sergun-igor

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kartu su gynybos ministru Anatolijumi Serdiukovu ir Ginkluotųjų pajėgų (GP) Generalinio štabo (GŠ) viršininku sausio 19 dieną svečiavosi RF GP GŠ Vyriausioje žvalgybos valdybos (GRU) štabo būstinėje. Juos priėmė naujasis GRU viršininkas generolas majoras Igoris Sergunas. 

GRU viršininkas gen. mjr. Igoris Sergunas Rusijos prezidentui pristatė pranešimą, kuriame tvirtino, kad karinės – politinės situacijos pasikeitimas pasaulyje reikalauja koreguoti ir Rusijos karinės žvalgybos veiklą.

Continue reading „GRU koreguoja savo prioritetus”

gru_amblema

Praėjusią savaitę principingai ir drąsiai pasielgė Kanada. Ši valstybė “personomis non gratomis paskelbė net keturis Rusijos ambasados darbuotojus”. Oficialūs kaltinimai rusų diplomatams – šnipinėjimas. O Kanados žiniasklaida įvardino net išsiunčiamų ambasados darbuotojų pavardes. Tai – gynybos atašė pavaduotojas papulkinikis Dmitrijus Fedorčatenka ir atašė Konstantinas Kolpakovas.

Dar du išsiunčiami Rusijos piliečiai – Michailas Nikiforovas ir Tatjana Steklova. Jie Rusijos ambasadoje tebuvo techniniai darbuotojai. Kanados valdžia smulkiau nepanoro komentuoti savo sprendimo motyvuodama, jog tai “susiję su šalies nacionalinio saugumo reikalais”.

Continue reading „Kanada išsiuntė keturis šnipinėjimu įtariamus Rusijos piliečius”

snipinejimas_enciklopedija

Roberto Li Džonsono likimas – tragiškas. Šis JAV armijos karininkas mirė ne sava mirtimi. Ir net ne mūšio lauke. Džonsoną nužudė jo paties sūnus. Mirtinas smūgis buvo suduotas viename iš Amerikos kalėjimų, kuriame Džonsonas tuo metu kalėjo. Amerikietiškoji Temidė poną Džonsoną buvo pasmerkusi ilgus metus kalėti už tai, kad šis slapta bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis ir tokiu būdu pamynė JAV interesus.

Sūnus dėl tėvo išdavystės labai pergyveno, visaip norėjo išpirkti tėvo kaltę. Pavyzdžiui, įstojo į JAV armiją ir savanoriu išvyko į karo liepsnų apimtą tuometinį Vietnamą. Vis tik negalėdamas susitaikyti su mintimi, kad tėvas – išdavikas, sūnus galų gale griebėsi pačios drastiškiausios priemonės. Nupsrendė aplankyti kalėjime uždarytą tėvą. Bet aplankyti sumanė ne tam, kad paguostų. Sūnus nutarė tėvą nužudyti. Kalėjimo pasimatymų kambaryje peiliu smogė vienui vienintelį smūgį. Mirtiną smūgį.  

Continue reading „Tragiškas išdaviko Roberto Li Džonsono likimas”

mossad_2

Gerhardas Diteris gimė Berlyne. Jo šeima emigravo į Pietų Afrikos Respubliką dar iki Antrojo pasaulinio karo. Todėl Vokietijoje jam beveik neteko gyventi.

Gerhardas buvo drovus, uždaraus būdo jaunuolis, gėdinęsis savo aukšto ūgio. Dėl kerėpliškumo G.Diterį draugai buvo praminę “ant molinių kojų stovinčiu monstru”.

Jausdamas nepilnavertiškumo kompelsą jaunasis vokietis ieškojo, kur galėtų save tinkamiausiai realizuoti. Nutarė stoti į karinį jūrų laivyną ir čia siekti karjeros aukštumų. Kariniame jūrų laivyne jį gerbė. Jis buvo laikomas drausmingu karininku, dievinančiu griežtą, geležinę drausmę.

Continue reading „Už sovietų šnipo Gerhardo Diterio demaskavimą dėkoti reikėtų “Mossadui””

butas_2

Prisiekusiųjų žiuri Niujorko teisme pripažino Rusijos verslininką Viktorą Butą kaltu pagal visus keturis jam iškeltus kaltinimus.

