Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad antradienį Ukrainoje vykusio susitikimo su šios šalies diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba metu buvo aptarta Ukrainos perspektyva Europos Sąjungoje, finansinė ir karinė parama karo niokojamai šaliai bei tolesnės sankcijos Rusijai.
„Susitikimas – tai pirmiausiai politinės paramos išraiška: paremti ir dar sykį pasakyti, kad Lietuvos parama Ukrainai yra šimtaprocentinė visais būdais, kuriais mes galime, kiek tik mūsų jėgos leidžia mes padėsime savo broliams ir sesėms Ukrainoje, kovojantiems žūtbūtinę kovą“, – Eltai savo vizito į Ukrainą tikslą paaiškino G. Landsbergis.
Ministras teigia, kad susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba metu buvo aptarta ir tolesnė karinė bei finansinė parama Ukrainai.
„Aptarėme konkrečius poreikius, ką galime padaryti, kokiuose formatuose iškelti klausimus apie tai, ko reikia Ukrainai. Lietuvos indėlis, aišku, yra pripažintas ir yra suprantama, kad objektyviai mūsų galimybės galbūt yra ribotos, bet mūsų diplomatinės galimybės visą laiką dar gali padaryti ir daugiau, siekiant kitus paraginti padėti Ukrainai“, – akcentavo ministras.
G. Landsbergis taip pat pažymi, kad susitikimo metu buvo aptarti ir veiksmai dėl tolesnių sankcijų Rusijai.
„Sutarėme, kad tikrai tai turi būti daroma toliau. Ir ne iki galo mus įtikina, kad jau yra padaryta pakankamai, V. Putinas toliau turi vis dar resursus, kuriais finansuoja savo karą prieš Ukrainą, ir reikia tuos resursus jam mažinti“, – sakė jis.
Ministras taip pat teigia, kad susitikimo su D. Kuleba metu taip pat buvo aptartas ir Ukrainos narystės ES klausimas.
„Sutarėme lygiai taip pat, kad jokiu būdu Ukrainos kreipimasis, prašymas priimti negali būti padėtas į stalčių ir kad po dienų Versalyje turi sekti istoriniai sprendimai Europos Komisijoje“, – akcentavo jis.
G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad tolesnė Ukrainos narystės ES perspektyva šiuo metu sprendžiama Europos Komisijoje.
„Dabar kamuolys yra Europos Komisijos rankose ir turime sulaukti labai aiškių atsakymų, kokius žingsnius jie toliau numato. Tai iš tikrųjų valstybių vadovai sutarė dėl tolesnių žingsnių Versalyje ir dabar tiesiog labai primygtinai laukiame, kad Europos Komisija toliau savo žingsnius žengtų“, – teigė politikas.
ES atsiranda sankcijų Rusijai nuovargis
G. Landsbergis, paprašytas įvertinti ES valstybių pasiryžimą griežtinti sankcijas Rusijai, pripažįsta, kad kai kurios valstybės jau pradeda jausti sankcijų Rusijai nuovargį. Visgi ministras pabrėžia, kad tai dar tik kelionės pradžia. Pasak jo, vienas iš svarbių tolesnių svarbių sankcijų žingsnių – sprendimas iš Rusijos nebepirkti iškastinių resursų.
„Šiek tiek pastebime, kad yra tokio sankcijų nuovargio, ir kai kuriems, atrodo, dar net maratono neįpusėjus pirmuosius kilometrus bėgti tarsi pradeda trūkti kvapo. Tai man norisi pasakyti, kad kelionė dar tikrai yra ilga ir dar padaryti reikia daug ką. Ir vienas iš žingsnių yra būtent iškastinių resursų pirkimo iš Rusijos atsisakymas“, – akcentavo ministras.
Jis pabrėžia, kad norint atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, yra būtinas labai aiškus didžiųjų ES valstybių apsisprendimas.
„Reikia ieškoti alternatyvių energijos šaltinių apskritai, pereiti prie žaliosios energijos greičiau, negu tai buvo planuota anksčiau padaryti, arba bent jau trumpuoju laikotarpiu ryžtingai ieškoti kitų tiekėjų toms energijoms sritims, kurios mums dabar yra reikalingos – pirmiausiai naftai ir dujoms“, – sakė G. Landsbergis.
Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Kijivas, kovo 8 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepaisant mūšių dėl Kijivo, neketina palikti sostinės. „Aš liksiu Kijive“, – pareiškė jis pirmadienio vakarą paskelbtoje vaizdo žinutėje. V. Zelenskis pareiškė, kad nesislapsto ir nieko nebijo.
„Šiandien yra dvyliktasis mūsų kovos, mūsų gynybos vakaras. Mes visi esame vietoje, visi dirbame. Kiekvienas ten, kur turi būti. Aš esu Kijeve, su savo komanda“, – teigė jis. V. Zelenskis, anot CNN, pirmą kartą nuo karo pradžios vėl pasirodė savo biure.
Prezidentūros duomenimis, V. Zelenskis atšaukė Ukrainos karius, esančius užsienio misijose. „Labai profesionalūs kariai“ reikalingi kovoje su „rusų agresoriumi“. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, šalis dalyvauja misijose Kosove, Konge ir Dramblio Kaulo Krante.
V. Zelenskis griežtai sukritikavo oro antskrydį į vakarus nuo Kijivo, per kurį, ukrainiečių duomenimis, žuvo mažiausiai 13 civilių: „Šiandien jie Makarive Kijevo srityje apšaudė kepyklą. Už ką? Kepyklą. Pagalvokite: jie apšaudo kepyklą. Kuo turi būti, kad tai darytum?“
Rusų daliniai yra į šiaurės vakarus nuo Kijevo ir mėgina prasiveržti į sostinę ir iš vakarų. Rusija ir toliau tikina, kad nepuola civilinių taikinių Ukrainoje.
V. Zelenskis sakė, kad su Rusija bus kalbama toliau. „Mes realistai. Todėl kalbėsime. Reikalausime derybų, kol rasime būdą savo žmonėms pasakyti: taip mes pasieksime taiką“, – pabrėžė V. Zelenskis. Kiekviena kovos dieną sukuria „geresnes sąlygas“ Ukrainai. „Stiprią poziciją. Kad užtikrintume savo ateitį. Po šito karo“, – kalbėjo prezidentas.
Kijevo metropolitenas. EPA – ELTA foto
Kijevas, kovo 5 d. (dpa-ELTA). Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad Rusija toliau bando apsupti Ukrainos sostinę Kijevą, šalies šiaurėje, ir antrą pagal dydį miestą Charkovą, šalies rytuose, informuoja naujienų agentūra dpa.
