Europos Žmogaus teisių teismas

Gordijo mazgas

Strasbūras, lapkričio 30 d. (AFP-ELTA). Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pripažino Bulgariją kalta pažeidus žodžio laisvę, kai už „chuliganizmą“ nuteisė du protestuotojus, dažais nupurškusius komunistinį paminklą.
 
Asenas Genovas ir Tsvetelina Sarbinska 2015 metais pateikė skundą Strasbūre įsikūrusiam teismui, kai Bulgarijos teismas pripažino juos kaltais dėl „chuliganizmo“ ir skyrė kiekvienam po baudą, prilygstančią 767 eurams. Nuosprendis buvo pagrįstas netiesioginiais įrodymais, kad 2013 m. per antivyriausybinius protestus jie dalyvavo dažais apipurškiant paminklą prie Bulgarijos socialistų partijos būstinės sostinėje Sofijoje.
 
EŽTT nusprendė, kad apkaltinamasis nuosprendis yra „nepagrįstas“. „Kontekstas aiškiai rodė, kad šio akto tikslas buvo išreikšti nepritarimą politinei partijai“, – teigiama EŽTT sprendime. Taip pat nėra įrodymų, kad paminklui būtų padaryta negrįžtama žala, priduriama jame.
 
Strasbūro teisėjai pirmajam pareiškėjui priteisė 998 eurus turtinės žalos ir abiem po 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
 
Komunistinių laikų paminklai Bulgarijoje nuolat kelia rusofilų ir antikomunistų, norinčių, kad jie būtų nugriauti, nesutarimus. Sudarkyti buvo keli tokie paminklai.
 
Vienu atveju 2011 m. kareivius sovietų armijos skulptūroje Sofijos centre pakeitė Supermenas, Kalėdų Senelis, Ronaldas McDonaldas ir kiti popkultūros herojai. Paskui po dvejų metų, minint 1968 m. Sovietų Sąjungos invazijos į Čekoslovakiją metines, jie buvo nudažyti rožine spalva.
 
Rusijos ambasada ne kartą pasmerkė šiuos veiksmus, kurių padariniai visada yra gana trumpalaikiai, nes valdžia greitai nuvalo paminklus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.01; 00:30
Trumposios naujienos

Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk” liekanos. EPA – ELTA nuotr.

Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad traukiasi iš konsultacijų su Nyderlandais ir Australija dėl virš Ukrainos numušto MH17 lainerio, besiskųsdama „brutaliais“ bandymais kaltę suversti Maskvai.
 
„Dėl priešiškų Nyderlandų veiksmų beprasmiu tapo bet koks trišalių konsultacijų tęsimas ir mūsų dalyvavimas“, – pranešime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
 
Šalys nuo 2018-ųjų rengė diskusijas, kurių tikslas buvo išsiaiškinti nelaimės priežastis. 2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusiam oro linijų „Malaysia Airlines“ „Boeing 777“ orlaiviui smogė „Buk“ raketa, žuvo visi 298 lėktuvu skridę žmonės.
 
Lėktuvu, numuštu jam skridus virš Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos teritorijos, keliavo 196 Nyderlandų ir 38 Australijos piliečiai.
 
Maskva skundėsi, kad Haga „vos po trijų diskusijų etapų“ nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) pateikti ieškinį prieš Rusiją „dėl jos vaidmens skrydžio MH17 sunaikinime“.
 
Nyderlandai tuo „parodė savo ketinimus eiti brutaliu keliu… (ir) vienašališkai atsakomybę už tai, kas nutiko, priskirti Rusijai“, priduriama ministerijos pranešime.
 
Nyderlandų lyderiai praeityje atviru tekstu apkaltino Rusiją dėl šalies piliečių žūties. Maskva visuomet griežtai neigė suvaidinusi bet kokį vaidmenį lėktuvo nelaimėje ir savo ruožtu kaltę suvertė Ukrainai.
 
„Australija ir Nyderlandai akivaizdžiai nesistengė suprasti, kas iš tikrųjų nutiko 2014-ųjų vasarą, o verčiau norėjo užsitikrinti Rusijos prisipažinimą ir kompensacijas aukų artimiesiems“, – teigė užsienio reikalų ministerija.
 