Pagrindinis V.Butui inkriminuojamas nusikaltimas – sutikimas parduoti ginklų Kolumbijos teroristinės organizacijos FARC smogikams. Iš tiesų tai buvo ne FARC atstovai, o JAV federalinių tyrimų agentai. Rusijos Valstybės Dūmos laiškas, adresuotas Niujorko teismui apie “V.Buto padorumą, sąžiningumą ir principingumą”, nepadarė įspūdžio nei teisėjui, nei prisiekusiųjų žiuri. Nuosprendis V.Butui bus skelbiamas 2012-ųjų metų vasario mėnesį.

Continue reading „Niujorko prisiekusieji ginklų prekeivio nepasigailėjo”

susitikimas_reikjavikas

Amerikiečių žurnalistas Nikolas Danilofas 1986-aisiais buvo tapęs svarbia figūra žvalgybinėse intrigose. Maskvoje jį 1986-aisiais areštavo KGB agentai, ir tas sufabrikuotas areštas vos nesužlugdė garsiojo tuometinių JAV prezidentų Ronaldo Reigano ir Michailo Gorbačiovo susitikimo Islandijoje.

Žurnalistas N.Danilofas atstovavo vieną amerikiečių laikraštį. Jis turėjo oficialią Maskvos akreditaciją. Žodžiu, Rusijoje žurnalistu dirbo oficialiai, legaliai, nepažeisdamas jokių to meto galiojusių Sovietų Sąjungos įstatymų. KGB darbuotojai jį sulaikė 1986-ųjų rugpjūčio 30-ąją, lygiai po savaitės, kai Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai Amerikoje sučiupo KGB darbuotoją Genadijų Zacharovą, turėjusį diplomatinę Jungtinių Tautų Organizacijos darbuotojo akreditaciją.

Continue reading „Amerikiečių žurnalisto Nikolo Danilofo nuotykiai Maskvoje”

latynina10

Įsiminė Rusijos žurnalistės, rašytojos, politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos autorinė laida “Kod dostupa”, kurioje išsamiai, vaizdingai ir remiantis konkrečiais pavyzdžiais pasakota apie išsigimstančias Rusijos žvalgybas ir kontržvalgybas. Laidą transliavo RTVi televizija ir “Echo Moskvy” radijas. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.

Rusijoje surengtoje parodoje “Fanbore” mūsų SVR (Služva vnešnej razvedki – Slaptai.lt past.) atstovai netikėtai sulaikė du fotografus iš Chorvatijos ir vieną fotografą iš Argentinos. Sulaikytuosius apkaltino šnipinėjimu. Esą užsieniečiai fotografavo kažką draudžiamo. Ar galima įsivaizduoti absurdiškesnę situaciją? Juk toji paroda Maskvoje – legali, vieša. Paroda tam ir rengiama, kad atėjusieji į parodą galėtų apžiūrinėti, fotografuoti, užsirašyti, diskutuoti. Pabandykime įsivaizduoti, kad oficialioje, viešoje prancūziškoje “Le Burže” parodoje būtų sulaikyti šnipai. Neįmanoma įsivaizduoti. Kiltų tarptautinis skandalas. Gal kai kam net būtų pasiūlyta kreiptis pagalbos pas psichiatrus.

Continue reading „Tokie šnipinėjimo absurdai įmanomi tik Rusijoje”

latynina10

Prisiminkime Rusijos – Gruzijos karą. Koks jis žvelgiant šių dienų akimis? Kokias išvadas galime padaryti? Be abejo, Gruzija turi savo silpnąją pusę. Savo Achilo kulną. Ji tą karą pralaimėjo. Tačiau ir Rusija to karo nelaimėjo. Jei Rusijos pagrindinis tikslas buvo nuversti Michailą Saakašvilį ir pakarti jį už vienos vietos, tai šito tikslo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nepasiekė. M.Saakašvilis nenuverstas ir nepakartas.

Beje, man visiškai neįdomu, ką apie šį susidūrimą rašo Rusijos spauda. Ypač – oficialioji. Patys įdomiausi keleri paskutinieji metai. Tiksliau tariant, pats įdomiausias dalykas – Europos reakcija. Ponios Heidi Taljavini reakcija turi ypatingą bruožą. Jos ataskaitoje parašyta: “iš vienos pusės atrodo vienaip, iš kitos pusės – atrodo dar kitaip”. Suprask, Rusija sako, kad karą pradėjo Gruzija, gruzinai tvirtina, jog pirmieji užpuolė rusai, o mes, europiečiai, nežinome, kas šiame ginče teisus, o kas meluoja.

