Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, kovo 14 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį buvo atmestas „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o prašymas apskųsti Jungtinės Karalystės Aukščiausiajam Teismui jo ekstradiciją į JAV, kur jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Vašingtonas nori teisti J. Assange‘ą dėl 500 tūkst. slaptų karinių bylų, susijusių su JAV vadovaujamais karais Irake ir Afganistane, paviešinimo.
Iš pradžių jis laimėjo palankų sprendimą, kad nebūtų siunčiamas į teismą, motyvuojant tuo, jog jis turi psichikos sveikatos problemų ir gali nusižudyti, jei bus laikomas vienutėje didžiausio saugumo JAV kalėjime.
Tačiau JAV vyriausybės advokatai pateikė apeliaciją ir žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, dėl to kilo tolesni teisiniai ginčai.
Sausio mėnesį du teisėjai leido 50-mečiui Australijos leidėjui kreiptis į šalies aukščiausiąjį teismą dėl „visuomenei svarbių teisės klausimų“.
Tačiau teismo atstovė žiniasklaidai sakė: „Aukščiausiasis teismas atsisakė leisti pateikti apeliaciją…, nes prašyme nebuvo iškeltas diskutuotinas teisės klausimas“.
„WikiLeaks“ rašė savo „Twitter“ paskyroje: „Dabar byla perduodama JK vidaus reikalų sekretorei Priti Patel, kad ji suteiktų leidimą ekstradicijai“.
Ilgai besitęsianti byla tapo ir ilgomis diskusijomis apie žiniasklaidos laisvę, o J. Assange’o šalininkai kaltina Vašingtoną, kad šis bando užčiaupti pranešimus apie pagrįstai keliamas saugumo problemas.
J. Assange‘o laukia teismas dėl JAV Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo 2010 metais paviešinus karines ir diplomatines bylas.
Jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, nors tikslią bausmę apskaičiuoti sunku.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Teismas atėmė iš „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o Ekvadoro pilietybę.
2017 m. suteikiant pilietybę Australijoje gimusiam J. Assange’ui buvo padaryta administracinių klaidų, antradienį skelbė laikraštis „El Comercio“, remdamasis Ekvadoro sostinės Kito administraciniu teismu.
J. Assange’as šiuo metu kalinamas Londone esančiame Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Jungtinės Valstijos siekia jo ekstradicijos.
J. Assange’as yra kaltinamas sąmokslu su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad 2010 m. atskleistų įslaptintą medžiagą. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assange’as taip pat bendradarbiavo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.
Vėliau Vašingtonas pateikė J. Assange’ui 18 kaltinimų. Jei jis būtų pripažintas kaltu, JAV jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.
J. Assange’as, siekdamas išvengti ekstradicijos, 2012 m. Londone pabėgo į Ekvadoro ambasadą. Ten jam buvo suteiktas politinis prieglobstis ir vėliau suteikta šalies pilietybė.
Tuo metu Ekvadoro vyriausybė ketino suteikti J. Assange’ui diplomatinį statusą, kuris būtų leidęs jam saugiai palikti ambasadą. Tačiau vėliau tarp Kito ir J. Assange’o įsiplieskė įtampa.
Ekvadoro vyriausybė 2019-aisiais atėmė iš J. Assange’o prieglobsčio statusą ir Didžiosios Britanijos policija sulaikė jį dėl užstato sąlygų pažeidimo.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assangeas ir jo mylimoji Stella Moris ketina susituokti kalėjime liepos 3 d., per jo 50-ąjį gimtadienį, informuoja dpa.
Australijoje gimęs J. Assangeas, vyriausiasis „Wikileaks“ redaktorius, daugiau nei 2 metus praleido Belmaršo griežtojo režimo kalėjime.
Pora susipažino, kai J. Assangeui politinį prieglobstį suteikė Ekvadoro ambasada Londone. Jie augina du sūnus, kuriems 4 ir 2,5 metų.
„Norime susituokti kalėjime, nes buvome susižadėję nuo 2016 m.“, – sakė S. Moris.
Pasak jos, vedyboms iki šiol trukdė aplinkybės, o po santuokos kalėjime jie planuoja dar vieną ceremoniją, kai J. Assangeas išeis į laisvę.
Anot S. Moris, jie kalbėjo su Belmaršo kalėjimo kapeliono tarnyba, kuri informavo, kad šiame kalėjime niekas nesituokė nuo tada, kai kapelionas ten atvyko prieš 12 metų.
Be to, santuokai leidimą turėtų suteikti kalėjimo vadovas, o tai gali būti sudėtinga, nes J. Assangeas yra Australijos pilietis, o jo viza nebegalioja.
J. Assangeas kaltinamas susitaręs su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad ši 2010 m. atskleistų įslaptintus duomenis. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assangeas taip pat bendravo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.
Rėmėjai laiko jį žurnalistu, atskleidusiu karo nusikaltimus. Tuo metu JAV pateikė J. Assangeui 18 įtarimų, pagal kuriuos jis kaltinimas sukėlęs grėsmę JAV informatoriams. Jei J. Assangeas būtų pripažintas kaltu, jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.
Tačiau britų teisėjas neseniai atmetė JAV ekstradicijos prašymą dėl susirūpinimo J. Assangeo psichinės sveikatos būkle.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
JT specialusis pranešėjas kankinimų klausimu Nilsas Melzeris paragino kadenciją baigiantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti malonę šnipinėjimu kaltinamam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui.
J. Assange‘as „nėra amerikiečių priešas“, – rašė N. Melzeris antradienį paskelbtame atvirame laiške. Suteikdamas malonę 49-erių australui, D. Trumpas „pasiųstų amerikiečiams ir pasauliui aiškią teisingumo, tiesos ir žmogiškumo žinią“.
J. Assange‘as, kurio sveikata labai silpna, jau daugiau kaip pusantrų metų yra kalinamas Didžiosios Britanijos Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Sausio 4 dieną turėtų būti sprendžiama dėl jo išdavimo JAV.
J. Asange‘as dėl slaptų dokumentų paviešinimo JAV kaltinamas šnipinėjimu. Jei būtų nuteistas, jam gresia iki 175 metų kalėjimo. Kritikai teisinius veiksmus prieš australą vadina išpuoliu prieš spaudos laivę.
N. Melzeris paragino D. Trumpą reabilituoti „drąsų žmogų“, kuris jau daugiau kaip dešimt metų susiduria su „neteisybe, persekiojimu ir žeminimu tik todėl, kad sako tiesą“. Kartu su dviem nepriklausomais gydytojais JT atstovas aplankė J. Assange‘ą kalėjime ir esą gali patvirtinti, kad jo būklė „pablogėjo tiek, kad jo gyvybė yra pavojuje“. J. Assange‘as serga kvėpavimo takų liga ir todėl yra ypač neatsparus Covid-19.
