Antikorupcijos mitingo Kijeve dalyviai. EPA – ELTA nuotr.

Gruzijos eksprezidentas ir buvęs Ukrainos Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis antradienį antikorupciniame mitinge prie federalinio parlamento Kijeve prisijungė prie tūkstančių protestuotojų.

Apytikriais policijos skaičiavimais, mitinge dalyvavo apie 4 tūkst. 500 protestuotojų. Siekdami parodyti paramą M. Saakašvilio kovos su korupcija pastangoms, didžioji dalis protestuotojų šaukė „Miša“ (M. Saakašvilio vardo mažybinė forma).

Protestuotojai reikalavo steigti teismą, kurio vienintelė užduotis būtų kova su korupcija, ir ragino iš parlamentarų atimti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Nepaisant pastangų Ukrainoje įgyvendinti reformas, Europos Audito Rūmai pernai pareiškė, kad Ukraina vis dar laikoma labiausiai korumpuota šalimi Europoje.

Proteste dalyvavęs M. Saakašvilis taip pat kritikavo Ukrainos prezidentą. M. Saakašvilio teigimu, norint matyti Ukrainoje pokyčius, Petro Porošenkai reikia vykdyti antikorupcines reformas arba atsisakyti valdžios.

„Neįmanoma jokia kova su korupcija, kol valdžioje yra P. Porošenka. Pats metas jiems išgirsti mus“, – sakė politikas.

M. Saakašvilis beveik dešimtmetį (iki 2013 metų) ėjo Gruzijos prezidento pareigas ir nuo 2015 metų iki pernai metų buvo Odesos srities gubernatorius. Iš šio posto M. Saakašvilis atsistatydino pernai, pareiškęs, kad nebeturi jėgų kovoti su šalies korupcine sistema.

Liepos mėnesį M. Saakašviliui išvykus iš šalies, Ukrainos prezidentas atėmė iš politiko Ukrainos pilietybę, nors politikas prieš tai jau buvo netekęs Gruzijos pilietybės. Praėjusį mėnesį šalininkų remiamas M. Saakašvilis jėga pateko į Ukrainą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.17; 23:30

Ukrainos vėliava

Kačerginėje iki liepos 5-osios veiks pirmoji Lietuvos ir Ukrainos vaikų vasaros mainų stovykla. Ji organizuota pagal Kauno rajono savivaldybės ir Ukrainos Užkarpatės srities pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta plėtoti ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius ryšius, keistis patirtimi, meno kolektyvais.

„Labai svarbu, kad abiejų šalių vaikai bendrautų, susipažintų su kultūra, papročiais, kad tą gerąją dvasią perduotų iš kartos į kartą“, – pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, dviračiu atmynęs į Pyplių ūkio kepyklą, kur stovyklautojams surengta tradicinės lietuviškos duonos kepimo pamoka.

Ukrainiečiai pasitiko merą smagiomis huculų melodijomis. Paaiškėjo, kad dešimt ukrainiečių stovyklautojų yra Rachovsko rajono Veliko Bičkivo muzikos mokyklos huculų ansamblio „Bičkivski muziki“ nariai. Tai – kolektyvas, kuris gerai žinomas visoje šalyje, yra TV projekto „Ukrainos talentai“ dalyvis, ne kartą koncertavęs Kijeve, kituose miestuose.

„Jūs, lietuviai, mums esate kaip broliai. Būdami Kauno rajone, visur jaučiame jūsų dėmesį ir gerumą“, – kalbėjo nusipelnęs Ukrainos kultūros darbuotojas Vasilis Popovičius, ansamblio „Bičkivski muziki“ vadovas.

