GRU

Žurnalisto užrašai

NATO sostinėje tituluojamame Briuselyje viešėjau vieną sykį. Svečiavausi tuomet, kai Lietuva dar nepriklausė Aljansui ir, kalbant atvirai, tada abejojau, kad mes kada nors į šią organizaciją būsime priimti. Atrodė, jog Aljanso vadovybė neišdrįs pyktis su Baltijos šalių narystei aršiai besipriešinančiu Kremliumi.

Tąsyk žurnalisto, rašytojo, politikos apžvalgininko Algimanto Čekuolio vadovaujama grupė karinėmis temomis rašančių lietuvių žurnalistų aplankė ir pačią NATO būstinę, kur priimami politiniai sprendimai, ir netoli Briuselio esantį NATO karinį štabą Monse, kuriam nebaisios atominių bombų atakos. Šių eilučių autoriui NATO tuomet atrodė kaip viena didžiausių ir padoriausių pasaulio galybių.

Continue reading „Didžiausia prancūziška klaida” →

Žvalgyba

Ukrainiečių portalas unian.net praneša, jog Severodvinske (Luhansko rajonas) dirbęs ESBO stebėtojas įtariamas ryšiais su Rusijos slaptąja tarnyba GRU.

Tai paaiškėjo, kai ukrainiečių žurnalistų grupei pavyko nufilmuoti, kaip ESBO stebėtojas Maksimas Udovičenko po patruliavimo agituoja Luhansko gyventojus palaikyti Kremliaus propaguojamą „Rusijos pasaulį“. „Nesijaudinkite, mes dabar mažumėlę pakariausime Sirijoje ir grįšime“, – Luhansko gyventojams pasakojo neutralią poziciją išlaikyti privalantis ESBO stebėtojas.

Continue reading „Nušalintas ESBO stebėtojas pasirodė esąs Rusijos slaptųjų tarnybų atstovas” →

Žvalgyba

WikiLeaks portalas pažadėjo atskleisti viešam skaitymui CŽV vadovo Džono Brenano elektroninį susirašinėjimą. Ar tai įmanoma? O jei įmanoma, kokių paskemių turės šis viešumas?

Lenta.ru praneša, kad sensacingas anonsas pasirodė oficialiame internetiniame resurse tinklaraštyje Twitter‘yje.

Continue reading „WikiLeaks grasina paskelbti CŽV vadovo elektroninį susirašinėjimą” →

Atsargiai

Ispanijos prokuratūra prašo skirti po 5-erius metus nelaisvės ir po 100 milijonų eurų baudą kiekvienam iš dvidešimties asmenų, kaltinamų priklausius rusų mafijai. Ispanijos teisėsauga Rusijos mafijos atstovams baudžiamąją bylą iškėlė po sėkmingai įgyvendintos slaptosios operacijos „Trojka“.

Šią žinią praneša žurnalistas Fernando Lasaras ispanų laikraštyje El Mundo.

Continue reading „Rusijos mafijos atstovams išsisukti nuo realios bausmės nepavyko” →

Žvalgyba

Tikriausiai visiems mums būtų įdomu žinoti, kas tas Aristidas Tamošaitis, kurį gegužės 19-ąją Rusijos slaptoji tarnyba FST sulaikė Maskvoje. Bet neginčijamos informacijos – labai mažai. Žinome tik tiek, kad sulaikytas Aristidu Tamošaičiu pavadintas asmuo. Visa kita – svarstymai, versijos, įtarimai. Net negalime pasakyti, ar nurodyta tikroji jo pavardė ir vardas.

Žinoma, Intefax tvirtina, jog lietuvis – pats tikriausias šnipas. Esą sučiuptas su neginčijamais įkalčiais – kai iš vieno Rusijos piliečio pasiėmė įslaptintų rusiškų dokumentų. Galėjo taip nutikti? Žvalgybos istorijoje panašių atvejų – milijonai.

Continue reading „Maskvoje sulaikyto lietuvio paslaptis” →

Žvalgyba

Londone – buvusio FSB karininko Aleksandro Litvinenkos, nunuodyto 2006 metais Poloniu-210,  nužudymo bylos klausymai. Dabar – ilgoji pertrauka.

Pirmoji klausymų dalis turėjo baigtis kovo 31 dieną. Tačiau komisijos, vadovaujamos teisėjo Roberto Oueno, planus sumaišė vienas iš įtariamųjų Litvinenkos nužudymu Dmitrijus Kovtunas, kuris paskutiniuoju momentu pareiškė norą duoti parodymus vaizdo ryšiu iš Maskvos.