Continue reading „Rusija šito karo taip pat nelaimėjo”

KGB_dokumenty

1961 metų gruodžio 22 dieną KGB majoras Anatolijus Golicynas kartu su žmona ir dukrele paprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Iki tos lemtingos dienos KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos skyriaus kontržvalgybininkas apsimetė esąs sovietinis diplomatas Aleksandras Klimovas, dirbantis vicekonsulu Suomijoje. Amerikiečiai pasirūpino, kad perbėgėlių šeima saugiai pasiektų JAV.

Vos tik Golicynų šeima atsidūrė Amerikoje, 35 metų Anatolijų iš karto ėmė tardyti CŽV agentai. Juos domino viskas, nes A.Golicynas užsiėmė informacijos apie NATO pajėgumus rinkimu. Po pirminių apklausų Anatolijų pradėjo tardyti CŽV kontržvalgybos šefas Jamesas Engletonas.

Continue reading „Filantropas ir verslininkas A.Hammeris iš tikrųjų buvo KGB įtakos agentas?”

oleg_penkovsky

Žvalgybomis besidominti visuomenė, be abejo, žino, kas buvo Olegas Penkovskis. Tai GRU pulkininkas, sušaudytas Maskvoje už tėvynės išdavimą.

Be abejo, kitaip ir būti negali. Maskva O.Penkovskį laiko išdaviku, Karibų krizės metu padėjusiu amerikiečiams. Bet mums, lietuviams, šis karininkas – didvyris. Lietuva galėtų jo vardu pavadinti net kokią naują gatvę Vilniuje ar Klaipėdoje – netoli Rusijos ambasados ar Rusijos konsulato.

Tačiau Lietuvos skaitytojai nėra plačiau informuoti apie O.Penkovskio knygą “Zapiski iz tainika”. Be reikalo. 2000 metais Maskvos leidykla “Centrpoligraf” išleido buvusio GRU pulkininko Olego Penkovskio užrašus “Zapiski iz tainika”. Knygą spaudai parengė Frenkas Gibnis.

Continue reading „Olego Penkovskio “Zapiski iz tainika””

gordijevskij_rastrel

Viename iš karinių Maskvos apygardos teismų šiuo metu nagrinėjama į Vakarus pabėgusio aukšto rango Rusijos užsienio žvalgybos SVR (Služba vnešnej razvedki) darbuotojo Aleksandro Potejevo byla.

Kai kuriuose rusiškuose internetiniuose portaluose, pavyzdžiui, compromat.ru, rašoma, kad būtent Aleksandras Potejevas Vašingtonui išdavė Amerikoje veikusių rusų – nelegalų tinklą.

Omenyje turima būtent toji rusų nelegalų grupė, kurią Amerikos žvalgyba demaskavo praėjusiais metais ir kuriai priklausė seksualioji Rusijos žvalgybininkė Ana Čapman. Minėtoje internetinėje svetainėje žurnalistas Sergėjus Turčenko rašo, kad teismo procesas dirba “uždaru režimu”: į teismo salę neįleidžiami žurnalistai, be to, įslaptinti net visi proceso dalyviai, įskaitant teisėjus, prokurorus ir advokatus.

Continue reading „Skirtingi į Vakarus pabėgusių rusų žvalgybininkų likimai: nuo mirčių iki prabangaus gyvenimo”

barbarosa

„Barbarosa” – tai Sovietų Sąjungos užpuolimo plano kodinis pavadinimas. Pradžioje ši Vokietijos operacija buvo vadinama “Fric”, paskui – “Direktyva Nr. 21”.

1940 m. gruodžio 18 d. Adolfas Hitleris suteikė jai naują kodinį pavadinimą – “Barbarosa” – Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus ir imperatoriaus Frydricho I Barbarosos (1121-1190) garbei. Amerikos ir Anglijos vadovybė turėjo informacijos apie planuojamą Sovietų Sąjungos užpuolimą, visų pirma puikiai pavykusios dešifravimo operacijos “Ultra” dėka. Ši operacija leido Vakarų sąjungininkams skaityti slapčiausius pranešimus, perduodamus vokiečių kariniais ryšių kanalais.