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi dešimt dienų, o miestų bombardavimui Rusija naudoja ir lėktuvus, ir sparnuotąsias raketas.
Rusijos kariuomenė toliau bando pasiekti Luhansko ir Donetsko sričių administracines ribas ir susijungti su pajėgomis puolančiomis iš Krymo pietuose.
Ukrainos karinės pajėgos teigia atremiančios priešo puolimą prie šalies sostinės Kijevo, kur puolantys rusai patiria nuostolių.
Be to, Rusijos pajėgos toliau siekia nustatyti silpnas vietas Mariupolio miesto gynyboje.
Šį savaitgalį laukiama trečiojo derybų rato tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų.
Kijevas po rusų apšaudymo. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhailo Podoliakas sako, kad Ukraina nenusileis Rusijos reikalavimams, kurie pakenktų kovai už Ukrainos teritorinį vientisumą ir laisvę.
Tuo metu į Vokietiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nuolat vyksta pabėgėliai iš Ukrainos.
Jungtinių Tautų skaičiavimu, iki penktadienio iš Ukrainos pasiraukė jau daugiau nei 1,25 mln. pabėgėlių.
Vokietijos migracijos tyrėjas Geraldas Knausas žiniasklaidos tinklui RND sakė, kad Europa susiduria su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir jai reikia būti pasirengus priimti iki 10 mln. pabėgėlių.
Naujausios fotografijos iš „Maxar Technologies“ palydovų rodo, kad kovo 1-osios rytą Kijevo link iš Šiaurės pusės juda beveik 60 kilometrų ilgio rusų karinės technikos kolona. Kelios dešimtys šarvuotosios technikos iš šios kolonos jau įžengė į Antonovo oro uostą Gostomelio mieste (25 km nuo Kijevo).
Šią informaciją skelbia tiek ukrainietiškas Gordonua.com, tiek „The New York Times“ žurnalistas Kristofas Ketlas.
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tvirtina, kad Rusijos atakos per penketą karo dienų susilpnėjo, išsikvėpė. Rusija nepasiekė persvaros nė viename fronte. Tačiau įtampa, žinoma, didžiulė. Nepaisant aplinkybės, jog Rusijos armijos, skirtos okupuoti Ukrainą, vis mažiau tebeturi rezervų, – pavojus išlieka milžiniškas. Rusija neabejotinai dar daug sykių bandys užimti Kijevą. Nuo Polesės rajono Ukrainos sostinė šiuo metu tebepuolama ten įsitvirtinusių rusų karinių dalinių.
Ukrainos prezidento atstovas karinis ekspertas Aleksejus Arestovičius vakar duotuose videointerviu Feigin Live televizijai pabrėžė, jog Rusijos kariuomenė visur patiria milžiniškų nuostolių. Nuostoliai tokie dideli, kad net sunku įsivaizduoti. Kai kurie rusų kariškiai pasiduoda į nelaisvę. Rusų karinėms gaujoms jau trūksta patyrusių vadų.
Oficialusis Kijevas taip pat praneša, kad šią naktį buvo apšaudomi visi pagrindiniai Ukrainos miestai.
Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
Kijevas, vasario 26 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad atrėmė Rusijos puolimą viename iš pagrindinių sostinės Kijevo prospektų.
Rusija „atakavo vieną iš karinių dalinių Kijevo Pergalės prospekte. Puolimas buvo atremtas“, – savo patvirtintame „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos kariuomenė, nenurodydama, kur tiksliai įvyko incidentas.
AFP žurnalistas sakė, kad anksti šeštadienį Kijevo centre buvo girdėti garsūs sprogimai.
Atskiru pranešimu kariuomenė informavo, kad Vasilkivo mieste į pietus nuo Kijevo vyksta „smarkūs mūšiai“, ir pridūrė, kad Rusija „bando išlaipinti desantininkus“.
Kariuomenė taip pat paskelbė, kad šeštadienį apie vidurnaktį numušė Rusijos sraigtasparnį ir lėktuvą SU-25 ir kad buvo sunaikintas karinis transporto lėktuvas IL-76. Pareiškime nenurodyta, kiek žmonių buvo lėktuve.
Rusijos gynybos ministerija nuostolių nepatvirtino.
Kijevas, vasario 25 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministro teigimu, Kijeve įvyko „siaubingi“ Rusijos antskrydžiai.
„Siaubingi Rusijos raketų smūgiai Kijeve, – savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje parašė Dmytro Kuleba. – Paskutinį kartą mūsų sostinė kažką panašaus patyrė 1941-aisiais, kai buvo puolama nacistinės Vokietijos. Ukraina tą blogį įveikė ir įveiks ir šį.“
D. Kuleba kartu vėl paragino paskelbti Rusijai ir jos lyderiui Vladimirui Putinui griežtas sankcijas, nutraukti visus ryšius su Maskva ir „išstumti Rusiją iš visur“.
„Sustabdykite V. Putiną. Izoliuokite Rusiją“, – rašė jis.
Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir Ukrainai uždarius oro ervdę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neišvyko planuoto vizito į Kijevą. Tai Eltai ketvirtadienio ryte patvirtino jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
ELTA primena, kad Kijeve planavo lankytis visų Baltijos šalių diplomatijos vadovai.
Ketvirtadienio ryte Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie karinę operaciją prieš Ukrainą.
Ukrainoje šimtai žmonių dalyvavo mitinge prieš skiepus. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei tūkstantis žmonių trečiadienį Kijevo centre protestavo prieš Ukrainoje vykdomą vakcinaciją nuo koronaviruso ir naujus apribojimus, kurie buvo įvesti siekiant sustabdyti infekcijų antplūdį.
Ukraina neseniai pranešė apie rekordinį kasdienį koronaviruso atvejų ir mirčių skaičių, tik 20 proc. gyventojų yra visiškai paskiepyti.
Protestuotojai susirinko prie parlamento rūmų sostinėje Kijeve, prieš tai jie trumpam blokavo eismą miesto centre. Lyjant lietui jie laikė plakatus su užrašais „Skiepijimui ne“, „Medicininiams eksperimentams ne, saugokime mūsų vaikus“. Kai kurie turėjo plakatus, kuriuose buvo pavaizduotas verkiantis kūdikis, apsuptas švirkštų.
„Nenoriu būti paskiepyta vakcina, kuri buvo sukurta paskubomis, ji man nekelia jokio pasitikėjimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų pensininkė Natalija Golubcova. Kita protestuotoja, 50 metų Olena Makovyk, vadino vakcinaciją „medicininiu eksperimentu“. „Mes nesame narkomanai, kad save badytume kas šešis mėnesius!“, – sakė pardavėja dirbanti O. Makovyk. Buvo gausu policijos, bet apsieita be susirėmimų.