Rusija „tęs bendradarbiavimą“ su Haga, tačiau „kitokiu formatu“, pridūrė ministerija.
 
Nyderlanduose kovą prasidėjo keturių asmenų, kaltinamų sukėlus lėktuvo nelaimę, teismas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 05:00
Trumposios naujienos

Centre – Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį paskelbė nuosprendį, kad Rusijos vykdyti pakartotiniai opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno areštai buvo politiškai motyvuoti. Todėl Rusija opozicionieriui turės sumokėti 63 678 eurų kompensaciją. A. Navalnas laikomas vienu griežčiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų.

A. Navalnas buvo pateikęs Strasbūrui kelis skundus dėl septynių savo sulaikymų 2012-2014 metais ir po to skirtų pinginių baudų bei kalinimo bausmių.

Sutelkdamas dėmesį į du Kremliaus kritiko sulaikymo atvejus, Strasbūro teismas konstatavo, kad be to, jog buvo pažeistos A. Navalno teisės į laisvę, susirinkimų laisvę ir teisingą teismą, „jais siekta užgniaužti politinį pliuralizmą“.

Rudenį 42-erių metų amžiaus Kremliaus kritikas atliko dvi vieną po kitos skirtas laisvės atėmimo bausmes dėl raginimo dalyvauti protestuose. Savo areštus ir bausmes A. Navalnas vertina kaip politiškai motyvuotus mėginimus jį įbauginti.

„Tai teisingas nuosprendis“, – po jo paskelbimo Strasbūre sakė A. Navalnas. Jis teigė esąs patenkintas, kad teisėjai Rusijos žinybų veiksmus prieš jį pagaliau traktavo kaip politiškai motyvuotus. Tai svarbu ne tik jam, bet ir kitiems žmonėms Rusijoje, kurie sulaikomi kiekvieną dieną.

A. Navalnas per dvi demonstracijas buvo sulaikytas tikslingai, nors jose nevaidino vadovaujančio vaidmens, konstatavo teisėjai. Tikrasis tikslas esą neabejotinai buvo užgniaužti „politinį pliuralizmą“ Rusijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 05:00

Trumposios naujienos

Italijos valdžia teigia, kad Romoje įsikūrusi romų stovykla kelia grėsmę žmonių sveikatai. EPA – ELTA nuotr.

Protestų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nurodymo nepaisydama Italijos policija ketvirtadienį pradėjo griauti ilgai egzistuojančią romų stovyklą sostinėje Romoje, skelbia BBC.

Romai atsisako išsikelti. EPA – ELTA nuotr.

Stovyklos, namais esančios apytikriai 300 žmonių, likvidavimo operacija pradėta auštant.

Romos miesto savivaldybės teigimu, stovykla tapo grėsme visuomenės sveikatai.

Policija neigė kai kurių romų tvirtinimus, kad prieš stovyklos gyventojus buvo naudojama jėga. Kol kas nežinoma, ar romų šeimoms bus suteikti kiti būstai.

Dauguma Italijos romų (čigonų) gyvena skurde.

Stovykloje romai protestavo laikydami plakatus su užrašais, skirtais Romos merei: „Virginia Raggi, palikite mūsų šeimas ramybėje“.

Italijos vidaus reikalų ministras ir premjero pavaduotojas Matteo Salvinis ir jo partija „Lyga“ kaltina romus vagystėmis. Tuo tarpu daugelis romų skundžiasi, kad dėl diskriminacijos jiems sunku susirasti darbus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.28; 05:00

Gordijo mazgas

Arkivyskupas Gintaras Grušas ir dizaineris Robertas Kalinkinas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atveria kelią verslui pelnytis kitų visuomenės narių orumo sąskaita. Taip teigė Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas, komentuodamas Strasbūro teismo vertinimą, kad Lietuvos dizainerio Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos reklamos neatrodo perdėm įžeidžiamos arba šventvagiškos ir nekursto neapykantos religiniu pagrindu.

ELTA primena, kad 2012 metų rudenį dizainerio R. Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje buvo vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele. Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“

Tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

UAB „Sekmadienis“ sprendimą apskundė Strasbūro teismui.

Komentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą UAB „Sekmadienis“ byloje prieš Lietuvą, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas G. Grušas teigė, kad reklama, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas, neturi nieko bendro nei su religijos kritika, nei su nuomonių įvairovės ar idėjų konkurencijos užtikrinimu laisvoje demokratinėje visuomenėje.

