš jų nebuvo paleistas teismo nuosprendžiu. 

Continue reading „Bailumas ir piktadarystė”

Taip jau nutiko, jog prie kelio, kuriuo tenka važiuoti į darbą, įsikūrė naujoji Lietuvos saugumo būstinė. Nors statybos dar neužbaigtos, tačiau pastatų kompleksas ir dabar – milžiniškas. Naujieji VSD rūmai – žymiai solidesni, nei ankstesnysis daugiaaukštis namas, stovėjęs beveik pačiame Vilniaus centre, apsuptas viešbučių ir užsienio šalių ambasadų.

Tad progų pamatyti aukštas VSD tvoras turiu kasdien. O jei nuolat matai, tai dažnai ir prisimeni. Ypač tuomet, kai spaudoje gausu pranešimų apie žvalgybinius skandalus. Tada norom nenorom pradedi svarstyti: ar aukštosios tvoros patikimai saugo nuo užsienio slaptųjų tarnybų intrigų? Juk aukštos tvoros su modernia signalizacija ir stebėjimo kameromis nebūtinai proporcingos tikrąjam saugumui.

Continue reading „Kuris VSD veidas – tikrasis?”

Šios atmintinės tikslas – informuoti Lietuvos piliečius apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus, keliamas grėsmes ir patarti, kaip tokią veiklą atpažinti bei išvengti galimų pavojingų kontaktų.

Užsienio valstybių šnipinėjimą įprasta sieti su Šaltojo karo epocha, tačiau jo reikšmė nemažėja ir šiandien. Šnipinėjimo grėsmė aktuali ir Lietuvos Respublikai.

Kai kurios užsienio valstybės Lietuvoje turi interesų, kuriems įgyvendinti nepakanka viešai prieinamos informacijos. Tų valstybių žvalgybos institucijos siekia gauti įslaptintų ir kitų jų interesams svarbių duomenų.

Continue reading „Kas, kaip ir kodėl šnipinėja Lietuvoje?”

(Estono Kohvero dosje – viename aplanke)

Paskutiniosios žinios tokios: Estijoje teritorijoje pagrobto ir į Maskvą nugabento Estijos žvalgybos darbuotojo Estono Kohvero (Eston Kohver) likimu ketina rūpintis du Rusijos advokatai, išgarsėję gindami skandalingąją grupę Pussy Riot ir Ukrainos lakūnę Nadeždą Savčenko. Tai advokatai Nikolajus Polozovas ir Markas Feiginas.

Advokatų prognozės

Gazeta.ru rašo, esą Estija norėtų, jog Estoną Kohverą gintų jų, estų, davokatai. Tačiau oficialusis Talinas greičiausiai neprieštaraus, jei šio subtilaus uždavinio imsis Rusijos advokatai N.Polozovas bei M.Feiginas. Pageidaujamų advokatų sąrašą Estija nusiuntusi Maskvai.

Continue reading „Kada bus išlaisvintas KaPo pareigūnas Estonas Kohveras?”

Buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis teisus, kai rašo, jog Lietuvai reikia herojų. Herojų reikia visoms valstybėms, visoms tautoms. Kas nežino šios tiesos? Taip pat nieko nenustebinsime primindami, jog, bėgant metams, požiūris į herojus kartais keičiasi. Pasaulio istorijoje gausu pavyzdžių, kai herojai ilgainiui nuvainikuojami ar net išmetami į šiukšlyną.

Taip, herojus nelygu herojui. Geriau, kai jie – be menkiausio nuodėmės šešėlio. Tačiau publikacijos „Mums reikia herojaus“ autorius padarė grubią klaidą, kai pamėgino sumenkinti Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį – Siaubūną. Girdi, šis vyras nevertas mūsų pagarbos, apdovanojimų ir meninių filmų, nes „nužudęs ar dalyvavęs nužudant ne mažiau kaip vienuolika (bet galimas daiktas – daugiau) civilių asmenų“.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Teigiamų herojų paieška, profesoriaus apsauga ir pomėgis keliauti”

Vienas iš didžiausių šios dienos galvosūkių: kodėl Estijos saugumo pareigūnas Estonas Kohveras pateko į Rusijos Federalinės saugumo tarnybos rankas?

Gal Rusija surengė provokaciją, siekdama sumenkinti JAV prezidento Barako Obamos vizito į Taliną reikšmę?

Gal Rusija mėgina parodyti, kas šiame regione – tikrasis šeimininkas, nors Estijos sostinėje viešėjęs Amerikos vadovas labai aiškiai pabrėžė, jog NATO nusiteikimas ginti visas savo nares, – nepalaužiamas?

