Ar tikrai ukrainiečių karių nuostoliai kare su Rusija dideli?


Print

Š.m. liepos 30 d. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (UNSGT) pranešė, kad nuo Antiteroristinės operacijos (ATO) pradžios (maždaug nuo balandžio vidurio žuvo 363 Ukrainos kariai, 1434 buvo sužeisti.

Tai šiurpūs skaičiai. Ukrainos žiniasklaidoje pasirodo nemažai pasvarstymų, kad jei ne išdavystės, karinės vadovybės neprofesionalumas, šie skaičiai galėtų būti žymiai mažesni.

Bet ar tokie tie ukrainiečių nuostoliai šiurpūs, jei juos palyginti su nuostoliais panašiuose karuose.

Karai Šiaurės Kaukaze, Afganistane, Irake

Kažkada viešai svarstant Eglės Kusaitės, kaltintos noru dalyvauti ginkluotame Šiaurės Kaukazo ir Rusijos konflikte, bylas teismuose polemizavau Delfyje su vienu tarptautininku dėl to, ar Šiaurės Kaukaze besipriešinančių ginklu centrinei Vladimiro Putino valdžiai veiksmus galima vadinti karu.  

Oponentas abejojo, ar karą Šiaurės Kaukaze 2013 metų balandį buvo galima laikyti karu:

„Vis dėlto, realistiškai vertinant dabartinę situaciją, susiklosčiusią Čečėnijoje, vargu ar ją galėtume pavadinti Rusijos – Čečėnijos karu stricto sensu (t.y., siaurąja prasme). Dabartinė situacija, kai čečėnų sukilėliai, įskaitant ir grupuotę „Emirat Kavkaz“, kovoja su Rusijos federalinėmis pajėgomis ir jų vietiniais kolaborantais, tikrai neprilygsta nei Pirmajam, nei Antrajam Čečėnijos karams“.

Nesiginčydamas dėl einamojo momento, nes ne jo metu, o žymiai anksčiau, apie 2009 metus,  reikalauta atsakymo, pateikiau JAV specialisto nuomonę ir ją remiančius argumentus.

JAV pulkininkas Robertas Schaeferis daugelio metų (nuo 2000 m.) dalyvavimo Gruzijos ir Šiaurės Kaukazo reikaluose patyrimą išdėstė knygoje „Sukilimas Čečėnijoje ir Šiaurės Kaukaze. Nuo Gazavato iki Džihado“ (The Insurgency in Chechnya and the North Caucasus: From Gazavat to Jihad by Robert W. Schaefer), išleistoje 2011 metais.

Savo knygoje R. Schaeferis pateikia ginkluotų susidūrimų intensyvumo ir aukų skaičiaus konflikte Šiaurės Kaukaze ir karuose Afganistane bei Irake palyginamąją analizę. Pulkininko duomenis, 2008 metais Kaukazo sukilėliai įvykdė daugiau nei 400 atakų prieš federalinius padalinius ir apie 750 atakų 2009 metais. Užmuštų ir sužeistų Rusijos karininkų ir kareivių skaičius vien tik per 2009 metus pasiekė 960.

Palyginimui, Irake ir Afganistane per tą patį laiktarpį žuvo 307 JAV kareiviai ir karininkai. Per atskirus mėnesius užmuštų Rusijos karių ir kitų ginkluotų pareigūnų skaičius Šiaurės Kaukaze viršijo visos koalicijos kareivių, žuvusių pačiais karščiausiais karo Irake ir Afganistane periodais.

„Be to, mes kalbame apie teritoriją, kuri yra penkis kartus mažesnė negu Irako ir Afganistano teritorija, su žymiai mažesniu gyventojų skaičiumi. Jeigu jau lyginti procentinius rodiklius, tai mes matome, kad Kaukaze nuostolių lygis ženkliai didesnis“, – sakė R. Schaeferis. Jam klausimo, ar Šiaurės Kaukaze vyksta karas ar ne, nekilo.

Šiaurės Kaukazo pasipriešinimo judėjimas apibendrino Kremliaus viešai skelbtus duomenis apie karo intensyvumą ir 2012 metais: per 11 mėnesių buvo nukauti 363 kovotojai, o Kremlius neteko 209 karių, 387 buvo sužeisti. Pasipriešinimo judėjimo dalyvių duomenimis, 2012 metais jie įvykdė 566 operacijas, kurių metu nukovė 473 priešo kareivius, sužeidė 798, o patys neteko 163 kovotojų.

