laurinavicius_ceslovas

Senamiesty, geroj vietoj, sename name gyvena senutė. Daug vargo ir nelaimių patyrusi tremtinė. Virš jos buto apsigyveno jaunas verslus inteligentas, “prie pinigo”, todėl savo valdas norėtų praplėsti kaimynės “sąskaita”.

Ne kartą jai siūlė nemenką pinigą, bet moteris nesileidžia į kalbas. Ką daryti? – mąsto senutės kaimynas. – Laukti, kol numirs? Kas žino, kada tai atsitiks, o jos buto man reikia dabar. Pabandysiu senę “išrūkyti” kaip lapę iš olos: naktimis triukšmausiu, “netyčia” apliesiu jos buto lubas ir sienas – pati išsinešdins neapsikentusi, pusvelčiui butą parduos.

Continue reading „Kas geriau: nuolankumas ar įžūlumas?“

p-1

Lapkričio 22 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje buvo pristatytos knygos apie kalbininką, literatūrologą, pedagogą, publicistą Andrių Ašmantą (1906-1941), kurių autorius (“Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba”) ir sudarytojas (“Dienoraščiai. Laiškai. Bibliografija”) – kalbininkas  doc. dr. Aldonas Pupkis.

A.Ašmantas, deja, mažai žinomas ne tik plačiajai visuomenei, bet ir mano kartos lituanistams. Kai studijavome Vilniaus universitete, apie jį mūsų dėstytojai ir profesoriai paskaitų neskaitė. Net minėtų knygų autorius ir sudarytojas A.Pupkis su A.Ašmanto spausdintais darbais susipažino tik 1962-1965 metais mokantis anuometinio Rusijos Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) universiteto aspirantūroje.

Continue reading „Nemalonios analogijos“

songaila_didelis

Šio pranešimo vienas iš tikslų – trumpai pristatyti prieš dvidešimt metų vykusius įvykius, kai nuo atsikuriančios Lietuvos valstybės buvo mėginama atplėšti jos rytinę dalį, paimant ir pačią sostinę į reples ir taip žlugdant valstybės atkūrimą – ne tik jos vientisumą, bet ir pačią Nepriklausomybę.

Panašus planas tuomet pavyko Padnestrėje, tačiau Tiraspolis – tai vis dėlto ne Vilnius, ir pasekmės Lietuvoje būtų buvusios dar rimtesnės. Teritorinės autonomijos Sovietų Sąjungos sudėtyje aplink Vilnių, o gal ir pačiame Vilniuje sukūrimas galėjo pakeisti pastarųjų dvidešimt metų rytų Europos, net visos Europos istoriją.

Continue reading „Autonomininkų spaudimas Lietuvai: prieš dvidešimt metų ir šiandien“

rupeika_dalius

Šviesiąją Lietuvos dvasią vagoja bjaurios takoskyros. Nedraugai jas rėžia kaip kas gali, nepraustom burnom, menkindami normaliam žmogui šventą Tėvynės sąvoką, nešvariom rankom – pamindami padorumą ir dorą apskritai ar prabangių džipų ratais – ciniškai gvelbdami visiems priklausančius išteklius.

Vienas tokių randų – manipuliavimas Lietuvoje gyvenančių tautinių grupių interesais. Rajoninio lygio Vilnijos nomenklatūra, pajutusi centrinės valdžios abuojumą tautiniams reikalams, bet labai didelį apetitą materialioms motyvacijoms, bemaž dvidešimt metų laukė dienos „x“, kai savo juodąjį kiršinimo ir apgavysčių darbą galės paversti didele politika.

Continue reading „Bjaurios takoskyros“

cekutis

Lenkijos Tautos atminties instituto išleista ir Lietuvoje skandalingai pagarsėjusi propagandinė brošiūra „Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta“ kelia daugelį klausimų net oficialiems mūsų šalies politikams ir kai kuriuos iš jų netgi priverčia tuos klausimus kelti Lietuvos–Lenkijos dvišalių santykių kontekste, o tai jau savaime nėra dažnas reiškinys konformizmu persmelktoje Lietuvos politikoje.

Tuo tarpu pačioje brošiūroje dėstomi kontroversiški dalykai Lenkijoje jau seniausiai yra tapę savivokos bei saviidentifikacijos ženklu – tokios „literatūros“ kaimyninėje šalyje nors vežimu vežk. Šiokia tokia naujiena galima laikyti nebent tai, kad propagandinė medžiaga šįkart paskleista ir lietuvių kalba, vadinasi, orientuota ir į mūsų šalies istorinę-politologinę erdvę.