Continue reading „Kas atsitiko Estijoje?”

Slaptai.lt dėmesys ir vėl nukreiptas į RTVi televizijos ir radijo “Echo Moskvy” laidą “Osoboje mnenije”. Publikuojame sutrumpintą žurnalo “The New Times” vyriausiosios redaktorės Jevgenijos ALBAC komentarą. Jevgeniją Albac kalbina Echo Moskvy žurnalistė Tatjana Felgengauer.

(…) Sovietmečiu rusų kareiviai kariavo Korėjoje, kuri paskui suskilo į dvi Korėjas – Šiaurės ir Pietų Korėjas. Tai iš tiesų buvo karas su JAV. Mūsų ginklai šaudė Vietname, mūsų specnazo atstovai kariavo Pietų Amerikoje, Afrikoje. Kad anksčiau kariaudavome svetimose šalyse, – nieko naujo. Šiandien nauja tai, jog pastaruosius 23 metus Rusija neturėjo didelio noro kariauti svetimose valstybėse. Karas Čečėnijoje, kad ir kaip bežiūrėsi, – vis tik kovinė operacija savo teritorijoje. Dabar ši nuostata pasikeitė.

Continue reading „Jevgenija Albac: „Dabar suaktyvės Rusijos įtakos agentai…“”

Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą išteisinti klaipėdietę Eglę Kusaitę dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Rusijos kariniame objekte Čečėnijoje.

Generalinė prokuratūra prašo, kad, neva dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, būtų panaikintas Apeliacinio teismo išteisinamasis nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

E.Kusaitė buvo išteisinta š. m. balandžio 4 d., taigi prokuratūra galėjo kasacine tvarka skusti šį nuosprendį iki liepos 4 dienos. LAT skelbia, kad skundą gavo liepos 10 dieną. 

Continue reading „Klausimai Aukščiausiajam Teismui Eglės Kusaitės byloje”

Internetinio leidinio agentura.ru archyve aptikau išsamią, tačiau labai nepalankią Vatikanui publikaciją, pavadintą “Šventojo sosto” žvalgyba”. Toji publikacija buvo paskelbta 2003 metų kovo mėnesį. Jos autorius – minėto internetinio leidinio vyriausiasis redaktorius Andrėjus Soldatovas.

Straipsnyje tvirtinama, kad Vatikanas visais laikais vykdė aktyvią žvalgybinę veiklą, kuri pirmiausia buvo nukreipta prieš Sovietų Sąjungą, vėliau – prieš Rusiją. Jeigu tikėsime  ten surinkta informacija, kiekvienas Vatikano pasiuntinys užsienyje užsiima ne tik Dievo garbinimu, bet ir žvalgybinių duomenų rinkimu. 

Continue reading „Rusiškoji propaganda: kuo Kremliui neįtinka Vatikano žvalgyba?”

Rusijos žiniasklaida pranešė, jog vienoje iš Maskvos ligoninių liepos 12-ąją mirė Valerija Novodvorskaja.

Slaptai.lt skaitytojams nereikia priminti, kas buvo Valerija NOVODVORSKAJA. Per pastaruosius keletą metų paskelbėme dešimtis jos komentarų bei interviu. Slaptai.lt visąlaik žavėjosi šios rusų disidentės drąsa, padorumu, principingumu.

Šios moters biografija – įspūdinga. V.Novodvorskaja gimė 1950-aisiais Baltarusijoje. O 1969-aisiais metais Kremliaus suvažiavimų rūmuose ji jau platino lapelius su pačios parašytais antitarybiniais eilėraščiais ir esė (jai tuomet tebuvo 19 metų). Po to ji pateko į KGB rankas. Ją suėmė ir uždarė į psichiatrinę ligoninę.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Mįslinga Valerijos Novodvorskajos mirtis”

Trumpa Rusijos specialiųjų tarnybų veiklos Ukrainoje istorija

1991-aisiais metais Ukraina ir Rusija likvidavo SSSR ir tapo nepriklausomomis valstybėmis. Ukraina patvirtino savo nepriklausomybę referendume 1991 metų gruodžio 1 dieną ir kartu išrinko prezidentu Leonidą Kravčiuką.

Tai buvo pirmieji ir paskutiniai rinkimai Ukrainoje, kuriuose nedalyvavo Rusijos specialiosios tarnybos. Vėliau visus metus Rusijos specialiosios tarnybos nenuilsdamos kaitalios Ukrainos politinį landšaftą.

Continue reading „FSB intrigos Ukrainoje”