valatka_3

Nūnai Lietuvoje tapo įprasta ir net galbūt madinga kritikuoti žurnalistus, leidinių savininkus, esą šie ir tokie, ir anokie.

Priekaištų pažeriama pačių įvairiausių: neobjektyvūs, tendencingi, vaikosi vien pelno, linkę parsiduoti abejotinos reputacijos verslininkams, net svetimoms valstybėms, praradę visuomeniškimo, patriotiškumo jausmus.

Klausantis tokių svarstymų vis dažniau į galvą šaua mintis: o gal šiandieninė lietuviškoji žiniasklaida ir negali būti kitokia, nes ji įstumta į labai sudėtingas finansines sąlygas? Kaip iš tiesų turėtų klostytis mūsų žiniasklaidos ir politikų, visuomenės, teismų santykiai?

Į visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt klausimus atsako žurnalistas Rimvydas VALATKA. Su žurnalistu Rimvydu VALATKA kalbasi Slaptai.lt korespondentas Gintaras Visockas.

Continue reading „Rimvydas Valatka: “Grasinimai yra skystablauzdžių ginklas kitiems skystablauzdžiams gąsdinti””

simonyte_kubilius

Ne, tai nebus komentaras apie homoseksualų teises į šeimą. Manau, turime daug didesnių problemų. Sako, visa Europa stovi ties žlugimo riba, o euras beveik pasmerktas. Jei ne išnykimui, tai bent jau ženkliam nuvertėjimui.

Apokaliptinės pranašystės greičiausiai neišsipildys. Tačiau Europa ir galbūt visas pasaulis akivaizdžiai klimpsta į ekonominio sąstingio fazę. Bent jau tokia tikimybė šiuo metu yra pati didžiausia. Taigi Lietuvai reikia būti pasirengusiai atlaikyti dar vieną smūgį iš išorės. Po 2008-2009  metų krizės visą laiką augęs eksportas, nuo kurio esame labai priklausomi, traukiantis rinkoms, vėl ims mažėti. Sunkiau bus pasiskolinti ir pinigų.

Continue reading „Naujos mintys apie vaivorykštę”

degutiene

Kodėl visuomenės nemalonę užsitraukusios valdančiosios „Tėvynės sąjungos“ partijos atstovė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra tarp populiariausių šalies politikų? Kodėl ją vertina ne tik rinkėjai, bet ir paprastai užgaulūs bei pikti politiniai oponentai?

LTV laidoje „Įžvalgos“ Seimo Pirmininkė atvirai kalbėjo apie žmogiškąsias politikų savybes, prarastą privatumą, moterų atsvarą politikoje, kolegų pavydą dėl populiarumo, o ateinantiems jauniems politikams siūlė neskubėti ir skaityti gyvenimo knygą. Su Seimo pirmininke Irena Degutiene kalbasi “Įžvalgų” vedėjas žurnalistas Virginijus Savukynas.

Continue reading „Irena Degutienė: „Politiniuose vyrų pokalbiuose labai daug sąmokslo teorijų””

vilmorus_gaidys_1

Portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną išskirtinį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriaus Vlado Gaidžio interviu. Ankstesniuose interviu Slaptai.lt svečias pateikė savo kritišką požiūrį į praėjusius rinkimus, svarstė, kodėl konservatoriai gavo balsų daugiau, nei tikėjosi, o opozicija pasirodė silpniau, nei vylėsi.

 Gilintasi ir į politinio populiarumo priežastis: kas padeda išlikti populiarumo viršūnėje Daliai Grybauskaitei, Viktorui Uspaskichui, Artūrui Zuokui. Svarstyta, kodėl populiarus Lietuvoje buvo Algirdas Brazauskas, tačiau į populiarumo viršūnes prasiveržė ir Valdas Adamkus, nei savo praeitimi, nei išsilavinimu, nei nuveiktais darbais nepanašus į savo pirmtaką. Analizuota ir Bažnyčios įtaka politinėms lietuvių nuostatoms.