Kartu su ukrainiečiais Kačerginėje stovyklauja ir 7 mokiniai iš Zapyškio, Babtų, Kačerginės, Neveronių, kitų mokyklų. Stovyklautojai gyvena Kačerginės daugiafunkciame centre, kur juos pasitiko ir įsikurti padėjo savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė ir šio centro direktorė Aurika Laurinaiteinė.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Miglė Trainienė pasakojo, kad tarptautinėje vasaros mainų programoje numatyta daug įvairių veiklų – žygiai po Kauno rajoną, ekskursijos į Kauną, Vilnių bei Trakus. Organizuojamos sporto varžybos, rengiama nacionalinių patiekalų ir žaidimų diena bei realizuojama nemažai visokių švietėjiškų programų.

Liepos 2-11 dienomis dvylika Kauno rajono mokinių turės galimybę dalyvauti tarptautinėje Lietuvos ir Ukrainos mokinių vasaros poilsio stovykloje Užkarpatės apskrities ekonatūrinio centro Volovecko filiale.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 15:36

Pasauyje yra šeši „karštieji taškai“, ir kiekviename iš jų sėdi Rusija, bet Vakarai į tai nekreipia rimto dėmesio. Tai 5 kanalo laidoje pareiškė Ukrainos pirmasis prezidentas Leonidas Kravčiukas. 

Leonidas Kravčiukas, pirmasis Ukrainos prezidentas, šaliai vadovavęs 1991 - 1994 metais.
Leonidas Kravčiukas, pirmasis Ukrainos prezidentas, šaliai vadovavęs 1991 – 1994 metais.

Pasak pirmojo Ukrainos prezidento, šiandien Vakarams svarbiau verslas, pajamos, darbo vietos, o ne kraujas, kurį praliejo ukrainiečiai už tai, kad tokios agresijos nebūtų ir kad ji neplistų toliau už Ukrainos ribų.

„Paimkite šešis „karštuosius taškus“, kurie šiandien yra pasaulyje. Kiekviename iš jų „sėdi“ Rusija. Ji negali nekariauti, ji visur kariauja. Vakarai tai mato. Jeigu mes matome, argi vakariečiai nemato?”, – savąją poziciją dėstė Ukrainai 1991 – 1994-aisiais vadovavęs L.Kravčiukas.

Leonidas Kravčiukas įsitikinęs, kad jeigu kam nors iš Rusijos valdžios atstovų ateitų į galvą beprotiška idėja pavergti Ukrainą, tai būtų paskutinė Rusijos gyvavimo diena.

Buvęs Ukrainos prezidentas L.Kravčiukas dar pareiškė 5 kanalui, jog neprisimena nė vienos dienos, kad Rusija nebūtų dariusi jam, prezidentui, spaudimo. Rusija nepratusi su žmonėmis bendrauti, tartis.

„Aš atmenu visus 25 nepriklausomybės metus. Aš galiu čia jums nuoširdžiai pasakyti: neprisimenu nė vienos dienos, kad Rusija nebūtų dariusi man spaudimo. Nuvykstu vizito į Jungtines Amerikos Valstijas, išlipu iš lėktuvo, pribėga žurnalistai – pone prezidente, ar žinote, kad Rusija jums atjungė dujas? Sakau, ne, dabar žinosiu. Taip ir per vizitą Vokietijoje: lipu iš lėktuvo, pribėga žurnalistai – pone prezidente, ar žinote, kad Jelcinas perdavė Juodosios jūros laivyną Rusijos pavaldumui? Sakau, nežinau, dabar žinosiu. Tokių pavyzdžių galiu pateikti dešimtis, šimtus“, – pažymi Kravčiukas.

Jis pabrėžė: „Rusijos valdžia nepratusi su žmonėmis normaliai bendrauti, tartis, tik jėga, tik spiriant, tik spaudžiant. Aš viršininkas, tu – kvailys, – veikia tik toks principas. Todėl anksčiau ar vėliau tas principas sustos“.

Informacijos šaltinis: Unian.net portalas.