Continue reading „Polonis, kuriuo nunuodytas Litvinenka, galėjo būti pagamintas tik Rusijoje” →

Politinės intrigos

Kai kurių Lietuvos politikų, komentatorių, signatarų tekstus siūlau skaityti „aukštyn kojom“. Tų, kurių tekstuose peršamas teigiamybes derėtų suvokti kaip blogį, o kritiką – kaip pagyrimus, – vos keletas.

Tačiau šie „išminčiai“ visomis išgalėmis kuria įvaizdį, esą jų, kaltinančių Lietuvą „žaidžiant valstybę“, – gausus būrys.

O kad būtų dar solidžiau, jie visomis priemonėmis stengiasi pabrėžti esantys rimti istorikai, įtakingi garsių universitetų profesoriai, įžvalgūs slaptųjų tarnybų analitikai, kurių nuomonė – pati teisingiausia. Jei kas drįsta ginčytis su jais, tai, suprask, vien tik primityvai ir neišmanėliai.

Continue reading „Tik nepirškite mums kapituliantiškų nuotaikų” →

Žvalgyba

Mieli Departamento veiklos ataskaitos skaitytojai,

Dar kartą turiu privilegiją pristatyti Jums įvertinti 2014 m. VSD veiklos ataskaitą. Simboliška tai, kad ši ataskaita yra penkerių metų kadencijos paskutinis „veiklos akordas”.

Priimdamas iššūkį tapti VSD vadovu, turėjau aiškią viziją ir politinę paramą, kaip instituciją, vadintą „valstybe valstybėje“, pertvarkyti į modernią vakarietišką tarnybą paverčiant ją „institucija Valstybei“.

Continue reading „Valstybės saugumo departamentas: 2014-ųjų metų veiklos ataskaita” →

Aktualijos

1. NACIONALINIO SAUGUMO APLINKA

Kaip ir ankstesniais metais, grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui 2014 m. didžiąja dalimi lėmė šalies geopolitinė padėtis ir sunkiai prognozuojama, kitų valstybių suverenumo ir pasirinkimo teisės negerbianti, agresyvią užsienio politiką vykdanti Rusija.

Pastarosios agresija Ukrainoje ir mūsų šalies principinė reakcija į karinius veiksmus ir tiesioginį kišimąsi į suverenios šalies vidaus politikos procesus išprovokavo dar aktyvesnes Rusijos informacines, žvalgybines operacijas, „minkštosios galios“ įrankių stiprinimą, politiškai motyvuotas ekonomines sankcijas, pastangas dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes.

Continue reading „VSD vertina nacionaliniam saugumui iškilusias grėsmes” →

Atsargiai

Karinė Vakarų žiniasklaida ir joje savo įžvalgas skelbiantys analitikai, gana ilgai beveik neskyrę dėmesio karui Ukrainoje, pagaliau atsigręžė į tai, kas, galima sakyti, yra šio karinio konflikto varomoji jėga – prasidėjo diskusijos apie naująją Rusijos karinę doktriną.

Jau nebe pirmų paliaubų nesilaikymas, trivialus neigimas Ukrainoje esant Rusijos kariuomenę bei aibės pateikiamų priešingų įrodymų, regis, pagaliau įkvėpė ne tik Vakarų politikus vis dažniau reikšti susirūpinimą Kremliaus agresija, bet ir tenykščius gynybos politikos analitikus pažvelgti į tai, kas gena rusiškus tankus bei haubicas į priekį per svetimą teritoriją.

Continue reading „Rusiškoji agresija: valstybinės politikos kursas” →

Žvalgyba

Visiškai pašlijus Vakarų valstybių santykiams su Rusija, galiausiai rusų bombonešiams ėmus brautis į Didžiosios Britanijos oro erdvę, Jungtinės Karalystės premjeras Devidas Kameronas nurodė stiprinti nacionalinį saugumą, aktyvinti šalyje veikiančių rusų šnipų paiešką ir sekimą.

Pasak šios šalies ekspertų, Rusijos slaptosios tarnybos turi savo žmonių analitiniuose centruose, bankuose, užima svarbius postus įvairiose organizacijose, kur dirba kaip įprasti darbuotojai ir perduoda informaciją Kremliui.

