Hunter Biden – viešojoje facebooko erdvėje
Vašingtonas, birželio 20 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris sutiko pripažinti savo kaltę pagal du punktus nesumokėjus federalinio pajamų mokesčio ir prisipažino neteisėtai turėjęs ginklą, antradienį pranešė prokurorai.
H. Bidenas, kurio verslo reikalus jau daug metų puola respublikonų įstatymų leidėjai, prisipažino turėjęs šaunamąjį ginklą, nors vartojo narkotikus. Susitarimą dėl kaltės pripažinimo, sudarytą tarp 53 metų H. Bideno ir JAV prokuratūros jo gimtojoje Delavero valstijoje, dar turės patvirtinti federalinis teisėjas. Tikėtina, kad prezidento sūnui nebus skirta jokia laisvės atėmimo bausmė.
Prezidentas J. Bidenas ir jo žmona Jill paskelbė trumpą pareiškimą. „Prezidentas ir pirmoji ponia myli savo sūnų ir palaiko jo pastangas atkurti savo gyvenimą, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Ianas Samsas. – Daugiau komentarų neturėsime“.
JAV prokuroras Davidas Weissas sakė, kad H. Bidenas sutiko pripažinti savo kaltę dėl „dviejų kaltinimų sąmoningu federalinio pajamų mokesčio nemokėjimu“. Kaip teigiama kaltinimuose, H. Bidenas laiku nepateikė mokesčių deklaracijų apie 2017 ir 2018 metais gautas daugiau kaip 1,5 mln. dolerių pajamas. Tais metais jis turėjo sumokėti po daugiau kaip 100 000 dolerių mokesčių nuo šių pajamų. Už kiekvieną kaltinimą gresia iki 12 mėnesių kalėjimo ir bauda iki 100 000 JAV dolerių, t. y. dvigubai didesnė nei ta, kurią jis galėjo gauti pažeisdamas įstatymą.
D. Weissas sakė, kad H. Bidenui taip pat pateiktas vienas kaltinimas dėl „šaunamojo ginklo laikymo kaip asmeniui, kuris neteisėtai vartoja ar turi priklausomybę nuo kontroliuojamos (narkotinės – red.) medžiagos“. H. Bidenas yra prisipažinęs, kad praeityje kovojo su priklausomybe nuo narkotikų. Jis nebus persekiojamas dėl ginklo laikymo, bet dalyvaus vadinamojoje „ikiteisminio nukreipimo programoje“, kuri dažnai apima konsultavimą arba reabilitaciją.
Buvęs prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas, kuriam gresia kaltinimai nusikalstama veika dėl netinkamo valstybės paslapčių tvarkymo, H. Bideno ir prokurorų susitarimą pavadino „paprasčiausia bauda už eismo taisyklių pažeidimą“. „Mūsų sistema yra sugedusi!“ – D. Trumpas teigė įraše savo platformoje „Truth Social“.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, birželio 20 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį išreiškė paramą savo sūnui Hunteriui, kuris sutiko pripažinti savo kaltę dėl dviejų kaltinimų nesumokėjus federalinio pajamų mokesčio ir prisipažino neteisėtai turėjęs ginklą.
„Prezidentas ir pirmoji ponia myli savo sūnų ir palaiko jį bei jo pastangas atkurti savo gyvenimą. Daugiau komentarų neturėsime“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.
H. Bidenas susitarime dėl kaltės pripažinimo su JAV prokuratūra savo gimtojoje Delavero valstijoje pripažino turėjęs šaunamąjį ginklą, nors vartojo narkotikus.
53 metų H. Bideno ir JAV prokurorų susitarimą dar turės patvirtinti federalinis teisėjas.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Vokiečių grupės „Rammstein“ lyderis Tillas Lindemannas ir toliau atmeta jam keliamus kaltinimus. 60-metis atlikėjas dėl savo interesų gynimo kreipėsi į advokatus. Tai ketvirtadienį paskelbė Berlyno advokatai Simonas Bergmannas ir Christianas Schertzas.
„Socialiniuose tinkluose, ypač „Instagram“, „Twitter“ ir „YouTube“ įvairios moterys metė sunkius kaltinimus mūsų klientui, – sakoma pranešime. – Ne kartą buvo teigiama, jog moterys „Rammstein“ koncertuose buvo apsvaigintos prievartavimo narkotikais ar alkoholiu, kad mūsų klientas galėtų su jomis atlikti seksualinius veiksmus. Šie kaltinimai be jokių išimčių yra neteisingi“.
