65 metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per dziudo treniruotes Sočyje susižalojo dešinės rankos bevardį pirštą. Tačiau Kremliaus vadovas jaučiasi puikiai ir po susitikimo su savo kolega iš Baltarusijos Aleksandru Lukašenka ketina žaisti ledo ritulį, penktadienį stočiai „Echo Moskvy“ sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. 

Agentūra TASS citavo V. Putiną, teigusį, kad sportas padeda jam pakelti savo ūpą ir pažvelgti į pasaulį kitomis akimis.

Rusijos televizija parodė treniruotės vaizdo įrašą.

V. Putinas, kuris turi juodą dziudo diržą ir yra Tarptautinės dziudo federacijos (IJF) garbės prezidentas, prieš tai Sočyje su Turkijos ir Irano vadovais dalyvavo Sirijos klausimams skirtame viršūnių susitikime. Per jį apčiuopiamų rezultatų nepasiekta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 06:00

Lietuva tampa vis labiau išsivysčiusia šalimi, tačiau kai kurios sritys vis dar yra apleistos. Gyventojų sveikata, sveiko gyvenimo trukmė, švietimo kokybė bei vyrų ir moterų pajamų nelygybė – tai svarbiausi rodikliai, į kurių gerinimą šaliai reikėtų itin koncentruotis artimiausią dešimtmetį, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Per pastarąjį dešimtmetį augo visų socialinių grupių pajamos, bet kiekvienoje iš tų socialinių grupių yra asmenų, kurie pažangos nejautė, dėl to ne visi ir linkę pripažinti, kad per dešimt pastarųjų metų padėtis šalyje gerėjo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė ekonomistas. 

„Be to, mokslininkai, psichologai yra pastebėję tokį reiškinį, kad iki tam tikrų pajamų yra svarbus absoliutus pajamų dydis, kad galėčiau užtikrinti savo ir savo šeimos pirmojo būtinumo poreikius. Tačiau pajamoms pasiekus tam tikrą lygį, ir valstybei pasiekus tam tikrą ekonominį išsivystymą, santykiniai rodikliai pradeda turėtų vis didesnį svorį, įtaką. Jeigu kažkas sako, kad per pastaruosius 10 metų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 69 proc., o aš pasižiūriu, kad mano padidėjo 20 proc., tai aišku, kad esu nepatenkintas. Dar tiksliai nežinau, kuo nepatenkintas – ar savimi, savo pastangomis, ar savo darbdaviu, bet pradžiai galiu būti nepatenkintas tokia statistika“, – gana dažnas žmonių reakcijas į pozityvią ekonominę statistiką aiškino N. Mačiulis.

Jo teigimu, daugelio maisto prekių brangimas per pastaruosius 10 metų buvo labai kuklus, o labiausiai pabrango paslaugos – laisvalaikio, profesinės, kirpyklų, santechnikų ir panašiai. Paslaugų brangimas buvo susijęs su darbo užmokesčio didėjimu.

„Žiūrint realų atlyginimų augimą ir įvertinus kainų pokyčius, tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva pernai tapo, pateikė statistiką, kad per dešimtmetį Lietuva yra pirmoje vietoje pagal gyventojų realių pajamų augimą, pralenkėme visas kitas valstybes – pajamos didėjo gerokai sparčiau nei augo kainos. Žinoma, kilome nuo žemo atspirties taško, bet pažanga yra, ir jos neįmanoma paneigti“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ekonomistas sakė, kad per pastarąjį dešimtmetį vis tik padidėjo ir pajamų nelygybė. 

„Atlyginimų augimas pralenkė senatvės pensijų, socialinių išmokų augimą. Tad aišku, jog tie, kas neturi darbo, gyvena iš socialinių išmokų, jie vis labiau atsilieka, ir ten gali būti akivaizdus nepasitenkinimas, nes jie mato nuo savęs tolstančius kitus gyventojus“, – komentavo N. Mačiulis.

Ekonomistas įsitikinęs, kad valstybei vis labiau vystantis ir vis didesnei gyventojų daliai išbrendant iš skurdo, svarbūs tampa kiti rodikliai, pavyzdžiui, sveiko gyvenimo trukmė.