Continue reading „Maskvos šnipai – visur (2)” →

Žvalgyba

Kad šiandien žinome, kas buvo Richardas Zorgė, – dėkingi turėtume būti kosmonautui Jurijui Gagarinui. Taip, būtent kosmonautui J.Gagarinui, žmogui, kuris pirmasis kosminiu laivu apskrido Mėnulį.

Tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia nė neketino informuoti visuomenės, kad ji Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje turėjo sumanų, ištikimą žvalgybininką, teikusį itin svarbios informacijos. Pavyzdžiui, pranešusį, kada tiksliai fašistinė Vokietija užpuls SSSR, taip pat informavusį, jog militaristinė Japonija neketina pulti sovietų šalies, todėl Stalinas galįs Sibiro divizijas drąsiai permesti į Vakarų frontą.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Richardo Zorgės mįslės” →

Aktualijos

Rusiškoje viešojoje erdvėje gausu informacijos, jog WikiLeaks ir vėl atskleidė naują pluoštą slaptų pranešimų. Ir, kaip visuomet, keletas iš paviešintų slaptų pranešimų – nenaudingi būtent JAV slaptosioms tarnyboms.

Pavyzdžiui, leidinyje „Komersant“ paskelbtas platus Jelenos Černenkos straipsnis „WikiLeaks pateikė instrukcijas CŽV agentams“. Minėtoje publikacijoje smulkiai išdėstyta, kaip CŽV agentai, naudodami slaptus dokumentus, privalo apeiti saugumo sistemas įvairių šalių oro uostuose, įskaitant ir Rusiją.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kada išvysime Rusijos šnipams skirtas instrukcijas?” →

Aktualijos

Šiandien turime puikią progą pagirti JAV slaptąsias tarnybas. Amerikiečių žvalgybininkai pasveikinimų tikrai nusipelnė. Amerikietiškoji sėkmė – akivaizdi.

Rusijos FSB nieko nenutuokė

Ji ypač ryški pastarųjų metų nesėkmių fone: Edvardo Snoudeno pabėgimas ir išdavystės, WikiLeaks portale paskelbti konfidencialūs dokumentai, nutekėjusi informacija, jog amerikiečiai seka su Kremliaus diktatoriumi begėdiškai flirtuojančius Europos Sąjungos lyderius, dirbtinai eskaluojami pranešimai apie Rytų Europoje tikrai ar tariamai veikusius CŽV kalėjimus…

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Pasidžiaukime JAV slaptųjų tarnybų sėkme” →

Atsargiai

Žvelgiant iš šono, apie rusiškas propagandas, dezinformacijas bei hibridinius karus turėtume žinoti viską, ką privalu žinoti valstybei, norinčiai apsisaugoti nuo priešiškų informacinių išpuolių. Ši išvada – be kruopelytės ironijos. Per pastaruosius kelerius metus lietuviškojoje viešojoje erdvėje paskelbta tiek daug medžiagos, surengta tiek daug diskusijų, kad smulkiau, regis, neįmanoma nei aprašyti, nei išnagrinėti.

Po tokios gausos konferencijų, diskusijų, paaiškinimų, komentarų tarsi turėtume suvokti, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais priešiškos jėgos griauna mūsų įsitikinimus bei pažiūras.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Institucijos, kurios nežino, ką daro…” →

Žvalgyba

Kas yra ponas Turbjiornas Jaglandas (Thorbjørn Jagland) – besidomintieji užsienio politika lietuviai turėtų žinoti. Šis norvegas – Europos Tarybos generalinis sekretorius, šiai institucijai vadovaujantis nuo 2009-ųjų spalio mėnesio. Be to, jis dar ir kairiosios pakraipos „Norvegijos Nobelio komiteto“ pirmininkas, ir buvęs Norvegijos premjeras (1996 – 1997). Žodžiu, žinomas politikas tiek Norvegijoje, tiek Europoje.

Tačiau Suomijos ir Norvegijos spauda pastaruoju metu prisimena 1997-aisiais metais Suomijoje išleistą iš Sovietų Sąjungos pabėgusio KGB darbuotojo Olego Gordijevskio ir Inos Rogači knygą „Sokea peili“ („Aklas veidrodis“). Toji knyga turėjo sensacingą paantraštę: „KGB – Suomijos valdžios partijoje“. Knygoje rašoma ir apie KGB agentą „Jurijų“. Kas tas „Jurijus“?