„WikiLeaks“ portalas 2010 ir 2011 metais paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, kurie daugiausiai susiję su Irako karu.
J. Assange‘as 2019 metų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Medicinos ir psichologijos ekspertai reikalauja nutraukti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o „psichologinį kankinimą ir medicininę nepriežiūrą“. Jis kenčia nuo savo buvimo Ekvadoro ambasadoje ir Londono Belmaršo griežtojo režimo kalėjime padarinių, rašo 120 specialistų laiške, kuris paskelbtas medicinos žurnale „The Lancet“.
Jei 48-erių J. Assange‘as kameroje mirs, tai jis bus „efektyviai mirtinai nukankintas“, – sakoma toliau laiške. M. Assange‘o kankinimas esą turi liautis, jam taip pats turi būti suteikta „kiek įmanoma gera medicininė priežiūra, kol nėra vėlu“. Jis kalėjime Londono rytuose sėdi nuo 2019 metų balandžio. J. Assange‘o sveikatos būklė, jo advokatų duomenimis, yra bloga.
JAV prašo išduoti J. Assange‘ą. Klausymai dėl to turi prasidėti vasario 24-ąją. Vašingtonas kaltina J. Assange‘ą padėjus amerikiečių informatorei Chelsea‘i Manning, kuri tada dar buvo Bradley‘is Manningas, paskelbti slaptą medžiagą apie JAV karines misijas Irake ir Afganistane. Taip išaiškėjo ir JAV kareivių padaryti karo nusikaltimai.
J. Assange‘as kaltinamas pagal Iš viso 18 kaltinamųjų punktų. Jei būtų pripažintas kaltu pagal visus punktus, jam grėstų 175 metai kalėjimo.
„WikiLeaks“ įkūrėjas, baimindamasis išdavimo JAV, 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone. Tuo metu buvo išduotas jo Europos arešto orderis dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje.
Dabar šis tyrimas jau nutrauktas. 2019 metų balandį J. Assange‘as buvo suimtas britų policijos, nes pabėgdamas į ambasadą pažeidė paleidimo už užstatą nuostatas. Už tai jis netrukus po to buvo nuteistas beveik metus kalėti.
Londone šeštadienį planuojama demonstracija už J. Assange‘ą, kurioje ketina dalyvauti ir tokie žinomi žmonės, kaip mados dizainerė Vivienne Westwood, vienas „Pink Floyd“ įkūrėjų Rogeris Watersas ir buvęs Graikijos finansų ministras Gianis Varoufakis.
Džulijanas Asandžas, WikiLeaks įkūrėjas. Kam jis tarnauja – Rusijai?
JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mikeas Pence`as) pritaria buvusio CŽV vadovo, dabartinio valstybės sekretoriaus Maiko Pompeo (Mike`o Pompeo) nuomonei, kad organizacija „WikiLeaks“ galėjo veikti Rusijos naudai. M. Pence`as tai pareiškė penktadienį televizijos kanalui CNN, paklaustas, ar jis sutinka su M. Pompeo požiūriu.
2017 metų balandžio 17 d. M. Pompeo, vadovavęs CŽV 2017-2018 metais, pareiškė, kad „WikiLeaks“ – tai „nevalstybinė priešiška žvalgybos tarnyba, kuri veikia pamokyta tokių šalių, kaip Rusija“.
„Taip, mes su tuo visiškai sutinkame. Kaip tik todėl Teisingumo departamentas siekia Džulijano Asandžo (Juliano Assange`o) esktradicijos“, – pabrėžė JAV viceprezidentas, pridurdamas, kad „WikiLeaks“ įkūrėjo atžvilgiu turi būti atliktas teisingumas.
Pasak M. Pence`o, J. Assange`as dalyvavo vienoje didžiausių Amerikos istorijoje slaptos informacijos kompromitavimo kampanijų. „WikiLeaks“ įkūrėjas sukėlė pavojų JAV kariškiams ir todėl turi stoti prieš teismą, pažymėjo viceprezidentas.
Londono policijos pareigūnai ketvirtadienio rytą sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.
2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.
„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as galiausiai turės palikti Ekvadoro ambasadą Londone. Tai penktadienį Madride pareiškė Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas.
„Taip. Bet tai turi būti pasiekta dialogu, – atsakė valstybės vadovas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Mes tik norime garantijos, kad jo gyvybei neiškils pavojus“.
Anksčiau laikraštis „The Independent“ rašė, jog L. Morenas per savo vizitą į Didžiąją Britaniją vedė derybas su oficialiais Jungtinės Karalystės atstovais dėl J. Assange`o perdavimo britų policijai sąlygų.
2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.
„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Informacijos srautas jau „nuplovė“ apgailėtiną Čekijos prezidento Milosho Zemano siūlymą spalio 12-ąją iš Europos Tarybos tribūnos pinigais kompensuoti Ukrainai Krymo praradimą, mat ukrainiečiai savo teritorijos nebeatgaus, klausimas jau išspręstas. Stebėtojai iškart konstatavo, kad M.Zemano pasisakymas buvo skirtas ne tiek europietiškai publikai, kiek žmonėms, laikytiniems jo elektoratu, mat pasisakyta kaip tik prieš rinkimų Čekijoje „dupleto“ pirmą dalį, spalio 20-21 dienomis vykusius parlamento rinkimus.
Strategiškai M.Zemanas orientuojasi į antrąją, sausį vyksiančius prezidento rinkimus, mat, nepaisant garbaus 73-ejų metų amžiaus, neslepia ambicijų pretenduoti antrai kadencijai. Kita vertus, kodėl nepradėjus „tikrintis“ gerokai iš anksto, juo labiau, kad politinė atsakomybė už panašų turinį jos autoriui negrėsė, pagal Čekijos konstituciją už užsienio politiką šioje šalyje prieš parlamentą atskaitinga vyriausybė. Žodžiu, pašnekėjo žmogus „bet ką“, na, ir kas, kad jis – demokratinės valstybės lyderis, turįs suprasti, gerbti ir ginti demokratiją ir teisę. Nekalbant apie tai, kad vidurio ir rytų europietis įžeidė ukrainiečius, kurie irgi iš ten pat.