„Ji Lietuvoje vis dar yra beveik dešimtmečiu trumpesnė nei Skandinavijos šalyse. Tai labai priklauso nuo to, ką vyrai veikia laisvalaikiu ir kitų priežasčių, koks jų gyvenimo būdas. Pagal sveikatą, gyvenimo trukmę, vyrų ir moterų pajamų nelygybę Lietuvai reikia pasitempti. Progresas čia yra, bet, pavyzdžiui, pagal tai, kiek laiko žmonės skiria sportui, vis dar atsiliekame dvigubai nuo Skandinavijos šalių. Tik ketvirtadalis žmonių bent kelias valandas per savaitę skiria sportui, kai Skandinavijos šalyse tokių yra daugiau nei pusė“, – teigė N. Mačiulis.

Kalnų dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Geru pavyzdžiu ekonomistas įvardijo Islandiją, kurioje prieš 15 metų jaunimas iki 18 metų daug vartojo alkoholio, rūkė. Kai šalis iškėlė tikslą išspręsti šią problemą vystant sporto infrastruktūrą, skatinant įsitraukti į sportą, meną, kultūrines veiklas, dabar yra visiškai priešinga valstybė, teigė N. Mačiulis.

„Taigi norisi matyti daug daugiau investicijų į sporto infrastruktūrą, į švietimą, aiškinant, kokia to yra nauda, kad tai yra alternatyvus ir „kietas“ laisvalaikio leidimo būdas. Kitas prioritetas yra švietimas, kur yra progresas, kurį ne visada pinigais pamatuosi, bet jeigu pažiūrėtume EBPO moksleivių gebėjimų rezultatus – esame vieni paskutinių ES, atsiliekame jau taip toli nuo Estijos, kad negalime net lygintis. Norėčiau, kad per ateinantį dešimtmetį pamatytume esminį kokybinį ir struktūrinį lūžį rezultatuose, ką moksleiviai išsineša iš mokyklų. Jeigu į universitetą ateina moksleivis, neturintis bazinių gebėjimų mokytis, tobulėti ir supratimo, kaip reikia toliau mokytis ir siekti kompetencijų, tai net ir geriausias pasaulyje universitetas nieko nepadarys“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tokių struktūrinių pokyčių rezultatus, pasak ekonomisto, ir būtų įmanoma pamatyti per maždaug dešimtmetį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.28; 05:00

« 2 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017-06-04

Pagyvenusiais žmonėmis vadinami 60-75 metų amžiaus sulaukusieji, senyvais žmonėmis – 75-90 metų, o ilgaamžiais žmonėmis – tie, kurie skaičiuoja 90 ir daugiau metų. 

Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.
Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dar 1998 metais priimtoje deklaracijoje „Sveikata visiems XXI a.“ Europos regionui buvo numatyti du siekiniai: „Sveika senatvė“ ir „Moksliniai tyrimai ir žinios – sveikatai“.

Remiantis EUROSTAT demografinėmis prognozėmis, 2020 metais Lietuvoje bus apie 17 procentų vyresnių nei 64 metų amžiaus žmonių.

Akivaizdu, jog esant tokioms prognozėms, darbas su senjorais matomas būtent kaip nuolatinis veikimas per sveikatinimo programas ir projektus bendruomenėse, kad senjorus lydėtų mėgiamos veiklos nuolatinis procesas.

Mat psichologai teigia, kad turint mėgiamą veiklą, toks dalykas kaip persivalgymo tikimybė savaime sumažėja, o tai padeda apsisaugoti nuo širdies ir sąnarių ligų, virškinimo sutrikimų, nugaros skausmų ir pan.

Kalbant apie mitybą, tapti vegetarais tikrai nereikėtų, nes gryno vegetarizmo – maitinimosi vienomis daržovėmis ir vaisiais, jei tam nėra rimtų medicininių priežasčių, – šiuolaikinė dietologija nepripažįsta todėl, kad ir garbaus amžiaus žmonėms būtinai reikia gauti pakankamai baltymų, vitaminų, kalcio ir pan.

Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jeigu jau nusprendėte laikytis vegetariškos dietos, leiskite sau valgyti bent pieno produktus ir 4–5 kiaušinius per savaitę. Valgote mėsą? Puiku. Tik pasistenkite tai daryti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę, nes mėsa sunkiai virškinamas maistas kaip ir buljonai.

Apskritai, tiek mitybos mokslas, tiek kitos mokslo šakos, susijusios su žmogaus sveiko senėjimo procesais, teigia, kad būtinas normalus judėjimas (per savaitę apie 150 min., bet kokios patinkančios veiklos – važiavimas dviračiu, ėjimas sparčiu žingsniu, bėgimas ristele ir t.t…). Tai yra esminis sveiko senėjimo pagrindas. 

Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Modernioji neuro reabilitacija teigia, kad judesius atlikdami priešinga ranka nei paprastai tai darote: pvz., šukuojate plaukus, užsisegat sagas, valote dantis, plaunate indus ir panašiai, gerėja atmintis, kurios dėka atitolinate arba net galite išvengti Alzheimerio ligos.

Sporto mokslas priduria, kad atliekant paprastus jėgos pratimus tokius, kaip pritūpimai, atsispaudimai, pilvo preso pratimai, pusiau sulenktų kojų kilnojimas atsigulus, pratimai su svareliais rankose, yra stiprinam ir aumenys, ir kaulai, išlieka paslankūs sąnariai, geriau pasisavinamas kalcis ir vitaminas D.

Būtent jėgos pratimai padedai švengti osteoporozės (kaulų retėjimo), kuris būdingas moterims, nes tik jėgos pratimai aktyvina vyriškąjį hormoną testosteroną, kuris ir reguliuoja kaulinio audinio tvirtumą.

Pagyvenę asmenys, kurių prastas fizinis pajėgumas ir sutrikęs mobilumas (gebėjimas judėti), turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę treniruoti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, kad būtų atliekama galimų griuvimų profilaktika.

Pratimai griuvimų profilaktikai taip pat paprasti: atsargiai atlikite po 10-12 žingsnių į kairę, į dešinę, atbulom, užmerktomis akimis ir įvairiomis kryptimis ženkite po 2-3 žingsnius. Tokia veikla nieko nekainuoja, bet yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo griuvimų ir išvengti kaulų lūžių.

Užbaigsiu šį komentarą tokia sentencija: “Nėra vaistų, pakeičiančių judesius, bet yra judesiai, pakiečiantys vaistus”.

2016.10.31; 16:01

Akivaizdu, kad bėgimas Lietuvoje tampa viena populiariausių sporto šakų. Tai puikiai įrodo ne tik šios sporto šakos renginių, kurių šiais metais planuojama surengti apie 70, gausa, bet ir juose dalyvaujančių žmonių skaičius.

Jau dabar, iki didžiausio pavasario bėgimo renginio „Nike We run Vilnius/DnB pusmaratonis“ likus 65 dienoms, užsiregistravo beveik 3 tūkst. dalyvių. Tai –1000 dalyvių daugiau nei pernai per tokį pat laikotarpį užsiregistravusių bėgikų.

Continue reading „Lietuviai – tikri bėgimo entuziastai“

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, dar apie 80 tūkst. šiuo metu serga įvairiomis  onkologinėmis ligomis, o net 20 proc. visų mirčių – nuo vėžinių susirgimų. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys.

Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4 dieną minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė sako, kad onkologija – vienas greičiausiai besikeičiančių mokslų, kuriame dera tiek tradicinė, tiek netradicinė medicina ir net vyrauja tam tikros mados.

Continue reading „Vėžio profilaktikai – fizinis aktyvumas ir augalų terapija“

Vaikystėje Angelai Merkel būdavo sunku net laiptais lipti, primena žurnalistė leidinyje The Christian Science Monitor. Tas faktas, kad ji dabar slidinėja, rodo, jog A.Merkel iš visų jėgų stengiasi įveikti savo problemas, mano Sara Miller Liana.