Continue reading „Žvalgybų intrigos: KGB bendradarbio „Jurijaus“ paslaptis” →

Žvalgyba

Šios „Virš barjerų“ laidos herojės – šnipų žmonos. Beje, laidoje dalyvauja tik viena žmona. Kitos žmonos, kurioms pasiūliau kalbėti radijuje, gal pasidrovėjo, o gal susitaikė su vaidmeniu likti vyro šešėlyje.

Tad pradėsime nuo šnipo, o ne nuo jo žmonos. Mano pirmasis pašnekovas – Viktoras Suvorovas. Rusijoje jis žinomas kaip istorikas ir rašytojas, „Ledlaužio“ ir „Akvariumo“ autorius. 1978 metais Suvorovas, GRU karininkas, pasitraukė į Vakarus. Tada jis dirbo Šveicarijoje. Pasitraukė ne vienas, o su šeima. Mūsų pašnekesys prasidėjo nuo klausimo: ar žmona žinojo apie jo planus pasilikti Vakaruose?

Continue reading „Šnipų žmonos” →

Aktualijos

Slaptai.lt dėmesys ir vėl nukreiptas į RTVi televizijos ir radijo “Echo Moskvy” laidą “Osoboje mnenije”. Publikuojame sutrumpintą žurnalo “The New Times” vyriausiosios redaktorės Jevgenijos ALBAC komentarą. Jevgeniją Albac kalbina Echo Moskvy žurnalistė Tatjana Felgengauer.

(…) Sovietmečiu rusų kareiviai kariavo Korėjoje, kuri paskui suskilo į dvi Korėjas – Šiaurės ir Pietų Korėjas. Tai iš tiesų buvo karas su JAV. Mūsų ginklai šaudė Vietname, mūsų specnazo atstovai kariavo Pietų Amerikoje, Afrikoje. Kad anksčiau kariaudavome svetimose šalyse, – nieko naujo. Šiandien nauja tai, jog pastaruosius 23 metus Rusija neturėjo didelio noro kariauti svetimose valstybėse. Karas Čečėnijoje, kad ir kaip bežiūrėsi, – vis tik kovinė operacija savo teritorijoje. Dabar ši nuostata pasikeitė.

Continue reading „Jevgenija Albac: „Dabar suaktyvės Rusijos įtakos agentai…“” →

Žvalgyba

GRU – Sovietų Sąjungos, Rusijos karinė žvalgyba, dar žinoma kaip Generalinio štabo ketvitoji valdyba ir “VČ Nr.44388”. Žlugus Sovietų Sąjungai, sumažėjus KGB (paskui FST) galimybėms, GRU kaip užsienio žvalgybos reikšmė žymiai padidėjo. Neskaitant strateginės ir operatyvinės žvalgybos, GRU interesų sfera – karinė techninė informacija, įvairių šalių mokslo ir technikos pasiekimai karinėje srityje.

Senas anekdotas: rusų mokslininką GRU ketina siųsti į užsienį. Užduotis – kaupti tos šalies karinio pobūdžio mokslinę – techninę informaciją. Mokslininkas sutinka vykti, bet prisipažįsta nemokąs tos šalies kalbos. “Nepergyvenkite, – sako jam GRU specialistai, – apsimesite nebyliu”. “O jeigu aš kada per miegus netyčia imsiu ir prabilsiu?” – abejoja mokslininkas. “Taip neatsitiks: mes nupjausime jums liežuvį”.

Continue reading „“Taip tikrai nenutiks: mes jums nupjausime liežuvį”” →

Aktualijos

RF prezidentas užkūrė branduolinį katilą pačioje Rusijoje: jeigu Putinas išeis iš Donbaso – nuvils milijonų milijonus galvijų, pakilusių su patriotinėmis smalkėmis „Krymas mūsų“ ir „Naujoji Rusija“, pareiškė leidiniui „Gordon“ GRU žvalgas pabėgėlis, žinomas rašytojas Viktoras Suvorovas. 

Buvęs SSSR Vyriausiosios žvalgybos valdybos bendradarbis Vladimiras Rezunas išgarsėjo Viktoro Suvorovo literatūriniu slapyvardžiu. Jo knyga „Ledlaužis“ visame pasaulyje pasklido kelių milijonų tiražu. Suvorovas tvirtino, kad pagrindinė Antrojo pasaulinio karo priežastis buvo Stalino politika, jo planas užgrobti Europą 1941 metų vasarą.  

Continue reading „Viktoras Suvorovas: „Putino režimas kris po metų“” →