Continue reading „Puolimo planas buvo pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus garbei”

mossad_melynas

Yra toks GRU kosminės žvalgybos centras, kuriame saugomos iš rusų palydovų šnipų padarytos nuotraukos. Saugomos, o nuo 1992 m. – ir pardavinėjamos. Reikėjo pinigų. Vienos nuotraukos kaina viršydavo 2 tūkst. JAV dolerių, priklausomai nuo kokybės: ryškesnės – brangesnės, mažiau ryškios – pigesnės. Ryškesnės buvo laikomos slaptomis, mažiau ryškios – neslaptomis.

Galimybe pasipelnyti mėgėjų atsirado, juo labiau, kad iki 1995 metų rusų kontržvalgyba nesidomėjo, kas, kam, ką parduoda. Dalis dolerių atsidurdavo esamų ir buvusių GRU darbuotojų kišenėse.

Continue reading „Kosminių nuotraukų pardavėjai, arba už ką nuteistas GRU papulkininkis V.Tkačenka”

sevcenko_

“Aš sėdėjau prie vieno stalo su Brežnevu, Gromyka, kitais Politinio biuro nariais ir daug sužinojau apie šiuos žmones, Sovietų Sąjungos šeimininkus. Aš pamačiau, kaip greitai jie išsižada savo žodžių, keičia nuomonę. Supratau, kad veidmainyste ir moraliniu nuosmukiu persunkta kiekviena jų kūno lastelė. Supratau, kaip toli jie nuo liaudies, kuriai vadovauja.

Gromyka, pavyzdžiui, Maskvos gatvėmis pėsčias nėra vaikščiojęs beveik 40 metų! Ir visi kiti nebuvo geresni. Paauksuotame, pašvinkusiame ore, mirusiame Kremliuje jie įrengė savotišką muziejų, paauksuotą, bet suakmenėjusį, kaip musė gintaro gabale. Ir tie, kurie savo gyvenimą paskyrė šio muziejaus reliktų ir eksponatų išsaugojimui, bandė įdiegti sovietų liaudžiai tikėjimą sistema, paremta utopiniu mitu…

Kur kur, o Kremliuje buvo visiškai neįmanoma ieškoti tokių dalykų, kaip atvirumas, garbingumas ir tiesa”.

Continue reading „Arkadijus Ševčenka žinojo “viską apie viską””

gru_amblema

Sovietų Sąjungos, Rusijos karinė žvalgyba, dar žinoma kaip Generalinio štabo ketvitoji valdyba ir “VČ Nr.44388”. Žlugus Sovietų Sąjungai, sumažėjus KGB (paskui FST) galimybėms, GRU kaip užsienio žvalgybos reikšmė žymiai padidėjo. Neskaitant strateginės ir operatyvinės žvalgybos, GRU interesų sfera – karinė techninė informacija, įvairių šalių mokslo ir technikos pasiekimai karinėje srityje.

Senas anekdotas: rusų mokslininką GRU ketina siųsti į užsienį. Užduotis – kaupti tos šalies karinio pobūdžio mokslinę – techninę informaciją. Mokslininkas sutinka vykti, bet prisipažįsta nemokąs tos šalies kalbos. “Nepergyvenkite, – sako jam GRU specialistai, – apsimesite nebyliu”. “O jeigu aš kada per miegus netyčia imsiu ir prabilsiu?” – abejoja mokslininkas. “Taip neatsitiks: mes nupjausime jums liežuvį”.

Continue reading „“Taip neatsitiks: mes nupjausime jums liežuvį””

gun-katherine

Jūsų leidinyje šių metų balandžio 16-ąją perskaičiau Gintaro Visocko parengtą publikaciją “Didžiausi britų nemalonumai – per moteris?”

Žaismingai surašytame tekste pasakojama apie politinius, ekonominius ir žvalgybinius skandalus, į kuriuos yra įsivėlusios žymios Didžiosios Britanijos moterys. Pradedant princesėmis ir baigiant premjerų žmonomis. Tačiau tokių sensacingų faktų galima rasti ir daugiau. Štai kad ir Katharine Gun pavyzdys. Kodėl toji šviesiaplaukė, patraukli moteris pakliuvo į Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų nemalonę? Pasirodo, Katharine Gun yra dirbusi šios šalies vienoje slapčiausių valstybės institucijų – specializuotoje vyriausybinio ryšio saugumo tarnyboje “Government Communications Headquarters” (GCHQ).

