Lietuva yra šalis, kur galima teisti ne už tai, ką žmogus parašė, o už tai, ką, teismo nuomone, vidutinis statistinis skaitytojas (teismų išgalvota sąvoka) galėjo pagal parašymą pagalvoti.
Lietuvoje galima kelti baudžiamąsias bylas už “pasikėsinimą įžeisti prezidentą”. Niekam dėl to problemų nekilo, bet štai:
Continue reading „ESBO rodo Lietuvos problemą – standartai keturgubi”
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su žymiu lietuvių rašytoju Petru Dirgėla – puikių istorinių knygų “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, „Anciliaus ežeras” autoriumi.
Šis interviu buvo parengtas 1992-ųjų metų gegužės mėnesį.
Tačiau aktualumo, mūsų įsitikinimu, irgi nepraradęs. Mat gvildenamas svarbiausias klausimas – kaip mums derėtų gyventi, kad išsaugotume Lietuvos nepriklausomybę.
Beje, tuomet į rašytojo Petro Dirgėlos pastabas nebuvo deramai atsižvelgta, įsiklausyta. Tuometinės valdžios tarsi apsimetė, jog nėra jokių rašytojo Petro Dirgėlos patarimų. Su rašytoju Petru DIRGĖLA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia interviu su žymiu lietuvių rašytoju Petru Dirgėla – puikių istorinių knygų “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, „Anciliaus ežeras” autoriumi.
Interviu parengtas 1992-ųjų metų sausio mėnesį. Tačiau aktualumo, mūsų įsitikinimu, nepraradęs iki šiol.
Atvirkščiai – šios rašytojo Petro Dirgėlos mintys bei įžvalgos tokios pat aktualios, bent jau ne mažiau aktualios, nei prieš dvidešimt metų. Mat gvildenamas svarbiausias klausimas – kaip mums derėtų gyventi, kad išsaugotume Lietuvos nepriklausomybę.
Beje, tuomet į šias pastabas nebuvo deramai atsižvelgta, įsiklausyta. Tuometinės valdžios tarsi apsimetė, jog nėra jokių rašytojo Petro Dirgėlos pastabų, patarimų. Su rašytoju Petru DIRGĖLA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Continue reading „Kaip turime gyventi, kad išsaugotume Lietuvos nepriklausomybę”
Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės bėdas. Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau. Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo jau pradėjo rengti. Tiesa, ne itin gausius, nors pompastikos ir skambių, tuščiavidurių šūkių – užtektinai.
Kad Lietuvos teismai turi savąjį Achilo kulną, – niekas nesiginčija. Tačiau įtarimų kelia ir kai kurie teisybės ieškotojų veiksmai. Juk nenumaldomai artėja rinkimai į šalies Parlamentą. Todėl greičiausiai turime ir tokių teisybės ieškotojų, kurie, prisidengdami gražiais tikslais, ieško vien pigaus populiarumo. Pavyzdžiui, likus vos keliems mėnesiams iki naujųjų rinkimų prabyla apie Ypatingojo prokuroro pareigybės svarbą Lietuvos teisėsaugos sistemoje.
Continue reading „Ko siekia atsarginio advokato institucijos šalininkai”
Šiais laikais, jei esi daug kartų teistas ir dar teisiamas recidyvistas arba nevykęs politikierius, iš kurio visi juokiasi, – kreipkis į teismą.
Ypač dėl kokio nors žurnalisto publikacijų.
Tai, kad žurnalistui Dailiui Dargiui teismas priteisė prievolę finansiškai paremti „kilniais“ nuotykiais pagarsėjusio padaro, pavarde Henrikas Daktaras, gerovę – nėra kokia nors naujiena ar išimtis.
Tai gana kryptinga pasitikėjimo dugne gulinčių teismų praktika. Vargetos, kurie savo menkystę slepia po teisėjų togomis, nekenčia „rašeivų“, nes yra kvailai įsitikinę, kad pastarieji kalti dėl togų dėvėtojų nepopuliarumo.
Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis garsiau ir pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės trūkumus.
Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau nei privalumų.
Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo pradeda rengti.