Ši tema atkreipė dėmesį tomis dienomis, kai slidinėdama A.Merkel patyrė traumą. Autorė pabrėžia: „Beprotiškas nusileidimas stačia nuokalne prieštarautų viskam, ką mes žinome apie neskubų ir metodišką A.Merkel stilių“.

Bet slidinėjimas ir, ko gero, net kritimas siejasi su paveikslu moters, kuri visą gyvenimą stengiasi įveikti problemas, susijusias su fizine forma.

Continue reading „Kam Angela Merkel save egzaminuoja slidžių trasose?“

Įvadas trumpas: žmonės turėtų suvartoti kuo mažiau saldintų gaiviųjų gėrimų. Tarkim, Europos mokslininkai tęsia tyrimus, nors jau yra tarsi ir nustatyta, kad gaivieji gėrimai sukelia 2-ojo tipo diabetą.

Geriant  vieną ar daugiau skardinių saldžiųjų gaiviųjų gėrimų per dieną yra rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu. Tai tarsi uždelsto veikimo bomba. Taip rodo pirminiai tyrimai.

Kasdien išgeriantys tik po vieną skardinę gaiviojo gėrimo maždaug penktadaliu sulaukia didesnės tikimybės susirgti diabetu.

Continue reading „Apie gaiviuosius gėrimus, nutukimą ir diabetą“

Masažas nuo senovės laikų buvo vertinamas kaip puiki priemonė atkurti prarastas jėgas bei sukaupti energijos būsimiems darbams. Egzistuoja daugybė masažo formų. Tačiau nustatyta, kad Pasaulyje paplitę dešimt dažniausiai taikomų masažavimo būdų. Kuris masažo terapijos stilius jums tinkamiausias?

Šiandien portale Slaptai.lt pateiksime trumpą pasakojimą apie dešimt populiariausių masažo būdų.

Continue reading „Dešimt populiariausių masažavimo būdų“

Šis straipsnis – tęstinė informacija, susieta su senėjančiųjų žmonių judėjimo poreikiais NASA pažangos kontekste. Tai – inovatyviausių kosmoso technologijų integracija į kasdienį senjorų gyvenimą.

Kreipiant dėmesį į statistinius duomenis Lietuvoje, kurie rodo, kad senstančiųjų daugėja, o inovatyvių paslaugų fizinės sveikatos tausojimo srityje iki šiol šiai visuomenės grupei vis dar nėra, būtina imtis revoliucinių sveikatos tausojimo iššūkių. Daugeliu atvejų fiziniam aktyvumui vis dar tebenaudojamos senosios judėjimo priemonės, metodai, būdai bei formos.

Continue reading „ALTER – G treniruoklis, skirtas būtent garbaus amžiaus žmonėms“

Skaitytojai teisūs, jei pagalvos, kad Slaptai.lt portalo “Sportas ir sveikata" skiltis daug dėmesio skiria netradicinėms, kitokioms nei įprasta judėjimo galimybėms. Esą skiria gal net per daug dėmesio. Netgi jei ir taip, vis tiek drįstu rašyti apie vis kitokio lygmens treniruoklius.

Akivaizdu, kad mokslo pasiekimai taip sparčiai “šuoliuoja” pirmyn, kad, ko gero, atsiribojus nuo visko ir ėmus domėtis tik, pavyzdžiui, šiandieninėmis sporto ar medicinos naujovėmis, procentaliai skaičiuojant vis tiek “sugaudytume” vien mažą dalį minėtų sričių pasiekimų…

Apie Alter G treniruoklius sportui, reabilitacijai, fiziniam aktyvumui galima parašyti atskirai apie kiekvieną po solidų straipsnį. Šie treniruokliai taip pat tarsi “ateiviai” atkeliavę iš NASA technologijų.

Continue reading „ALTER G – antigravitaciniai treniruokliai“

kaveckas_111

Domėdamasis apie žmogaus judesių naujoves “atkasiau”, mano įsitikinimu, pritrenkiančių, žemaitiškai būtų galima tai pavadinti majednybe, naujienų, kurios pažangiausiomis NASA technologijomis, pritaikytomis žmonijai, padeda apatinių galūnių nevaldantiems neįgaliesiems tapti judančiais savomis galūnėmis, nes jos “įmontuojamos” į specialų aukštųjų technologijų rėmą.

