G.Songaila

radzevicius_tttttttt
Aktualijos

Atėjus 2011 metams tenka skaityti daug komentarų apie svarbiausius šių metų įvykius. Jau norisi labiau kalbėti ir apie perspektyvas. Šiandien susimąsčiau apie rimtosios žurnalistikos ir geltonosios žiniasklaidos perspektyvas Lietuvoje.

Prieš beveik dvejus metus pradėjus siautėti ekonominei krizei portalo www.lrt.lt žurnalistui Juozapui Paškauskui sakiau:

“Užsitęsusi krizė, mano galva, išspręs dar vieną problemą – turėtų sumažėti nekokybiškos žiniasklaidos.”

Continue reading „Ar didės takoskyra tarp “geltonosios” ir rimtosios spaudos? Noriu tuo tikėti” →

mazuma_1
Aktualijos

Prof. Alvydas Butkus. Jeigu bet kuri sutartis sudaroma avansu, arba atsižvelgiant į tuometinę situaciją, jeigu tokia sutartis ima veikti prieš valstybę, ima ją skaldyti, tai reikia keisti sutartį, koreguoti įstatymą, o ne pačią valstybę skelti. Dabartinė situacija yra kiek kitokia negu tada buvo, pasirašant sutartį. Į tai reikia atsižvelgti. Prioritetas yra valstybė, o ne kokia nors tautinė mažuma arba dauguma. Pateiksiu tezes. Lietuvoje yra beveik 1412 mokyklų. Iš jų mokyklų su rusų, lenkų, baltarusių dėstomąja kalba – 96. Tarp jų rusų dėstomąja kalba – 33, lenkų – 62, baltarusių – 1. Mišrių mokyklų: lietuvių – rusų, lietuvių – lenkų, rusų – lenkų, lietuvių, rusų ir lenkų – iš viso 54. Lietuviai Lietuvoje sudaro 83 proc. gyventojų, tačiau mokinių, lankančių lietuviškas mokyklas – 92,8 proc. Mokinių, kurie lanko kitas mokyklas – 7,2 proc., iš jų rusų mokyklas lanko 4 proc. Rusų Lietuvoje yra beveik 5 proc. Lenkų mokyklas lanko 3,2 proc Lietuvos mokinių. Lenkų Lietuvoje – 6 proc., 201 000, šių metų duomenimis.

Continue reading „Į tautinių mažumų problemą žiūrima kaip į karštą bulvę ( 2 )” →

mazuma_1
Aktualijos

Spalio 27 d. Seime įvyko konferencija “Tautinių mažumų švietimo politika Europos Sąjungoje: Latvijos patirtis”, kurią organizavo Seimo parlamentinė grupė “Už latvių ir lietuvių vienybę” kartu su “Lietuvos ir Latvijos forumo” asociacija bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru.

Pranešimus perskaitė Latvijos Respublikos Seimo nariai Ina Druvietė (“Latvijos Respublikos valstybinės kalbos švietimo politika visuomenės integracijai”) ir Imantas Prudniekas (“Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvos kultūros ir švietimo politikoje”). Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kalbėjo apie “Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projektą ir tautinių bendrijų integraciją”, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Alvydas Butkus – apie “Lietuvos tautinių bendrijų švietimą Europos Sąjungos kontekste”. Įžanginį žodį tarė ir konferencijai vadovavo Seimo narys Gintaras Songaila.

Continue reading „Į tautinių mažumų problemą žiūrima kaip į karštą bulvę ( 1 )” →

urbutis_ilgas
Aktualijos

Mūsų skaitytojams siūlome antrą ištrauką iš kalbininko Vinco Urbučio knygos “Pavardžių pradžiamokslis”, kurioje jis kalba apie nurašinėtojų sugalvotą nekilnojamąjį turtą, privačią nuosavybę – užsieniečių ir Lietuvos lenkų pavardes, jų nepriklausymą kalbai; apie Konstitucijos neatitinkantį, bet lenkams įtinkantį pavardžių įstatymą, kuris, laimei, Seime pavasarį dar nebuvo priimtas. Mūsų prezidentai, premjerai – buvę ir esami – atsidūrė keblioje padėtyje. Tautos neįgalioti, angliškai ir rusiškai mokėdami geriau negu lietuviškai, Varšuvos lenkams jie prižadėjo neįmanomų dalykų. Dabar juos bando gelbėti Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ypač per ilgai užsibuvusi jos pirmininkė I. Smetonienė, taip pat “vienas profanas, valdžiai ypač įtikęs kalbininkų (ir ne tik jų), dar kartais drįstančių viešai ginti pavardžių lietuviškumą”, puldinėtojas. Skaitykite ir stebėkitės pragaištinga pavardžių “rašybos reforma”.