Advokatai paskelbė apie teisinius padarinius. „Nedelsdami imsimės teisinių žingsnių prieš asmenis dėl visų tokio pobūdžio kaltinimų“, – sakoma toliau.
Praėjusiomis dienomis kelios moterys, kai kurios anonimiškai, metė kaltinimus „Rammstein“ vokalistui T. Lindemannui. Jos buvusias situacijas kai kuriais atvejais vadino bauginančiomis.
Jaunos moterys esą per koncertus buvo atrenkamos, jų klausta, ar norėtų apsilankyti uždaruose vakarėliuose po pasirodymo. Kai kurių moterų teigimu, su jomis buvo atliekami seksualiniai veiksmai.
Grupė jau prieš kelias dienas pareiškė, kad kaltinimai jos narius smarkiai paveikė ir kad jie vertinami rimtai: „Mes sakome savo gerbėjams: mums svarbu, kad mūsų koncertuose – priešais sceną ir už jos – jaustumėtės gerai ir saugiai“.
Paryžius, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Vyras, ilgą laiką tvirtinęs, jog yra prancūzų kino žvaigždės Alaino Delono sūnus, rastas negyvas šeštadienį Paryžiuje.
60-ies metų fotografo Ari Boulogne‘o kūnas buvo aptiktas jo namuose sostinėje, pranešė valdžios institucijos. Mirties priežastis šiuo metu tiriama.
Dar vienas asmuo yra sulaikytas policijos dėl kaltinimų nesuteikus pagalbos pavojingoje situacijoje atsidūrusiam asmeniui, sakė prokuroras, patvirtindamas ankstesnius vietos laikraščio pranešimus.
Laikraštis „Le Parisien“ pranešė, kad policijos sulaikytas asmuo yra A. Boulogne partneris.
Prancūzijos valdžios institucijos taip pat teigė, kad A. Boulogne sirgo hemiplegija, dėl kurios žmogus gali būti iš dalies paralyžiuotas.
A.Boulogne, dar žinomas kaip Christianas Boulogne, tvirtino, kad jis yra A. Delono ir garsios vokiečių dainininkės Nico sūnus. Nico ypač išgarsėjo kaip avangardinės amerikiečių roko grupės „The Velvet Underground“ dainininkė.
A.Delonas, kuris septintajame dešimtmetyje turėjo trumpą romaną su vokiečių dainininke, neigė tėvystę, nors Ari augino A. Delono motina Edith Boulogne, kuri jį oficialiai įsivaikino kartu su savo vyru.
Savo chaotišką gyvenimą A. Boulogne aprašė 2001 metais išleistoje knygoje „Lʼamour nʼoublie jamais“ (liet. Meilė niekada nepamiršta“).
Paauglystėje jis kartu su savo motina Nico važinėjo į gastroles ir nusifilmavo keliuose filmuose, tada ir susipažino su narkotikais ir įjunko. 1988 metais mirus Nico, jis kurį laiką gydėsi reabilitacijos centre, jam buvo skirtas ir psichiatrinis gydymas.
A.Boulogne pateikė prašymą dėl A. Delono tėvystės pripažinimo Prancūzijoje, tačiau šis buvo atmestas, nes A. Delonas oficialiai gyvena Šveicarijoje. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka.
Rašymo priemonės. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). Amerikiečių krepšininkė Brittney Griner rašys knygą apie dešimt mėnesių trukusį savo kalinimą Rusijoje. Joje žaidėja papasakos apie „sunkų ir siurrealų laiką“ bei „siaubingus kasdienybės moterų kolonijoje aspektus“, antradienį pranešė leidykla „Alfred A. Knopf“.
Memuarai, kuriems pavadinimas dar nesugalvotas, turėtų pasirodyt pirmąjį kitų metų pusmetį.
Rusijos teismas 2022 m. rugpjūtį dėl narkotikų kontrabandos skyrė B. Griner devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Gruodį ji buvo iškeista į rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą.
32-ejų krepšininkė nelaisvėje Rusijoje prabuvo iš viso beveik dešimt mėnesių. Ji buvo sulaikyta 2022 m. vasarį Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kai pas ją rasta elektroninių cigarečių kasečių su nedideliu kiekiu kanapių aliejaus.