Vilniaus centre sutikau rašytoją Petrą Dirgėlą. Susitikimo būta atsitiktinio, trumpo, lyg ir mažai reikšmingo. Tačiau įsiminė net ir tos kelios minutės, praleistos šnekučiuojantis Gedimino prospekte. Įsiminė kaip, beje, atmintyje išliko ir visi ankstesnieji mūsų susitikimai. Rašytojas džiaugėsi, kad trys jo istoriniai romanai “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, “Anciliaus ežeras” ne tik išversti į latvių kalbą, bet jau ir išleisti Latvijoje, taigi prieinami latvių skaitytojams.
Rašytoją P.Dirgėlą visąlaik laikiau ir tebelaikau vienu iš giliausių, brandžiausių lietuvių istorinio romano kūrėjų. Tuos tris istorinius romanus, su kuriais nūnai gali susipažinti ir broliai latviai, esu itin atidžiai perskaitęs. Vaizdžiai tariant, skaičiau rankose laikydamas pieštuką, kad čia pat galėčiau pasižymėti daugiausiai minčių sukėlusias vietas. Kūriniai man palikę gilų įspūdį. Spaudoje paskelbiau ne vieną dešimtį išsamių, plačių interviu su rašytoju P.Dirgėla. Todėl nuoširdžiai džiaugiausi, kad dešimtmečiais trukęs P.Dirgėlos triūsas gilinantis į sudėtingą, tragišką Lietuvos istoriją sulaukė pripažinimo ir broliškoje Latvijoje.
Seimo narys Kęstutis Masiulis neseniai išplatino viešą pareiškimą, kuriame reiškiamas nuoširdus susirūpinimas dėl Lietuvos kaip atominę energetiką puoselėjančios valstybės ateities. Parlamentaras – už tai, kad Lietuva kuo greičiau ir pigiau pastatytų naująją atominę jėgainę.
Todėl nenuostabu, kad parlamentaras nori išsiaiškinti, kas remia VšĮ “Žaliosios politikos institutą” ir jo vadovą Liną Balsį. Juk “Žaliosios politikos institutas” – greičiau AE statybos oponentas, nei prietelius. Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai L.Balsys bando organizuoti referendumą, kurio metu Lietuvos piliečiai turės galimybę pareikšti nuomonę, ar jie pritaria Vyriausybės sprendimui statyti naują atominę jėgainę.
Štai ir atėjo metas, kai tapo beprasmiška vaikščioti į spaudos konferencijas ir protesto mitingus. Ne už kalnų – rinkimai į Lietuvos parlamentą. Lietuva akivaizdžiai susirgusi priešrinkimine karštlige.
Todėl dažnusyk keblu atskirti, kada spaudos konferencijos ar protesto akcijos organizatoriai nuoširdžiai ieško tiesos, o kada vien reklamuoja savo politines grupuotes. Įtartiniausi, žinoma, tie, kurie dabar garsiausiai šaukia “pergyvenantys dėl valstybės reikalų”.
Prisiminkime terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą. Esu iš tų, kuriems lietuviškosios Temidės pozicija šioje byloje atrodo neįtikinama, o mūsų VSD bendradarbiavimas su Rusijos FSB – tiesiog įtartinas. Sveiku protu sunku suvokti: pas merginą nerasta jokių konkrečių įkalčių – sprogstamųjų įtaisų, bombų, šaudmenų, galų gale mergina nesučiupta konkrečioje nusikaltimo vietoje.
Continue reading „Dabar beprasmiška vaikščioti į protesto mitingus”
Kovo 28-ąją Lietuvos Apeliacinis teismas nagrinės skandalingąją Medinininkų žudynių bylą. Ši diena – tokia svarbi, kad greičiausiai pateks į Lietuvos istoriją. Bent jau į Lietuvos teismų praktikos suvestines.
Mat tądien bus aiški kaimyninės Latvijos pozicija. Tąsyk mes žinosime, ar oficialioji Ryga leidžia buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną patraukti baudžiamojo atsakomybėn pagal įstatymą, numatantį atsakomybę už karo nusikaltimus.
Portalas Slaptai.lt primena, jog buvęs Rygos omonininkas K.Michailovas – Nikulinas Vilniaus apygardos teismo kolegijos jau nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Pati griežčiausia iš šiuo metu galiojančių bausmių buvusiam omonininkui skirta “dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis”. Būtent tokio verdikto, atiduodami bylą į teismą, ir siekė oficialieji kaltintojai – Lietuvos prokurorai.