Continue reading „Panerių istorijos parodija“

matas-valeika

Šis žurnalisto Gintaro Visocko įžanginis žodis buvo paskelbtas 2-oje fotografuotinėje Mato Valeikos knygelės “Dvidešimt penkeri metai Vilniaus krašte” laidoje. M.Valeikos knygelė 1989-aisiais metais (omenyje turima antroji laida) išleista leidyklos “Mintis” rūpesčiu.

Lyg ir nieko naujo nepasakyta. Puikiai žinome, kaip lenkai kadaise okupavo Vilnių, kaip intensyviai lenkino Vilniaus krašto žmones. Tad gal ir nereikėtų grįžti prie Lietuvai nepaprastai skaudžios polonizacijos temos. Tačiau šias temas prisiminti verčia pačios naujausios šių dienų aktualijos, nuo kurių niekur nepabėgsi. Prisiminti Mato Valeikos žydarbį verčia būtent agresyvėjanti šiandieninė oficialiosios Varšuvos pozicija. Šiandieninėje Lenkijoje jau leidžiamos knygos, kuriose tvirtinama, esą barbarai lietuviai atėmė iš lenkų Vilniaus miestą. Tautinės savigarbos nepraradusiems lietuviams nieko kito nebelieka kaip tik gintis. Juolab kad ir tarp lietuvių istorikų, politologų, visuomenininkų dabar pasitaiko tokių, kurie į Vilniaus krašto lenkinimo pasekmes linkę žvelgti “iš Varšuvos varpinės”.

Continue reading „Nuolatiniai jo gyvenimo palydovai buvo žeminami, niekinami Vilniaus krašto lietuviai“

polska_polska

LRT televizijos žurnalistas Virginijus Savukynas nepraranda vilties išmokyti mus neskriausti lenkų tautinės mažumos Lietuvoje, susirūpinęs pablogėjusiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, bando išspręsti lenkiškų pavardžių, gatvių užrašų problemas, todėl kartais į televizijos laidą “Forumas” pakviečia ir skriaudėjus, ir skriaudžiamuosius. Gal šį kartą, po perkūnais, rasite bendrą kalbą, bent šiek tiek suartėsite?

Kur tau! Iš anksto galiu pasakyti tiems, kurie V.Savukyno laidos “Forumas” nesiklausė – suartėjimo nebuvo. Istorikui Eligijui Railai Lietuvos laikysena nepriimtina: jeigu Lenkija lietuvių tautinei mažumai kažko neduoda, tai ir mes neduosime? Nekonstruktyvu.

Continue reading „Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?“

mac 010

Žmogus, stebintis nuomonės formavimo procesą dabartinėje Lietuvoje, negali nematyti, kad vis  didėja pasauliui skleidžiamos neigiamos informacijos apimtis lenkakalbės žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje ir Lenkijoje.

O blogiausia tai, kad šiandien atsirado dar vienas naujas Lietuvai nepalankios informacijos skleidimo centras – Europos Parlamentas, nes iš ten sklinda ir rafinuočiausios, ir primityviausios nuomonės, kurias pateikia europarlamentaras iš Lietuvos ir europarlamentarų grupė iš Lenkijos. Ir gal nevertėtų dar kartą prisiminti paminėtų asmenų, jeigu ne tas dalykas, kad jų provokacijos, jų antilietuviškos nuostatos, jų parama tiems, kurie apgaudinėja Lietuvos lenkus, daro poveikį kiekvieno ir visų likimui, nes suformuoja ilgam įsišaknijančius neigiamus Lietuvos lenkų stereotipus, apsunkina savarankiško gyvenimo pradžią ir jo kelius kiekvienam Lietuvos lenkui, neatsižvelgiant į tai, ar jis nusileido iki V. Tomaševskio lygio ir susitapatino su šiuo veikėju, ar išlaikė savąjį orumą ir gebėjimą mąstyti nepriklausomai. 

Continue reading „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai ( 1 )“

maceikianecas

Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Jozef Mackiewicz. Kelias į niekur.)

Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir dar neprasiveržė kitas vėl rengiamas informacinis susidūrimas, galima ramiai ir be emocijų grįžti prie šio dalyko. O grįžti reikia kad ir dėl to, jog plataus užmojo neigiama propagandinė kampanija suformavo nuomonę, turinčią mažai ką bendra su tikrove ir tiesa, tuo galima įsitikinti peržvelgus spaudos ir interneto publikacijas lenkų kalba ir susitikus su svečiais, atvykusiais į Vilnių. Tiesą sakant, sunku patikėti, kad tokio žiniasklaidos plėšymosi tikslas būtų nušviesti tiesą.

