Mokslininkai įvardijo Lenino mirties priežastį


Print

Amerikos medicinos srities mokslininkai išsklaidė teoriją, kad Leninas mirė nuo sifilio.

Jų nuomone, mirties priežastis galėjo būti blogas paveldimumas.

Apie tai specialistai papasakojo tarptautinėje medicinos konferencijoje Merilendo valstijoje.

Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę pasaulinio proletariato vado kūno skrodimo rezultatus ir nustatę jo tėvo mirties priežastis. Pasirodo, kad mirusį 53 metų Leniną kamavo galvos smegenų arterijų sukietėjimas, o didele dalimi dėl to mirė ir Uljanovas – vyresnysis. Ši liga galėjo iššaukti insultą.

Rusų istorikas Levas Lurje mano, kad Stalinas galėjo pagreitinti vado mirtį, jį nunuodydamas. Tai buvo vienas iš mėgstamiausių Tautų tėvo metodų susidoroti su priešais. „Įdomu, kad Lenino smegenys vis dar tebėra Maskvoje, todėl mes galime tirti“, – pasakė Lurje.

1921 metais vado sveikatos būklė ėmė blogėti, jį ištikdavo insultai, besikaitaliojantys su pagerėjimo periodais. Vėliau Leninui paralyžiavo dešines galūnes, jis nebegalėdavo kalbėti, keisdavosi arba išnykdavo sugebėjimas rašyti, smegenų kraujagyslių spazmai iššaukdavo stiprius galvos skausmus.1924 metų sausį jis pradėjo taisytis.

Neurologas Haris Vintersas pažymėjo, kad keletą valandų prieš mirtį Leninas buvo aktyvus ir galėjo kalbėti. Jis papasakojo, kad per skrodimą buvo atliktos toksinės analizės, kurios būtų atskleidusios nunuodijimą.

Oficiali vado mirties priežastis laikoma difuzinė aterosklerozė su dominuojančiu galvos smegenų kraujagyslių pažeidimu. Tačiau ją pasirašė tik 8 iš 27 Kremliaus medikų.

Daktaras Vladimiras Lerneris, remdamasis vieno iš Leniną gydžiusių gydytojų sūnaus žodžiais, tvirtina, kad vado kūno skrodimo pagrindu buvo parašytos aštuonios (!) išvados apie mirties priežastį. Vienoje iš jų tvirtinta, kad jis mirė nuo užsisenėjusio sifilio.

2004 metais grupė Izraelio medikų iš Ben Guriono universiteto Beer Ševa mieste paskelbė savo tyrimų rezultatus. Jie tvirtino, kad Leninas mirė nuo smegenų sifilio, kuris yra paskutinė buitinio sifilio stadija. Vienas iš pagrindinių tyrimo argumentų tapo salvarsanas – preparatas, kuris tuo metu buvo vartojamas grynai tik sifilio gydymui.

Be to, konsultacijai buvo pakviestas vokiečių profesorius Maksas Nonė. Tačiau archyvuose yra paties Nonės įrašas: „Absoliučiai niekas nerodė sifilio“. Tokio įrašo atsiradimas aiškinamas taip: Leninas įtarė save sergant sifiliu ir vartojo salvarasaną.

www.utro.ru

2012.10.24


Prisijunkite prie diskusijos