Pagrindinė šiandieninio interviu tema: ar Lietuvos rinkimų rezultatus gali paveikti kokie nors tragiški užsienio įvykiai. Sakykim, šūviai Norvegijoje ir riaušės Didžiojoje Britanijoje. Tiksliau tariant, ar šie nutikimai tautines idėjas propaguojančioms Lietuvos partijoms ir visuomeniniams judėjimams pridės populiarumo? O gal atvirkščiai – išretins gerbėjų gretas.

Continue reading „Apie užsienio įtakas, politinius reitingus ir Artūro Zuoko fenomeną”

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Iki naujųjų Seimo rinkimų liko šiek tiek daugiau nei vieneri metai. Ilgai netrukus tiek parlamentinės, tiek nė vienos vietos Seime šiuo metu neturinčios partijos ir partijėlės pradės grumtis dėl vietos “po saule”.

Ar būsimoji rinkiminė kova taps įsimintina, išskirtinė, arši? Ką potencialiems rinkėjams jau dabar žada naujai besikuriančios partijos? Ar rinkėjams verta patikėti naujokų pažadais?

Birželio 30-ąją žurnalistas Virginijus Savukynas šiomis temomis diskusijų laidoje “Forumas” kamantinėjo politikos apžvalgininką Vladimirą Laučių ir politologą Vytautą Dumbliauską. Laidos vedėjas Virginijus Savukynas prisiminė, kad artėjantys Seimo rinkimai ir vėl patvirtina senokai egzistuojančią Lietuvos politinio gyvenimo taisyklę: “prieš rinkimus būtinai pradeda kurtis naujos partijos”. Bet ar naujosios partijos turi rimtų idėjų? Ar jos tikrai žino, ką ir kaip reikia daryti, norint šalį išvesti iš ekonominės, politinės ir kultūrinės krizės?

Continue reading „Diskusijų laidoje “Forumas” – ginčas dėl naujų partijų perspektyvų”

grybauskaite_8-k

Jau nemažai prišnekėta apie tai, kiek, kaip ir kodėl Dalia Grybauskaitė remia dabartinę valdančiąją daugumą. Čia noriu ištirti visai naują situaciją.

Ar galima ilgalaikė Prezidentės ir TS-LKD partijos sąjunga? Prielaidos tokiam netikėtam svarstymui yra, tačiau jos ne tiek akivaizdžios, kiek giluminės.

Per porą prezidentavimo metų išryškėjo D. Grybauskaitės politinės nuostatos. Ir kalba, ir veiksmais Prezidentė akivaizdžiai rodo esanti plačių centro dešinės pažiūrų.

Bandymai pripaišyti jai socialistinius ar priešingai – kraštutinio liberalizmo įsitikinimus skamba kvailai. Tai tik primityvus kabinėjimasis.

Vakarų pasaulyje šiai politinei krypčiai kaip tik ir atstovauja krikdemų – konservatorių partijos. Štai jums ir tikras vertybinis galimos ilgalaikės sąjungos pagrindas! Bėda tik, kad Lietuvoje vertybės dažnai painiojamos. Vis dar niekaip nesusiformuojančiai politinei sistemai vadų ambicijos ir grupuočių karai daro daug didesnę įtaką nei pažiūros ar įsitikinimai. Tačiau anksčiau vėliau šita makalynė turi baigtis.

Continue reading „Apie Dalios Grybauskaitės ir TS-LKD sąjungą”

kundrot

Lietuvių Tautininkų Sąjūdis (LTS) gimsta iš gilių Tautos aktualijų. Senosios kartos patriotai laukia sugrįžtančio Sąjūdžio, kuris Tautai grąžino Valstybę ir Valstybei – Tautą.

Jaunosios kartos patriotai įžvelgia globalizmo, migracijos, visuomenės atomizacijos problemas.

Šeimų organizacijos ir religinės bendruomenės ilgisi moraliai konservatyvios partijos. Socialiai nuskriausti arba tiesiog jautresni žmonės – socialiai teisingos partijos.

Tautos lūkesčių spektras apima kultūrą, teisę, verslą ir darbą, pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Šie rūpesčiai subūrė mus kūrybai ir kovai – į Tautininkų Sąjūdį. LTS vardas pasirinktas dėsningai. Jis atspindi mūsų pasaulėžiūrą, siekius, perspektyvas. Priešingai daugeliui politinių organizacijų, siekiame būti tais, kuo vadinamės.

Continue reading „Lietuvių tautininkų sąjūdis: iš kur ateiname, kas esame, ko siekiame?”

Saulius-Stoma

Valdančiosios partijos suvažiavimas, likus vos daugiau nei metams iki rinkimų, – svarbus įvykis. Tačiau komentarų viešojoje erdvėje pasirodė daug mažiau nei po Prezidentės metinio pranešimo. Kodėl? Galbūt tai logiška. Norintys matyti aiškesnį permainų TS-LKD vaizdą, turi vertinti ne tiek patį suvažiavimą, kiek situaciją partijoje apskritai. Tik iš tokio taško pažvelgus, tenka pripažinti, kad pastaruoju metu įvyko reikšmingų poslinkių.

Be jokios abejonės, rimčiausias TS-LKD, o galbūt ir visos politinės sistemos atsigavimo ženklas buvo demokratiški partijos pirmininko rinkimai. Pirmą kartą matėme ir idėjų kovą, ir aktyvų paprastų partijos narių dalyvavimą. Suvažiavimas tik patvirtino rezultatus ir sudarė sąlygas Andriui Kubiliui suformuoti solidų pavaduotojų korpusą.

Continue reading „TS – LKD: sparnų ir tapatybės problema”

songaila_didelis

Birželio 19-ąją įvyko tai, kas, matyt, buvo neišvengiama. Gintaro Songailos vadovaujami tautininkai nusprendė palikti Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. Taip nuspręsta balsų dauguma.

Tiesa, absoliučios vienybės tądien Mokslų Akademijos salėje nebuvo. Atsirado keliolika tautininkų, kurie triukšmingai reikalavo partijos vadovybę persigalvoti. Ir net pasiekė, jog susirinkimo pradžioje jiems būtų suteikta teisė išdėstyti savuosius argumentus. Pavyzdžiui, Žilvinas Leškevičius priminė, kad tautininkai, savarankiškai eidami į rinkimus, per pakutiniuosius keliolika metų nesugebėdavo peržengti 5 proc. barjero ir niekad nepatekdavo į Seimą.

Continue reading „Tautininkų ir konservatorių keliai negalėjo neišsiskirti”

degutiene

Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos pirmininko  rinkimus, deja, laimėjo  dabartinis partijos pirmininkas Andrius Kubilius. 

Bendras rezultatas: už I.Degutienę – 4628 už A.Kubilių – 5546. Žodžiu, 918 balsų persvara nugalėjo šiandieninis partijos pirmininkas A.Kubilius. Rinkimų rezultatus nulėmė Vilniaus ir Kauno skyrių balsai. 

I.Degutienė Vilniuje surinko – 461 balsus, A.Kubilius – 857, Kaune atitinkamai 290 ir 827, Panevėžyje  – 121 ir 224, Šiauliuose 92 ir 103, Alytuje – 112 ir 70, Molėtuose 82 ir 25, Klaipėdoje 203 ir 130, Marijampolėje 65 ir 149. Dvi paras trukusių TS-LKD pirmininko rinkimų metu kai kurie politologai spėjo, jog TS-LKD pirmininko rinkimus laimėjus Seimo pirmininkei Irenai Degutienei partija trumpam patirtų reitingų šoktelėjimą, bet ilgainiui taptų tradicionalistiška, krikdemiška.

Continue reading „Irena Degutienė pralaimėjo Andriui Kubiliui”

kundrot

Šių metų įvykiai savivaldybėse galutinai įrodė seniai ryškėjusią tiesą: politinėse viršūnėse jokių ideologijų nebėra.

Konservatoriai šliejasi prie socialdemokratų, socialdemokratai – prie liberalų, o visi drauge susideda su populistais. Atskirų idėjinių politikų balsai skęsta tyruose.

Atsiras prieštaraujančių, jog savivaldybėse ideologijos apskritai nesvarbios – čia, esą, reikia spręsti ūkinius klausimus.

Jei taip, išvis nėra tikslo šiuose rinkimuose dalyvauti partijoms – palikime savivaldą vietinėms bendruomenėms. Tačiau tik pasiūlyk šį kelią, ir visos nomenklatūrinės partijos choru užgiedos, kaip jų išstūmimas idėjiškai nuskurdins visą šalies politiką. Naivumas ar veidmainystė?