Continue reading „Pavardės – nekilnojamas turtas, privati nuosavybė” →

urbutis_ilgas
Aktualijos

Pasirodė kalbininko, habilituoto mokslų daktaro Vinco Urbučio “Pavardžių pradžiamokslis”. Tai tarsi papildymas jo knygos “Lietuvių kalbos išdavystė” – labai svarbus dar vienas lietuvių kalbos gynėjų skydas, o gal kardas, saugantis kalbą ne nuo “kokių okupantų, o mūsų pačių neapgalvotų žingsnių”. Tie žingsniai jau padarė didžiulės žalos – ir kultūrinės, ir net politinės.

Pasak V.Urbučio, “apie galutinę lietuvių kalbos gynėjų pergalę kalbėti dar anksti”, bet  “Pavardžių pradžiamokslis” prie jos turėtų mus gerokai priartinti, ypač jeigu jis pasieks Lietuvos mokyklas, mokytojus, plačiąją visuomenę.

Continue reading „Apie galutinę lietuvių kalbos gynėjų pergalę kalbėti dar anksti” →

songaila_m
Aktualijos

Žymus XIXa. rusų publicistas, literatūros kritikas ir demokratinis veikėjas Visarionas Belinskis yra pasakęs tokius žodžius: “Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės”. Sunku pasakyti, kiek ši tiesa pritaikoma politikoje, ar juo labiau – politiniuose santykiuose tarp tautų ir valstybių. Juk visuotinai žinoma ir kita, lengviau pritaikoma tiesa, jog politikoje nėra draugų, o tik interesai.

Vis dėlto aš tikiu, kad niekas kita, o tik kiekvienam žmogui įgimtas geranoriškumas bei žmogaus prigimtyje slypintis išankstinis pasitikėjimas kitu žmogumi kaip tik ir sudaro tvirtą dvasinį pamatą geriems santykiams tarp tautų bei valstybių. Štai kodėl “abipusio pasitikėjimo stiprinimas” – tai visuotinai prigijusi tarptautinių santykių formulė. Juk žmogaus gyvenime nėra kitos atramos –  vien įgimtas troškimas dalintis tuo, kas ateina iš pačios širdies.

Continue reading „Lenkijos ir Lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti?” →

mac 010
Aktualijos

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt jau yra paskelbęs keletą fondo „Vilniaus klodai” pirmininko Ryšardo Maceikianeco (Ryšard Maceikianec) straipsnių apie lietuvių ir lenkų santykius.

Ypač didelio mūsų skaitytojų susidomėjimo sulaukė analitinė R.Maceikianeco publikacija „Ko imasi Lenkų rinkimų akcija – propaganda ir faktai”. Kai kurie komentatoriai net siūlė R.Maceikianecui būti itin atsargiam, mat oponentai už tokius demaskavimus gali imtis keršto akcijų. Taip pat neliko nepastebėtas ir jo rašinys “Apie Lietuvos lenkų pavardes – be propagandos”.

Šiandien savo skaitytojams pateikiame išskirtinį Ryšardo Maceikianeco interviu, duotą žurnalistui Gintarui Visockui.

Continue reading „Sovietinio laikraščio “Czerwony Sztandar“ tęsinys” →

lenkiska_abecele
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė norėjo įpiršti antikonstitucinį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Toks projektas Seimui buvo pateiktas 2010 metų sausio mėnesį. Jo rengėjai savo antikonstitucinį „produktą“ mėgino pateisinti kazuistiniais išvedžiojimais. Dar prasčiau, kad buvo daromi ir teisiniai triukai. Projektą norėta prakišti greitosiomis, nepaisant net Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų, bet Seimas tą zylionę sustabdė. Projektą pasiūlyta taisyti. Ilgai netrukus, Vyriausybė pateikė kitą variantą, kurio svarbiausias „pataisymas“ buvo dvigubai išplėsta ir papildomai pripainiota preambulė. Pridėta nebūtinų ir šališkų dalykų. Keista, kad projekto preambulė pasidarė pusketvirto karto ilgesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijos įžangą.

Continue reading „Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” →

wwwwwwwwww
Aktualijos

Niekam ne paslaptis, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose prie kai kurių namų kai kurių gatvių pavadinimai lentelėse užrašyti lenkiškai, nors turėtų būti – lietuviškai, valstybine kalba. Sena, atsibodusi istorija, ne kartą garsinta, rodyta žiniasklaidoje. Kartais matome važiuojantį maršrutinį autobusą su užrašu “Wilno – …”. Ir nieko nestebina.