Buvusi sovietinė šalis trečiadienį pranešė apie 720 naujų mirčių nuo koronaviruso – tai trečias didžiausias skaičius pasaulyje po JAV ir Rusijos. Praėjusią savaitę naujų kasdienių atvejų skaičius pasiekė pandemijos rekordą – 26 870, o trečiadienį jų buvo daugiau nei 23 tūkstančiai.
Iš pradžių Ukrainai vakcinų trūko, o dabar Ukraina turi tris galimybes: „AstraZeneca“, „Pfizer“ ir Kinijoje pagamintą „CoronaVac“, bet jai sunkiai sekasi įtikinti ukrainiečius skiepytis.
Dėl naujų suvaržymų, reikalaujančių būti pasiskiepijus norint patekti į viešas vietas smarkiai paveiktose vietose, žmonės ėmė plūsti į skiepijimo centrus. Šiuo metu kasdien pasiskiepija daugiau nei 250 tūkst. žmonių.
Ukrainoje užregistruota daugiau nei 2,9 milijono koronaviruso atvejų ir 69 tūkst. mirčių.
Prezidentas Kijeve inauguravo K. Ostrogiškio paminklą. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Ukrainoje. Antradienį šalies vadovas dalyvavo Konstantino Ostrogiškio paminklo inauguracijoje.
K. Ostrogiškis, iš ukrainietiškų žemių kilęs, vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžių, pasižymėjo išskirtinėmis asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis, kariniais gebėjimais ir nuopelnais.
„Šiandien jį geriausiai prisimename kaip 1514 metų Oršos mūšio nugalėtoją. Būtent ši pergalė sustabdė tuometę Maskvos ekspansiją ir pažabojo jos ambicijas. Konstantino Ostrogiškio triumfas ne tik perspėjo apie Rytuose kylančią grėsmę europietiškajai civilizacijai, bet ir akivaizdžiai įrodė, kad ši grėsmė yra įveikiama“, – sakė prezidentas. G. Nausėda Ukrainoje pagerbė Gediminaičių panteoną ir Konstantino Ostrogiškio atminimą. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Šio antkapinio paminklo autoriai – skulptoriai Olesis Sydorukas, Borisas Krylovas ir Arūnas Sakalauskas.
Šalies vadovas džiaugėsi, kad bendromis Lietuvos ir Ukrainos pastangomis pavyko atkurti kartu su Uspenjės soboru prieš 80 metų sugriautą K. Ostrogiškio antkapinį paminklą.
D. Nausėdienė dalyvavo pirmųjų ponių susitikime. Prezidentūros nuotr.
Pirmadienį vykstant Krymo platformos viršūnių susitikimui Kijeve, Diana Nausėdienė paraleliai surengtame pirmųjų ponių susitikime dalyvavo diskusijoje apie švietimo situaciją ir pandemijos nulemtus pokyčius.
Susitikimo tikslas – sutelkti pirmųjų ponių socialines, švietimo ir kitas veiklas, siekiant geresnio bendradarbiavimo, įveikiant pandemijos iššūkius.
Pasak pranešimo, pagrindinės susitikimo temos, kuriomis pranešimus skaitė pirmosios ponios ir ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, buvo sveikatos apsauga, švietimas ir lygių galimybių užtikrinimas.
Taip pat buvo dalijamasi patirtimi, kaip įvairias šalis paveikė pandemija ir karantinas.
„Skirdami daug pastangų mokymosi turinio ir paties mokymosi perkėlimui į internetines platformas, panašių sprendimų turime ieškoti ir teikdami vaikams emocinę ir psichologinę pagalbą. Nepamirškime – nuo vaikų sveikatos priklauso ir jų akademiniai pasiekimai, ir visas tolesnis gyvenimas“, – sakė D. Nausėdienė. D. Nausėdienė dalyvavo pirmųjų ponių susitikime. Prezidentūros nuotr.
Pasak pirmosios ponios, labai svarbu ne tik užtikrinti akademinius vaikų pasiekimus, bet ir emocinę bei psichologinę gerovę, kuri žymiai suprastėjo karantino metu. D. Nausėdienė taip pat atkreipė dėmesį į fizinės kultūros bei fizinio raštingumo populiarinimo bei prieinamumo didinimo svarbą.
Konferencijoje, kurią inicijavo Ukrainos prezidento sutuoktinė Olena Zelenska, gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo pirmosios ponios iš Brazilijos, Izraelio, Kroatijos, Latvijos, Libano, Lietuvos, Serbijos, Vokietijos, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininko partnerė, vaizdo sveikinimą atsiuntė buvusi JAV pirmoji ponia Hillary Clinton.
Prezidentas Kijeve: Lietuva niekada nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka
Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio 23 dieną pradėjo vizitą Ukrainoje. Pirmąją vizito dieną šalies vadovas dalyvavo inauguraciniame Krymo platformos susitikime. Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.
„Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – susitikime sakė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos Krymo okupacijos klausimu ir siekti, kad Ukrainos teritorinis vientisumas būtų atkurtas vadovaujantis tarptautinės teisės principais. Kalbėdamas Krymo platformos susitikime prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra viso demokratinio pasaulio interesas.
„Laukia nemažai iššūkių, tačiau didelę įtaką Ukrainos ateičiai turės pažanga ir pokyčiai šalies viduje. Ukraina kryptingai juda europinės ir transatlantinės integracijos keliu. Tikiu, kad sėkmingas reformų įgyvendinimas paspartins integracijos procesus. Palaikome Ukrainos pastangas stiprinti valstybės institucijas, užtikrinti teisės viršenybę, kovoti su korupcija, kurti konkurencingą, laisvos rinkos principais paremtą ekonomiką“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Krymo platformos inauguraciniame susitikime Ukrainos sostinėje Kijeve dalyvauja 44 šalių delegacijos, įskaitant Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Suomijos ir kitų valstybių vadovus, ES Vadovų Tarybos Pirmininką, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją.
Susitikimo dalyviai pasirašė Bendrą tarptautinės Krymo platformos dalyvių deklaraciją. Šia deklaracija susitikimo dalyviai sutarė ir toliau laikytis aneksijos nepripažinimo politikos, reikalauti iš Rusijos okupacijos nutraukimo ir įgalinti tarptautines organizacijas imtis aktyvesnių veiksmų Krymo klausimais.
Dingusiu laikytas baltarusių aktyvistas Vitalis Šyšovas rastas pakartas viename iš Ukrainos sostinės Kijevo parkų, antradienį pranešė policija, pradėjusi tyrimą dėl žmogžudystės.
„Baltarusijos pilietis Vitalis Šyšovas, kuris vakar dingo Kijeve, šiandien rastas pakartas viename iš Kijevo parkų, netoli nuo vietos, kur jis gyveno“, – sakoma policijos pranešime.
V. Šyšovas vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Baltarusių namai Ukrainoje“, padėjusiai baltarusiams bėgti nuo represijų savo gimtojoje šalyje.
Policija pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės ir teigė tirsianti visas įvykių versijas, įskaitant „žmogžudystę, vaizduojamą kaip savižudybę“.
Pirmadienį ryte aktyvistas išėjo pabėgioti po Kijevą, tačiau namo nebesugrįžo, jis nuo to laiko buvo nepasiekiamas ir mobiliuoju telefonu.
V. Šyšovo draugai tikino, kad pastaruoju metu jį sekė nepažįstami asmenys, skelbia žmogaus teisių organizacija „Viasna“.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nuo pat pernai vykusių rinkimų malšina bet kokios formos protestus šalyje ir bando sužlugdyti opoziciją.
Daug baltarusių, besibaiminančių represijų, pasitraukė į kaimynines Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą.
A. Lukašenka gegužę sukėlė tarptautinės bendruomenės pyktį, priverstinai nutupdęs „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, skridusį iš Graikijos į Lietuvą, kad sulaikytų laineriu skridusį disidentą Ramaną Pratasevičių.
Lietuva nėra nei labai drąsi, nei itin principinga. Taip, mūsų politikų elgesys kritikuojant didžiąsias Pasaulio galybes, pavyzdžiui, nedemokratišką Rusiją, Baltarusiją, Kiniją, – ne tik žavingas, bet ir teisingas. Tiesos sakymas – geriau nei nutylėjimai ir dviveidystės. Tardami karčią tiesą mes rūpinamės pirmiausia savais interesais. Kalbant atvirai, viliamės, kad demokratiškosios šalys įvertins mūsų sąžiningumą – gelbės mus, lietuvius, kai ištiks bėda. Rašydamas žodį „bėda“, omenyje dažniausiai turiu galimą Rusijos agresiją.
Lietuvos bailumas ir neprincipingumas
Tačiau drąsiai priekaištaudami Maskvai, Pekinui ir Minskui mes tarsi turėtume be baimės vertinti ir partnerių iš NATO ir Europos Sąjungos elgesį. Taip būtų logiška: jei drąskome akis oponentams ir priešams, kodėl nekritikuojame savųjų, kai šie elgiasi neteisingai?
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Štai čia įžvelgiu bjaurųjį niuansą. Ar drįstame atvirai šnekėtis su savo sąjungininke Vokietija? Ne, nekalbame be užuolankų. Pats naujausias pavyzdys – masiškai į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai. Kiekviena normali šalis nelegaliai valstybės sieną kertančius asmenis traktuotų kaip rimtus nusikaltėlius. Juolab kad jie veržiasi per tą Lietuvos sieną, kuri dar traktuojama kaip NATO ir ES siena. Tačiau mes išprievartauti elgtis taip, tarsi nelegaliai į Lietuvą patekę asmenys, vaizdžiai tariant, turėtų kur kas didesnes „žmogaus teises“ nei mes, vietiniai. Dėl šiandieninės nelegalių migrantų krizės Lietuvoje … labiausiai kaltos didžiosios Europos Sąjungos valstybės, sukurpusios neteisingas žaidimo taisykles. Tad kai mūsų užsienio diplomatijos šefas Gabrielius Landsbergis skrenda į Turkiją ir Iraką tartis dėl migrantų krizės sureguliavimo, derėtų bent sykį nuskristi ir į Berlyną pas ponią Angelą Merkel. Tegul šią košę užvirusi ponia dabar priglaudžia savo asmeninėje viloje visus alei vieno nelaimėlius, atsidūrusius Dieveniškėse ir Rūdininkuose, tegul pasidalina su jais savo asmeninėmis santaupomis.
Štai ką turkų užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas Tandžu Bilgičas atkirto Austrijos kancleriui Sebastjanui Kurcui, kai šis viename interviu Turkiją pavadino „šalimi, kurioje būtų patogiausia priglausti afganų pabėgėlius“. Turkijos diplomatai atšovė, jog Austrija, užuot kalbėjusi apie bendras pastangas valdyti nelegalią migraciją, šiandien tapusią viso Pasaulio problema, elgiasi egoistiškai. Turkija nesaugos ES sienų (Turkija – NATO narė) ir netaps pabėgėlių stovykla. Austrijai, kaip ir kitoms šalims, 1951-aisiais pasirašiusioms Vienos konvenciją dėl nelegalių migrantų teisių, privalu ne bėgti nuo atsakomybės, o dalytis nelegalių migrantų keliama našta. Taigi Turkija niekad neprisiims trečiųjų šalių įsipareigojimų…
Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Nesu naivus; puikiai suprantu, jog užsienio politika taip, kaip norėtųsi šių eilučių autoriui, – nekonstruojama. Bet kodėl bent mažumėlę nepasvajojus!
Kiek sykių per pastaruosius kelerius metus pačiu aukščiausiu lygiu priekaištavome Vokietijai, jog ši susimokė su Rusija – Baltijos jūros dugnu tiesia dujotiekį „Nord Stream 2“? Kiek kartų ant kilimėlio į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Vokietijos ambasadorius – tegul paaiškina tikrąsias flirto su Kremliumi priežastis? Galų gale kiek valandų mūsų visuomenininkai protestavo prie Vokietijos ambasados Vilniuje: už karius, kuriuos mums Berlynas atsiuntė į pagalbą atgrąsant agresorių – ačiū, o už tai, kad puoselėjate „Nord Stream 2“, – didžiausia gėda. Ar ne taip turėtume elgtis?
Kodėl nė sykio neprotestuota prie JAV ambasados?
Dabar jau pats metas ant raudonojo kilimo J.T.Vaižganto gatvėn (ten – mūsų URM) kviestis Vilniuje reziduojantį JAV ambasadorių. Tegul paaiškina, kodėl naujasis Amerikos prezidentas atšaukė sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekį tiesiančiai Vokietijai? Tegul pakomentuoja, kaip Baltųjų rūmų vadovas drįso Vokietijai skirtus ekonominius suvaržymus atšaukti nepasitaręs su Vilniumi, Ryga, Talinu ir Varšuva? Jeigu jau NATO aljanse esame lygūs, vienodai gerbiami ir mylimi, tai ir elkimės taip, kaip elgiasi džentelmenai solidžiame klube. O jei politinio etiketo žinovams atrodo, jog tai būtų nedovanotinas sąjungininkės Amerikos įžeidimas, – prisiminkime Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės akibrokštą, tėkštą Barakui Obamai. Man regis, Vašingtonas tik dar labiau pradėjo gerbti mažytę Lietuvą. O ir visi kiti didieji NATO nariai įsidėmėjo – D. Grybauskaitės stumdyti negalima, kils skandalas.
Pavojingas užmaršumas
Kita tema – JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos Federacijos dar 1994-aisiais pasirašytas Budapešto memorandumas. Jį pasirašydami amerikiečiai ir britai (apie Maskvos garbės žodį šnekėti – tuščiai burną aušinti) įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo atsisakymą turėti atominį ginklą. 2014-aisiais nuo Ukrainos vis tik buvo atplėštas Krymas. Šiandien – 2021-ieji. Ar kur nors girdėjote oficialius Vašingtono ir Londono paaiškinimus, kodėl JAV ir Didžioji Britanija nesilaiko duotų pažadų Ukrainai?
Beje, Ukrainoje nūnai kilusi diskusija, ar prezidentas Volodymiras Zelenskis, rugpjūčio 30-ąją pakviestas į susitikimą su JAV vadovu Vašingtone, turėtų Dž.Baidenui priminti 1994-ųjų memorandumą? Mano supratimu, – privalo, nors ši tema Dž. Baidenui, be abejo, nebus maloni. Jau vien tai, kad nei Barakas Obama, nei Donaldas Trampas, o dabar ir Dž. Baidenas nepaskelbė oficialios Vašingtono pozicijos dėl Budapešto memorandumo, – gėdinga Amerikos laikysena. Mano supratimu, amerikiečiai su britais turėjo viešai visam pasauliui senų seniausiai paaiškinti, kas atsitiko: Budapešto memorandumas išmestas į šiukšlių kibirą, Amerika ir Britanija laužo duotą žodį, vos tik iškyla nenumatytų keblumų, Vašingtonas ir Londonas tokie ištižę, kad paniškai bijo Rusijos?
JAV ambasadorius Lietuvoje ponas R. S. Gilchristas, JAV ambasados Vilniuje nuotr.
Kokia šiuo klausimu turėtų būti Lietuvos laikysena? JAV ambasadorių privalome karts nuo karto kviestis ant raudonojo kilimėlio – kur oficialūs paaiškinimai! Ypač derėtų užvaikyti dabartinį JAV ambasadorių Vilniuje poną Robertą S. Gilchristą. Jei jam leista atlėkti į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistecijos tyrimų centrą ir jo direktoriui teikti primygtines rekomendacijas, kaip Lietuvos istorikams privalu vertinti lietuvių ir žydų tarpusavio santykius Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuva juo labiau turinti moralinę teisę tardyti poną ambasadorių, kodėl Amerika pamiršo savuosius tarptautinius įsipareigojimus (teritorinis vientisumas ir atominis ginklas – ne juokai). Drįstu manyti, jog jei Lietuva turėtų susiformavusią brandžią, pilietinę visuomenę, kuriai rūpi ne tik siauri asmeniniai interesai, kaip, sakykim, tapti Seimo nariu, prie JAV ir Didžiosios Britanijos ambasadų sienų seniausiai būtų surengta protesto akcijų: už amerikiečių ir britų karius Lietuvos poligonuose – nuoširdžiausia padėka, visi gražūs Vašingtono ir Londono žestai iškilminga pagerbiami, o už tai, kad apgavote Ukrainą – didžiausia gėda.
Taip turėtų tarpusavyje bendrauti kolegos iš NATO aljanso. Ten, kur teisinga ir gražu, kelkime šampano taures, renkime prabangius banketus, bet jei matome klaidas, išdavystes ir gudravimus, – kibkime į atlapus. Tikri partneriai dėl kritikos neįsižeidžia.
Išdavystė ar pagalba?
Ukrainietiškuose internetiniuose portaluose dabar itin gausu svarstymų, ar tik JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) nebus pardavęs Ukrainos, kai su Vladimiru Putinu šnekučiavosi Ženevoje. Peržiūrėjau dešimtis videointerviu pradedant tais, kurie įsitikinę, jog Dž. Baidenas rūpinasi Ukraina net labiau nei derėtų (Jurijus Švecas, Dmitrijus Galkinas), ir tais, kurie įžvelgia amerikietiškąją išdavystę (Andrėjus Ilarionovas, Garry Tabaxas, Alfredas Kochas), ir net tuos, kurie atvirai nereiškia savo nuomonės (sakykim, Dmitrijus Gordonas iš leidinio Gordonua.com).
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Buvęs Rusijos prezidento V. Putino ekonomikos patarėjas A. Ilarionovas, šiuo metu gyvenantis JAV, pastebi, jog, Dž. Baidenui įžengus į Baltuosius rūmus, Ukrainos padėtis ženkliai pablogėjo. A. Ilarionovas įsitikinęs, jog, nepaisant grąžių Dž. Baideno žodžių, JAV prezidentas atrišo rankas V. Putinui terioti Ukrainą. Pasak A. Ilarionovo, didelė tikimybė, jog šį rudenį Rusija pradėsianti plačią karinę kampaniją prieš Ukrainą. Nes Dž. Baidenas nebeduoda Ukrainai nieko: nei pinigų, nei ginklų, nei vilties, jog Ukraina taps bent jau strategine JAV partnere kaip Pietų Korėja ar Japonija.
Paskutinysis kantrybės lašas – ekonominių sankcijų atšaukimas išdavikiškąjį „Nord Stream 2“ tiesiančiai Vokietijai. Verta atkreipti dėmesį į aplinkybę, kada numatytas D. Baideno ir V. Zelenskio susitikimas – pačioje rugpjūčio pabaigoje, kai didžioji dauguma politikų atostogauja, ir Ukrainos vadovas neturėsiąs galimybių susitikti su Ukrainai palankiais JAV senatoriais bei kongresmenais.
Begėdiškas Dž. Baideno elgesys, be kita ko, pridengiamas priekaištais, esą Ukraina – baisiausiai korumpuota šalis, esą Kijeve knibždėte knibžda Rusijos įtakos agentų, tad didžioji parama, atkeliaujanti iš Vakarų, neva nusėsianti sukčių kišenėse. Dujotiekio netekimas Ukrainai, suprask, net bus ilgainiui naudingas, mat iš jo pelnydavosi korupcionieriai. Taip, Ukrainoje esama korupcijos, esama Rusijos šnipų. Bet, pridėję ranką prie širdies, pasakykite, kur gi nėra korupcijos ir rusiškų agentų? Amerika, Didžioji Britanija juos visus demaskavusi, išvaikiusi, susodinusi į kalėjimus?
Nesuprantamas Vakarų pataikavimas Armėnijai
Imkime kitą pavyzdį. Štai Rusijos karinę bazę turinti Armėnija. Nejaugi kas nors iš mūsų tiki, jog ten nerastume nė vieno nesąžiningo valdininko? Bet kažin kodėl Vakarai šiai Pietų Kaukazo valstybei skiria milijonines dotacijas nereikalaudama „pirmiau išnaikinkite korupciją, tada mes jums jau atseikėsime pinigėlių“. Armėnijai atleidžiama net tai, kad ji keletą dešimtmečių laikė okupavusi jai nepriklausantį Kalnų Karabachą (Kalnų Karabachas – Azerbaidžano teritorija).
Karabachas. Šuša. Chano rūmų griuvėsiai
Prisiminkime ir gėdingą kelių Vakarų šalių ambasadorių akibrokštą, kai šie atmetė oficialiojo Baku kvietimą aplankyti nuo okupacinių pajėgų išlaisvintą Šušą. Šie išvaduoto Kalnų Karabacho neaplankė sąmoningai, mat Azerbaidžanas būtų jiems parodęs, kaip barbariškai šiame krašte pastaruosius keletą dešimtmečių elgėsi armėnai, naikindami azerbaidžanietiškus istorijos, kultūros paminklus (pavyzdžiui, mečetėje įrengta kiaulidė), teršdami ir niokodami gamtą (iškirstos sengirės, užteršti vandens telkiniai, iškastos beveik visos naudingosios iškasenos). Kaip, sužinojusi šį faktą, privalėjo elgtis Lietuva? Lietuvos diplomatai privalėjo sugėdinti bent jau Prancūzijos diplomatus – kiauliškai elgiatės, ponai prancūzai; jūs kompromituojate Europos Sąjungą musulmoniškų valstybių akyse.
Taigi Vakarų nuolatiniai pabrėžimai, kad Ukraina privalo pirma išvaikyti kyšius imančius pareigūnus, – tėra dūmų uždanga. Šį Vakarų gudravimą puikiai apibūdino JAV gyvenantis atsargos karininkas G. Tabaxas. Ukrainai, pasak G. Tabaxo, sakoma: „Kol neišmoksite plaukti, tol į baseiną nepripilsime vandens“. Šį kalambūrą verta prisiminti ir tuomet, kai omenyje turime Ukrainoje verslininkavusį Dž. Baideno sūnų. Tik nereikia įrodinėti, jog oficialusis Kijevas turįs absoliučią laisvę nepriekaištingai, sąžiningai tirti visas galimas finansines machinacijas, kur minima Dž. Baideno sūnelio pavardė.
Kinijos faktorius
Kita sudėtinga tema – kodėl Dž. Baidenas išdavė Ukrainą? Šią versiją neigiantys komentatoriai įrodinėja, jog Amerika privalanti į Pasaulio reikalus žvelgti plačiau, globaliau, todėl matanti kylančią Kinijos karinę ir ekonominę grėsmę. Vašingtonui, norim ar nenorim, reikalinga Rusijos parama. Neprieštarauju, Kinija yra kietas riešutėlis. Jos kepurėmis neužmėtysi. Gal tikrai nėra kitos išieties – vardan bendros Pasaulio gerovės dabar reikia paaukoti Ukrainą, nes priešingu atveju ilgainiui tapsime tautinėmis mažumomis Kinijos valdomoje imperijoje.
Kinijos karys. Youtube.com
Bet kodėl tada siuntate, kai Ukraina karštligiškai ieško išeities? Vos tik Ukrainos prezidento administracijos ekspertas Aleksejus Arestovičius pareiškė, jog Vakarų išduota Ukraina tuomet bus priversta sąjungininkų ieškoti kitur, kilo baisiausias triukšmas, esą tai – provokacija. Mat V. Zelenskio patarėjas A. Arestovičius buvo prakalbęs apie sąjungininkių paieškas Rytuose, atsargiai užsimindamas ir apie galbūt draugiškesnius nei iki šiol santykius su Pekinu. Pats A. Arestovičius, komentuodamas jam metamus priekaištus, pabrėžė, jog oponentai iškraipė jo žodžius. Jis kalbėjęs ne tik apie Kiniją. Nors Kinija, jo teigimu, labai griežtai elgiasi su Rusija. Kaip didysis brolis, nekenčiantis savo jaunesniojo brolio. Todėl Rusiją priešu laikančioms šalims antirusiška Kinijos politika turėtų patikti.
Kinijos pavyzdį prisiminiau specialiai. Nėra tokios lazdos, kuri neturėtų dviejų galų. Jei JAV, burdama plačiąją koaliciją prieš kinus, tikrai leido V. Putinui tvarkytis Ukrainoje kaip geidžia širdis (tai turėtų labiau paaiškėti po rugpjūčio 30-osios, po Dž. Baideno ir V. Zelenskio susitikimo Vašingtone), kodėl oficialusis Kijevas neturi moralinės teisės išduoti Amerikos, susidėdamas su komunistiniu Pekinu? Nejaugi išduota Ukraina vis tiek privalo nusižeminusi klūpėti ant kelių, maldaudama Vakarų pagalbos? Amerikai ir Vokietijai tikriausiai labai patiktų: mes į Ukrainą nusišluostėme kojas, o ji vis tiek kaip ištikimas šunelis laižo mums rankas!
Azerbaidžanietiškas pavyzdys
Čia vėl derėtų prisiminti Azerbaidžano elgesį. Kelis dešimtmečius laukęs tuščiai posėdžiavusių Vakarų pagalbos, Baku vieną gražią dieną prarado kantrybę. Susiradęs partnerių (omenyje turima Turkija) 2020-ųjų rudenį per 44 paras susigrąžino tai, kas iš jo buvo neteisėtai atimta 1988 – 1994 metais. Įvairios Minsko grupės, sudarytos iš Vakarų šalių derybininkų, pasirodė esančios niekam tikusios rimtiems darbams. Gražiai papliurpti iš tribūnų, pasiimti solidžius honorarus, išsimiegoti prabangiuose viešbučiuose jie moka. O štai padėt Azerbaidžanui atkurti teritorinį vientisumą – per skystos blauzdos. Todėl Lietuva, nebijodama pirmiausia Prancūzijos susierzinimo, privalėjo pasveikinti Azerbaidžaną su puikia politine – karine pergale. Galėjo net pareikalauti, jog Briuselis viešai paskelbtų visų tų vakariečių derybininkų, kurie dešimtmečiais nesėkmingai narpliojo Kalnų Karabacho galvosūkį, – pavardes ir atlyginimus, kiek gi tie nevykėliai uždirbo honorarų imituodami derybas.
Rugsėjo mėnesį – galima Rusijos karinė invazija
Taigi Ukraina, pasak A. Ilarionovo, privalanti skubiai ieškoti partnerių ne vien Vakaruose. Pasak A. Ilarionovo, Ukrainos reikalus puikiai išmano Baltijos šalys, Lenkija, čia galimas ir Turkijos supratimas. Jei Kijevas nesuskubs, šį rudenį, jau rugsėjo mėnesį, galimas plataus masto Rusijos puolimas. Visi ženklai (pradedant Dž. Baideno elgesiu, „Nord Stream 2“ ir baigiant naujuoju V. Putino straipsniu, jog nėra jokios Ukrainos) byloja apie Kremliaus pasiruošimą dideliam kraujo praliejimui.
Kur važiuoja šie tankai
Tiesa, A. Ilarionovas yra kalbėjęs, jog puolimo Ukrainai derėtų laukti pietuose, o štai D. Gordonas vienoje laidoje užsiminė turįs žinių, jog puolimą Kremlius suplanavęs iš Baltarusijos – tiesiai į Kijevą. Bet, pagarsinęs turimas žinias, jog Rusija šį rudenį tikrai puls Ukrainą iš Baltarusijos miškų, D. Gordonas pridūrė, jog jis asmeniškai netikįs, esą V. Putinas ryžtųsi plačiai karinei ekspancijai.
Pagyvensime – pamatysime. Kaip rašė buvęs Rusijos ekonomikos patarėjas A. Ilarionovas, jis labai džiaugtųsi, jei jo prognozės dėl didelio karo rugsėjo mėnesį neišsipildytų. Gal vis tik aplinkybės susiklostys taip, kad V. Putinas nedrįs pradėt didelio karo? Gal įvykiai pakrypsią Ukrainai naudinga linkme? Gal Dž. Baidenas dar atsikvošės?
O jei vis tik rudenį įsiplieks didelis Rusijos – Ukrainos konfliktas, dėl karo kalčiausi bus ne Kremliaus diktatoriai (ko iš jų benorėt), o dabartiniai JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai, nesugebėję pažaboti V. Putino agresijų.
Kijevo gatvėmis žygiavo Rusijos remiamos bažnyčios tikintieji. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos remiama stačiatikių Bažnyčia Ukrainoje antradienį subūrė tūkstančius savo sekėjų į demonstraciją, artėjant istoriniam jos varžovo ir stačiatikių pasaulio lyderio patriarcho Baltramiejaus I vizitui.
Nepaisydami COVID-19 apribojimų, per Kijevą žygiavo daugiau nei 20 tūkst. tikinčiųjų, norėdami pažymėti 1033-iąsias Rusios krikšto metines.
Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I 2019 metais pripažino nepriklausomą Ukrainos stačiatikių bažnyčią, kai Kijevas nusprendė nutraukti religinius ryšius su Rusija po konflikto šalies rytuose. Maskva pasmerkė šį žingsnį.
Aukščiausias stačiatikių Bažnyčios vadovas į Ukrainą ketina atvykti kitą mėnesį, kai bus pažymimos šalies nepriklausomybės 30-osios metinės.
Analitikai teigia, kad šis masinis renginys Ukrainos sostinėje greičiausiai reiškė Maskvai ištikimo Bažnyčios filialo jėgos demonstravimą. Naujos Bažnyčios sukūrimas labai susilpnino jos pozicijas.
Kijeve gyvenantis analitikas Volodymyras Fesenka naujienų agentūrai AFP sakė, kad Maskvos remiama Bažnyčia norėjo parodyti, kad „yra galingiausia Ukrainos bažnyčia“.
Pasak jo, Bažnyčia „kovoja dėl išlikimo“ ir norėjo nusiųsti „signalą į Maskvą: nepamirškite mūsų“.
Romanas Protasevičius
Ukraina imsis skausmingų priemonių prieš Baltarusiją ir Aliaksandrą Lukašenką, jeigu vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LLR) atstovams bus leista apklausti opozicijos aktyvistą Romaną Protasevičių.
Tai penktadienį televizijos kanalui „1+1“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Aliaksandrui Lukašenkai skaudės. Mes turime pakankamai priemonių, kad žmonėms ir šalims, kurios negerbia Ukrainos teritorijos vientisumo, skaudėtų. Ypač turint omenyje Baltarusiją, su kuria mus sieja daug ryšių. Taip pat ir ekonominių“, – sakė diplomatas, paklaustas, kaip Kijevas reaguotų, jei LLR atstovams būtų leista apklausti R. Protasevičių.
D. Kuleba pridūrė nenorįs grasinti, bet pabrėžė, jog „yra dalykų, už kuriuos Ukraina neatleidžia“, ir šalies teritorijos vientisumo negerbimas – vienas iš jų. URM vadovas patvirtino, kad šiuo metu Ukrainos ir Baltarusijos kontaktai palaikomi tik ambasadų lygiu.
Anksčiau LLR prokuratūra kreipėsi į Baltarusiją, prašydama perduoti jai R. Protasevičių, kad būtų galima atlikti „tardymo eksperimentą“. Birželio 2 d. A. Lukašenka pareiškė, kad LLR atstovai gali aplankyti R. Protasevičių.
Gegužės 23 d. iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair” laineris po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minsko oro uoste. Ten Baltarusijos pareigūnai sulaikė juo skridusį opozicijos aktyvistą Romaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasiūlė savo kolegai Čekijoje Jakubui Kulhánekui atsiųsti iš Rusijos išvarytus čekų diplomatus dirbti Čekijos ambasadoje Kijeve. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos URM.
„Artimiausi draugai gali tikėtis vieni kitų paramos didžiausių iššūkių metu. Ukraina su džiaugsmu sutiktų Kijeve iš Maskvos išsiųstus čekų diplomatus, kurie suaktyvintų Čekijos diplomatinę veiklą Ukrainoje mūsų valstybių ir tautų santykių labui“, – pareiškė D. Kuleba, telefonu kalbėdamasis su J. Kulháneku.