2016.08.26; 05:09

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis šią savaitę Kijeve susitikęs su Ukrainos vidaus reikalų ministru Arsenu Avakovu susitarė dėl tolesnio Lietuvos ir Ukrainos teisėsaugos institucijų ryšių stiprinimo ir apsikeitimo patirtimi vykdant Ukrainos teisėsaugos sistemos reformas.

„Lietuva aktyviai remia Ukrainą, jos eurointegracinius siekius ir vykdomas reformas. Vidaus reikalų ministerijos ir visų jai pavaldžių įstaigų ekspertai yra pasirengę padėti kolegoms Ukrainoje. Esame pasiruošę ir toliau dalytis savo patirtimi – tiek policijos, tiek sienų apsaugos pertvarkos klausimais, tiek informacinių technologijų diegimo srityse. Svarbu, kad šių reformų naudą pajustų visi Ukrainos žmonės – ir didžiuosiuose miestuose, ir šalies regionuose,“ – sakė S. Skvernelis.

Continue reading „Ministras Saulius Skvernelis: Lietuvos teisėsaugos institucijos gali padėti Ukrainai žengti reformų keliu”

Vakarų žiniasklaidoje gausu išgąstingų tvirtinimų, kad Vladimirui Putinui, kuris „pats save įvarė į kampą“, nebelieka kitos išeities, kaip tik okupuoti visą Ukrainą ar bent jos dalį. O Vakarai turi su tuo susitaikyti. Nes kitaip Putinas negali išsaugoti savo veido Rusijoje, rizikuodamas prarasti valdžią, į kurią gali ateiti dar labiau neprognozuojamos jėgos.

Gal ir nesuvokdami to, įvairiais politiniais pareiškimais taip pat elgiasi kai kurie Vakarų oficialūs asmenys, diplomatijos šefai, kurie pastoviai feisbukuose ir tviteriuose gąsdina pasaulį „tuoj tuoj Rusija įsiverš į rytų Ukrainą“, tarsi leisdami suprasti, kad tai neišvengiama, bet nieko nesiūlydami.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ar įvyks Rusijos invazija į Ukrainą?”

Švonderiai

Švonderis – talentingo Rusijos režisieriaus Vladimiro Bortko sukurto filmo „Šuns širdis“ pagal kijeviečio Michailo Bulgakovo to paties pavadinimo romaną personažas, kurį perprasti negalėtų, o gal ir nenorėtų, nei britas nei prancūzas. Bet ukrainiečiui ir lietuviui viskas aišku.

Po Lenino gaujos perversmo Sankt Peterburge Rusiją pradėjo valdyti švonderiai.

Rusijos imperijos carų ir jų giminių aplinkoje jų iki tol niekada nebuvo, atvirkščiai, jų teisės imperijoje buvo suvaržytos.

Continue reading „Branduolinė švonderių „self-made men“ valstybė ir Ukraina”

{sigplus}fotoreportazai/paroda{/sigplus}

2014 metų kovo 22 dieną 12 valandą LGGRTC Genocido aukų muziejaus (Aukų g. 2A, Vilnius) vidiniame kieme buvo atidaryta paroda „Maidano veidai: Kijevas, 2013 – 2014“. Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia per 30-imt Vytauto Visocko nuotraukų, pasakojančių apie šią kilnią Ukrainos palaikymo akciją.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Continue reading „Paroda „Maidano veidai” – portalo Slaptai.lt nuotraukose”

„Kijevo paslapčių rinkoje kainos smuko“, – perduoda Le Monde specialusis korespondentas Seržas Mišelis iš Ukrainos sostinės.