Continue reading „Katharine Gun buvo išteisinta”

GRU-kasiskiai

Lietuvio sąmonėje rusiška sąvoka GRU (Glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije) turėtų sukelti vien neigiamas emocijas. Kaip ir sąvoka KGB ar sąvoka FSB. Šios trimis raidėmis apibūdinamos GRU organizacijos, lietuviškai tariant – Vyriausiosios žvalgybos valdybos, mes niekad neturėtume laikyti draugiška, miela, juolab – teisinga. Juk GRU bijo net tokios galingos pasaulio valstybės kaip JAV, Vokietija ar Didžioji Britanija. Juk GRU, viena iš slapčiausių Sovietų Sąjungos, paskui ir Rusijos slaptųjų tarnybų, – daug pasidarbavo, kad Lietuva prarastų valstybingumą, o paskui – kuo sunkiau atsistotų ant kojų. GRU vadovybei Lietuva įdomi ir šiandien.

Priežasčių domėtis Lietuva – užtektinai. GRU mumis domisi jau vien dėl to, kad priklausome politiniam – kariniam NATO aljansui. Todėl belieka tik spėlioti, kiek GRU agentų nūnai pluša mūsų šalyje siekdami, pavyzdžiui, mus sukiršinti su kitomis NATO valstybėmis.

Continue reading „Tikras ar išgalvotas GRU imperijos saulėlydis”

Copy of spionkos_mata_hari

1963-aisiais metais Didžiojoje Britanijoje kilo rimtas skandalas, į kurį norom nenorom įsipainiojo patys aukščiausi britų politikai ir kariniai veikėjai. Ginčų objektu tapo žavi striptizo šokėja Kristina Kiler.

Triukšmas dėl jos vaidmens žvalgybinėje istorijoje, kurioje buvo paminėta ir sovietų diplomato Jevgenijaus Ivanovo pavarė, įsiplieskė atsitiktinai. Tiesiog vieną vakarą naktiniame bare, stebėdami Kristinos šokį, susimušė du indai. Indai vienas kitą pliekė taip smarkiai, kad teko iškviesti policiją. Po šio nesusipratimo vienas indas buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą.

Continue reading „Skandalas, kilęs dėl striptizo šokėjos”

konstantinas_2

Šių metų  liepos pabaigoje jau dvidešimtąjį kartą minėsime tragišką Medininkų posto pareigūnų nužudymo sukaktį. Žvelgiant iš šalies, liūdnasis jubiliejus bus pagerbtas deramai. Juk Lietuvos oficialiosios struktūros lyg ir turi kuo didžiuotis. Mūsų darbštieji generalinės prokuratūros atstovai išaiškino bent vieną įtariamąjį. Tą įtariamąjį Latvijos teisėsauga mums maloningai perdavė. O Vilniaus Apygardos teismas šią itin sudėtingą ir painią bylą jau baigia nagrinėti, skaitydamas paskutiniuosius bylos tomus. Žodžiu, rezonansinė Medininkų byla greičiausiai bus išnagrinėta laiku, ir mūsų prokurorai bei teisėjai neabejotinai sulauks bent jau žodinių valstybės vadovų padėkų, pagyrimų, o gal net – paaukštinimų bei piniginių premijų.

Continue reading „Medininkų byla: Istorinės tiesos paieškos ar specialiųjų tarnybų priedangos operacija?”

songaila_m

Artėjančios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Alkas.lt portalo redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina Seimo narį Gintarą Songailą.

Parlamentaras  Gintaras Songaila išsamiai pasakoja apie Lietuvos lenkų politikų veiklą bei Lietuvos – Lenkijos santykius po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir šiandien.  

Tie santykiai – ir sudėtingi, ir keliantys pavojų tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, tiek Lietuvos – Lenkijos partnerystei. Ir naudingi, matyt, tik Kremliui.

Continue reading „Parlamentaras Gintaras Songaila svarsto, ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose”