Žiniasklaidos teisė

Lapkričio 27 dieną Lietuvos Seimo Konstitucijos salėje buvo surengta svarbi, aktuali, turininga konferencija „Žiniasklaidos teisė, šiandienos problemos ir lūkesčiai“.

Renginio organizatorius – Žmogaus teisių komitetas. Renginio moderatorius – Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Šioje konferencijoje buvo pristatyta VU TF profesorės, advokatės, dr. Liudvikos Meškauskaitės monografija „Žiniasklaidos teisė – visuomenės informavimo teisė: teoriniai ir praktiniai aspektai“.

Slaptai.lt skelbia advokatės Liudvikos Meškauskaitės kalbą, pasakytą konferencijoje.

Videointerviu trukmė – 34 min.

2018.11.27; 12:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais, aptarė Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas.

Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius, žinomas civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas, žiniasklaidos teisės žinovė advokatė Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, žurnalistų kreipimąsi dėl pataisų žalos žodžio laisvei į Prezidentę inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis.  

Į Prezidentę su prašymu vetuoti šias pataisas kreipėsi beveik 100 žurnalistų ir redaktorių, Žurnalistų sąjunga, Visuomenės informavimo etikos komisija ir grupė Seimo narių. Savo nuomonę dėl įstatymo žalos visuomenei ir grėsmės laisvam žodžiui pareiškė Žurnalistų sąjunga, Žurnalistų etikos inspektorius. Prezidentė išklausė ekspertų argumentus dėl šių pataisų poveikio visuomenės informavimui, žiniasklaidos laisvei bei Lietuvos tarptautinei reputacijai.

Teisininkų teigimu, šios pataisos yra perteklinės, nes dabar galiojantys įstatymai visiems asmenims užtikrina visas galimybes gintis nuo patyčių, melo, įžeidimo, šmeižto ar nepagrįsto persekiojimo. Lietuvos teisėje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė ir civilinė garbės ir orumo gynimo tvarka, o už šmeižtą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl priimti pakeitimai yra neproporcingi, atveria kelia teisiniam žmonių persekiojimui už kritišką, bet kokia formą pareikštą nuomonę.

Šie pakeitimai kenkia valstybės tarptautiniam įvaizdžiui ir neatitinka Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei prasilenkia tiek su Lietuvos teismų, tiek su Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintais žiniasklaidos laisvės principais. Užtikrinti žiniasklaidos apsaugą, stiprinti žodžio laisvę ir užkirsti kelią cenzūrai ragina ir visos tarptautinės organizacijos – Jungtinės Tautos, Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai bei numato piliečiams teisę nevaržomai kritikuoti valdžios institucijas ar pareigūnus ir už tai nebūti persekiojamiems. Žurnalistai pažymi, kad visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl įsigaliojus šiems pakeitimams iš esmės būtų sudarytos sąlygos cenzūrai, suvaržytos žurnalistų galimybės informuoti visuomenę, ypač apie politinės korupcijos atvejus. Taip pat žurnalistams už kritiką ir nuomonės reiškimą gresia didžiuliai ieškiniai teismuose, o mažesnes žiniasklaidos priemones tai gali atvesti ir prie veiklos sustabdymo.

Vyriausybės atstovė prie EŽTT pabrėžia, kad šio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kritikos ribos viešų asmenų atžvilgiu yra žymiai platesnės negu privačių asmenų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad beatodairiškas asmens garbės ir orumo gynimas gali atvesti prie cenzūros įvedimo ir pažeisti visuomenės teisę žinoti.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.12.19; 13:04

Šį penktadienį, gruodžio 6 d., Vyriausybės rūmuose Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 5, Vilnius) vyks Lietuvos advokatūros 95-erių metų sukakčiai paminėti skirtas forumas („Lietuvos advokatūra: vakar šiandien ir rytoj“).

Pirmos sesijos pertraukos metu spaudos konferencijų erdvėje šalia Didžiosios salės 10.30 val. – 10.50 val. planuojama advokatūros vadovų – Advokatų tarybos pirmininko Leono Virginijaus Papirčio ir jo pavaduotojos Liudvikos Meškauskaitės – spaudos konferencija „Laikmečio iššūkiai advokatūrai“.

Spaudos konferencijoje bus aptarta profesinės paslapties problema, palyginant advokato profesinės paslapties reguliavimą ir susiejant su žurnalistų siekiamomis garantijomis.

Continue reading „Spaudos konferencija – „Laikmečio iššūkiai advokatūrai““

Pasibaigus pirmajam 2013 m. pusmečiui valstybės įsiskolinimas advokatams, tiekiantiems antrinę teisinę pagalbą, vėl artėja prie 3 mln. litų, o Lietuvos advokatūra ir toliau gauna skundus iš advokatų dėl vėlavimo išmokėti atlyginimus už suteiktas paslaugas.

Sutrikdytą advokato veiklą pajunta ir jų paslaugų reikalingi gyventojai. Ilgus metus iš esmės Finansų ministerijos nesprendžiama problema turi neigiamą poveikį valstybinio socialinio draudimo biudžetui – auga advokatų, prašančių atidėti mokesčius, skaičius.

Continue reading „Atsiskaitymo su advokatais sunkumų turinti valstybė augina „Sodros“ deficitą – daugėja advokatų, teikiančių prašymus dėl mokesčių atidėjimo“

Siekdama įvertinti privataus kaltinimo instituto veiksmingumą, apžvelgti su jo taikymu susijusius probleminius aspektus bei šmeižimo ir įžeidimo veikų kriminalizavimo galimybes, Lietuvos advokatūra kartu su Nacionaline teismų administracija ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu 2013 m. balandžio 26 d. 9.30 – 13.00 val. Lietuvos Respublikos Seime Signataro K. Antanavičiaus salėje (Gedimino pr. 53, Vilnius, III rūmai, 220) rengia apskritojo stalo diskusiją „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo/ šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“.

Diskusijai vadovaus Rytis Juozapavičius.

Privataus kaltinimo institutas yra vienas iš seniausių teisės institutų, tačiau ar visada jis veikia veiksmingai ir pasiekia keliamus tikslus? Ar saviraiškos laisvės ribojimas, numatant asmenims baudžiamąją atsakomybę dėl įžeidimo ir šmeižimo proporcingai suvaržo saviraiškos laisvę (ypač žurnalistų)? Ar Lietuva atitinka tarptautinius standartus? Ar yra galimybės dekriminalizuoti įžeidimą/ šmeižimą? Šiuos ir kitus klausimus diskusijoje nagrinės susirinkę teisėjai, prokurorai, advokatai, žurnalistai bei kiti teisės ekspertai.

Continue reading „Diskusija dėl privataus kaltinimo instituto bei įžeidimo/ šmeižimo veikų dekriminalizavimo“

Vilnius, balandžio 18 d. Europos Tarybos Europos Komisijos dėl teisingumo veiksmingumo (angl. CEPEJ – The European Commission of the Efficiency of Justice) 2012 m. atliktas tyrimas rodo, kad palyginti su kitomis Europos Tarybos šalimis, Lietuvoje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lėšos, tenkančios vienam gyventojui kaip bendro teisinės pagalbos biudžeto dalis, yra 4,14 litų (1,2 euro).

Tai sudaro 0,01 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu Europos Tarybos šalių vidurkis svyruoja nuo 7,6 litų (2,2 euro) iki 26,6 lito (7,7 euro). Gyventojams dosniausi Skandinavijos šalių, taip pat Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos teisinės pagalbos biudžetai – vieno gyventojo paslaugoms čia atitenka 69 litai (20 eurų).

Tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su tokiomis šalimis kaip Airija, Vengrija, Gruzija, Armėnija, Bulgarija ir Latvija atsidūrė tarp tų (iš 36), kuriose teisinės pagalbos biudžetai buvo apkarpyti dėl ekonominio sunkmečio.

Continue reading „Nacionalinis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos biudžetas – toli nuo Vakarų Europos rodiklio“

Šmeižtai ir įžeidimai per visą žmonijos istoriją, deja, yra neatskiriami jos palydovai. Tai veiksmai, po kurių neretai išyra šeimos, draugai tampa mirtinais priešais, bankrutuoja įmonės, net kyla karai. Be jokios abejonės už tokius veiksmus kaltininkai turi atsakyti, bet teisingas atsakomybės nustatymas, kurį suprastų ir jam pritartų dauguma Lietuvos gyventojų, matyt, nėra toks paprastas dalykas.

Viešai besireiškiančiųjų nuotykiai šmeižto, įžeidimo baudžiamosiose bylose neretai baigiasi prieštaringais, eiliniam žmogui nesuprantamais teismų sprendimais. Šiandien gausėja gretos tų, kurie mano, kad bent jau šiuo metu Lietuvoje baudžiamosios atsakomybės už šmeižtus ir įžeidimus, numatančios ir laisvės atėmimą, reikėtų atsisakyti, paliekant atsakomybę už tai tik Civiliniame ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose, kurie laisvės atėmimo ir kriminalinio nusikaltėlio „šleifo“ nenumato.

Continue reading „Kastytis Stalioraitis: ar nuomonės paskelbimas – kriminalinis nusikaltimas?“

Teisinių paslaugų kokybę šalyje didintų aukštesni advokatų išsilavinimui keliami reikalavimai, atstovavimo visų instancijų specializuotuose ir bendrosios kompetencijos teismuose patikėjimas šios profesijos atstovams ir advokatų grąžinimas į visuomeninę veiklą

Vilnius, balandžio 12 d. Šiandien Lietuvos advokatūros vadovai Leonas Virginijus Papirtis ir Liudvika Meškauskaitė spaudos konferencijoje aptarė teisinio reguliavimo problemas, trukdančias Lietuvos žmonėms gauti kokybiškas advokato paslaugas.