Tačiau gal ne visi žinome, kad “Vilniaus rajone verčiami į lenkų kalbą visų gatvių pavadinimai. Rengiamasi pritvirtinti visose vietovėse lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais”. Tiksliai taip pasakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas Seimo švietimo, mokslo ir kultūros bei Seimo Europos informacijos biuro renginyje “Apie lietuvių kalbos konstitucinį statusą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo”. Tas pokalbis įvyko įsimintinos dienos išvakarėse: kai LR Seimas atmetė LR Vyriausybės bandymą prakišti lenkiškų pavardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba.

Continue reading „Vilniaus rajone į lenkų kalbą verčiami visų gatvių pavadinimai” →

kazlauskasg
Aktualijos

Po balandžio 13 dieną įvykusių balsavimų paaiškėjo, kad 2011 metais dar neteks rinkti miestų ir rajonų merų tiesioginiuose rinkimuose. Balsavimu nusivylę Liberalų ir centro sąjungos atstovai (LCS) Seime jau prakalbo apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos. Tad valdančiajai koalicijai iškyla realios grėsmes. Jei LCS atstovai nuspręs trauktis iš koalicijos, tai jau po kelių savaičių galima tikėtis naujos valdančiosios daugumos susiformavimo.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos gretose kyla nemažai kivirčų. Savo oponenentų partijoje „talibais“ pravardžiuojami G.Songaila, K.Uoka, A.Birbilas ir kiti radikalieji konservatoriai įgyja vis didesnę įtaką.

Continue reading „Aplinkos ministerijoje iki šiol dirba ,,Raudonikiu” pakrikštytas kriminalinis autoritetas” →

Poland-official
Aktualijos

Nesitikėjau, kad Seimas sutriuškins Andriaus Kubiliaus vyriausybės pastangas pataikauti ir nuolaidžiauti lenkams. Ir prezidentei Daliai Grybauskaitei teko nusivilti. Ir Valdui Adamkui… Visi jie, neturėdami įgaliojimų, lenkams žadėjo tą nelemtą W. Šį kartą  neišdegė. Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis irgi nesitikėjo tokio LR Seimo “akibrokšto”, juk keliom valandom atvyko į Vilnių būtent pasidžiaugti labai laukta pergale. Dabar reikės palūkėti. Galima neabejoti, prie šio principinio W klausimo bus bandoma sugrįžti, tą Lenkijos prezidentas pažadėjo. Sugrįžti jau vien dėl to, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas galėtų atvykti į Vilnių, kad elektros ir kitokie tiltai dar bent du dešimtmečius būtų tiesiami tarp Lenkijos ir Lietuvos. Raidė W Lietuvoje Lenkijai gyvybiškai svarbi, be jos neįmanomi draugiški dviejų kaimyninių tautų santykiai.

Continue reading „Lietuva – lenkams” →

atsargiai_pavojus
Aktualijos

Baltarusija planuoja pastatyti du branduolinius reaktorius Gardino ar Mogiliovo srityje. Prioritetine laikoma Astravo aikštelė Gardino srityje. Atstumas nuo šios aikštelės iki Lietuvos sienos – tik 23 kilometrai. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 metais, o pirmą reaktorių eksploatuoti – 2016-aisiais. Rusijoje sukurtas reaktorius AES-2006, kurį norima įrengti Baltarusijos AE, bus įrengiamas pirmą kartą, todėl nėra jokių praktikoje patvirtintų jo patikimumo ir techninių sprendimų efektyvumo įrodymų.

Kviečiame visus aktyviai pasirašyti po el.peticija dėl planuojamos Baltarusijos AE ir apie peticiją informuoti savo artimuosius ir pažįstamus ir paraginti juos pasirašyti.

Slaptai.lt prierašas. Kad būtų aiškiau, pridedame jau mūsų portale skelbtą Gintaro Visocko straipsnį apie baltarusiškos atominės elektrinės keliamus pavojus.