Continue reading „Medininkų žudynių byloje – beprasmės karo nusikaltimo paieškos”
Praėjusią savaitę įtakingas, didelį tiražą turintis internetinis leidinys www.15min.lt paskelbė mano publikaciją “Gintaras Visockas: Apie FNTT skandalą nuomonės neturiu, bet Vytauto Landsbergio, Tomo Dapkaus ir Dariaus Kuolio pareiškimai keisti”.
Publikacija sulaukė nemažo atgarsio. Net prof. Vytautas Landsbergis reagavo. Netrukus tame pačiame 15min.lt leidinyje pasirodė jo atsakymas. Savo repliką profesorius pavadino “Turbūt profesionalumo stoka”.
Continue reading „Reikalas per daug rimtas, kad būtų galima juokauti”
15min.lt kovo 12 d. vakare publikavo-transliavo žurnalisto Gintaro Visocko nesusivokimą, kas ir kaip kalbėta žurnalisto Tomo Dapkaus laidoje su manimi, Vytautu Landsbergiu, rodos, vasario 13 dieną.
Taigi prieš mėnesį. T.Dapkui tada papasakojus, kad K.Nikulino-Michailovo teisme sėdi ir stebi buvę OMON smogikai, persirengę civiliais, kad kaltinamasis juos matytų, pakomentavau, kad tai panašu į filmo „Krikštatėvis“ sceną.
Nedariau išlygos: „jeigu tamsta, T.Dapkau, nemeluoji, tada panašu“ ir taip toliau. Pokalbininkų neužgaulioju tokiais įtarimais.
Kovo 11-osios proga lietuviškoje žiniasklaidoje vėl apstu ginčų, ar posakis “Lietuva – lietuviams”, – korektiškas. Šio pobūdžio diskusija, beje, tampa vis aktualesnė. Mat ir lozungų, viešai demonstruojamų Lietuvai svarbių švenčių metu Vilniaus ar Kauno gatvėse, – vis daugiau. Taigi – daugiau ir pykčių, ir nesusipratimų. Kartais jau keblu susigaudyti: džiaugiamės visiems lietuviams svarbia švente ir puoselėjame vienijančius, konsoliduojančius aspektus ar tiesiog ieškome pretekstų konfliktams tiek su saviškiais, tiek su tautinėmis bendrijomis.
Beje, esu iš tų lietuvių, kurie posakyje “Lietuva – lietuviams” neįžvelgia nieko blogo, smerktino ar užgaulaus. Kiekvienas išsilavinęs, geranoriškas kitatautis, mano supratimu, suvokia, kodėl kartais skanduojame šį šūkį, kodėl į lietuviškas šventes ir minėjimus vis dažniau atsinešame šio pobūdžio plakatų.
Continue reading „Silpnoji šūkio “Lietuva – lietuviams” pusė”
Foreign Policy, remdamasi Eurasia Group, pateikia savąją versiją, kokie didžiausi pavojai tyko Žemės 2012-aisiais metais. Analitikai spėja, kad baigiasi epocha, kada tarptautines rinkas reguliavo ekonomika, o geopolitikai didelės įtakos turėjo nacionaliniai saugumo reikalai.
Dabar, po akivaizdžios finansinės griūties, Usamos bin Ladeno nužudymo ir amerikiečių karių išvedimo iš Irako pasaulis kardinaliai keičiasi. Tikėtina, jog šiais metais pasaulį labiausiai jaudins euro zonos likimas (ar nesubyrės Europos Sąjunga), kokie bus JAV ekonomikos atsigavimo tempai ir kokį vaidmenį pasauliniuose žaidimuose vaidins Kinija.
Continue reading „Atsargiai – dar vienas lietuviškasis “achilo kulnas””
Banko „Snoras“ krizė ir jo per dukterinę įmonę valdomos „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės veiksmai vėl paskatino prabilti apie žurnalistikos problemas, o politikai ėmėsi naujos iniciatyvos. Seime įregistruota Visuomenės informavimo įstatymo pataisa, kuria siekiama uždrausti finansų institucijoms valdyti žiniasklaidos priemones net per dukterines kompanijas. Žiniasklaida visoje Europoje patiria panašius iššūkius.