Advokatų tarybos pirmininko teigimu, šiandien advokatai yra nušalinti nuo daugybės visuomeninių pareigų arba yra taip, kad tokioje veikloje įžvelgiamas vien merkantilizmas. Įstatyme, sąrašas darbų, už kuriuos advokatas gali gauti atlygį, baigtinis; advokatams draudžiama ginti artimuosius.

Jei korporacija balsų dauguma parodo pasitikėjimą ir išrenka pirmininku, netenkama teisės atstovauti klientams teismuose. Toks reguliavimas neskatina bendruomeninio aktyvumo. L. V. Papirčio nuomone, vien rimto teisininko į specialią komisiją ar darbo grupę delegavimas būtų pridėtinė vertė – žmogaus teisių pusėje besidarbuojančio advokato įsileidimas sustiprintų galutinį rezultatą, kurio siekia institucijos bei organizacijos. Tokia pataisa siūloma pateiktame Advokatūros įstatymo projekte.

Continue reading „Lietuvos advokatūros vadovų spaudos konferencija“

Ar galima Lietuvą traktuoti esant teisine valstybe? Tikriausiai visi sutiksime, jog mūsų šalis turi užtektinai daug demokratinės, civilizuotos valstybės bruožų. Tačiau greičiausiai teisūs ir skeptikai, įsitikinę, jog mūsų šalis vis dar stovi ant itin netvirtų, nuolat klibančių, kartais net skilinėjančių, pleišėjančių demokratijos pastolių. 

Internetinis portalas Slaptai.lt šiandien pateikia dar vieną argumentą, leidžiantį abejoti Lietuvos kaip teisinės valstybės statusu. Tas argumentas – oficialūs statistiniai duomenys, bylojantys, jog lietuviškoji Temidė pamėgusi įtariamiesiems ir kaltinamiesiems taikyti tik pačias griežčiausias kardomąsias priemones. Kur reikia ir kur nereikia, kur galima ir kur negalima.

Continue reading „Lietuvos teisinės Golgotos keliai: suėmimas – represinės valstybės požymis“

meskauskaite_1

Šiuolaikinės žurnalistikos standartai įpareigoja žurnalistą neatskleisti informacijos šaltinio, jeigu jis to nepageidauja. Dar 1996 metais priimtame Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse deklaruota ši viena iš svarbiausių žurnalistų pareigų.

Naujojo Etikos kodekso, priimto 2005-ųjų metų balandžio 15-ąją, penkioliktasis straipsnis taip pat skelbia, kad žurnalistas neturi teisės atskleisti informacijos šaltinio, jeigu šis prašo išlaikyti jo vardą paslaptyje. Tokiu atveju pagal Etikos kodekso normas būtent žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę dėl skelbiamos informacijos.

Continue reading „Žurnalisto informacijos šaltinio apsauga“

kelpsas_tadas

Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais.

Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.

Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Teko girdėti, jog Lietuvoje keičiamas operatyvinės veiklos reglamentavimas – ją pakeis kriminalinė žvalgyba. Kas tai – tik formalus pavadinimo pakeitimas? Ar vis tik sulauksime kardinalių permainų?

Continue reading „Advokatas Tadas Kelpšas: “Civilizuotose valstybėse niekas neklausia, kas moka honorarą advokatui” ( 2 )“

gintaras_portretas_2

I think that my case is unique in the Lithuanian judicial practice. The Lithuanian courts have punished me as a journalist not for what I have written specifically, but for the mode, how “some statistical reader” may understand my statements. I have become the criminal not for what I think, but for what “others probably think”.

The judicial duel with the resentful general Česlovas Jezerskas, previous candidate to the office of the President of Republic of Lithuania, shows that our judges do not already see any differences between public and private persons, do not understand, how the concepts “cooperated with KGB” and “was controlled by KGB” differ, and that besides the right to resent, there also exists the right to have the critical opinion about person attempting to get the highest office in the State, especially when the particular and not fictitious facts are used.

Continue reading „Some 40 days will be spent in prison“

meskauskaite_1

Rašyti apie tokius subtilius dalykus, kaip etika, šiais laikais nėra paprasta. Žinoma, galima pasidžiaugti, kad per du Nepriklausomybės dešimtmečius turime jau net dvi Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso redakcijas: 1996 m. ir 2005 m.

Džiugina ir tai, kad šiame kodekse sklandžiai ir beveik tobulai sukonstruotos svarbiausios etinės elgesio taisyklės. Nereikia pamiršti, kad tebegalioja ir 2005 m. rugsėjo 26 d. Lietuvoje įteisinta Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl žurnalistikos etikos”.

Beje, šioje rezoliucijoje koncentruota forma išdėstyti etikos standartai Seimo nutarimu yra rekomenduoti ne tik žiniasklaidai, bet taip pat ir valstybės bei savivaldos institucijų pareigūnams. Tačiau kas dabar tai prisimena, jeigu pats Seimas pamiršo, ką kažkada nusprendė.

Continue reading „2010 – ieji ir žurnalistų etika“