Kad populizmo „grūdas“ krito į gana dėkingą dirvą, patvirtino tai, jog populistinis pasisakymas Čekijoje turėjo tęsinį, kurį tinkamai diagnozavo radijo „Svoboda“ antraštė „Į pergalę Čekijoje pretenduoja populisto-milijardieriaus judėjimas“ (10 20), po kuria esantis tekstas informavo, kad parlamento rinkimus pelnęs virš 29 proc. balsų laimėjo 63-ejų milijardieriaus Andrejaus Babišo judėjimas ANO („Nepatenkintų piliečių akcija“), reikšmingai aplenkęs antrą vietą užėmusią centro dešinės Pilietinės demokratijos partiją. Šįkart į Čekijos parlamentą prasiveržė ypač gausus (devynios) bei margas partijų būrys – pradedant proeuropietiškais judėjimais ir baigiant piratų partija bei japonų-moravų kilmės Tomio Okamuros vadovaujamais dar kraštutinesniais už ANO populistais. Taigi dar vienas tradicinių europinių partijų pralaimėjimas.
Prezidentas M. Zemanas vyriausybės sudarymą pavedė A.Babišui, pavadinęs milijardierių pragmatiku. Rinkimų kampanijoje šis augino savo populiarumą tradicinių partijų kritika bei pažadu čekams sėkmės atveju valdyti šalį kaip nuosavą kompaniją. Čekų Donaldu Trumpu pramintas būsimasis premjeras pasisako prieš euro įvedimą, yra kritikavęs ir ES sankcijas Rusijai po Krymo aneksijos bei agresijos Ukrainos rytuose – taigi štai tokia čekiška pragmatikų pora (todėl tekstas ir pradėtas Čekijos prezidento pragmatiška „paguoda“ Ukrainai). Pragmatizmą nurodo ir aplinkybė, kad nuo 2014-ųju ANO valdė šalį koalicijose ir su socialdemokratais, ir jų oponentais krikščionimis demokratais. Nieko asmeniško…
Gal todėl regėdamas „reikalus“ etnogenetiškai artimiausioje kaimynėje (iki 1993 metų buvo viena valstybė) Slovakijos premjeras Robertas Ficospalio 24-ąją matė reikalą nurodyti, kad jo šalis išlieka proeuropietiška sala, paaiškinęs, kad paprastai nelinkęs komentuoti užsienyje vykstančių rinkimų rezultatų, tačiau šį kartą padarė išimtį. Jo žodžiai nuskambėjo po bendro Slovakijos premjero, prezidento Andrejaus Kiskos ir parlamento vadovo Andrejaus Danko pareiškimo, kuriame jie sakė sieksiantys Slovakijos Respublikos aiškios ir atsakingos proeuropietiškos bei proatlantinės orientacijos komunikacijos. Nebūtų ugnies, nebūtų ir tokių beprecedenčių pareiškimų. Slovakų politikos apžvalgininkas Grigorijus Mesežnikovas ryšium su tuo pastebėjo, kad po socialdemokratų pralaimėjimo Čekijoje R. Fico prarado partnerį regione.
O čia dar irgi vidurio Europos regionui priskirtinoje lyg ir senos demokratijos Austrijoje spalio viduryje įvykusius pirmalaikius rinkimus išlošusios konservatyvios Liaudies partijos (pelnė 31,5 proc., balsų) lyderis Sebastianas Kurzas deryboms dėl vyriausybinės koalicijos pakvietė kraštutinę dešiniąją Laisvės partiją (trečias rezultatas su 26 proc. balsų). Viena vertus, konservatoriai laimėjo, nukopijavę radikalų retoriką apie didesnę migracijos kontrolę bei mokesčių mažinimą, iš kitos pusės, kvietimas į koaliciją suteikia galimybę radikalams grįžti į valdžią po dešimtmečio pertraukos. Būsimasis kancleris matė reikalą perspėti potencialius partnerius, kad jo vadovaujama vyriausybė, skirtingai nei jie, ryžtingai pasisako už Austrijos vystymąsi ES sudėtyje. Grėsmių, reikia suprasti, yra, jei perspėjo. Ir pagaliau tas pats įkyrus Rusijos leitmotyvas – S.Kurzo konservatoriai pasisako prieš sankcijas Rusijai bei yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“. Situacija bet kuriuo atveju šizofreniška.
Čekijos parlamento rinkimuose pirmauja milijardieriaus Andrejaus Babišo partija. EPA-ELTA nuotr.
„The Washington Post“ straipsnyje „Europos centre politika ima panėšėti į trumpiškąją“ (10 18) primenama, kad Čekiją kaip nuosavą verslą pasirengęs valdyti A. Babišas pozicionuoja save kaip tiesmukišką, „savą“ vaikiną, kuris esą rūpinsis apleistais visuomenės sluoksniais (galvoje veikiausiai turimos ir viduriniosios klasės baimės), per rinkimų kampaniją iš „sportinio intereso“ puolė ES ir skelbė, jog NATO kaip struktūra atgyveno. Kuo ne D.Trumpo čekiška versija? A. Babišas stiliumi bei akiračiu tiek primena JAV statybų magnatą, kad mato reikalą pats paaiškinti, kuo vis dėlto nuo jo skiriasi. „Niekada nebuvau bankrutavęs.“ – kandžiai pastebėjo viename interviu.
Kaip nurodo politologas, buvęs prezidento Vaclavo Havelo patarėjas, šiuo metu Niujorko universiteto Prahos padalinio direktorius Jiris Pege, žmonėms gali nepatikti D.Trumpas, tačiau jiems patinka „trumpiškos“ politikos A. Babišo versija. Kadangi nėra demokratas, čekų milijardierius gali diktatorišką valdymo stilių perkelti arčiau Europos centro, ir tai kels ES vienybei papildomų įtampų. Čekijai gresia kartu su ES atžagareiviškumą bet kuria proga demonstruojančiomis Vengrija bei Lenkija nuslysti į Europos periferiją.
Čekijos posūkis vis dėlto stebina – iš „geležinės uždangos“ ištrūkusi valstybė su laisvo pasaulio iššūkiais susidorojo palyginti neblogai. Kadangi disponuoja stipria pramonine baze, bedarbystė šalyje mažiausia ES, čekų biudžeto pertekliaus bei aukštų pozicijų gyvenimo kokybės reitinguose galėtų pavydėti kokie italai ar ispanai. Skirtingai nuo Lenkijos ar Lietuvos, šalis nenukraujavo nuo jaunų, darbingų žmonių emigracijos, skirtingai nuo Vengrijos, per ją neplūdo šimtai tūkstančių pabėgėlių per migrantų krizės įkarštį 2015-aisiais. Tiesa, Čekijoje maži atlyginimai, politinė klasė iš tiesų garsėja korupcija, vyresnės kartos čekai svajoja apie stabilią jaunystę komunizmo „rojuje“ – galbūt ši aplinkybių kombinacija ir šastelėjo 10 milijonų naciją į populizmo glėbį, ir vietos turtuolis, kaip ir jo amerikietis „dvynys“, šansu pasinaudojo.