Ukrainiečių stebuklas

Jei kas ir stebina Ukrainos ir Rusijos kare, tai žuvusių ir sužeistų ukrainiečių karių šiokia tokia disproporcija – vienam žuvusiam tenka keturi sužeisti. Turint omeny, kad priešininkas (Rusijos karo specialistų vadovaujama vietinių ir Rusijos samdinių teroristų armija) naudojasi civilių gyventojų ir civilinių infrastruktūros objektų priedanga pabūklais (tankais, patrankomis, salvėmis šluojančiais priešininko pozicijas „Gradais“ ir pan.) atakuodamas gynybines pozicijas ilgą laiką užėmusias ukrainiečių karines grupuotes, galima tuo ir nesistebėti.

Be to, ukrainiečiams kategoriškai uždrausta naudoti sunkiąją artileriją ir aviaciją miestuose ir miesteliuose, kuriuose įsitvirtinę Rusijos teroristai, siekiant maksimaliai išvengti civilių gyventojų aukų.

Kol kas UNSGT nepranešė net apytikrių skaičių, kiek nuo ATO pradžios žuvo ir kiek buvo sužeista teroristų. Iš padrikų duomenų, kuriuos pateikinėjo atskiruose karo įvykių epizoduose pati UNSGT, liudininkai socialiniuose tinkluose, patys teroristai, žuvusių teroristų skaičius, mano paskaičiavimais, gerokai viršija tūkstantį (Rusija jokių duomenų apie tai taip pat neteikia). Ar tai tenkina Ukrainos karinę vadovybę ir politikus valdžioje, tegali spręsti jie patys.

Turint omeny, kad Ukrainos armija Euromaidano metu visiškai neatitiko gynybinių jos poreikių netikėtam karui su Rusija, galima tik stebėtis, jog per trumpą laiką ji sugebėjo pasipriešinti žymiai modernesniais Rusijos ginklais apginkluotiems teroristams, kurių skaičius palyginti nedidelėje (Ukrainos mastu) teritorijoje įvairiais duomenimis siekia nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių.

O dar, jei teroristais įvardinti ir Rusijos pasienyje su Ukraina per visą sienos perimetrą išdėstytus Rusijos karinius dalinius, vietomis apšaudančius Ukrainos teritoriją iš pabūklų, karo lėktuvų ir pasirengusius kiekvieną akimirką įsiveržti į Ukrainą, tai iš viso galima laikyti stebuklu.

Panašu, kad net jei Rusija ryžtųsi atvirai karinei invazijai į žemyninę Ukrainą (taip ją vadina ukrainiečiai, laikinai netekę Krymo), pasipriešinimas jai būtų adekvatus ir, jau beveik neabejoju, pražūtingas Rusijai, ypač turint omenyje civilizuoto pasaulio finansinę, karinę ir kitokią paramą Ukrainai bei adekvačius veiksmus Rusijos atžvilgiu – smūgius jos ekonomikai ir finansams.

Palinkėjimai Lietuvai, Tėvynei mūsų

Belieka palinkėti NATO narei Lietuvai stropiai analizuoti Ukrainos kariuomenės patirtį ir daryti išvadas.

Šiuo metu Ukrainos parlamentas tebesvarsto patikslintą, premjero Arsenijaus Jaceniuko pateiktą biudžeto projektą, kuriame ženkli suma skiriama gynybos reikalams. Tiesą sakant, ne tokia jau ženkli. Kaip sakė parlamente premjeras, projekte prašoma iš 1000 grivnų mėnesines pajamas gaunančių asmenų paaukoti armijai 15 grivnų (pensijos ir panašios išmokos tuo kampu neapmokestinamos). Iš daugiau uždirbančių – proporcingai.

Štai ir galvoju: ar Lietuvoje įvyktų tragedija, jei panašų griežtai tikslinį karo mokestį trūkstamai ginkluotei įsigyti (nuo 1000 litų – 15) valdžia užsikrautų sau ir užkrautų  kitiems uždirbantiems piliečiams? Vien todėl, kad Rusijai nekiltų noro įsiveržti į Lietuvą, o toks noras tikrai egzistuoja, apie tai visi tik ir šneka. Ir kažkaip prieš sąjungininkus, ypač JAV, pasiryžusias mus ginti,  nepatogu.

Tuo būdu priartėtume prie seniai žadėto, kai dar Rusija nepademonstravo tiesioginės grėsmės Baltijos valstybių nepriklausomybei Ukrainos pavyzdžiu, gynybos finansavimo, ne mažiau 2 proc. BVP.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Kastytis Stalioraitis.

2014.07.31; 06:36


Prisijunkite prie diskusijos