Anksčiau visi šnipai ir žurnalistai žinių ieškodavo „Petrovkos“ turguje. Tereikėjo vienam piratinių DVD prekeivių pašnibždėti slaptažodį „Kronos“, ir jis pusbalsiu pranešdavo įkainius: 300 eurų už muitinės, mokesčių tarnybos ar teismo kalendorinių metų duomenų bazę. Kovo 8 dieną tos pačios duomenų bazės buvo pardavinėjamos po 40 eurų už 3 mėnesius, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kijevo paslapčių mugė”

Ne vienas analitikas prognozuoja, kad geriausiu atveju konfliktas Kryme, kurį organizavo Kremlius, bus ilgiems metams užšaldytas, panašiai, kaip Padnestrėje, ir Ukraina su tokiu konfliktu gali ilgam laikui palaidoti viltis būti priimtai į NATO.

Ypač, jei konfliktą stebės ir išvadas darys liūdnai pagarsėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), labai nedaug kur pasiekusi teigiamų rezultatų. Beje, dar klausimas ar Rusija leis jai iš viso atvykti į Krymą.

Pažymėtina, kad Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė staigiai kuriantis kompaniją, pastatysiančią tiltą per Kerčės sąsiaurį. Be Ukrainos vyriausybės žinios. Matyt, jis Kryme jau šeimininkas.

Blogiausias variantas – etninis išvalymas. Kaip tai įvyko Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Kol kas tokios pabaigos grėsmė Kryme labai didelė.

Continue reading „Keletas pamąstymų apie Ukrainos ateitį”

„Solidarnosc“ lyderio ir Nobelio Taikos laureato Lecho Valensos nuomone, Ukrainoje būtina kuo greičiau surengti naujus rinkimus, kitaip šalis gali nusiristi į pilietinį karą, rašo Andrea Tarkuinis laikraštyje La Repubblica. Buvęs Lenkijos valstybės vadovas, „Solidarnosc“ įkūrėjas Lechas Valensa atsakė į italų žurnalisto klausimus.

„Situacija Ukrainoje greitai keičiasi, – sako L.Valensa, – ir mes tikimės, kad tarpininkavimo iš šalies neprireiks, tačiau, jei įtampa stiprės, aš pasirengęs padėti ir būti tarpininkas“.

L.Valensa pataria opozicijai ir vyriausybei: „Jeigu jie turi abejonių, geriausias būdas gali būti referendumas. Jeigu aš būčiau prezidentas, tai surengčiau referendumą ir išankstinius rinkimus. Aš įsitikinęs, kad laimėtų dabartinis prezidentas“, – pareiškė L.Valensa.

Continue reading „Lechas Valensa: „Ukrainoje Europą ištiko fiasco, skubiai reikalingi rinkimai“”

Trecią kartą nuo gruodžio 1-osios atvykstu į Kijevą.Gruodžio 30 dieną buvo ypatingai žiauriai susidorota su taikiais demonstrantais, kurie naktį pasiliko Kijevo Nepriklausomybės aikštėje – Maidane.

Demonstrantai, dauguma jų – studentai, susirinko pareikšti protestą Ukrainos politikams, kurie Lietuvai pirmininkaujant ES,  Vilniuje 28-29 d. nusprendė nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, nors derybos dėl to vyko ar bent jau buvo imituojamos. Derybos truko bene pusantrų metų.

Vietoj asociacijos sutarties buvo pasirašytos ekonominio pobūdžio sutartys su Rusija. Taigi su tais, kurie prieštaravo oficialiojo Kijevo susitarimams su Rusija, Ukrainos valdžia susidorojo ypatingai cniškai. Juos vijosi daugiau nei pusantro kilometro. Kai kurie iš demonstrantų pasislėpė vienuolyne. Tąsyk buvo sumušta per keturiasdesimt žurnalistų. Mušė tam, kad įbaugintų, kad priverstų pasitraukti.

Continue reading „Stasys Kaušinis praneša iš Kijevo: Gruševskio gatvėje dabar – pavojingiausia”

Slaptai.lt skelbia per dvidešimt specialiai mūsų portalui atsiųstų nuotraukų iš Kijevo. Nuotraukas, pasakojančias apie Maidano gynėjus, mums atsiuntė Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis. Artimiausiu metu turėtume sulaukti šiuo metu Kijeve esančio S.Kaušinio komentarų. Tikimės sulaukti ir naujų nuotraukų.

2014.01.26; 05:55

« 1 2 »

Šį šeštadienį gyva žmonių grandinė simboliškai apjuosė Vilniuje reziduojančias Europos Komisijos atstovybę ir Ukrainos ambasadą. Akcijos iniciatoriai siekė suburti bent jau 715 žmonių, kurie simbolizuotų 715 km atstumą, skiriantį Lietuvos ir Ukrainos sostines. Vakarietiškai Ukrainos krypčiai solidarumą pareikšti susirinko gausus būrys Lietuvos politikų, visuomenės veikėjų, jaunimo organizacijų.

2014.01.25; 15:02

Vakarų spauda iki šiol daug dėmesio tebeskiria įvykiams Ukrainoje. Aptarinėjami patys įvairiausi aspektai. Vieni leidiniai pažymi, kad Ukrainos opozicija neturi vieningos strategijos, kiti pateikia ekspertų nuomones, kad Vladimiras Putinas neturi aiškios strategijos Ukrainos atžvilgiu, treti kaltina Europos Sąjungą klystant.

Verslininkas Aleksandras Lebedevas išspausdino Independent straipsnį „Ukraina gali tapti naująja Kalifornija, jeigu atsikratys savo sustingusios praeities“.

Continue reading „Ukraina – potenciali „Kalifornija“ ar Rusijos broliškos meilės objektas?”

„Referendumas“

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo miestų šalies rytuose ir pietuose merai atvežė valdžios apmokėtu transportu į Kijevo Europos aikštę žmones, daugiausiai biudžetinių įstaigų darbuotojus, bijančius prarasti darbo vietas. Taip bandoma sudaryti vaizdą, kad valdžios politiką ir veiksmus palaiko ne mažiau šalies gyventojų, negu jų mitinguoja Nepriklausomybės Maidane.

Toks štai savotiškas „referendumas“ fiziniu buvimu dvejose Kijevo aikštėse.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. „Referendumas“ Kijeve ir Lietuva”

Ukrainos opozicija sukvietė ukrainiečius, siekiančius europietiškų permainų šalyje, į visaliaudininę viečę (viečė iš žodžio viešas, taip tvirtina kai kurie baltistai) Kijevo Nepriklausomybės Maidane (maidanas – per totorius iš arabų atkeliavęs prekybos aikštės pavadinimas meydan) pasitarti sekmadieninių pamąstymų dieną lygiai 12 valandą Vilniaus ir Kijevo laiku.

Raginimą susirinkti iš dalies paskatino gandai, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, grįždamas iš Kinijos, susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė su juo kažkokius nepaskelbtus susitarimus.

Pirmadienį JAV portalas CNN įspėjo pasaulį ir visų pirma JAV saugotis Rusijos jėgos žaidimų Ukrainoje („Beware Russia’s power play in Ukraine“ by David Frum).

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kijevo laikas toks pat, kaip ir Vilniaus”

Tai, kas vyksta šiomis dienomis Ukrainoje, primena daugelio jau įvykusių pilietinių karų preliudijas kitose šalyse.  Duok Dieve Ukrainai išvengti pilietinio karo, nes ginklų šioje šalyje tikrai netrūksta, o jei pritruks, atsiras, kas patieks. Bet kitąsyk toks karas būna neišvengiamas.

Lietuvoje tuo metu nustebino Vytauto Landsbergio interviu Edmundui Jakilaičiui LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“:

„Aš manau, kad tokioje situacijoje Vyriausybė galėtų paskatinti kai kurias Lietuvos organizacijas būti ten, Ukrainoje. Pavyzdžiui, yra Lietuvos Sąjūdis, yra ir kitos. Deja, Sąjūdis šiandien neturi pinigų, bet gal tokiam tikslui žmonės aukotų? Reikia siųsti aktyvistus, jaunimą su trispalvėmis ir netgi veteranus. Jeigu Vyriausybė paremtų, tai būtų didelis dalykas“.