Dukart olimpinė čempionė savo sulaikymą pavadino „nesuvokiamo etapo“ savo gyvenime pradžia. Ji esą tik dabar gali apie tai papasakoti visuomenei.
Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris penktadienį padavė į teismą kompiuterių remonto meistrą, kuris paviešino nešiojamajame kompiuteryje buvusias nuotraukas, kuriose jis užfiksuotas vartojantis narkotikus ir turintis „intymių santykių“, – taip siekdamas atremti respublikonų pastangas pavaizduoti prezidento sūnų kaip korumpuotą.
Ieškinys Johnui Paului Mac Isaakui pateiktas opozicijos įstatymų leidėjams mėginant sukurti bylą apie tariamai korumpuotus Hunterio Bideno sandorius, kad pakenktų jo tėvui, demokratui, kuris, kaip tikimasi, kitais metais vėl sieks prezidento posto.
H. Bideno nešiojamojo kompiuterio turinys tapo šaltiniu šimtams straipsnių ir kaltinimų 53 metų buvusiam finansininkui, kurio praeities verslo sandoriai Ukrainoje ir Kinijoje ir toliau meta šešėlį J. Bidenui.
Hunteris 2019 metais paliko nešiojamąjį kompiuterį Mac Isaaco parduotuvėje Delavero valstijoje remontui, tačiau jo taip niekada ir neatsiėmė.
Kitais metais, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, kuriuose J. Bidenas varžėsi su tuometiniu prezidentu Donaldu Trumpu, laikraštis „New York Post“ teigė turintis elektroninių laiškų ir kitų dokumentų iš Hunterio nešiojamojo kompiuterio, kurie rodė jį ir jo tėvą įsipainiojus į abejotinus verslo sandorius su Ukraina, kai J. Bidenas 2015 metais buvo viceprezidentas.
„New York Post“ teigė, kad parduotuvės savininkas nešiojamąjį kompiuterį perdavė FTB, taip pat padarė kietojo disko kopiją ir perdavė ją buvusiam Niujorko merui Rudy Giulianiui, asmeniniam D. Trumpo advokatui.
Nors prezidentas J. Bidenas ne kartą atmetė šiuos kaltinimus, jie neišnyko, o medžiaga iš nešiojamojo kompiuterio figūruoja naujame respublikonų kontroliuojamo Atstovų Rūmų priežiūros komiteto tyrime dėl H. Bideno ir jo šeimos verslo reikalų.
Ketvirtadienį komitetas paviešino dokumentus, iš kurių tariamai matyti, kad Hunteris ir kai kurie jo giminaičiai pasipelnė iš 3 mln. dolerių, kuriuos Kinijos energetikos bendrovė 2017 metais sumokėjo verslo partneriui Robui Walkeriui.
H. Bidenas ieškinyje teigė, kad Mac Isaacas neteisėtai prisijungė prie jo kietojo disko turinio, jį paėmė ir pateikė antibaideniškai nusiteikusiems veikėjams, tokiems kaip R. Giulianis.
„Macas Isaacas pripažįsta, kad nesvarbu, kaip jam į rankas pateko tokia medžiaga, jo įsibrovimas apėmė neskelbtinos, privačios medžiagos peržiūrą ir prieigą prie jos“, – sakoma ieškinyje.
„Medžiagoje, kurią jis vėliau perdavė kitiems, buvo nuotraukų, kuriose ponas Bidenas užfiksuotas vartojantis narkotikus, be drabužių ir įsitraukęs į intymius santykius su kitais suaugusiais asmenimis“, – sakoma jame.
Ieškinys pateiktas po to, kai H. Bidenas, dabar menininkas, subūrė naują teisininkų komandą, kad atremtų prieš jį nukreiptą Atstovų Rūmų tyrimą, jo tėvui rengiantis priimti sprendimą dėl pakartotinio kandidatavimo ateinančiuose rinkimuose.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nepalaiko Seime svarstomų mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo įstatymo pataisų. Pasak šalies vadovo, šiandien valstybė pralaimi kovą su narkotikų vartojimu ir plitimu, todėl, pažymėjo prezidentas, argumentai, kuriais siekiama liberalizuoti esamą tvarką, jo neįtikina.
