Rusijoje gali būti įvykdyta kruvinų teroro aktų gegužės 9-ąją. Apie tai rašo daugybė jėgos struktūroms artimų šaltinių. Beje, pastebėtas nesuprantamas uždarbiautojų iš Ukrainos perkėlimas į Maskvą ir Peterburgą, kur jie apgyvendinami grupėmis išnuomotuose butuose, žadant pinigų už tai, kad jie „truputį pagyvens“, o paskui išvažiuos.

Apie galimus teroro aktus rašo rusiškas tinklaraštis bell mess medžiagoje „Žanro dėsnis reikalauja…“, kuris rekomenduoja susilaikyti per šventes nuo lankymosi masiniuose renginiuose.

Continue reading „Gegužės 9-ąją FSB planuoja teroro aktus Maskvoje”

Slaptai.lt savo skaitytojus supažindina su leidinio „The Washington Post“ apžvalgininko Volterio Pinkuso publikacija, nušviečiančia Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir buvusio JAV slaptųjų tarnybų darbuotojo Edvardo Snoudeno viešą diskusiją.

Toji diskusija – akivaizdžiai tendencinga. Viskas, ką daro amerikiečiai, – blogai. Rusija gi nieko blogo nedaro. Štai koks pagrindinis V.Putino – E.Snoudeno viešo dialogo minėtoje spaudos konferencijoje tikslas.

Continue reading „Tendencingi Edvardo Snoudeno klausimai”

Tikriausiai jau girdėjome, jog laikraščiai The Guardian ir The Washington Post pelnė Pulitcerio premiją už JAV slaptosios tarnybos NSA demaskavimus.

Tik pamanyk: The Guardian ir The Washington Post gavo aukščiausią JAV žurnalistikos premiją! Pulitcerio premija skirta leidiniams, nominuotiems „už tarnavimą visuomenei“, o konkrečiai – už publikacijas, pagrįstas Amerikos slaptųjų tarnybų darbuotojo Edvardo Snoudeno išdavystės dėka!

JAV valstybės paslaptys šį sykį tikrai plačiai išgarsintos. Paskutinį kartą JAV paslaptys į paviršių tokiais milžiniškais mastais iškilo tik 1971-aisiais. Tuomet Amerikos visuomenė sužinojo apie vadinamuosius „Pentagono popierius“, atskleidžiančius Vietnamo karo ypatumus. Po to Amerikos slaptosios tarnybos nepatyrė didesnių informacijos nutekėjimų iki Rusijon pasprukusio E.Snoudeno kiaulystės.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ironiškas žvilgsnis į Pulitcerio premijos laureatus”

Andrėjaus Ilarionovo (Андрей Илларионов) mūsų skaitytojams pristatyti nereikia. Andrėjus Ilarionovas – buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Todėl šio mokslininko pastabos – svarbios. Jis asmeniškai pažįsta V.Putiną. Jis gali paaiškinti Vakarams nesuprantamą V.Putino logiką. Jis gali numatyti būsimus Kremliaus diktatorius žingsnius.

Šiandien A.Ilarionovas dirba Amerikos Kato institute. Mokslininkas, ekonomikos ekspertas, Kremliaus intrigų žinovas itin kritiškai vertina balandžio 17-ąją įvykusį Ženevos susitikimą dėl Ukrainos ir Rusijos priešpriešos sureguliavimo.

Continue reading „Andrėjus Ilarionovas: „Ženevos susitarimas – tai 2014-ųjų Miunchenas“”

Keletas Amerikos laikraščių spausdina naujų žinių, susijusių su vyresniuoju iš numanomų „Bostono teroristų“. Antai, išaiškėjo, kad Tamerlanas Carnajevas šiek tiek prieš teroro aktą ketino pasikeisti vardą į Muazį – Dagestane nužudyto kovotojo garbei.

„Pasak pranešimo, Rusija pasidalijo su JAV ne visomis detalėmis apie įtariamąjį Bostono sprogdintoją“ – tokia antraštė puošia The New York Times.

Continue reading „Amerikos specialiųjų tarnybų analitikas kritikavo Rusiją”

„Atsakymas į klausimą, kas bus su olimpine infrastruktūra Sočyje, įgyja vis pikantiškesnes formas“, – rašo Die Presse. Laikraščio duomenimis, gyvenamojo fondo apartamentų, kuriuose per Olimpiadą buvo įsikūrę sportininkai ir valdininkai, pardavimas jau startavo, rašo Eduardas Štaineris.

Pasak jo, „pikantiška“ tai, kad dalis butų atiteks „Rusijos specialiųjų tarnybų ir armijos bendradarbiams“.