Continue reading „Dėl planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės” →

kedainiai_0
Aktualijos

“Aš, Kristupas Radvila, Biržų ir Dubingių kunigaikštis, tikras Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės etmonas iškilmingai miesto rotušėje savo šiuo laisvu užrašu pripažįstu štai ką:

Miesto svečiui Viliui Bražėnui suteikiu privilegiją “Nepriklausomai atvykti ir laisvai išvykti iš miesto: Šią privilegiją patvirtinu simboliniu kunigaikščių Radvilų herbiniu antspaudu…”

Kristupo Radvilos privilegiją garbusis spaudos veteranas, nepavargstantis kovotojas prieš komunizmą, o dabar – prieš komunizmo atmainą globalizmą, gavo po 71-erių metų antrą kartą apsilankęs Kėdainiuose. Pirmą kartą, 1939-aisiais, jis čia lankėsi kaip atsargos karininkas, jaunesnysis leitenantas, apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu. Jau buvo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, Lenkija jau buvo parklupdyta.

Continue reading „Privilegija deimantinės tautos vaikams” →

songaila_m
Aktualijos

Poetas Justinas Marcinkevičius yra apgailestavęs, kad lietuvių kalba šiandien tapusi politikų įkaite, kad lietuvių kalba nūnai begėdiškiausiai prievartaujama, niekinama, o štai svetimvardžiai – išlaisvinami. Lietuvių kalbą ujantiems nesąžiningiems politikams patarnauja ir žymūs kalbininkai, ir turtingi verslininkai, sakykim, viešojoje erdvėje žūtbūt kabinantys ne lietuvišką, o anglišką užrašą. Net Lietuvos Vyriausybė kuria įstatymus, kurie lietuvių kalbą stumia į podukros vietą. Net Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuriai pagal įstatymo raidę privalu ginti lietuvių kalbos interesus, – net ir ji labiau gina svetimas kalbas nei savąją.

Seimo narys Gintaras Songaila – vienas iš nedaugelio mūsų politikų, kurie nuoširdžiai rūpinasi lietuvių kalbos gynimo reikalais. Su parlamentaru Gintaru Songaila apie padėtį, nūnai susiklosčiusią dėl lietuvių kalbos statuso mūsų valstybėje, kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ten, kur pešasi Lenkija ir Lietuva, visuomet laimi Kremlius” →

songaila_m
Aktualijos

Vasario 19-ąją įvyko Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame svarstyti skaudūs ir aktualūs klausimai dėl rajono švietimo įstaigų “pertvarkymo ir reorganizavimo” bei dėl atitinkamo 2006 – 2012 metų plano pakeitimo. Pagal numatomą planą dalis lietuviškų klasių prijungiama prie mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba.

Nei viena “lenkiška klasė” neprijungiama prie mokyklos, kurioje mokoma lietuvių kalba. Kaip antai, Vėliučionių mokykloje lenkiškose klasėse yra 17 vaikų, o lietuvių – 37 vaikai. Viso – 54 vaikai. Viskas jungiama prie lenkiškos Kyviškių pagrindinės mokyklos. Airėnų mišri mokykla, kur lietuviškos pradinės klasės žymiai skaitlingesnės, jungiama prie lenkiškos Maišiagalos Otrembskio mokyklos, kurioje mokoma lenkiškai, bet ne prie lietuviškos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo mokyklos toje pačioje Maišiagaloje. Rukainių pradinė lietuviška mokykla jungiama prie mišrios Rukainių vidurinės mokyklos.

Continue reading „Dokumentas, kuriame begėdiškai meluojama…” →

video_cip
Aktualijos

Lietuvai pagražinti draugijos 5-ajam suvažiavimui, įvykusiam vasario 6 d., Seimo narys Gintaras Songaila pasiūlė priimti rezoliuciją “Dėl lietuvių kalbos apsaugos”. Suvažiavimas jai vienbalsiai pritarė. Kaip žinoma, Vyriausybė Seimui yra pateikusi įstatymo projektą dėl pavardžių ir vardų rašymo dokumentuose. Juo siekiama įteisinti nelietuvišką rašybą, keisti lietuvišką abėcėlę. O tai prieštarauja konstituciniam valstybinės kalbos statusui, griauna lietuviškos rašybos sistemą.

Latviai šią problemą išsprendė paprastai. LPD suvažiavimas siūlo pasielgti analogiškai, t.y. asmenvardžius rašyti valstybine kalba, o kitomis kalbomis parašytus asmenvardžius dokumentuose, kituose valstybine kalba parašytuose tekstuose pateikti kaip papildomą informaciją. Toks svetimvardžių rašybos modelis yra vienintelis įmanomas kompromisas. Tokį sprendimą pasirinkti mus įpareigoja ir baltiškasis solidarumas, dviejų išlikusių Baltų kalbų giminystė, – rašoma kreipimesi.

Su Seimo nariu Gintaru Songaila kalbasi Vytautas Visockas.

Continue reading „Latviai savo kalbą apgynė. Ar mes apginsime lietuvių kalbą?” →