„Teismas šioje byloje negebėjo pastebėti Jėzaus ir Marijos atvaizdų profanacijos komerciniais ir pasipelnymo tikslais“, – pastebi Vilniaus arkivyskupas.

Pasak LVK primininko, teisėjas Dė Gaetano konkuruojančioje nuomonėje sako, kad šis sprendimas nesuteikia visiškos laisvės naudoti religinius simbolius bet kokiame kanale, kontekste ar žinioje. Valstybė gali imtis priemonių apriboti konkrečias elgesio formas, įskaitant informacijos ir idėjų sklaidą, kurios nesuderinamos su pagarba minties, sąžinės, kitų religijos laisvėmis.

„Šiuo atveju, sutapatinant komercinį interesą su saviraiškos laisve, teismo sprendimu pavojingai atveriamas kelias pasipelnyti, siekti komercinių tikslų, skaudinant tikinčiuosius visuomenės narius ir profanuojant jų religiją“, – pabrėžia arkivysk. G. Grušas.

Pasak jo, vargu, ar galima vadinti laisva ir atsakinga tokią visuomenę, kurioje negerbiami kitų – nesvarbu kurios religijos – žmonių religiniai įsitikinimai, o ypač kai jie išnaudojami pasipelnymo tikslais supriešinant, skaldant visuomenę, menkinant tikintiesiems svarbius simbolius.

Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad reklamos įžeidžia visus krikščionis, bet net jei taip ir būtų, dauguma negalėtų primesti savo nuomonės.

Dizaineris R. Kalinkinas pasveikino teismo sprendimą, pakartodamas, kad reklama nebuvo siekiama įžeisti tikinčiųjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.02; 00:30

Aktualijos

Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. LGGRTC nuotr.

Įvertinus surinktus duomenis ir išnagrinėjus viešoje erdvėje skelbtą informaciją Generalinėje prokuratūroje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rūtos Vanagaitės viešų pasisakymų apie Lietuvos partizaną A. Ramanauską-Vanagą. 

Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.

Generalinėje prokuratūroje buvo nagrinėjami kelių organizacijų pateikti prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą R. Vanagaitės atžvilgiu dėl partizano A. Ramanausko-Vanago galimo šmeižimo ir mirusio atminimo paniekinimo.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą R. Vanagaitės viešoje erdvėje skelbti pasisakymai buvo vertinti šmeižimo, taip pat mirusio asmens atminimo paniekinimo aspektais. Straipsniuose pateikti duomenys istorine prasme nebuvo vertinami.

Nutarime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuojama, kad šmeižimas yra gyvo asmens orumo ar garbės žeminimas. Tuo tarpu mirusiojo atminimo niekinimas kaip nusikalstama veika pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti vertinamas tik tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog skleidžia apie mirusį melagingus prasimanymus ir kad tai gali nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo atminimui. Taip pat jei tokių melagingų teiginių skelbimu siekė būtent tokios žmonių reakcijos.

Šiuo konkrečiu atveju įvertinus R. Vanagaitės pasisakymų šia tema visumą, pripažinta, kad duomenų, kurie leistų įrodyti, kad asmuo veikė tiesiogine tyčia, nėra. 

Rūta Vanagaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsižvelgta ir į Europos Žmogaus Teisių Teisme formuojamą praktiką. Šis teismas vienoje iš bylų, be kita ko, pabrėžė: „Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatos yra taikomos ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra palankios ar nėra įžeidžiančios (nepavojingos), bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti visuomenę ar atskirą jos dalį. Tai tarnauja pliuralizmo, tolerancijos bei plačių užmojų formavimui, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“. Tai reiškia, kad bet kokie valstybės nustatyti „formalumai“, „sąlygos“ ar „apribojimai“ privalo būti proporcionalūs siekiamam teisėtam tikslui“.