Dviejų šalių užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė padėtį Rytų Ukrainoje, pasikeitė nuomonėmis apie Rusijos atgrasymą. J. Kulhánekas priėmė D. Kulebos kvietimą šįmet apsilankyti Ukrainoje su vizitu.
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose 2014 metais aplinkybes.
Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasiruošęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau Maskvoje, o ne Ukrainoje, kaip siūlė V. Zelenskis.
„Kalbant apie dvišalių santykių plėtrą, prašom. Priimsime Ukrainos prezidentą Maskvoje bet kokiu jam patogiu metu“, – teigė V. Putinas ir pabrėžė, kad konfliktą Rytų Ukrainoje V. Zelenskis turėtų aptarti tiesiogiai su separatistais.
Pasiūlymai susitikti pateikti tuo metu, kai įtampa tarp Kijevo ir Maskvos smarkiai išaugo, o Rusija sutelkė tūkstančius karių prie Ukrainos sienos.
V. Zelenskis anksčiau šią savaitę pasiūlė V. Putinui susitikti konflikto zonoje Donbase, Rytų Ukrainoje, kur pastaruoju metu suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų.
Beveik septynerius metus tam tikras dalis Donecko ir Luhansko regionų, esančių palei Rusijos sieną, ir bendrai vadinamų Donbasu, kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, konfliktas nuo 2014 metų nusinešė per 13 tūkst. gyvybių. Nuo šių metų pradžios pranešta apie 60 aukų, įskaitant civilius, nepaisant liepą paskelbtų paliaubų.
Rusijos ir Ukrainos santykiams toliau aštrėjant dėl neslopstančios įtampos rytiniame Donbaso regione, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį ketina vykti į Kijevą ir pareikšti paramą bei solidarumą ukrainiečiams. Apie tokius Lietuvos diplomatijos vadovo planus Eltai pranešė informuoti šaltiniai.
Jų teigimu, prie G. Landsbergio iniciatyvos vykti į Ukrainą gali prisijungti Latvijos bei Estijos užsienio reikalų ministrai.
Ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė Eltos šaltinių informaciją apie suplanuotą G. Landsbergio vizitą patvirtino.
Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą dėl rizikos kilti platesnio masto konfliktui. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.
Rusiją dėl eskalaciją keliančių veiksmų jau įspėjo JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas. Jis interviu sekmadienį perspėjo apie „pasekmes“, jei Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainos atžvilgiu.
„Turiu jums pasakyti, kad man kelia susirūpinimą Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų“, – interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press“, – sakė A. Blinkenas.
Tvyrant įtampai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau šis į prašymą esą kol kas neatsakė. „Mes labai tikimės, kad tai nėra dialogo atmetimas“, – sakė atstovė.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad jis apie tokį prašymą praėjusiomis dienomis nėra girdėjęs. Ar jis gautas pastaruoju metu jis negalįs pasakyti.
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl augančios įtampos Rytų Ukrainoje. Čia, vyriausybės Kijeve duomenimis, nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo apie 14 000 žmonių.
Praėjusią savaitę keliskart būta pranešimų apie rusų karių telkimą prie Ukrainos sienos. Be to, prie demarkacinės linijos Donbase vyko mūšiai. Prorusiški separatistai ir vyriausybinių pajėgų kariai kaltina vieni kitus provokacijomis ir paliaubų laužymu.
V. Zelenskis vyks į Paryžių aptarti dalinių telkimo ir eskalacijos Donbase, sakė J. Mendel. Susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu numatytas savaitės pabaigoje.
Rusijos tankas EPA – ELTA nuotr.
Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių. Tiek pat yra Krymo pusiasalyje, pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė Julija Mendel.
Tvyrant įtampai, V. Zelenskis paprašė pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau šis į prašymą esą kol kas neatsakė. „Mes labai tikimės, kad tai nėra dialogo atmetimas“, – sakė atstovė.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad jis apie tokį prašymą praėjusiomis dienomis nėra girdėjęs. Ar jis gautas pastaruoju metu, jis negalįs pasakyti.
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl augančios įtampos Rytų Ukrainoje. Čia, vyriausybės Kijeve duomenimis, nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo apie 14 000 žmonių.
Praėjusią savaitę keliskart būta pranešimų apie rusų karių telkimą prie Ukrainos sienos. Be to, prie demarkacinės linijos Donbase vyko mūšiai. Prorusiški separatistai ir vyriausybinių pajėgų kariai kaltina vieni kitus provokacijomis ir paliaubų laužymu.
V. Zelenskis vyks į Paryžių aptarti dalinių telkimo ir eskalacijos Donbase, sakė J. Mendel. Susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu numatytas savaitės pabaigoje.
Baltistikos centro Kijevo T. Ševčenkos universitete atidarymas. Andryi Prisikaylo nuotr.
Penktadienį Diana Nausėdienė atidarė Baltistikos centrą Ukrainos Nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete Kijeve. Pasak Prezidentūros pranešimo, pirmoji ponia palinkėjo, kad šis centras taptų dar vienu traukos centru, vienijančiu ukrainiečių ir lietuvių tautas.
„Simboliška, kad šis Baltistikos centras duris atveria Taraso Ševčenkos vardą pagerbiančiame universitete. Ukrainos tautinio atgimimo dainius savo kaip menininko kelią pradėjo Vilniuje, o savo gyvenimu ir kūryba deklaravo tautinio atgimimo ir laisvės idėjas, kurios ypač svarbios ukrainiečių ir lietuvių tautoms“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė D. Nausėdienė.
D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo užsienyje globėja, aktyviai dalyvauja renginiuose.
Už apsilankymą pirmajai poniai dėkojo T. Ševčenkos universiteto rektorius akademikas Leonidas Huberskis ir Baltistikos centro vadovas profesorius Igoris Koroliovas. Nuotoliniu būdu atidarymo renginyje taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis ir Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos kancleris Julius Lukošius.
T. Ševčenkos universitete lietuvių kalba kaip specialybė pradėta dėstyti nuo 2020-ųjų rudens, tačiau oficialios mokymo pradžios dėl koronaviruso pandemijos nebuvo.
Tai pirmasis universitetas Kijeve, kuriame pradėta dėstyti lietuvių kalba, iki tol čia dvejus metus lietuvių kalbos buvo galima buvo mokytis fakultatyviai, ir antrasis universitetas Ukrainoje – prieš kelerius metus panaši programa pradėta Černivcių universitete.
Baltistikos centro įrengimą ir veiklą remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal užsienio lituanistikos centrų veiklos programą, ekspertiniu lygmeniu bendradarbiaujama su Vytauto Didžiojo universitetu: organizuojamos stažuotės, programos studentams bei dėstytojams.