O nusipirkti juos, kai kuriais duomenimis, gali tik žmonės, įtraukti į slaptus, uždarus sąrašus.

Continue reading „Butai Sočyje – slaptųjų tarnybų agentams”

2014 metų balandžio 4 d. Apeliacinis teismas (teisėjų kolegijoje pirmininkaujantis Linas Šiukšta, kolegijos nariai – Linas Žukauskas ir Laima Garnelienė) išteisino dėl neva ketinimo įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje nuteistą klaipėdietę Eglę Kusaitę. Prioritetu iškėlė žmogaus teises.

E. Kusaitė 2009 metais buvo suimta ir apkaltinta teroristiniu siekiu susisprogdinti kokioje nors Rusijos karinėje bazėje, tikėtina Čečėnijoje, o pagrindinis jos motyvas – įsijautimas į musulmoniškąją kovoje su priešu gyvybės paaukojimo doktriną.

Pastebėsiu, kad Lietuvos pasipriešinimo okupacijoms istorijoje daug ir katalikiškų tokio gyvybės paaukojimo pavyzdžių.

Continue reading „Eglė Kusaitė, matyt, bus išteisinta. Bet ar viskas taip gerai?”

Liūdna bus ši Kovo 11-oji. Neturime nė vieno preteksto linksmybėms. Šventines nuotaikas temdo neišgalvotas, nesurežisuotas, neišpūstas nerimas dėl ateities. Jo neįmanoma nei paslėpti, nei užgniaužti.

Mūsų ateitis – miglota, niūri. Nebent galime guostis, esą karas šį kartą aplenkė mūsų namus, esą dar turime galimybę šiek tiek pasidžiaugti laisve bei ramybe. Bet nuojauta, jog po kraujyje paskandintos Čečėnijos, Gruzijos išprievartavimo ir bandymų palaužti narsiąją Ukrainą nenumaldomai ateis mūsų eilė, – tikra. Tokia tikra, kad tikresnių ir negali būti.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Pralaimėjimo, gėdos ir nerimo skonis”

SORM komplekso pagalba Rusijos specialiosios tarnybos organizavo Sočyje totalinį sekimą, praneša skaitytojams laikraštis Tageszeitung.

Oficialiai tai daroma siekiant „apsisaugoti nuo teroristų“, bet tuo pačiu ir „nuslopinti kritikos balsus“, dalijasi samprotavimais korespondentas Andreasas Schmalzas.

Pagal aprėpimą SORM ne tik „niekuo nenusileidžia tokioms Nacionalinio saugumo agentūros programoms, kaip Prism ir Xkeyscire“, sakoma straipsnyje, bet net „laikoma veiksmingesne“ žvalgybos priemone, nes „neįklampinta į bendradarbiavimą su interneto ir telefoninio ryšio tiekėjais“.

Continue reading „FSB visada pasiklauso”

Prieš užskliausdama „plieninį žiedą“ aplink Sočį, Rusija pasamdė darbams Olimpiadoje tūkstančius žmonių, primena The Daily Beast žurnalistas Jacobas Siegelas. Tikimybė, kad smogikai įsiliejo į aptarnaujančio personalo gretas ir dabar ruošiasi suduoti smūgį, nepaprastai didelė, mano saugumo ekspertai.

„Rusai padarė didžiulę klaidą, jie iš anksto paskelbė, kad suskliaus „plieninį žiedą“, – pasakojo autoriui Olimpiados–1996 Atlantoje saugumo tarnybos vadovas Bilas Retbernas. Pasak jo, tai davė piktavaliams laiko prasiskverbti į miestą ir pradėti ruoštis atakai gerokai prieš saugumo priemonių sugriežtinimą.

Continue reading „Ar kovotojai galėjo prasiskverbti į Sočį?”

Prieš užskliausdama „plieninį žiedą“ aplink Sočį, Rusija pasamdė darbams Olimpiadoje tūkstančius žmonių, primena The Daily Beast žurnalistas Jacobas Siegelas. Tikimybė, kad smogikai įsiliejo į aptarnaujančio personalo gretas ir dabar ruošiasi suduoti smūgį, nepaprastai didelė, mano saugumo ekspertai.

„Rusai padarė didžiulę klaidą, jie iš anksto paskelbė, kad suskliaus „plieninį žiedą“, – pasakojo autoriui Olimpiados–1996 Atlantoje saugumo tarnybos vadovas Bilas Retbernas.