„Šiuo metu nepalaikau, nes manau, kad mes tikrai kol kas pralaimime kovą su narkotikų plitimu mūsų mokyklose, narkotikų plitimu tarp mūsų jaunų žmonių, kurie yra mūsų valstybės ateitis. Pasakymas, kad mes čia truputį liberalizuokime, o po to užsiimsime edukacija, švietimu ir visokiausiais projektais, manęs neįtikina“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.
Daukanto aikštės lyderis pažymėjo, kad institucijoms derėtų pasukti kita kryptimi – pirmiau stengtis šviesti visuomenę, o tik vėliau imtis įstatymo pokyčių.
„Manau, kad mes sukeičiame viską vietomis. Pirmiausiai mes edukuokime ir pasiekime, kad ši bloga, neigiama tendencija būtų sustabdyta. O tada jau kalbėkime apie įstatymines iniciatyvas“, – paragino jis.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo pritarė daliai įstatymo pataisų dėl kanapių dekriminalizavimo. Įstatymo projektais siūloma numatyti, jog už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Po svarstymo Administracinių nusižengimų kodekso teisės aktus palaikė 63 Seimo nariai, 60 prieštaravo, 2 – susilaikė.
Tuo metu lydinčiajam projektui – Baudžiamojo kodekso pataisoms – po svarstymo nepritarta. Už balsavo 63, prieš – 61, susilaikė – 3 Seimo nariai. Klausimas grąžintas komitetui tobulinti.
Vadinamajame kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekte numatoma, jog baudos už mažo kiekio kanapinių preparatų turėjimą be tikslo juos platinti siektų nuo 50 iki 300 eurų. Tuo tarpu pakartotinai su šiomis medžiagomis sulaikytiems asmenims būtų taikoma nuo 300 iki 1000 eurų bauda. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos. Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų, koks kiekis kanapių būtų laikomas nedideliu.
Be to, nusižengęs asmuo galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Laisvės frakcija Seimui dar anksčiau teikė projektą, kuriuo buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą. Visgi šiam projektui palaikymo Seime neužteko.
Narkotinės medžiagos
Ketvirtadienį parlamentą pasiekus įstatymo pataisoms dėl kanapių dekriminalizavimo, valdančiosios koalicijos mažieji partneriai viliasi, kad svarstymas įvyks sėkmingai. Seimo pirmininkas Vytautas Mitalas pažymi, kad įstatymo priėmimo laukia jau daugybė tiek nevyriausybinių organizacijų atstovų, tiek ir mokslo bendruomenės narių.
„Manau, kad reikia apsvarstyti Seime, o po sėkmingo svarstymo ir priimti šį įstatymą, nes jau daugybė nevyriausybinių organizacijų laukia, mokslo bendruomenėje, mokslininkai, kurie tiria tą klausimą sako, kad šis sprendimas yra logiškas. Tai, tikiuosi, kad ir Seimo nariai priims labai logišką sprendimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė Laisvės frakcijos seniūnas.
V. Mitalas viliasi, kad į turimus argumentus atsižvelgs visi koalicijos partneriai.
„Man atrodo, kad valdančiosios koalicijos frakcijoms nesunku pasirinkti, nes yra ir mokslo argumentai, ir koalicijos kolegų argumentai vienoje pusėje. Tai, aš tikiuosi, kad jie tą pusę ir pasirinks“, – pridūrė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: šiandien viliuosi, kad sutarimas po svarstymo bus
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat tikisi, kad kanapių dekriminalizavimo klausimas sėkmingai skinsis kelią parlamente.
„Šiandien viliuosi, kad bus sutarimas po svarstymo, o kaip klostysis priėmimas, matysime vėliau. Bet, manau, kad šiai dienai turėtų būti teigiamas rezultatas“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen kartu pridurdama, kad šio klausimo įtraukimas į darbotvarkę neturėtų stebinti.
„Dabar natūralu, rudens sesija eina į pabaigą ir atidėlioti klausimų pavasario sesijai tiesiog nėra didelės prasmės“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad vadinamajame kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekte numatoma, jog baudos už mažo kiekio kanapinių preparatų turėjimą be tikslo juos platinti siektų nuo 30 iki 250 eurų. Tuo tarpu pakartotinai su šiomis medžiagomis sulaikytiems asmenims būtų taikoma nuo 250 iki 400 eurų bauda. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.
Nusižengęs asmuo galėtų būti įpareigotas ir dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Laisvės frakcija Seimui dar anksčiau teikė projektą, kuriuo buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Visgi šiam projektui palaikymo Seime neužteko.
Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.
Helsinkis, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose Suomijos premjerė Sanna Marin audringai linksminasi su šalies garsenybėmis, šoka ir dainuoja, praneša portalas „Yle“.
Trečiadienį apie vaizdo įrašus informavo Suomijos laikraščiai, tarp jų – „Iltalehti“ ir „Ilta-Sanomat“.
„Tai asmeninio pobūdžio vaizdo įrašai, filmuoti privačiose patalpose. Aš apgailestauju, kad jie pasirodė viešumoje“, – pareiškė S. Marin per spaudos konferenciją, surengtą ketvirtadienio rytą.
Anot jos, vakarėlis su draugais buvo surengtas prieš kelias savaites.
„Taip, aš linksminausi, netgi audringai. Šokau ir dainavau“, – sakė Suomijos vyriausybės vadovė.
Anot S. Marin, ji žinojo, kad vakarėlis filmuojamas, bet tikėjosi, kad vaizdo įrašai nepasirodys viešumoje. Premjerė patvirtino jų autentiškumą.
Pasak S. Marin, po linksmybių privačiame bute ji su draugais dar aplankė du barus Helsinkio centre.
Įrašuose girdėti žodis „jauhojengi“. Kasdienėje kalboje žodžiu „jaugo“, reiškiančiu „miltai“ arba „milteliai“, kartais vadinami narkotikai. S. Marin pareiškė nieko apie tai nežinanti.
Anot premjerės, ji vakarėlio metu gėrė lengvus alkoholinius gėrimus, bet narkotikų nevartojo.
S. Marin jau ne pirmą kartą įsivelia į skandalą dėl vakarėlių. Praėjusių metų gruodį ji lankėsi naktiniame klube, palikusi namuose tarnybinį telefoną. Dėl šios priežasties premjerė negavo pranešimų, jog gali būti užsikrėtusi koronavirusu, kadangi prieš tai ji buvo vienoje patalpoje su Covid-19 užsikrėtusiu Suomijos užsienio reikalų ministru Pekka Haavistu.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje dresiruotas šuo – patikimas pareigūno pagalbininkas gaudant nusikaltėlius.
Klaipėdos r., rugpjūčio 15 d. (ELTA). Klaipėdos rajone, Karklėje, vykstančiame festivalyje sekmadienį patruliavę policijos kinologai toliau minioje besilinksminančiųjų ieškojo kvaišalų. Pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, praneša Klaipėdos apskrities policija.
Apie 20.57 val. policijos kinologų tarnybinis šuo Naruto savo elgesiu parodė, kad palapinėje gali būti draudžiamų medžiagų. Palapinėje rasta cigaretė, skleidžianti specifinį kvapą, taip pat apžiūrėjus palapinėje buvusį 1993 m. gimusiam vyrui priklausantį sportinį krepšį, jame rastas folijos lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga, taip pat rastas plastiko maišelis su baltos spalvos milteliais.
Apie 18.22 val. tarnybinis šuo Naruto parodė, kad draudžiamų medžiagų gali turėti 1996 m. gimęs vyras. Pareigūnams atlikus dalinę asmens apžiūrą, rasta žydra tabletė. Šio vyro palapinėje rastos dar dvi įtarimų sukėlusios tabletės ir lankstinukas su augalinės kilmės medžiagos likučiais.
Pirmadienio naktį, apie 02.50 val., Karklėje su tarnybiniu šunimi patruliuojantys pareigūnai patikrino ir 1993 m. gimusį vyrą, įtarta, kad jis gali su savimi turėti draudžiamų medžiagų. Greta vyro rasta dėžutė su augalinės kilmės medžiaga, taip pat ant stalo rasta pusė surūkytos cigaretės, skleidžiančios stiprų specifinį kvapą.
Tą pačią naktį, apie 00.45 val., Karklės kaime pėsčiomis patruliuojantys policijos pareigūnai pastebėjo jaunuolių grupę, kurioje vienas rūkė specifinį kvapą skleidžiančią cigaretę, kurią, pastebėjęs pareigūnus, numetė. Atlikus 2000 gimusio vaikino dalinę apžiūrą, kišenėje rasta suktinė su augalinės kilmės medžiaga. Asmuo sulaikytas.
