Gerbkime lietuvių kalbą
Lietuvių kalbos puoselėjimas – tautos išlikimas
Pagrindinis lietuviškas įrašas privalo būti išsaugotas !
Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu Mes, šį kreipimąsi pasirašę visuomeninių organizacijų atstovai, vieningai remiame iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Seimui įteiktą asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (Nr. XIIP-3796). Su Lietuvos […]
Šiandien kalbėsiu taisyklingai lietuviškai
Neseniai minėjome Vasario 16-ąją – Lietuvos istorijai svarbią datą. Iki Kovo 11–osios – dar vienos Lietuvai svarbios datos – kviečiame visus kasdien dalyvauti pilietinėje akcijoje „Padėk sau ir Tėvynei“. Kasdien atlikime pilietinius veiksmus, kuriais įprasmintume Kovo 11-osios laukimą. Vieningai siekime puoselėti mūsų laisvos Tėvynės istoriją, tradicijas, papročius ir kalbą.
TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą
Talka reikalinga, nes… Rezistentas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas: „Talka reikalinga, nes leidus rašyti pasuose vardus ir pavardes svetimomis kalbomis vietoje lietuvių kalbos, daugybė žmonių negalės jų perskaityti ir suprasti. Nors teko daug keliauti, beveik niekur pasaulyje nepamatysite tokios tvarkos, kad pasuose būtų rašoma ne tų šalių valstybine kalba. Nei […]
Mokinių ir mokytojų Mokytojas. Knyga apie Kajetono Žievio gyvenimą ir darbus
Paskutinio apsilankymo gimtajame Alytuje dienomis buvau susitikęs su mokyklos drauge Liucija Petrauskaite-Snarskiene – odontologe, visuomenininke, knygų „Alytaus odontologai“ ir „Alytaus sveikatos priežiūros tarnybos ištakos ir raida“ autore. „Odontologus“ iš jos esu gavęs pernai, o „ištakas“ parsivežiau dabar. Ir ne tik. Šalia „ištakų“ – ant mano stalo ir Liucijos padovanota knyga […]
Žodyno istorijai skirtas darbas
Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ) – didžiausias lietuvių kalbos žodynas. Jo apimtis – 20 tomų. Žodyne pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika. Žodžiai iliustruojami raštų nuo 1574 m. iki 2001 m. (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros) ir tarmių sakiniais. Žodyno apimtis: apie 22 000 puslapių, 0,5 mln. leksikografinių straipsnių. Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. […]
Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą
Rytoj, rugpjūčio 19 d. 10 val., Vyriausioje rinkimų komisijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pristatys iniciatyvą teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas. Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos […]
Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba – vėliau trukdys ir lietuviai
Kai Seimo komitetuose yra svarstomas svetimvardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, kai balsuoja partijų atstovai tuose komitetuose, atsiskleidžia politikų nuostatos dėl Lietuvos valstybingumo. Deja, nemažai politikų, Seimo narių, sprendžiant pagal jų veiksmus ir pasisakymus, tiesiog netiki suverenia Lietuvos valstybe, lietuvių tautos egzistavimu. Jų argumentai išplaukia iš mitų, kad žmogaus vardas ir […]
Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, […]
Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui
Birželio 16 d. 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) skubiai sukviestame neeiliniame posėdyje dar kartą pasisakė dėl vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose principų. VLKK pakartojo jau 2014 m. metų rugsėjo 5 d. išsakytą savo nuomonę, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio […]
2015-ųjų metų Kalbos premijos laureatas – kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas
Šiandien, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengtuose dvyliktuosiuose Spaudos pusryčiuose paskelbtas komisijos sprendimas dėl 2015 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureato. Už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą 2015 m. Kalbos premijos laureatu tapo filologas, lietuvių kalbos ir […]
Lietuvių kalba – politikos kryžkelėse
Esame išskirtinė tauta. Kodėl? Nė viena kita tauta iš daugybės pasaulio tautų, kalbančių indoeuropiečių kalbomis, taip gerai neišsaugojo savo kalbos. Garsus prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: „Net ir dabar lietuvių kalboje yra aptinkama formų, visiškai sutampančių su Vedų arba Homero kalbos formomis“.