„R. Vanagaitės paskelbti teiginiai sukėlė tikrai didelę visuomenės reakciją ir nepasitenkinimą, todėl jie galėtų būti vertinami etikos, moralės bei kitais aspektais, tačiau vadovaujantis Baudžiamojo kodekso reikalavimais, tokie pasisakymai negali būti pripažinti nusikalstama veika“, – teigia prokuroras D. Čaplikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.11; 00:01

Trumposios naujienos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad, Ukrainoje tęsiantis karinei agresijai ir vykstant įžūliam karinės galios demonstravimui Europoje, ypač svarbus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) vaidmuo. Tokią poziciją Prezidentė išsakė antradienį susitikusi su EŽTT vicepirmininku Linu Aleksandru Sicilijanu (Linos-Alexander Sicilianos) ir šio teismo teisėju Egidijumi Kūriu.

Lietuvos vadovės teigimu, tvirta ir patikima žmogaus teisių apsauga padeda pažaboti agresiją ir stiprina taikos bei saugumo pamatą žemyne, o ciniški bandymai menkinti EŽTT autoritetą pamina teisės viršenybės principą ir neturi pateisinimo. Pagarba Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintoms vertybėms bei jas ginantiems EŽTT sprendimams, pasak D. Grybauskaitės, yra kiekvienos demokratinės valstybės pareiga.

Antradienio susitikime aptarti žmogaus teisių apsaugos stiprinimo klausimai, teisės viršenybės principui kylantys iššūkiai, bendradarbiavimas su EŽTT.

Prezidentės spaudos tarnyba pažymi, kad Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su EŽTT ir nuosekliai remia reformas, kuriomis siekiama užtikrinti efektyvesnę šio teismo veiklą.

Šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teisme yra nagrinėjama beveik 4000 skundų dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijos okupuotame Kryme ir karinės agresijos niokojamoje Rytų Ukrainoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.13; 08:44

Trumposios naujienos

Masines žudynes Norvegijoje surengęs Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik), kuris neseniai oficialiai pakeitė vardą į Fjotolfo Hanseno (Fjotolf Hansen), savo kalinimo sąlygas apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), ketvirtadienį pranešė jam atstovaujantis teisininkas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. 

breivikas
Andersas Breivikas
breivikas_oslo_gatve
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

Anksčiau šį mėnesį Norvegijos Aukščiausiasis teismas atsisakė svarstyti šio 2011-ųjų liepą Norvegijoje dvigubą teroro aktą surengusio ir 77 žmones pražudžiusio ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto skundą.

Vienas jam atstovaujančių teisininkų Eisteinas Sturvikas (Oeystein Storrvik) tuomet žadėjo, kad jo klientas pateiks apeliacinį skundą Strasbūre įsikūrusiam Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Šio skundo pagrindas – pernelyg didelė izoliacija ir tai, kad ji tęsiasi ilgą laiką“, – Norvegijos transliuotojui NRK sakė E. Sturvikas.

A.Breivikas siekia, kad būtų panaikinta kovą Norvegijos apeliacinio teismo priimta nutartis, išaiškinusi, kad beveik visiška jo izoliacija kameroje, kurią sudaro trys atskiri kambariai, jo žmogaus teisių nepažeidžia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 08:11

Aktualijos

Šių metų liepos 7 dieną Azerbaidžano valstybės užsienio reikalų ministras ponas Elmaras MAMEDJAROVAS šalies informacinei agentūrai APA davė išsamų interviu „Europos teismo sprendimas turi reguliuoti ir pirmininkų veiklą“. 

Kodėl jį išsivertėme į lietuvių kalbą, kodėl skelbiame be sutrumpinimų? Minėtasis Azerbaidžano URM vadovo interviu svarbus Lietuvai. Jame rasime naujų argumentų bei faktų, bylojančių, jog armėnai Kalnų Karabachą ir septynetą gretimų aplinkinių rajonų iš Azerbaidžano atėmė neteisėtai, pažeidžiant visus tarptautinius įstatymus.

Continue reading „Europos Žmogaus Teisių Teismo verdiktas: būtent Armėnija atsakinga už neteisėtą Azerbaidžano teritorijų okupaciją” →

temide
Aktualijos

Litlandija – Europos dėmesio centre

Europos Sąjungos šalių žvilgsniai prikaustyti prie novacijomis pagarsėjusios ES narės Litlandijos. Joje nagrinėjama naujausiais laikais dar neregėta byla, kurioje neprivataus kaltinimo tvarka bylinėjasi du numirėliai. Vienas, dar būdamas gyvas, apkaltino kitą, tuo metu dar gyvą, pedofilijos nuodėme savo mažametės atžalos atžvilgiu. Tas kitas numirėlis kaltina jį šmeižtu, o pastarasis su savo dar gyva mažamete atžala laiko save ir ją nuo jo nukentėjusiais. Nei vienas, nei kitas gyvi būdami Litlandijos teismų nuteisti ar teisiami nebuvo.