Praėjusią savaitę Krokuvoje (Lenkija) vyko seminaras „Freedom of media in the EU and neighbouring countries“ („Žiniasklaidos laisvė Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse“, – angl.), kurį organizavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Pranešėjai ir diskusijų dalyviai konstatavo, kad finansinį ir politinį spaudimą žurnalistai patiria tiek Europos Sąjungos, tiek kaimyninėse šalyse. Problema egzistuoja ir senose bei išsivysčiusiose demokratijose, ir posovietiniuose kraštuose. Skiriasi tik problemų pobūdis ir mąstai.
Maždaug prieš mėnesį Vilniuje viešėjo žurnalistų teises ginačios tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters without Borders) atstovas. Pagrindinis vizito į Vilnių tikslas – susitikti su baudžiamąja byla už žurnalistinę veiklą nuteistu žurnalistu Gintaru Visocku.
“Reporteriai be sienų” darbuotojo ir portalą Slaptai.lt bei laikraštį “XXI amžius” atstovaujančio žurnalisto G.Visocko susitikimas užtruko keletą valandų. Kriminaliniu nusikaltėliu paverstam Lietuvos žurnalistui teko atsakyti į dešimtis klausimų. Svečias iš užsienio domėjosi viskuo, įskaitant ir konflikto su Lietuvos prezidento posto siekusiu generolu Česlovu Jezersku priežastis.
Reporters sans frontières dénonce avec la plus grande fermeté le maintien de la condamnation prononcée le 23 mars 2011 contre le journaliste Gintaras Visockas, directeur du site d’information en ligne slaptai.lt (« secret.lt »).
Le journaliste était poursuivi pour diffamation par un ancien général de l’armée, Česlovas Jezerskas, qui lui reprochait un article dans lequel Gintaras Visockas sous-entendait qu’il faisait partie du KGB en rappelant que l’ancien dignitaire était considéré comme un maître en arts martiaux, discipline qui était à l’époque directement liée aux anciens services russes.
Reporters Without Borders is deeply dismayed that the journalist Gintaras Visockas, faces imminent imprisonment unless he pays expensive legal costs incurred when he was convicted in March of libelling an Lithuanian army general. The case was brought against Visockas, editor of the news website slaptai.lt (“secret.lt”), by the ex-general Česlovas Jezerskas over an article in which he was alleged to have suggested the former officer has been controled by the KGB. The journalist reported that Jezerskas was regarded as a master of martial arts, a discipline that used to be associated with the former Russian secret service.
Continue reading „Journalist faces imminent jail unless he pays fine in libel case”
Kuo įsiminė praėjusi savaitė? Įsiminė paskutinieji Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos komentarai, transliuojami per RTVi televiziją laidoje “Kod dostupa”. Žurnalistė, rašytoja J.Latynina savo dėmesį sukoncentravusi, be kita ko, ir į Londono teisme besibylinėjančius du Rusijos turtuolius – Borisą Berezovskį ir Romaną Abramovičių.
Iš pirmo žvilgsnio šis konfliktas mums, lietuviams, turėtų mažiausiai rūpėti. Tik pamanyk: susipyko du oligarchai, nepasidalina įmonių akcijomis, ginčijasi, kuris kuriam daugiau skolingas. Skaitytojas gali pagrįstai teirautis, kur gi čia lietuviškasis interesas? Taip, lietuviškųjų aktualijų šioje dvikovoje tarsi ir nėra. Tačiau įžvalgioji J.Latynina per rusiškąjį atlapų draskymą Didžiosios Britanijos teismuose pateikia savąją versiją, kaip gi surėdyta tikroji šiandieninės Rusijos politika.
Continue reading „Kaip lietuviškąją politiką apibūdintų Rusijos apžvalgininkė Julija Latynina”
Paskutinioji per LRT televiziją rodyta laida “Tarp Rytų ir Vakarų” – išskirtinai įdomi ir prasminga. Rimgaudo Geleževičiaus solidžiai vadovautoje diskusijų laidoje ginčytasi, ar lietuviškosios masinės informacijos priemonės gali elgtis būtent taip, kaip pasielgė parlamentaro Sauliaus Stomos atveju.
Beveik valandą televizijoje svarstyta, ar Lietuvos žurnalistai turi moralinę ir juridinę teisę slapta įrašinėti privačius mūsų politikų pokalbius. Samprotauta ir apie tai, kokių interesų vedini žurnalistai slapta filmavo privatų dviprasmiškų užuominų kupiną Seimo nario S.Stomos pokalbį su žaliaake gražuole Rūta vienoje iš Vilniaus kavinių.