Aukštosios technologijos žmonijai pastaraisiais metais judėjimo kontekste padeda taip, kad pasijauti tarsi atitrūkęs nuo realybės, jei sieki sužinoti daugiau, jei nuolat domiesi mokslo pasiekimais…

Continue reading „Kas yra tas X1. 57 ?“

power_plate

Pusiausvyra – labai svarbi ir, drįstu teigti, netgi svarbiausia mūsų gyvenime.

Pirmiausiai būtina konstatuoti, kad aplink mus vyksta tiek daug svarbių dalykų, jog apie balansą susimąstome tik tuomet, kai jo netenkame. Juk akivaizdu, kad be pusiausviros arba balanso iš viso nevaikščiotume, o judėtume kažkokiu kitu būdu.

Pasaulyje fizinio aktyvumo ir sveikatos tausojimo srityje – spartūs pokyčiai.

Jie itin globaliai keičia sampratą, susijusią su mankštinimosi ypatumais tiek mechaninių, tiek ir elektroninių treniruoklių dėka. Nuolat išrandami vis išmanesni treniruokliai, gebantys ugdyti ne tik pagrindines raumenų grupes, bet teikti ir koordinacijos, ir pusiausviros, ir masažo, ir judesių amplitudės “paslaugas”.

Continue reading „Treniruoklio “Power Plate” privalumai ir trūkumai“

kvepuokime

Oras kaip ir vanduo būtinas kiekvieno iš mūsų egzistencijai.

Kuo daugiau judame, tuo daugiau suvartojame deguonies, jeigu oras švarus, o jeigu – užterštas, vadinasi, “pakrauname” į plaučius šlakų: cinko, kadmio, arseno ir kt…

Apie aukšto meistriškumo sportininkų kvėpavimo ypatumus galima pasakoti itin daug kaip apie tam tikrus fenomenus. Juk jie laikas nuo laiko specialiai treniruojasi netgi aukštikalnėse, kur oras retesnis, tačiau žymiai švaresnis, ir plaučiai išsivalo, taigi pasiekiama kitų, sudėtingesnių tikslų pasiekiama.

Continue reading „Kuo kvėpuojame?“

robotas_2

Dvasinė proto aritmetika ir fizinės sveikatos koreliacija, arba, paprastai kalbant, filosofija ir judėjimas, – kas tarp jų bendra?

Ar esama tiesioginio ryšio tarp mūsų kasdieninių mankštinimosi dėl mankštinimosi ir pasitaikančių traumų, kurių, matyt, absoliučiai nepatirti neįmanoma, bet, matyt, egzistuoja akivaizdi siekiamybė tiesiog maksimaliai jas sumažinti…

Nesirengiu tapti teologijos, filosofijos ar judesių mokslo “guru”, nepretenduoju į mokslinių straipsnių analizę ar juo labiau jų kritiką.

Paprasčiausiai parašysiu apie, mano supratimu, egzistuojančias priežastis, kurios sukelia buitines ir fizines traumas, gyvenimo kokybės silpnumą, jei norite, žemo mąstymo ir tikrųjų vertybių nykimą…

Continue reading „Kad netaptumėme sportuojančiais robotais“

maudyne_3333

Prieš pus­an­trų me­tų ma­ne ir ma­no šei­mą su­krė­tė ne­ti­kė­tas įvy­kis – vie­nam mū­sų ar­ti­mam gi­mi­nai­čiui, ma­no dvi­de­šimt­me­čiui krikš­ta­sū­niui, bu­vo diag­no­zuo­tas vė­žys.

Tai la­bai pa­lie­tė ma­ne ir, bū­da­mas ar­ti jo vi­so gy­dy­mo me­tu, vis už­duo­da­vau sau klau­si­mą – ko­dėl? Ne kaip iš­gy­dy­ti šią li­gą, bet KODĖL šia li­ga žmo­ni­ja ser­ga?