Pomirtinio ginčo išsprendimui talkininkauja Litlandijos teisėjai, prokurorai, advokatai.

Continue reading „Ledai pavojingai pajudėjo, JE Prezidente, ponai prisiekusieji, tarėjai…” →

venckiene_mergaite-k
Aktualijos

„Kai antstolė su pareigūnais įsiveržė į namą, mergaitė verkė ir šaukė, kad neis su Stankūnaite. Niekas iš buvusių kambaryje: nei antstolė, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, nei psichologė, nei policijos pareigūnai nesutrukdė naudoti L.Stankūnaitei ir G.Černiauskui fizinę prievartą vaiko atžvilgiu“, – teigė N.Venckienė birželio 12 d. kalbėdama Seimo laikinajai komisijai.

Continue reading „Neringa Venckienė: “Pati mažametė mergaitė reikalavo neįleisti antstolės”” →

kastis
Aktualijos

Tai – autoriaus liudijimas iš įvykio vietos.

2012 m. vasario 1 – kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teisme vyko teisminis nagrinėjimas, kurio tikslas buvo išaiškinti, ar teisiamas Letas Palmaitis yra kaltas apšmeižęs pareigas einančius prokurorus Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą pagal LR BK 154 str. 2 d.

Teismas pripažino Letą Palmaitį kaltu pagal abudu jam inkriminuojamus straipsnius, 154-2 (šmeižtas, panaudojant masinio informavimo priemones) ir 290 (pareigūno įžeidimas). Letas Palmaitis nepripažino save kaltu šmeižtu ir baigiamojoje kalboje teigė, kad teismas neįrodė, kad jo „paskleisti teiginiai, paremti informacija, pateikta žiniasklaidoje, viešai žinomuose dokumentuose yra šmeižtas“.

Continue reading „Vienas Lietuvos teismų praktikos anatominis pjūvis „teroristės“ Eglės Kusaitės byloje” →

timosenko-
Atsargiai

Žurnalistas Daniele Spinola aiškina, kad istorijos su Julija Timošenko pagrindas – energetinių resursų kontrolė, rašo italų leidinys Tempi.it.

Julija Timošenko, Ukrainos ekspremjerė, 2004 metų „oranžinės revoliucijos“ lyderė, kurią Vakarų spauda vadina mūsų dienų Žana d‘Ark, kalinama nuo praėjusių metų lapkričio 11 dienos. Šiuo metu ji laukia Europos Žmogaus teisių teismo, kuris labai atidžiai stebi jos bylą, sprendimo, sakoma straipsnyje. Neseniai Timošenko pademonstravo spaudai sužeidimus, padarytus jai kalėjimo prižiūrėtojų.

Tuo tarpu jos duktė – Jevgenija Timošenko – susitikinėja su Europos šalių lyderiais, kad atkreiptų dėmesį į neteisingą sprendimą įkalinti motiną, o Europa grasina boikotuoti Europos futbolo čempionatą, kuris turi vykti Lenkijoje ir Ukrainoje.

Continue reading „Už Julijos Timošenko bylos slypi rimti energetiniai žaidimai” →

meskauskaite_1
Aktualijos

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis garsiau ir pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės trūkumus.

Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau nei privalumų.

Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo pradeda rengti.

Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: “Didžiausia mūsų teisėsaugos bėda – baimė pripažinti savo klaidas”” →

meskauskaite_1
Jezerskas prieš Visocką

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, paskelbęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų.

Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.