Continue reading „Lietuvių tautininkų sąjūdis: grąžinkime į politiką idėjas!”

songaila_m

Kas iš tiesų dedasi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijoje? Kodėl konservatoriai ir krikdemai buvo linkę eiti į koaliciją su antilietuviškas tendencijas propaguojančio Valdemaro Tomaševskio bloku?

Kodėl Antriaus Kubiliaus vadovaujama partija mirtinai supyko ant parlamentaro Gintaro Songailos, neigiamai vertinančio bet kokias partnerystes su „tomaševskininkais”? Ar tikrai tautininkus atstovaujantis parlamentaras G.Songaila  vertas būti išmestas iš A.Kubiliaus vadovaujamos partijos? Kokios taktikos laikysis G.Songailos vadovaujami tautininkai, jei partnerystė su TS-LKD galutinai iširs? Čia pateikiamas interviu su Seimo nariu Gintaru Songaila.

Continue reading „“Tautininkai nebegalėjo tapatintis su A.Kubiliaus primetama politika“”

kup_gintaro

Balandžio 28 d. grupė Seimo TS-LKD frakcijos narių įteikė savo partijos pirmininkui Andriui Kubiliui paklausimą dėl balandžio 27 d. TS-LKD partijos Priežiūros komiteto sprendimo pašalinti iš partijos TS-LKD Prezidiumo, Seimo TS-LKD frakcijos narį, TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininką Gintarą Songailą.

Šį paklausimą pasirašė 12-a Seimo narių, priklausančių TS-LKD partijai. Atskirą raštą dėl G.Songailos pašalinimo iš partijos narių A.Kubiliui parašė Seimo narys, TS-LKD  Prezidiumo ir Priežiūros komiteto narys Rytas Kupčinskas.

Štai tas Seimo narių paklausimo tekstas.

Continue reading „Ar suskils konservatorių – Lietuvos krikščionių demokratų partija?”

songaila_didelis

Trečiadienio vakarą posėdžiavęs TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė pašalinti iš TS-LKD narių Tautininkų frakcijos pirmininką Seimo narį Gintarą Songailą.

Tautininkų lyderis buvo apkaltintas veikimu prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos vadovybės sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku. Už G. Songailos pašalinimą balsavo 5 Priežiūros komiteto nariai, prieš – 2, dar 2 susilaikė. 

Continue reading „Dėl pasipriešinimo koalicijai su V.Tomaševskio bloku G.Songaila pašalintas iš TS-LKD”

atskirti

Nors jau skaičiuojame 22-uosius nepriklausomos Lietuvos metus, tačiau kažkas pas mus yra negerai.

Daug rašoma ir kalbama, kad Lietuva išsivaikščioja, nyksta, net prognozuojama, kad po kokių 50 metų didžiąją dalį sudarys ne lietuviai. Pavyzdžiui, Panevėžyje kasmet uždaroma po vieną vidurinę mokyklą. Kodėl taip yra? O gal geriau laikytis stručio politikos – įkišti galvą į smėlį ir negadinti nuotaikos… Neieškoma būdų, kaip išeiti iš tokios sudėtingos padėties. Kadaise klausėme Maskvos komandos, dabar šokame pagal Briuselio muziką.

Continue reading „Ar kas išdrįs sumažinti socialinę atskirtį Lietuvoje?”

degutiene

Balandžio 14  dieną Seimo pirmininkė Irena Degutienė išplatino kreipimąsi į savo bendražygius Tėvinės sąjungos – Krikščionių demokratų partijoje (TS–LKD).

Laiške, be kita ko, rašoma: “Esu prieš TS-LKD koaliciją su Lietuvai nelojaliais asmenimis. Manau, sudaryti Vilniuje TS-LKD koaliciją su V.Tomaševskio bloku būtų rimta klaida. Pirmiausia norėčiau patikslinti, kad tai būtų koalicija ne su lenkais, kaip dažniausiai pateikiama, o su partijų bloku, kuriame yra du Rusų aljanso žmonės ir vienas iš jų buvęs etatinis KGB darbuotojas, o kita – nuolatinė Maskvos interesų įgyvendintoja Lietuvoje”.

