Pamirškime rinkimus. Prisiminkime tai, kas daug svarbiau – mergaitę.
Prisiminkime garsiausią pastarųjų dešimtmečių mergaitę – Deimantę, kurios pavardę žino visi, našlaitę, kuri daug kartų tyrėjams liudijo patirtą seksualinę prievartą ir kuri… dingo!
Taip. Dabar ji ištrinta kaip kokio kompiuterių žaidimo nereikalingas simbolis. Galinga ranka paspaudė Delete, ir daugiau žmonės jos nematė.
Šios mergaitės drama ilgus metus vyko visos Lietuvos akivaizdoje. Šios mergaitės likimas, atrodo, nepaliko nė vieno abejingo žmogaus. Ji netgi didelę dalį išeivijos privertė labiau domėtis tuo, kas vyksta Lietuvoje. Kelerius metus ji buvo mūsų dėmesio fokuse. Ir staiga… išnyko.
Ji buvo ištrinta. Paslėpta nuo visuomenės pačiu brutaliausiu būdu. Jau nešdami klykiančią mergaitę iš gimtųjų namų prievartautojai bandė ją uždengti. Po pagrobimo viešumoje pasirodė tik keli grubiai surežisuoti filmukai, dar labiau skatinę įvairias spėliones ir nerimą.
Mergaitės grobikai patikino – ji tikrai liks Lietuvoje ir eis į paprastą mokyklą. Laukėme rugsėjo 1-osios, kai pagaliau turėjome sužinoti – jai neatsitiko nieko bloga. Ji, kaip ir prieš metus, gyvena daugmaž normalų gyvenimą, lanko mokyklą, žaidžia su bendraamžiais…
Deja. Mergaitė ir toliau liko paslėpta, ištrinta iš visuomenės, izoliuota nežinia kur. Kodėl?
Mums buvo paaiškinta – sužinoję, kur yra ši mergaitė, žmonės gali jai pakenkti. Jie gali mergaitę persekioti, šaipytis ir kitaip trukdyti jai normaliai gyventi.
Tokiai argumentacijai buvo pasirengta iš anksto. Netrukus po pagrobimo mergaitė su motina buvo atvežtos kaip tik į tą kavinę netoli Garliavos, kurioje dažniausiai pietauja nuolatinis įvykių Klonio gatvėje filmuotojas. Žinoma, jis padarė nuotraukų, ir garsas apie tai pasklido po Lietuvą. Niekam dėl to nebuvo padaryta žalos, tačiau triukšmas sukeltas – mergaitė persekiojama! Ji net negali ramiai pavalgyti kavinėje.
Prievartautojai šitos mergaitės atžvilgiu elgiasi kaip sekta. Apie vis dar pasitaikančias tokio tipo sektas pilna straipsnių pasaulio žiniasklaidoje. Paprastai vieno autokratiško lyderio valdoma žmonių grupė paslepia vaikus, kad visuomenė negalėtų daryti jiems neigiamo poveikio. Vaikai atribojami nuo blogos visuomenės ir sektos galingieji gali elgtis su jais, kaip panorėję.
Kartais totalitarinės sektos elgsena įsivyrauja ištisose valstybėse. Netgi labai didelėse ir galingose, kokia kažkada buvo Rusija. Ir tada svarbiausias argumentas būna tas pats – visuomenė bloga, todėl ją reikia perauklėti, kad ir smurtu. Mat valstybės galingieji viską supranta daug teisingiau nei visuomenės dauguma. Todėl valstybės galingieji turi teisę elgtis su žmonėmis taip, kaip nori.
Prievartautojų instrumentu tapusi Lietuvos valstybė Garliavos mergaitės istorijoje veikia kaip sekta. Ji ištrynė mergaitę iš visuomenės ir didžiuojasi, kad apsaugojo ją. Apsaugojo nuo ko?
Sektantiško, autokratinio, netgi totalitarinio mentaliteto žmogėnų Lietuvos valdžioje dar pasibaisėtinai daug. Dykuma tarp vergovės ir laisvės klampojame dar tik dvidešimt kelis metus. O vaiko teisių apsaugos sistema apskritai nedaug pakito nuo sovietinių laikų. Dideliai daliai ten dirbančių žmonių labiau tiktų dirbti kalėjimo prižiūrėtojais.