Kokio tvarumo pasekmių tai turės Čekijos Respublikai ir visai vidurio bei rytų Europai – kitas klausimas. Rinkimų kampanijos stilius prezidentą D.Trumpą „tebesiveja“ ir praėįus beveik metams po pergalės juose. Viena paskutinių žinių iš šio „fronto“ – CNN spalio 26-ąją paskelbta informacija, kad milijardieriui dirbusi analitinė kompanija „Cambridge Analytica” mėgino prisikalbinti bendradarbiauti „WikiLeaks” šefą Julianą Assangeą. Prašyta perduoti demokratų kandidatės Hillary Clinton elektroninę korespondenciją, „Cambridge Analytica“ jos pagrindu būtų sukūrusi duomenų bazę, kuria būtų naudojęsis milijardieriaus rinkimų štabas. Na, ir kas, kad elektroninę demokratų partijos bei jos rinkimų štabo vadovo (ne H. Clinton) korespondenciją skandalingasis demaskuotojas, įtariama, gavo iš ją išvogusių su Kremliumi susijusių interneto įsilaužėlių. Beje, ir milijardierius viešai prašė Rusijos paskelbti demokratų kandidatės laiškus, jei tokių turi, bei gyrė „WikiLeaks“ už šios veiklą. Žodžiu, duokit man valdžią bet kuria kaina.
Publicistas Thomasas Schmidtas dienraščio „Die Welt“ spalio 23-osios numeryje prabilo apie rytų Europos „nedemokratijų“ žalą visai ES. Bet po rugsėjį vykusių rinkimų su net 12,6 proc. balsų ksenofobišką ir net rasistinę „Alternatyvą Vokietijai“ į Bundestagą įsileidusi Vokietija šia prasme irgi nukentėjo, savaitraštis „Die Zeit“ tai net įvardijos įspėjančiu šūviu tradicinių partijų politikams. Vis dėlto vokiečių publicisto nerimas dėl grėsmės europietiškiems teisinės valstybės principams veikiausiai pagrįsti, Th.Schmidtas net įvardija ES plėtrą į rytus kaip pernelyg skubotą, kai per lengvai patikėta vidurio bei rytų europiečių žodiniais pažadais ir nepakankamai atsižvelgta į jų realų gebėjimą suprasti europietiškus principus.
Be abejo, tikėtina, kad euroskepticizmą politinėje praktikoje „pasibalnoję“ Vengrijos, Lenkijos, dabar veikiausiai ir Čekijos lyderiai taip „dekoruoja“ savo tikslus vidaus politikoje. Deja, esama požymių jau tendencijos, kad vidurio bei rytų Europos išimtys iš ES taisyklių gresia virsti vidurio bei rytų Europos taisyklėmis ir beveik neabejotinai rasis pagundų jas bandyti „pakelti“ iki europinių. Taip pat labai abejotina, kad vien „business as usual” naudai paaukota valdžios bei įstatymo viršenybė už radikalus balsuojantiems piliečiams užtikrins bent kiek tvarią sėkmę. Neatrodo perspektyvu, kai banaliu verslo planu „išplaunama“ tai, kas iš tiesų yra politika.
Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Vietos politikai-ūkininkai bent parlamentinėje praktikoje į kraštutinumus blaškytis nelinkę (išskyrus, aišku, socialdemokratų „ieškojimus“, bet tai labai kita tema), radikalai Seime beveik neatstovaujami. Vis dėlto negalima sakyti, kad mūsų šalies viešajame gyvenime radikali dešinė politinės nišos neturi ir įtakos nedaro. Turi ir daro, taip pat politinę, nebūtinai tiesiogiai, kai kada, atrodytų, gana netikėtose vietose. Tarkime, viešėjam gyvenimui reikšmingam bei įtakingam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui vadovauja ekstautininkas Gintaras Songaila (pirmininkavo tautininkams 2005–2008 m.), kuris buvo aktyvus Visagino AE priešininkas. Jei šis projektas dėl Rusijos intrigų nebūtų buvęs palaidotas, šiandien tikrai netektų kalbėti apie rusų Baltarusijos Astrave statomą AE kaip grėsmę Lietuvai.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovu paskirtas Audrys Antanaitis, redaktorius interneto puslapio „Alkas.lt“, kuriame tautininkiškos idėjos atstovaujamos solidžiai, nors A.Antanaitis formaliai tautininkams nepriklauso. Tautininkai garsėja Kovo 11-osios ir Vasario 16 -osios eitynėmis, kuriose netrūksta rasistinę potekstę turintys šūkių. „Alkas.lt“ paskelbė „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikų“ sąrašą (http://alkas.lt/valstybines-lietuviu-kalbos-isdavikai/) – Seimo narių, kurie palaikė iniciatyvą leisti Lietuvos asmens tapatybės dokumentuose rašyti raides „q“, „w“ ir „x“. Anot konservatoriaus Manto Adomėno, A.Antanaitis pirmininku ir pasirinktas dėl kategoriško požiūrio šiuo klausimu. Politiškai tai jautrus ir kompleksinis klausimas, Lietuvai siekiant atkurti su Lenkija partnerystės ryšius geopolitiškai ypač nestabiliame pasaulyje. Bet jei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos neatsisakys kovos su „išdavikais”, labai neaišku, kuo ir kaip čia viskas baigsis. Lygiai taip pat nenustebintų, jei Lietuva sulauktų nuosavos D.Trumpo-A. Babišo versijos.
Pasitvirtino, ką ir taip buvo galima nujausti. „WikiLeaks“ steigėjas, nenumaldomo aktyvisto bei demaskuotojo įvaizdį puoselėjantis Džulijanas Asandžas (Julianas Assangeas) praėjusių metų vasarą, vadovaudamasis savais sumetimais, atsisakė skelbti 68 gigabaitus su Rusijos valdžia susijusių nutekintų dokumentų. Apie tai rugpjūčio 18-ąją informavo žurnalas „Foreign policy“.
2014 metais BBC ir kitos naujienų agentūros paskelbė informaciją apie Maskvos karinę bei žvalgybinę veiklą Ukrainoje, 2016-aisiais „WikiLeaks“ gavo dvigubai didesnę žinių apie tai „porciją“ ir ją paskelbdama turėjo galimybę išsklaidyti įtarimus, kad interneto puslapio nekontroliuoja rusų specialiosios tarnybos. Tačiau to nepadarė.