Pritariu Vytautui Landsbergiui iš esmės. Ir aš norėčiau, kad Ukraina būtų laisva ir nepriklausoma valstybė, nesiūlanti Europos Sąjungai savo likimą spręsti trišalėse derybose „Rusija-Ukraina-ES“.

Continue reading „Replika: apie Lietuvos dalyvavimą vidiniame politiniame konflikte Ukrainoje”

Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog viena iš aktualiausių nūdienos temų – kas laimėjo po ES viršūnių susitikimo Vilniuje. Stereotipiškai mąstant situacija – aiški. Ukrainos prezidentas Vladimiras Janukovičius atsuko Europai nugarą ir stumtelėjo šalį Rusijos pusėn. Europa neva gėdingai pralaimėjo, o Rusija, spaudusi Ukrainą nepasirašyti jokių sutarčių, – tarsi laimėjo dar vieną politinių intrigų partiją.

Tokio pobūdžio skirstymas į laimėjusius ir pralaimėjusius ypač gajus dabar, kai oficialusis Kijevas iš centrinių sostinės aikščių grubiai išvaiko savo oponentus. Dar visai neseniai tvirtinęs, jog Ukrainos piliečiai turi teisę kritikuoti šalies valdžią taikiuose mitinguose, Ukrainos prezidentas staiga kardinaliai pakeitė nuomonę, įsakydamas bet kokiomis priemonėmis nutildyti mitinguojančius. Taigi Kijevo centre pralietas kraujas. O kraujo dėmių neįmanoma lengvai nusiplauti. V.Janukovičiui šio akibrokšto dovanoti niekas neskubės. Bent jau artimiausiu metu.

Continue reading „Politinio bumerango dėsnis”

Baigėsi svarbiausias ES pirmininkaujančios Lietuvos renginys – ES valstybių ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas Vilniaus Valdovų rūmuose. Svarbiausia žinia – Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nepasirašė asociacijos su ES susitarimo.

„Vokiečių bangos“ DW-Trend užsakymu lapkritį padaryta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad gyventojų, pasisakančių už narystę (ne asociaciją) ES procentas per metus išaugo nuo 52 iki 58, o pasisakančių prieš pakito nežymiai ir sudarė 31 proc. Dauguma pasisakančiųjų už įstojimą į ES, 63 proc., norėtų to kuo greičiau (prieš metus tokių „greituolių“ tebuvo 26 proc.), likusieji – penkerių metų laikotarpyje.

Pažymėtina, kad netgi rytų ir pietų Ukrainoje už įstojimą į ES pasisakė 50 proc. apklaustųjų (centrinėje ir vakarų – 69 proc.).

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Apie Ukrainą”

Ukraina nepasirašys asociacijos su Europos Sąjunga susitarimo aukščiausio lygio susitikime Vilniuje. „Vykdydamas nepaprastai delikačią operaciją, Briuselis blogai apskaičiavo. Pasitelkusi rimbą Rusija galų gale sugebėjo pasiekti savo, o Europa su savo „suvytusia morka“ turi kentėti gėdą iki kito karto“, – rašo žiniasklaida. Ukrainos opozicija kaltina prezidentą išdavyste ir įžvelgia pagrindą apkaltai.

Viršūnių susitikime, kuris įvyks Vilniuje lapkričio 28–29 dienomis, Ukraina nepasirašys asociacijos su ES susitarimo, praneša Le Temps. Prieš ketverius metus pradėtas procesas nutrauktas lapkričio 21 dieną šalies ministro pirmininko Nikolajaus Azarovo potvarkiu.

Continue reading „Viktorą Janukovičių nuvylė Europos Sąjungos „suvytusi morka“ ?”