Dėl lietuvių kalbos įstatymo be reikalo virpinamas oras ir klaidinama visuomenė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Valentinas Stundys ir Vytautas Juozapaitis per spaudos konferenciją aiškindami Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą akcentavo, kad viešojoje erdvėje pasigirdo daug interpretacijų ir netiesos apie įstatymą, kuriuo bandoma įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip Konstitucijoje nurodomos valstybinės kalbos, statusą. „Kai kam atrodė, kad šiuo […]
Kam tarnauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija?
Yra Šventasis Raštas ir yra Rašto aiškintojai. Šitie beaiškindami kartais nuklysta į tokias lankas, kad susikuria naujos sektos ir Bažnyčios. Yra dar ir Rašto aiškintojų aiškintojai, kuriems darbo irgi į valias. Panašiai atsitikę su mūsų Konstitucija. Ir ją vis tenka aiškinti ir aiškinti, tam net sukurta brangiai apmokama institucija – […]
Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui, šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministrui Valentinui Stundžiui susidaro įspūdis, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas siekia „prastumti“ savo registruotą įstatymo projektą, siekiantį įteisinti tautinių mažumų atstovų pavardžių rašybą autentiškai be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados. […]
Jei kam Lietuvoje trūksta kalbinio ir valstybinio orumo, broliai latviai gali paskolinti
Šis nedidelis Latvijos Saeimos narės, kalbininkės prof. Inos Druvietės komentaras skiriamas būtent tiems lietuviams, kurie linkę išduoti Lietuvių kalbą – ragina nusileisti brukte brukamai polonizacijai. Taigi: jei kam Lietuvoje trūksta kalbinio ir valstybinio orumo, semkimės principingumo iš Latvijos. Latviai – principingesni, įžvalgesni, kietesni už, pavyzdžiui, mūsų socialdemokratus Gediminą Kirkilą ir […]
Apie Seimo partijas, Lietuvos lenkus ir lietuvių kalbą
Tai – laisvu stiliumi parašytas straipsnis, jį spontaniškai rašiau veikiama visų Seime Valstybei atstovaujančių partijų pasirašyto susitarimo, kuris kėsinasi į mūsų kalbos bei rašybos neliečiamumą, apimant asmenvardžius ir vietovardžius. Kas dieną paaiškėdavo naujos aplinkybės, kurios atskleidė, kad šis susitarimas glaudžiai susijęs su energetiniais projektais, numatytais prieš kelioliką metų, ir šiuo […]
Ką pasakytų profesorius Juozas Pikčilingis?
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Trys didingos kolonos. Trys stulpai, į kuriuos remiasi visos tautos ir valstybės. Daug turime švenčių, beveik visas vadiname gražiausiomis, prasmingiausiomis. Meldžiamės, sveikiname, daliname dovanas ir gėles, valgome ir geriame… O čia – tik diena. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ką veiksime gegužės 7-ąją? […]
Kodėl lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas?
Prieš kurį laiką Lietuvą vizitavęs buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksandr Kwaśniewski), kalbėdamas apie dviejų valstybių santykius, pareiškė, kad šiuo metu juos temdančios smulkmenos, kurias lengva išspręsti. Tų „smulkmenų“ garbusis svečias neišvardijo. Bet tikriausiai tarp jų turėjo galvoje ir atkaklią V. Tomaševskio (W. Tomaszewski) vadovaujamų Lietuvos lenkų politikų, remiamų įtakingų […]
Ką galima ir ko negalima keisti
Teisingumo ministras sumanė keisti Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis. Kadangi pats to daryti negali, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet paprašė išaiškinti ne patį 1991 m. nutarimą, o jo išaiškinimą, – Konstitucinis Teismas jį yra […]
Lietuvių kalbos konstitucinis statusas ir jo pažeidimai
Mūsų tautos savasties išlikimas visais laikais buvo ir ateityje bus sietinas su gimtąja lietuvių kalba, kuri istorijoje ilgą laiką buvo įvairiomis politinėmis, ideologinėmis ir kitokiomis priemonėmis stumiama iš viešojo gyvenimo, menkinamas jos socialinis prestižas. Net ir atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, grėsmės lietuvių kalbai nėra išnykusios, tik įgavo kitus, dažnai klastingus, […]