Pasak jo, tai davė piktavaliams laiko prasiskverbti į miestą ir pradėti ruoštis atakai gerokai prieš saugumo priemonių sugriežtinimą. Sočio išvalymo ir Žaidynių sostinės atitvėrimo nuo neramaus Šiaurės Kaukazo operacija nebuvo paprastas dalykas, ir ją lydėjo masiniai musulmonų mažumos atstovų bei disidentų areštai ir užpuldinėjimai, rašo žurnalistas. 

Continue reading „Kovotojai vis tik galėjo prasiskverbti į Sočį”

Amerikos žiniasklaida praneša apie Amerikos kongresmenų mėginimus sustiprinti spaudimą Rusijai.

Antai Kongreso abiejų rūmų Žvalgybos komitetų vadovai sekmadienį išsakė prielaidą, kad buvęs Nacionalinės saugumo agentūros rangovininkas Edvardas Snoudenas, prieš išklodamas šimtus tūkstančių įslaptintų valstybės dokumentų, bendradarbiavo su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, pernai dirbdamas žinybos poskyryje Havajuose, rašo Erikas Šmitas ir Devidas Sendžeris The New York Times straipsnyje, pavadintame „Kongreso lyderiai įtaria, kad Snoudenas jau turėjo ryšius su Rusija“.

Continue reading „Kongresas įtaria Edvardą Snoudeną ryšiais su FSB ir ragina plėsti „Magnickio sąrašą“”

Pirmą kartą nuo šaltojo karo laikų Rusija išsiuntė Maskvoje dirbusį amerikiečių žurnalistą, perduoda The Guardian korespondentas Lukas Hardingas.

Davidas Satteris dirbo Maskvoje nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Gruodžio mėnesį jis išvyko į Kijevą atnaujinti vizos. „Kompetentingos institucijos laiko jūsų buvimą Rusijos Federacijos teritorijoje nepageidautinu – pareiškė jam ambasadoje. – Jums atsisakoma leisti įvažiuoti į Rusiją“.

„Kompetentingos institucijos“ – tai FSB, galinga prezidento Vladimiro Putino žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba“, – iššifruoja L.Hardingas.

Continue reading „Rusija išvarė amerikiečių žurnalistą Davidą Satterį”

Po dviejų iš eilės teroro aktų Rusijos Volgograde, sekmadienį ir pirmadienį kai kurios valstybės ėmė rimtai svarstyti, ar išleisti ne tik savo vadovus, bet ir savo sportininkų komandas į žiemos olimpines žaidynes Sočyje. Galima spėti, kad po to seks grandininė reakcija ir tose demokratinėse valstybėse, kurių vadovai, veikiami savo šalių demokratinių institucijų (seimų, pavyzdžiui), taip pat nesiryš palaiminti ar atšauks savo šalies sportininkų kelionę į Sočį.

Nes jei kas nors negero jiems ten atsitiktų, jie ir būtų atsakingi. Ir tai jiems demokratijos sąlygose nepraeis be politinių, o gal ir teisminių už žalos atlyginimą, pasekmių.  

Krenta į akis ir tai, kad net Barackas Obama atsisakė dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse, nors pastaruoju metu jo kolega Rusijoje Vladimiras Putinas daug ką padarė, pademonstruodamas gerą valią JAV pageidavimų sąraše, amnestuodamas daugelį JAV užtariamų Rusijos kalinių (vien Michailo Chodorkovskio išlaisvinimas ką turėjo reikšti). O ką jau kalbėti apie JAV karinį tranzitą iš Afganistano į Klaipėdą.

Continue reading „Teroro aktas Volgogrado stotyje ir Rusijos FST”

„Medžioklės ir uostinėjimo“, kuriuos demonstruoja RF Federacinė saugumo tarnyba (FSB), fone jos kolegos amerikiečiai iš Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) atrodo kaip paprasčiausi „vargšai giminaičiai“. Taip Tagesspiegel korespondentas komentuoja NSA veiklos demaskavimų fone pasirodžiusią informaciją apie naujus įgaliojimus, kuriuose kitąmet neva tai turi gauti FSB.

„Rusijoje valdžia nori laisvai dirsčioti piliečiams per petį, kai jie sėdi priešais kompiuterį“, – rašo Kristofas von Maršalas (Christophas von Marschallas). Amerikiečiai žvalgai sekdami bent jau jautė gėdą, mano jis, ir todėl „internetines tarnybas, iš kurių ėmė duomenis, įpareigojo tylėti“. O Rusijos specialiosios tarnybos nieko neslepia: „piliečiai paprasčiausiai turi žinoti, kad valstybė juos kontroliuoja, – tai juos drausmina“.