Maištingo australo ryšių su Maskva tema tebėra „atvira“, arba teisus yra JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mikeas Pompeo, liepos 12-ąją Vašingtono strateginių ir tarptautinių tyrimų centre pareiškęs, jog laikas šį interneto puslapį vadinti tuo, kuo šis iš tiesų yra – Amerikai priešiška nevalstybine žvalgybos tarnyba, kurią kursto tokios valstybės kaip Rusija.
CŽV direktorius savo įvertinimą argumentavo JAV specialiųjų tarnybų išvada, jog rusų karinė žvalgyba pasinaudojo „WikiLeaks“, siekdama paskelbti jai dirbančių interneto įsilaužėlių išvogtą Demokratų partijos elektroninę korespondenciją per prezidento rinkimų kampaniją 2016-aisiais.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.
Primintinas, tarkime, su demokratų susirašinėjimo paviešinimu susijęs fragmentas, kai 2016 metų rugpjūčio 21-ąją Vašingtono lobistas, dar kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo patarėjas Rogeris Stoneas pareiškia, kad jo šefo oponentės, demokratų partijos kandidatės į prezidentus Hillary Clinton rinkimų štabo vadovas Johnas Podesta greitai liks be darbo. Pranašystė pasitvirtino, mat „WikiLeaks“ jo korespondenciją pradėjo publikuoti spalio 7 dieną.
Vėliau paaiškėjo, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) išsiaiškino, jog būta kontaktų tarp R. Stoneo ir J. Assangeo, taigi lobistas žinojo, ką kalba. Irgi vargu ar „tik“ sutapimas, kad „WikiLeaks“ pradėjo skelbti dosjė apie CŽV vykdomus interneto įsilaužimus praėjus vos kelioms dienoms, kai D.Trumpas apkaltino dar prezidentą Baracką Obamą neteisėtu jo rinkimų štabo pasiklausymu. Rinkimuose milijardierius buvo Maskvos favoritas, jam išlošus Rusijos dūmoje keltos šampano taurės, be to, jei Maskva siekė chaoso Vašingtone, jį gavo, tiesa, vertinant iš šiandienos perspektyvos, nežinia, ar dabar tuo džiaugiasi.
Tikriausiai primintini „WikiLeaks“ istorijos faktai. Kuomet interneto puslapis 2010-aisiais paskelbė JAV valstybės departamento diplomatinį susirašinėjimą, Rusija toje korespondencijoje buvo įvardijama „mafijine valstybe“. Tačiau kadangi sąvokos autoriai buvo Amerikos diplomatai, jai ta publikacija labiausiai ir pakenkė.
Tų pačių metų lapkritį susitikęs su „The New York Times“ žurnalistais J. Assangeas prisipažino nujaučiąs negatyvias diplomatinės korespondencijos paskelbimio pasekmes ir svarstąs pervažiavimo su visu „WikiLeaks“ į Rusiją galimybę. Gruodį Londono policijai jį suėmus pagal Švedijos (kur kaltintas seksualiniais nusikaltimais) orderį, kitą dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusistebėjo, kodėl „WikiLeaks“ steigėjas kalėjime, juk jei demokratija, tai tik pilna. Ir pridūrė, kad australas yra persekiojamas dėl informacijos apie JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose skleidimo.
Beje, vėliau interviu televizijos laidai „Democracy Now“ ponas J. Assangeas teigė, jog kuomet Edvardas Snoudenas (Edwardas Snowdenas) 2013 metais svarstė, kur jam pasiduoti iš Honkongo, jis rekomendavęs Maskvą kaip saugiausią vietą buvusiam JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) pareigūnui. Savo buvusių darbdavių už informacijos apie JAV specialiųjų tarnybų vykdomą totalinį interneto visame pasaulyje sekimą paviešinimą spaudžiamas E.Snowdenas galų gale pasirinko Lotynų Ameriką, į kurią vyko su persėdimu Maskvoje, bet ten įstrigo, mat Amerikos valdžia panaikino jo pasą.
Ten reziduoja po šiai dienai, gavęs politinį prieglobstį iki šių metų pabaigos. Grįžimo į tėvynę atveju E. Snowdenui gresia įkalinimas iki 30 metų už šnipinėjimą. 2016-ųjų rugsėjo 13 dieną dar prezidentaujančiam B. Obamai buvo įteikta kelių nevalstybinių organizacijų, politinių aktyvistų bei kultūros veikėjų parengta peticija-prašymas prieš paliekant prezidento postą amnestuoti „nusidėjėlį“ (tuometiniai kandidatai H. Clinton ir D. Trumpas pareiškė to nedarysią). Dabar jau žinoma, kad to nepadarė ir B. Obama.
Edvardas Snaudenas ir Džulijanas Asandžas – Rusijai naudingi paslapčių demaskuotojai?
Tebesiginčijama, kas yra buvęs NSA pareigūnas – specialiųjų tarnybų hierarchijai pasipriešinęs bei visuomenei svarbią informaciją atskleidęs herojus ar konfidencialią informaciją paviešinęs (nukopijavo 1,5 milijono NSA dokumentų, nors jo advokatai skaičių ginčija) šalies išdavikas. Pasak vienų, jis turėtų ne slapstytis autoritarinėje Rusijoje, o grįžti ir įrodyti savo veiksmų prasmingumą.
Šio argumento oponentai atremia, jog tik Amerika kalta, kad E. Snowdeans liko Rusijoje, mat anuliavo jo pasą po to, kai šis paprašė prieglobsčio visose Europos valstybėse ir gavo neigiamą atsakymą. Bet vėlgi – akcija su prašymu amnestuoti buvo dalis kampanijos, kurią turėjo vainikuoti režisieriaus Oliverio Stoneo filmo apie E.Snowdeną premjera.
O. Stoneas jau šiais metais sėkmingai susuko 4 dalių dokumentinį filmą apie prezidentą V.Putiną „The Putin Interviews“. Nors sulaukė nepatogių klausimų, honorarą režisierius neabejotinai gavo ir filmo reklaminė kampanija įvyko. Vertinannt iš dabartinės perspektyvos – nieko asmeniško…
2012 metų balandį, kai ėmė sekti „WikiLeaks“ finansavimo šaltiniai („Visa“ ir „Master Card“ spaudžiamos Vašingtono nustojo priimti pinigines aukas į interneto puslapio sąskaitą), Maskvos valstybinis televizijos kanalas „Russia Today“ pradėjo rodyti laidą „Rytojaus pasaulis“ su vedančiuoju J. Assangeu. Vis dar nežinoma, kiek jam ar „WikiLeaks“ sumokėta už išleistų 12 laidos epizodų.