Kol kas dar tik kartas nuo karto į dienos šviesą išlendantį pavojų ir grėsmes įžvelgia tiek Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, tiek su panašiomis bylomis ne kartą susidūrusi teisininkė Liudvika Meškauskaitė. Kategorišką savo nuomonę turi ir praėjusiais metais baudžiamojoje byloje nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Lietuvos teismų smūgiai žurnalistams” →

katyne
Aktualijos

1940 metais Katynėje sovietų įvykdytos Lenkijos karininkų žudynės yra karo nusikaltimas. Tokį sprendimą paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Tačiau teismas nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą. Teismas konstatavo, kad „(kreipęsi į Teismą) išgyveno dvigubą traumą: karo metais prarado savo artimuosius ir daugiau nei 50-imt metų negalėjo sužinoti tiesos apie jų mirtį“. Taigi Teismas daro išvadą, kad masinis Lenkijos karo belaisvių sušaudymas yra karo nusikaltimas. Mat sovietų valdžia privalėjo laikytis įprastinės tarptautinės teisės, kurios svarbiausia, neginčijama dalis – humaniškas elgesys su karo belaisviais bei draudimas juos kankinti ar žudyti. Toks Teismo verdiktas. Galutinis ir neskundžiamas.

Continue reading „Katynės žudynės pripažintos karo nusikaltimu” →

veselka_julius
Aktualijos

Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai tarsi byloja, jog Lietuva tampa labiau panaši į represinę valstybę.

Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausiai triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai ir skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto. Tačiau kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domisi visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt, paženklintos keistu bruožu.

Continue reading „Lietuviškosios Temidės klaidžiojimai” →

marcinkevicius_2-portretine
Aktualijos

Šių metų rugsėjo mėnesį portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” buvo paskelbęs straipsnį “Imitacija ar provokacija”, kurioje bandėme išsiaiškinti, kaip ir kodėl plungiškis Andrius Kaveckas tapo kaltinamuoju asmeniu iš šalies žvelgiant itin žiaurioje baudžiamojoje byloje.

Minėta baudžiamąja byla visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” susidomėjo dėl to, kad mums buvo sunku patikėti Plungės miesto gyventojui inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumu bei realumu. Žadėjome šia byla domėtis iki atomazgos.

Savo pažado laikomės. Spalio 28-ąją šių eilučių autorius stebėjo dar vieną Plungės rajono apylinkės teismo posėdį viešame baudžiamąjame procese, kuriame narpliota keista A.Kavecko baudžiamoji byla.

Continue reading „Plungės teismas grąžino Andriaus Kavecko bylą prokuratūrai” →

fsb_maziukas_n
Politinės intrigos

Šiais metais kaip niekada išryškėjo betvarkė Lietuvos ir jos Rytų kaimynių savitarpio teisinės pagalbos srityje. Kartu išryškėjo ir nuolankaus servilizmo apraiškos teikiant teisinę pagalbą Rusijai ir Baltarusijai.

Nei Lietuvos įstatymuose nei Lietuvos ir Rusijos sutartyje  dėl teisinės pagalbos nėra numatyti arba, kitaip sakant, yra draudžiami, bet kokie  Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų veiksmai Lietuvos teritorijoje, kaip ir tiesioginis  Lietuvos Respublikos (LR) Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Rusijos Federacijos (RF) Federalinės saugumo tarnybos (FST) bendradarbiavimas, (išskyrus koordinaciją apsaugant aukštus asmenis jų vizitų metu ar pan.).

Continue reading „Betvarkė Lietuvos ir jos Rytų kaimynių savitarpio teisinės pagalbos srityje” →

Copy of meskauskaite_foto
Jezerskas prieš Visocką

Niekad nemaniau, jog kada nors su savo valstybe teks bylinėtis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. Bylinėtis su savo valstybe – ne itin malonus užsiėmimas.

Tačiau kitos išeities neturėjau. Lietuviškoji Temidė, įskaitant Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės, Vilniaus Apygardos ir Aukščiausiąjį teismus, pareiškė, jog teisėjas Valerij Paškevič, nagrinėjęs atsargos generolo Česlovo Jezersko privataus kaltinimo tvarka iškeltą man baudžiamąją bylą, nepadarė nė vienos klaidos. Ar tikrai čia nesama perlenkimų? Juk teisėjas V.Paškevič kriminaliniu nusikaltėliu, vertu solidžios piniginės baudos, mane pakrikštijo remdamasis ne konkrečiais kaltinimais, o iš kažkur ištraukta sąvoka apie “statistiniui skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę”.

Continue reading „Žurnalisto Gintaro Visocko skundą Strasbūro teismas nagrinės” →