JAV krepšininkė B. Griner pripažino savo kaltę. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, liepos 7 d. (dpa-ELTA). Rusijoje teisiama JAV krepšininkė Brittney Griner procese dėl narkotikų laikymo pripažino savo kaltę. Tai ketvirtadienį iš teismo salės Chimkuose pranešė rusų naujienų agentūros. B. Griner taip pat pareiškė nenorėjusi daryti nusikaltimo, tačiau esą labai skubėjo kraudamasi daiktus. Ji vasarį buvo sulaikyta Maskvos Šeremetjevo oro uoste.
Olimpiados nugalėtoja kaltinama narkotikų laikymu, jos procesas prasidėjo praėjusį penktadienį. Jei bus nuteista, B. Griner grės iki 10 metų kalėjimo.
Sportininkė parašė laišką, prašydama JAV prezidento Joe Bideno pagalbos. Vašingtonas kritikuoja, kad B. Griner neteisėtai laikoma nelaisvėje. Maskva tuo tarpu neigia, kad šis procesas yra politiškai motyvuotas. Per kontrolę oro uoste jos bagaže rasta hašišo aliejaus. Jo kiekis tebuvo 0,5 gramo.
B. Griner nuo 2015 žaidė „UMMC Jekaterinburg“ komandoje Urale. Su šiuo klubu ji keturis kartus laimėjo Eurolygą. B. Griner laikoma viena geriausių krepšininkių JAV moterų profesionalų lygoje WNBA. Su „Phoenix Mercury“ ji 2014 metais laimėjo pirmenybes, su JAV nacionaline rinktine tapo dukart olimpine čempione, taip pat du kartus iškovojo auksą pasaulio čempionatuose.
Daug JAV profesionalių krepšininkių, kaip B. Griner, žaidžia ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje.
Narkotinės medžiagos
Nepaisant opozicijos politikų reiškiamų būgštavimų Seimas sutiko svarstyti teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių ir jų produktų. Po pateikimo šiai valdančiųjų iniciatyvai pritarė 70 Seimo narių, susilaikė 10, prieš buvo 45 parlamentarai. Planuojama, kad prie šio klausimo bus grįžta rudens sesijoje.
Sprendimą dėl šio projekto svarstymo Seime ketinta priimti dar pirmadienį vykusiame nenumatytame Seimo posėdyje. Tačiau opozicinei Lietuvos Regionų frakcijai paprašius pertraukos, projekto pateikimo procedūros nepavyko užbaigti.
Įstatyminę iniciatyvą remianti valdančioji Laisvės partija teigia, kad projektas, kuriuo siūloma dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių, yra kompromisinis. Mat anksčiau buvo siūloma dekriminalizuoti apskritai nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą.
Ragino prieš balsuojant pagalvoti apie savo vaikus
Diskusijų sprendžiant dėl nedidelio kiekio „žolės“ dekriminalizavimo netrūko ir antradienį. Nė vienai Seimo frakcijai nepriklausantis Mindaugas Puidokas tvirtino, kad siūlomos pataisos yra nesubalansuotos. Politikas net paragino Seimo narius, prieš jiems balsuojant, pagalvoti apie savo vaikus.
„Dabartinis projektas ir jo siūlomos nuobaudos tikrai nėra subalansuotos ir atgrasančios. Dėl to kviečiu kolegas labai atidžiai apmąstyti, ar to, kas siūloma, jie norėtų savo vaikams“, – retoriškai klausė M. Puidokas.
Visgi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas į problemą pažvelgė kitu kampu.
„Aš galėčiau šį klausimą perfrazuoti ir kitaip: ar norėtumėte savo vaikams baudžiamosios atsakomybės, jei jau taip atsitiktų. Niekas neragina, niekas neskatina vartoti. Ir kalba čia ne tik apie narkotikus… Ne tiek apie narkotines medžiagas, kiek apie valstybės galios demonstraciją. Galima įvairiai įvardinti etatizmas, paternalizmas, globėjiškas požiūris: mes perauklėsime, jeigu tu padarei klaidą – tau baudžiamojo atsakomybė. Kalba apie tai, ar valstybė neperdėtai demonstruoja savo galią ir raumenis žmonių, dažniausiai jaunų atžvilgiu“, – paramą siūlomai iniciatyvai pareiškęs sakė E. Gentvilas.
Savo ruožtu Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė kėlė klausimą, ar tikrai valdantieji, kaip, kad sako, pasiūlė kompromisinį įstatymo variantą.