2012-aisiais „WikiLeaks“ paskelbė Sirijos dosjė iš daugiau kaip 2 milijonų Basharo al Assado vyriausybės laiškų arba laiškų apie jį. J. Assangeo bendražygės Saros Harrison vertinimu, publikacija sukėlė nepatogumų ne tiek Damasko režimui, kiek jo oponentams. Vėliau „WikiLeaks“ šefas apkaltino Ameriką destabilizuojant padėtį Sirijoje ir nė žodžio neištarė apie B. Al Assado bei rusų kariškių vykomus nusikaltimus prieš žmogiškumą.
Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos J. Assangeas pareiškė, kad tai Jungtinės Valstijos kišasi į Ukrainos reikalus, siekdamos įtraukti ją į Vakarų interesų sferą. Ir kad Vašingtonas su savo specialiosiomis tarnybomis aneksavo visą pasaulį. „WikiLeaks“ šefas palaikė Jungtinės Karalystės sprendimą trauktis iš Europos Sąjungos (ES), valingai ar ne prisidėdamas prie V.Putino pastangų klibinti Vakarų vienybę, daugybę kartų kritikavo NATO.
Netrūko šokiruotų „WikiLeaks“ reakcijos į vadinamųjų „Panamos dokumentų“ paskelbimą 2016-ųjų kovą. Vienu „garsiausių“ publikacijos siužetų buvo informacija apie milijardus dolerių sąskaitose fiktyvių kompanijų, kurias kontroliavo vienas artimiausių V. Putino draugų vilončelistas Sergejus Rolduginas. Pinigų kilmės aiškinimusi užsiėmė tarptautinė žiniasklaidos komanda, kurios sudėtyje buvo ir rusų „Vedomosti“ bei „Novaya gazeta“. „WikiLeaks“ suabejojo publikacijos objektyvumu, įsikabinusi aplinkybės, kad vienas tyrėjų „Organized Crimeand Corruption Reporting Project“ yra gavęs Georgo Soroso fondo bei JAV tarptautinio vystymo agentūros grantus.
Vienas buvęs „WikiLeaks“ bendradarbis „The New York Times“ yra sakęs (2016 09 01), jog maištingasis australas viską vertina pagal tai, kaip su juo elgiamasi. Iš Amerikos ir H. Clinton jis nuolat sulaukdavo nemalonumų, iš Rusijos – niekada. Irgi buvęs jo bandražygis Danielis Domscheitas-Bergas priduria, jog J. Assange kai kada „minkštai“ kritikuodavo Kremlių, bet dėl šio kiečiausių sprendimų prieš demokratiją bei žodžio laisvę paprastai tylėjo.
Tarkime, nepasmerkė įstatymo, suteikusio Kremliui neribotas galimybes sekti savo piliečius. Kai žurnalistai jį vis dėlto privertė pasisakyti šia tema, pripažino, jog Rusijoje akivaizdus „slenkantis autoritarizmas“, bet čia pat pridūrė, jog ir Amerikoje tas pats. O juk „WikiLeaks“ steigėjas šių metų balandžio 12-osios „The Washington Post“ numeryje taip žaviai pasisakė, jog interneto puslapis skelbia „nepatogų“ turinį, pirmiausia siekdamas patvirtinti didžią Amerikos praktiką nevengti bet kokių klausimų visuomenino svarstymo, taigi „WikiLeaks“ motyvai tokie patys kaip „The New York Times“ ar „The Washington Post.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Amerikiečių rašytojas, advokatas bei žurnalistas (beje, visapusiškai palaikęs čia jau minėtą herojų E.Snowdeną) Glennas Greenwaldas „The New York Times“ (2016 09 01) apibendrina: „Julianas dievina dezinformaciją, tai jo aistra“.
Vis dėlto veikiau turime reikalą ne su dezinformacija ar kokiais sąmoningai piktavališkais sąmokslais, ne faktas, kad esama kokių „profesinių“ ryšių tarp rusų specialiųjų tarnybų ir J. Assangeo. Tiesiog energingi egocentrikai dėmesio siekia bet kokia kaina, taigi pasinaudoti jais vis dėlto paprasta, „WikiLeaks“ yra postmodernistinės epochos produktas, kurio veikla apskritai naudinga V.Putinui.
Šia prasme prisimintina Vladimiro Uljanovo-Lenino sąvoka „naudingi idiotai” (tiesa, ginčijamasi, priklauso jam ar Josifui Stalinui), bet jau 21 amžiaus sąlygomis. Tas atvejis, kai žodžio laisvės ir teisingumo pretekstais liejamas vanduo ant propagandos malūno, ne taip ir svarbu, tyčia ar ne.
Praėjusio amžiaus pradžios „naudingais idiotais“ buvo tuo metu paklausūs menininkai, tokie kaip rašytojai Lionas Feuchtwangeris ar Bernardas Shaw. Dabar tai – programišiai bei interneto įsilaužėliai, viskas atitinka laiko dvasią.
Pet Morison klausinėja Mašą Gessen, Vladimiro Putino biografijos autorę, – apie Rusiją, Trampą, WikiLeaks‘ą ir programišių atakas
„Dabar Rusija turi kitą vėliavą, bet giesmė vis ta pati: RF himno melodija – tai nesikeičianti sovietinio himno muzika. Nepasikeitė ir Rusijos pozicija: ji nesiliaudama kurpia strategiją prieš JAV“, – tvirtina leidinys „The Los Angeles Times“, pristatydamas žurnalistės ir televizijos laidų vedėjos Pet Morison pašnekesį su žurnaliste Maša Gesen (Masha Gessen).
Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas – kuo daugiau chaoso Amerikoje ir Europoje.
„Analitikai programuotojai sako, kad Rusijos žvalgyba ar kažkokie žmonės, susiję su Rusijos žvalgyba, įsilaužė į Demokratų partijos elektroninį paštą. Kas dedasi?“ – paklausė Morison.
„Pasaulinėje arenoje Rusija – jėga, pažeidžianti tvarką, ir būtent tokia ji stengiasi būti“, – pareiškė Gesen. Jos nuomone, „Rusijos specialiosios tarnybos atlieka hakerių atakas, kitaip tariant, įsilaužia visur, kur tik gali, ir stengiasi kelti kuo daugiau chaoso ir Vakarų Europoje, ir JAV, ypač rinkimų laikotarpiu“.
„Bet tai visai kas kita, nei tvirtinti iš paskos kai kuriems: „O, jie stengiasi paveikti rinkimus Donaldo Trampo naudai“. Aš manau, tai kitkas“, – sakė Gesen.