At­sa­ky­mo į šį klau­si­mą pa­ieš­kos kei­tė dau­ge­lį ma­no jau  nu­si­sto­vė­ju­sių po­žiū­rių. Su­pra­tau ke­le­tą la­bai svar­bių da­ly­kų.

Continue reading „Sveikata pasirūpinti galiu tik pats“

titanikas_

Šis straipsnis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – apie judėjimo ir sveikatos sąsajas. Antroji – apie sveikatos tausojimo ir maisto sąsajas. Tačiau prieš pateikdamas šiuos komentarus pirmiausiai pateiksiu savąją versiją, kodėl nuskendo laivas “Titanikas”.

Oficialiai teigiama, kad “Titanikas” nuskendo atsitrenkęs į ledkalnį. Deja “Titanikas” nuskendo tikrai ne dėl to, kad, atsitrenkė į aisbergą. Jis nuskendo todėl, kad laivo užsakovai liepė statytojams sutaupyti pinigų pakeičiant tikro plieno kniedes į žemos kokybės plieną, sumaišytą su šlaku. Todėl laivo korpusas per tas prestos kokybės kniedes tiesiog neatlaikė vandens spaudimo po atsitrenkimo į milžinišką ledo gabalą, į vidų ėmė veržtis vanduo, vandeniu iškart buvo užtvindyti net penki laivo skyriai. Štai kodėl nuskendo “Titanikas”.

Continue reading „Žmogaus organizmas – ne “Titanikas” ( 1 )“

kaveckas_111

Metu iššūkį tiems, kurie įnirtingai tikina, kad darbas vyksta puikiai, moderniai, pagal naująsias ugdymo programų rekomendacijas, kad saugo mokinių sveikatą, ją stiprina.

Be to, ir daugybę kitų pateisinimų galima išgirsti iš šios srities mokytojų, kurie realiai ilsisi, nes už juos ugdymo turinio darbą stiprinant mokinių sveikatą atlieka arba treneriai, arba privatūs sporto klubai. Mokytojams dažnai lieka tik prisiimti garbę, prieš tai suformavus iš pajėgių, ne dėl jų pamokų kokybės, mokyklos komandą ir sutvarkius paraiškas įvairioms varžyboms rajonuose, juos ten nulydėti…

Continue reading „Kūno kultūra: butaforija ar rimtas darbas“

kaveckas_111

„Ne tavo daržas, ne tavo pupos”… Arba paklausiu šitaip: kodėl atsakingos institucijos formuoja sveikatos tausojimo, fizinio aktyvumo mobilizavimo beraščius ir dirba senoviškai, tik su naujoviškais “lozungais”?

Tokiu pamąstymu pradedu straipsnį, susijusį su realybe. Juk niekam ne paslaptis, kad yra išankstinės suplanuotos vietos “specialistams”, kurie dirba visuomenės sveikatos biuruose, veda kūno kultūros pamokas ir pan., nes konkursai arba darbo skelbimai pozicijoms užimti tik tam, kad išlaikytų įstatymų nustytą tvarką, bet ne daugiau.

Continue reading „Ne tavo daržas, ne tavo pupos“

begimas_atbulomis

Matyt, būsiu kritikuojamas, nes toks straipsnelis galbūt sukels pašaipą klasikinio ugdymo technologijų specialistams ir juo labiau – lengvosios atletikos “korifėjams”.

Tačiau mesdamas iššūkį stereotipams drįstu pasidalinti modernaus sporto mokslo rekomendacijomis tiems, kurie siekia išbandyti tuos pačius pratimus ar judėjimo formas kiek kitaip.

Šiuo atveju – tai bėgimas ristele tik atbulomis (galima ir pristatomu žingsniu į vieną, o paskui ir į kitą šoną lateraliniams raumenims ugdyti). Taip atlieku treniruotes pats, taip kadaise treniravausi pats, nors niekas specialiai tokio būdo anuomet net nereikalavo. Taip elementariai atsitinka, jei suvokiama, kad sportas – judėjimo krypčių spektras, tarsi margaplunksnis, nepakartojamas genys…

Continue reading „Judėjimas atbulomis – utopija ar inovacija“