Continue reading „Esu prieš TS-LKD koaliciją su Lietuvai nelojaliais asmenimis”

degutiene

2011-ųjų balandžio 3 dieną Tėvynės Sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto skyriaus visuotinis narių susirinkimas kandidate į TS-LKD pirmininkes iškėlė Ireną Degutienę.

Kandidatais į TS-LKD pirmininkus taip pat iškelti ir dabartinis TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, bei TS-LKD Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis.

Susirinkimas taip pat pasiūlė tris kandidatus į priešlaikinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje.

Continue reading „Irena Degutienė Klaipėdoje iškelta kandidate į TS-LKD pirmininkes”

Stasaitis37

Dalyvavau šiuose rinkimuose, nes vis dar tikėjau Lietuvos valstybe, jos laisve ir nepriklausomybe.

Turiu gerą vakarietišką išsilavinimą, daug gyvenimiškos patirties, esu paprastas žmogus, suprantantis kitą žmogų, jo norus ir lūkesčius. Kandidatavau į Kauno rajono Tarybą kaip turintis patirties ir žinantis, ką joje darysiu.

Ėjau su viltimi, kad galiu pakeisti abejingumą, baimę ir iniciatyvos stoką savivaldybės darbuose. Mūsų kartu buvo dviejų partijų (Naujosios sąjungos ir Liberalų ir centro sąjungos) 35-eri kandidatai, pasivadinę „Pakaunės krašto koalicija“.

Dauguma iš jų – jauni, iniciatyvūs, žinantys savo vertę Lietuvos piliečiai. Manau, kad po šių rinkimų pilietiškumo koalicijos kandidatų ir rėmėjų tarpe gerokai sumažėjo.

Continue reading „2011-ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimų ypatumai Lietuvoje”

Copy of gaidys_1

Portalas Slaptai.lt skelbia išskirtinį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriaus Vlado Gaidžio interviu.

Slaptai.lt svečias pateikia savo kritišką požiūrį į ką tik praėjusius rinkimus, svarsto, kodėl konservatoriai gavo balsų daugiau, nei tikėjosi, o opozicija pasirodė silpniau, nei vylėsi.

Gilinamasi ir į politinio populiarumo priežastis: kas padeda išlikti populiarumo viršūnėje Daliai Grybauskaitei, Viktorui Uspaskichui ar Artūrui Zuokui. Svarstoma, kodėl populiarus Lietuvoje buvo Algirdas Brazauskas, tačiau į populiarumo viršūnes prasiveržė ir Valdas Adamkus, nei savo praeitimi, nei išsilavinimu, nei nuveiktais darbais nepanašus į savo pirmtaką. Populiarumo pavyzdžių ieškoma ir Rusijoje, kur pirmąsias vietas reitinguose buvo iškovoję tokie antipodai kaip Borisas Jelcinas ir Vladimiras Putinas.

Taip pat pateikiamos vizijos, kaip gali klostytis būsimieji Seimo rinkimai, kuriuose žada aktyviai grumtis nepartiniai visuomeniniai judėjimai.

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys: “Šiuos rinkimus pralaimėjo ir konservatoriai, ir socialdemokratai””

Saulius-Stoma

Lietuvoje vis dar nerimstant spėlionėms, kas iš tikrųjų laimėjo rinkimus ir kas valdys svarbiausias savivaldybes, Estijoje paaiškėjo nacionalinių rinkimų rezultatai.

Palyginimas nėra adekvatus, tačiau vertas dėmesio.

Ypatingai Lietuvos dešiniuosius ir centristus turėtų apimti baltas pavydas. Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės padidino savo vietų skaičių. Taigi dar didesniu mastu pasikartojo Latvijos variantas. Nemalonius krizės sprendimus priėmę centro dešinieji gali ne tik išlaikyti valdžią, bet ir sustiprinti pozicijas.

Todėl nuolatiniai  teisinimaisi, kad valdantieji politikai šiuo sunkiu metu yra pasmerkti nepopuliarumui, turėtų liautis. Žinoma, jeigu mes dar gebame ko nors pasimokyti iš savo šiaurinių kaimynų.

Continue reading „Rinkimai ir Estijos pamoka”