Koks tų spėjamų hakerių atakų tikslas – paprasčiausiai destabilizuoti situaciją ar koks nors konkretus tikslas? – pasidomėjo Morison.
„Nemanau, kad jie siekia konkretaus tikslo“, – sakė Gesen. Pasak jos, Putino vyriausybė ir pats Putinas garsėja ne strategijų kūrimu, o chaoso provokavimu.
Gesen pabrėžė ir kitą niuansą: „Abi hakerių atakos, atliktos dviejų skirtingų specialiųjų tarnybų, buvo 2015 metais, gerokai iki išaiškėjant, kad Trampas turi šansų būti iškeltas partijos. Mano nuomone, tikslas – pridaryti kuo daugiau nemalonumų“.
Ir trečias niuansas, kaip spėja Gesen: „Vladimiras Putinas nekenčia Hilari Klinton“. „Nesunku įsivaizduoti, jog Putinas pasiryžęs viskam, kas įmanoma, kad sutrukdytų išrinkti Hilari Klinton“, – sakė ji.
„Kaip jūs manote, ar Putinas daug ką apie tai žino? Gal jis net sankcionavo ar reguliavo hakerių veiksmus?“ – pasidomėjo Morison.
„Rusija nepasižymi geru valstybės valdymu ir, nors atrodo, kad jos struktūra idealiai centralizuota, iš tikrųjų taip nėra. Putinas labai izoliuotas nuo daugelio jo paties žinybinių struktūrų“, – sakė Gesen.
„Tas faktas, kad dvi hakerių atakos buvo įvykdytos dviejų žvalgybos tarnybų, tas faktas, kad, Amerikos ekspertų nuomone, jos nenumanė apie viena kitos egzistavimą, iš tikrųjų rodo, jog pėdsakai veda ne į Kremlių, ir perša mintį, jog pats Putinas nedavė tokio įsakymo“, – tęsė ji. Ji spėja, dvi žvalgybos tarnybos stengėsi padaryti tai, kas, jų požiūriu, patiktų Kremliui.
„Taip daugeliu atveju funkcionuoja Rusijos politinis gyvenimas. Valdininkas, iš kurio aš prieš keletą metų ėmiau interviu, sakė: „Mes vykdome ne įsakymus, o sklaidą“. Neaiškius signalus, rodančius jiems kryptį, kurlink dera darbuotis“, – pridūrė Gesen.
Maša Gesen (Masha Gessen) – žurnalistė, knygos apie Vladimiro Putino biografiją autorė.
Toliau Gesen prabilo apie Džulijaną Asandžą. Jos nuomone „tai jis galutinai nusprendė, kad jo iš Rusijos žvalgybos tarnybų gautą informaciją publikuos“ JAV Demokratų partijos suvažiavimo išvakarėse. „Asandžas – nedidelis Hilari Klinton gerbėjas, Asandžas – irgi destruktyvi jėga, Asandžas turi savų, mažų mažiausiai funkcionalių, ryšių su Rusijos žvalgyba. Bet jis nebuvo Rusijos agentas, ir jis tikrai nėra asmeninis Putino agentas“, – samprotauja Gesen.
Ar Putinui patinka Trampo pozicija rinkimų kampanijos laikotarpiu?
„Jeigu bus galima pasirinkti, Putinas pirmenybę teiks Trampui, o ne Hilari“, – mano Gesen. Jos nuomone, Putinui patinka Trampo pasisakymai apie NATO ir „tas faktas, kad jis aiškiai nežino, kas, po velnių, dedasi Ukrainoje“.
„Putinas būtų linkęs turėti reikalų su nemokša ir juokdariu Amerikos prezidento poste, o ne su puikia stratege, prityrusia politikos eksperte, „vanago tipo“ kietąja Hilari Klinton, – apibendrino Gesen.
Ar Kremlius įvertina JAV vadovavimą, nuotaikas ir politinę kryptį strategine prasme? – pasiteiravo Morison.
„Mes stengiamės suprasti Kremliaus veikimo būdą, įsivaizduodami, tartum jis funkcionuoja beveik kaip Amerikos vyriausybė, kuri ne idealiai, bet žiūri į šiek tiek ilgesnę dalykų perspektyvą. Kremlius ne toks“, – samprotauja Gesen. Jos nuomone, nauda iš to, kad Amerikos prezidentu taps nemokša, kuris nėra tvirtas Putino priešininkas, greitai išgaruos.
Gesen nuomone, Trampą išrinkus į prezidento postą jo draugystė su Putinu ilgai neišsilaikytų, „ir mes atsidursime ties branduolinio karo riba, nes branduolinius arsenalus abiejose pusėse kontroliuos du neprognozuojami, neatsakingi, nepasižymintys strateginiu mąstymu lyderiai“, perduoda leidinys.
Rusijos melai, dezinformacija ir apgaulės.
Gesen prielaida tokia: rinkiminės kampanijos JAV laikotarpiu reikia laukti naujų kliūčių iš Rusijos.
„Jeigu, Amerikos vyriausybės pasitenkinimui, išaiškės, kad už tų hakerių atakų ir nutekėjimų iš tikrųjų stovėjo Rusijos vyriausybė, ar kas nors grėstų Rusijai?“ – paklausė Morison.
Gesen mano, kad Rusija nebijo papeikimų ir nebijo būti pariju tarptautinėje arenoje, nes ji jau dabar parijus.
„Mano nuomone, Vakarų pasaulis beveik bejėgis prieš žmones, kurie stengiasi kelti tik chaosą ir kliūtis, o būtent tokie yra Putinas ir Trampas“, – atsakė Gesen.
Ką nūnai veikia JAV žvalgyboms milžiniškų nuostolių, o Rusijos slaptosioms tarnyboms didelės naudos atnešęs Džulijanas Asandžas?
Šio žmogaus pavardės geriau nė neprisiminti. Nutylėjimas ir ignoravimas būtų pati geriausia taktika.
Tačiau pasielgtume naiviai, jei manysime, jog neatsiras Džulijano Asandžo idėjas bei politines nuostatas noriai propaguojančių leidinių. Juolab kad tuo itin suinteresuoti Rusijos propagandos bei dezinformacijos specialistai.
Vokiečiai nesiliauja stebėjęsi Amerikos slaptųjų tarnybų poelgiais. Esą JAV slaptosios tarnybos neturi nei moralinės, nei juridinės teisės klausyti Vokietijos politikų pokalbių, skaityti jų elektroninių laiškų. Esą taip strateginiai partneriai nesielgia, esą tai – nedžentelmeniška, nes Vokietija – patikimas Amerikos sąjungininkas Europoje.