Continue reading „Apie Lietuvos lenkų pavardes – be propagandos“

kniuksta_knyga

Apie lietuvių kalbos viešąją raišką  pasakoja kalbininkas Pranas KNIŪKŠTA. Tai – Liudviko GIEDRAIČIO interviu.

Prieš keletą dienų radijo žinios pranešė, kad Lietuvos Vyriausybė „svarstys galimybę“ Lietuvos Respublikos dokumentuose vardus ir pavardes rašyti ir nelietuviškais rašmenimis. Ką tai reiškia?

Pradėkime nuo pradžių. 1990 metais paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, iškilo klausimas, kaip lie­tuviškuose pasuose rašyti pavardes ir vardus. Kalbos komisijai (tada joje dirbau ir aš) buvo pavesta pateikti pasiūlymus. Parengėm juos, ir Aukščiausioji Taryba 1991 metų sausyje priėmė nutarimą, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės turi būti rašomos lietuviškais rašmenimis. Taip turi būti rašomi ir nelietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės.

Continue reading „Galimų negalimybių voratinklyje 20 metų po Atgimimo“

lenkijos_veliava_su_herbu

Ko jau ko, bet negerovių pasaulyje niekad ne stoka. Štai baigėme trijų dienų valstybinį gedulą dėl kaimyninę Lenkiją ištikusios neįtikėtinos nelaimės. Dabar jau galima ramiau, be užuojautos ašarų, pakalbėti apie gedulo metu kilusius klausimus. Pirmiausiai reikėtų nepamiršti, kad istorijoje ir šiandienos pasaulyje plačiau besižvalgantis žmogus neturi leisti nei džiaugsmo nei liūdesio ašaromis praskiesti jo visuomenines smegenis. Tai galioja ypač valdžios žmonių ir viešąją nuomonę formuojančioms galvoms. Manding Lenkijos tragedijos reikšmės Lietuvai vertinimas trijų  dienų  valstybiniu gedulu buvo atliktas matuojant kreivoku istoriniu masteliu.

Continue reading „Ryšių su Lenkija lygtis“

liubertaite_foto

Gyveno kartą trys broliai: du buvo protingi, o trečias kvailas. Tai formule tapusi lietuvių liaudies pasakų pradžia. Tas kvailys pasakose visada gadina protingų brolių gyvenimą: elgiasi atvirkščiai negu protingi ir dažniausiai laimi. Taigi šiuo metu kvailio laimėjimas ir gąsdina, ir kelia nerimą, nes nežinia kur veda, juolab tada, kai labai neaišku, kas kvailelį tampo už virvutės.

Dabartinis gyvenimas dažnai primena tą mūsų liaudies pasakų formulę, kuri jau nebejuokingai ima sutapti su Sausio tryliktosios įvykiais: nacionalinio gelbėjimo komitetu, vaduotojais ant platformos, kalbančiais liaudies vardu, ir prievarta brukama nuostata turėti tik valdžios atstovų primestą vienintelę “teisingą“ nuomonę. O turėtų būti atvirkščiai. Valdžios atstovai turėtų ne savo nuomonę įteisinti kaip privalomą visiems, o atsižvelgti į daugelio žmonių norus. Dabar ta nepriimtina, o kartais net suklastota nuomonė įteisinama už mokesčių mokėtojų pinigus ir padaroma visiems privaloma. Labai neaišku, kas tokiu atveju kam dirba ir kokius turi siekius. Kas tai galėtų paneigti?

Continue reading „Skubama pakartoti Kosovo variantą Vilniaus krašte?“

AVienuolis_1

Kreipiuosi į Slaptai.lt prašydamas paviešinti Antano Vienuolio su kitais Lietuvos šviesuoliais rašytą laišką tuometiniam Ministrų Tarybos Pirmininkui. Žygis buvo kartojamas tuometinėj (1957 pavasary) Aukščiausioje Taryboje Sesijoje ir rašant KP sekretoriui A. Sniečkui. Aš pats šį A. Vienuolio laišką (ir kitus) gavau paskaityti po rašytojo mirties 1957 metų rudenį iš bendramokslio anykštėno a. a. Algio Šakėno. Mums, grupei studentų, šie tekstai virto atrama tolimesniame gyvenimo kelyje. Manau, dabartinei visuomenei irgi verta turėti galimybę susipažinti su praėjusio šimtmečio mūsų šviesuolių žygiais ginant Lietuvos švietimo sistemą. Prisegu pilną laiško tekstą. Nuoširdžiai – Rimvydas Nogis.

Continue reading „Ką byloja rašytojo Antano Vienuolio laiškas LTSR Ministrų Tarybos pirmininkui M.Šumauskui?“