Galbūt situaciją šioje srityje geriausiai apibūdina paskutinis Laimutės Stankūnaitės liudijimas teisme. Pedofilija kaltinamą Andrių Ūsą pirmą kartą ji sutiko Kauno rajono vaiko teisių skyriuje, kuriame jis turėjo atskirą kabinetą.
Todėl akivaizdu – šitokia valstybe aklai pasitikėti pavojinga. Kaip ir visose demokratinėse šalyse, mūsų visuomenė turi teisę ir netgi pareigą stebėti, kaip galingieji atlieka savo prievoles. Jeigu tai neįmanoma tiesiogiai, tai turi būti daroma per patikimus nerimaujančios visuomenės dalies atstovus. Jeigu pati tikrinama valdžia parenka, kas ją turi tikrinti, rezultatas negali nieko įtikinti. Jeigu kas nors sako kitaip – jis laužo Konstituciją.
Deja, norėdamas įsitikinti, jog mergaitė saugi, išnaudojau visas galimybes ir nieko nepasiekiau. Rugsėjo mėnesį atsirado nauja viltis – švietimo ir mokslo ministras. Juk buvo paskelbta – mergaitė eina į paprastą mokyklą!
Tačiau mano bandymai pasiaiškinti mergaitės situaciją su liberaliu ministru baigėsi tuo pačiu – tai paslaptis, kurią žinoti – ne Seimo nario ir netgi ne ministro (!) nosiai. Yra daug galingesnių už mus, kurie čia viską sprendžia ir viską žino.
Tačiau kas tie galingieji? Jie taip pat slapti! Tad kas už visa tai atsakingas? Paslaptis!
Paslapties simbolis – kaukėti policijos kriminalinio biuro anonimai, kurių atsakomybėje dabar yra tiek mergaitė, tiek jos motina. Kam jie pavaldūs? Žinoma, savo viršininkui, kurio ilgai slėpta paslaptis apie darbą KGB net iki pat 1991 metų rugpjūčio neseniai buvo paviešinta. Beje, ši paslaptis buvo tik visuomenei ir politikams. Valstybės saugumo departamentas tai žinojo. Ir todėl ta paslaptis buvo įteisinta slaptame teismo posėdyje, kai šiam žmogui, nepaisant įstatymo, buvo leista užimti svarbias pareigas.
Kas žino tavo paslaptį, tas tave valdo. Ir kaip tik tokie slaptų struktūrų valdomi žmonės šioje paslaptingoje valstybėje gauna kertinius postus. Su tokia patogia paslaptimi, kurios paviešinimas būtų reiškęs išmetimą iš darbo, eilinis provincijos KGB pastumdėlis, nepriklausomoje (?) Lietuvoje padarė puikią karjerą.
Ir jo kontrolėje ilgą laiką buvo ne tik L. Stankūnaitė, bet ir Drąsiaus Kedžio likimas. Bent jau taip manyti leidžia Policijos departamentą supurtęs slapto liudininko pedofilijos byloje Mindaugo Žalimo pasirodymas. Tačiau kas iš tikrųjų kontroliuoja situaciją, žino tik patys kontroliuotojai.
Dabar šios paslaptingos jėgos valioje atsidūrė ir mažoji mergaitė.
Tačiau ministras mane užtikrino, kad mergaitei viskas gerai. Iš kur jis tai žino? Jam buvo garantuota…
Štai tokios liberalios žmogaus teisės Lietuvoje. Jos pakabintos ant anonimo plauko. Pasirodo, Lietuvoje viskas yra atvirkščiai nei kitose liberaliosios demokratijos šalyse. Valdžios veiksmų paslaptingumas yra geriausia priemonė žmonių teisėms ginti.
Bet juk ir patiklusis ministras supranta – neįmanoma leisti garsiausios Lietuvos antrokės į paprastą mokyklą ir tikėtis, kad niekas apie tai nesužinos, neatpažins, neišpliurps. Todėl ministras sako: matyt, jos išvaizda pakoreguota, vardas ir pavardė pakeista.
Ir viskas gerai?
Ankstesnės mergaitės jau nebėra. Ji išplėšta iš įprastos aplinkos. Ji negali pamatyti senelių, pusbrolio, tetos, su kuriais beveik visą laiką gyveno. Jos tapatybė sunaikinta. Ji tiesiog ištrinta.
Dabar ji – paslaptingos sektos nuosavybė.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2012.10.05