Na, žodis „nepasitiki“ – gal išties per daug aštrus. Amerikiečiai tiesiog vadovaujasi taisykle, jog pasitikėti draugais – būtina, bet tuo pačiu privalu tikrinti tuos, kuriuos laikai savo draugais. Ar toks atsargumas – smerktinas? Jokiu būdu. Reikia sveikinti amerikiečių budrumą. Rusai turi puikų posakį, kuris tinka visoms valstybėms ir visoms tautoms: „doveriai – no proveriai“.
Globalinio totalinio slapto pasiklausymo eroje siūlau susipažinti su Rusijos internetinio TV „Dožd‘ (Lietus) (www.tvrain.ru) 2013-05-31 laidos vedėjo Michailo Kozyrevo pateiktais jūsų telefono ypatumais, kurie turėtų jus priversti susimąstyti, ar jūsų telefono nėra pasiklausoma.
Jeigu išjungiant telefoną tai padaryti pavyksta ne iš karto, tarkim, dar ilgą laiką šviečia ekranas, ar tiesiog telefonas išsijungia pavėluotai, tai jau turėtų tapti nerimo priežastimi.
Jeigu jūs pastebėjote, kad akumuliatorius, ypač naujas, žymiai greičiau, nei paprastai, išsikrauna, tai taip pat požymis, kad jis gali būti panaudojamas su pasiklausymo programa.
Kaip žinoma, pasaulio vaizdą sukuria žiniasklaida. Ji skleidžia vertybes, daro įtaką žmonių nuotaikoms, cementuoja ir griauna ideologijas. Todėl kiekvieno diktatoriaus svajonė – ją kontroliuoti. Tačiau laisvoji spauda, kaip rašo Vokietijos "Tagesspiegel" vedantysis redaktorius Malte Lemingas, nepakenčia propagandos. Ir tie, kas tai užmiršta, paprasčiausiai nesugeba suprasti, kodėl „Rusijos tarptautinės televizijos kompanijos RT (anksčiau – Russia Today) pasaulinė sėkmė yra nepaprastai svarbus politinis įvykis“. RT, pabrėžia žurnalistas, šiandien yra „veiksmingiausias Rusijos užsienio politikos instrumentas, tolygus energetikos gigantui Gazprom‘ui ir prekybai ginklais“.
Maskva, rašo M.Lemingas, norėjo „sukurti valstybinę atsvarą CNN ir BBC“. Ir jai tai pavyko, – pažymi autorius. – Šiuo metu RT auditorija – jos pačios duomenimis – 630 mln. žmonių daugiau nei šimte šalių“. Daugiau kaip 2000 korespondentų iš viso pasaulio ištisą parą transliuoja anglų, ispanų ir arabų kalbomis.
Barako Obamos administracija kaip ypač „agresyvias“ žaidėjas kibernetinio šnipinėjimo pasaulyje paminėjo Kiniją ir Rusiją. Taip praneša “The Guardian”.
„Kilus audrai po to, kai buvo atskleista Kinijos programišių veikla JAV, Baltieji rūmai paskelbė pranešimą, kuriame numatyti kovos su komercinių paslapčių vagystėmis Amerikoje planai.
Jame perspėjama, kad abi šalys toliau bando nelegaliai prieiti prie slaptos informacijos“, – rašo straipsnio autorius Polas Harrisas.
Didžiosios Britanijos vyriausybė slapta išplėtojo specialią programą, kurios uždavinys – atimti iš žmonių Britanijos pilietybę nacionalinio saugumo sumetimais, tvirtina "The Independent".
„Du tokie asmenys vėliau buvo nužudyti smūgiais iš amerikiečių nepilotuojamų lėktuvų“. Taip rašo žurnalistai Chrisas Voodsas, Elis K. Ross ir Oliveris Ritas.
Kaip rodo tyrimas, kurį atliko “Bureau of Investigative Journalism” organizacija laikraščio užsakymu, nuo 2010 metų Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Tereza Mei (Theresa May) anuliavo pasus 16-ai asmenų, iš kurių daugelis kaltinami ryšiais su radikaliomis arba teroristinėmis organizacijomis.
Būsiu atviras: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės nuosprendis nustebino.
Lietuviškosios Temidės verdiktą, nepalankų kritišką nuomonę apie leidėją Vitą Tomkų ir jo “Respubliką” pareiškusiam Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui, derėtų įsidėmėti mums visiems.
Ar tai nėra dar viena pergalė jėgų, kurios siekia mums visiems užčiaupti burnas? Kad bijotume viešai reikšti bet kokią kritišką nuomonę. Kad nedrįstume kelti jokių versijų. Kad nebandytume lyginti faktų, skaičių. Kad prarastume bet kokį norą domėtis viešų asmenų gyvenimais bei jų darbine veikla.
Mano supratimu, minėtos teisėjos nuosprendis atveria sąlygas dar vienai labai pavojingai tendencijai. Jei ir aukštesniosios instancijos teismas palaikys šios teisėjos sprendimą, tai bus ženklas, jog nuo šiol mes, Lietuvos piliečiai bei Lietuvos gyventojai, neturime teisės remtis viešojoje erdvėje pasirodžiusia neigiama informacija. Jokia. Bent jau rizikuojame tapti kriminaliniais nusikaltėliais.
„Mįslingas korporacinio šnipinėjimo pasaulis atsiskleidė dar labiau, kai WikiLeaks pradėjo skelbti didelę elektroninių laiškų, priklausančių kompanijai, žinomai kaip „šešėlinė CŽV“, kolekciją, – rašo The Times.
Džuliano Assandžo grupė priėjo prie penkių milijonų Stratforo, Amerikos saugumo organizacijos, teikiančios informaciją vyriausybinėms žinyboms bei privačioms kompanijoms, vidaus elektroninių laiškų, pažymi Devidas Sandersonas, Aleksis Mostrousas ir Džeimsas Bounas.
Nuo 2012 metų kovo mėnesio skandalingojo informacinio resurso “WikiLeaks” įkūrėjas Džulijanas Asandžas taps televizijos kanalo “Russia Today” darbuotoju. Čia Dž.Asandžas turės autorinę laidą.
Šią keistą žinią perduoda leidinys “Tageszeitung”. Tvirtinama, kad jau suplanuota per dešimt konkrečių interviu. Į Dž.Asandžo vadovaujamus pokalbius bus kviečiami “įtakingiausi šiandieninės politikos žaidėjai, mąstytojai, revoliucionieriai, galintys užčiuopti pagrindines svarbiausių įvykių priežastis bei pasekmes”. Bent jau taip byloja Dž.Asandžo laidos anonsai.