Continue reading „Mokinys Obama ir mokytojas Putinas”

Bet koks tiesioginis ir kiekvienas veiksmas tinkluose Sočio Olimpiados metu šalies slaptosioms tarnyboms bus visiškai skaidrus, atskleidė žurnalistinis tyrimas. Už saugumą per žaidynes atsakingas yra FSB kontržvalgybos tarnybos viršininkas Olegas Syromolotovas, tad tiekėjai vaikščioja pasitempę. Vakarų žiniasklaida stebisi „olimpinės korupcijos“ mastais ir tuo, kad niekas iš valdininkų kol kas nenubaustas.

Terorizmo grėsmė ir Kremliaus paranoja skatina Rusijos specialiųjų tarnybų vadovus kurti precedento neturinčią pasiklausymo sistemą, tvirtina straipsnyje The Guardian žurnalistai Andrejus Soldatovas, Irina Borogan ir Šonas Vokeris. A.Soldatovas ir I.Borogan atliko žurnalistinį tyrimą kartu su Citizen Lab ir Privacy International.

Continue reading „Sočis–2014: „sekimas bus visaapimantis, bet taip reikia””

Gal po 50 ar 100 metų išaiškės, kas užsakė ir įvykdė pasikėsinimą į žurnalistę Aną Politkovskają, rašo laikraštyje Le Monde žurnalistė Mari Jėgo.

„2006 metų spalio 7 dieną savo namo lifte nušautos Anos Politkovskajos byla, atrodo, artėja į pabaigą“, – rašo straipsnio autorė.

„Artimiausiu metu Maskvoje prasidės numanomo žurnalistės žudiko Rustamo Machmudovo, teisiamo kartu su bendrininkais, teismo procesas. Kaltinimas su pasitenkinimu be paliovos kartoja nužudymo užsakovo vardą: Borisas Berezovskis, oligarchas, atsidūręs tremtyje Londone nuo 2000 metų, po to, kai pateko į Vladimiro Putino nemalonę“, – rašo korespondentė.

Continue reading „Anos Politkovskajos bylos uždanga”

Prieš dvejus metus, netrukus po Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos šalia Smolensko, Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnyba (SKW) sudarė su Rusijos FSB slaptą bendradarbiavimo susitarimą, apie tai neinformavusi nei savo šalies VRM, nei gynybos ministerijos, rašo "Die Presse", remdamasi "Rzeczpospolita".

Sutarties turinys neatskleidžiamas, tačiau turima „neoficialios informacijos“, kad SKW leido FSB darbuotojams gana laisvai veikti Lenkijos teritorijoje. Tai sukėlė „nerimą aukščiausiame vyriausybiniame lygmenyje ir parlamento žvalgybos komitete“, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Lenkijos žvalgyba „turėjo slaptą susitarimą su Rusijos FSB“”

Šiandien Rusija – slaptosios policijos šalis. Kaip tik prie tokios išvados priėjo savo knygoje „Naujoji dvarininkija. FSB istorijos bruožai“ buvę laikraščio „Izvestija“ žurnalistai Andrejus Soldatovas ir Irina Borogan, rašo Gerhardas Gnaukas Vokietijos leidinyje Die Welt.

Autoriai, nusprendę artimai užsiimti Rusijos specialiųjų tarnybų tematika, pateikia knygoje savą požiūrį į Rusijos slaptųjų tarnybų raidą per pastaruosius 20 metų, praėjusius po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Continue reading „Naujoji dvarininkija – „pavojingiausioje pasaulio valstybėje“”

CŽV veteranas, buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos vadovas ir JAV prezidento Ronaldo Reigano specialusis patarėjas Fricas Ermartas (Fritz Ermarth) papasakojo „Amerikos balsui“ rusų kalba apie nepavydėtiną amerikiečio disidento Edvardo Snoudeno, faktiškai rusų pagrobto pakeliui iš Kinijos į Kubą, likimą. Konkrečiai jis pažymėjo: 

„Jie (Edvardas Snoudenas ir Bredlis Meningas) pakirto šventą jų ir Jungtinių Valstijų vyriausybės tarpusavio pasitikėjimą nacionalinio saugumo ir oficialaus slaptumo sferoje. Jie tai padarė sąmoningai, apgalvotai, tyčia, o ne suklydę ar nesuprasdami, ką jie daro. Jie tvirtina, kad tai padarė vardan kažkokių kilnių tikslų – tokių kaip skaidrumas, šlykštaus vyriausybės elgesio atskleidimas ir t. t. Tačiau tai nieko nekeičia. Taip kalba praktiškai visi išdavikai. 

Continue reading „Išgavę paslaptis rusai gali nužudyti Edvardą Snoudeną, suversdami kaltę Amerikai”