„Galėčiau paklausti, o kompromisas su kuo? Su narkotikų dileriais? Tai tikriausiai būtų realiausias atsakymas. Projekto priėmimas nepamažins narkotikų vartojimo – tokio stebuklo kitose šalyse, priėmusiose analogišką reguliavimą, neįvyko“, – sakė buvusi „valstietė“.
„Vertinant situaciją Lietuvoje, kada turime tikrai blogą vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, manyčiau, kad tas projektas yra neadekvatus esamai situacijai ir prie gyventojų gerovės neprisidės“, – samprotavo A. Širinskienė.
Tačiau Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė kitų šalių patirtis dėl narkotikų politikos vertino priešingai nei, kad detalizavo A. Širinskienė. Pasak „laisvietės“, kitų šalių, įskaitant ir Lietuvos, atvejai, rodo, kad baudžiamosios priemonės neprisideda prie narkotikų vartojimo mažinimo. „Mes turime ir Lietuvos statistiką, kurioje matome, kad nepaisant griežtos politikos, nepaisant to, jog nedidelių kiekių narkotinių medžiagų turėjimas yra kriminalizuotas, mes turime augantį narkotikų vartojimą. Visi tyrimai rodo, kad bausmės neatgraso nuo vartojimo“, – sakė I. Pakarklytė.
Diskusijos tęsėsi ir po balsavimo
Seimui po pateikimo pritarus šiai iniciatyvai parlamente diskusijos nesustojo. „Valstietis“ Dainius Gaižauskas pasiūlė, kad projektas būtų svarstomas ne tik Teisės ir teisėtvarkos, bet ir Nacionalinio saugumo ir Gynybos komitete. Visgi Seimas šiam siūlymui nepritarė. Taip pat „valstietė“ Ligita Girskienė paprašė, kad šiai iniciatyvai išvadą pateiktų Vyriausybė. Po balsavimo Seimas sutiko su šiuo prašymu.
Vėliau įsiaudrinę parlamentarai toliau svaidėsi argumentais už ir prieš nedidelio kanapių kiekio dekriminalizavimo iniciatyvą.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad pasiūlymas visiškai neatspindi mokslinių tyrimų.
„Aš kolegoms pacituosiu, ką mokslas sako apie kanapes. Kanapių vartotojai nuo 4 iki 6 kartų dažniau serga psichoziniais susirgimais, šizofrenija. Tai čia yra jūsų mokslas, apie kurį jūs nekalbate“, – sakė A. Veryga.
Į šią „valstiečio“ pastabą sureagavo laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
„Aš noriu pacituoti buvusį sveikatos apsaugos ministrą. Yra tokia jo citata: dekriminalizavimą, kai vartotojas nebaudžiamas už marihuanos turėjimą ir vartojimą, aš palaikyčiau, nes priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti. Tai kas pasikeitė politinėje orientacijoje, jei dabar kalbate priešingai?“, – klausė A. Armonaitė.
Baudos siektų nuo 30 iki 400 eurų
Pagal siūlomas pataisas, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai būtų baudžiami įspėjant juos arba baudomis nuo 30 iki 250 eurų. 250–400 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.
Projektas numato, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai galėtų būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose ar kursuose.
Pataisų projekte taip pat numatoma, kad asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes, kanapių aliejų, kanapių dervas, kanapių ekstraktus ar tinktūras, būtų atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.
ELTA primena, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Seimas nepritarė siūlymui atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą perkelti iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą.
Administracinių nusižengimų kodekse buvo siūloma numatyti, kad nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti užtraukia baudą nuo 50 iki 350 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauktų baudą nuo 300 iki 500 eurų.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisos neįveikė priėmimo stadijos, už balsavus 61 parlamentarui, 58 prieš ir 7 susilaikius.
Peiliai. Slaptai.lt nuotr.
Londonas, lapkričio 19 d. (AFP-ELTA). Vyras penktadienį prisipažino kaltas dėl įsilaužimo į Bakingamo rūmus, karalienės Elžbietos II namus Londone. Jis netrukus buvo sučiuptas su kokainu ir virtuviniu peiliu krepšyje. 44 metų Cameronas Kalani atvyko į Vestminsterio magistratų teismą ir pripažino kaltę dėl įsibrovimo į saugomą teritoriją, peilio ir kokaino laikymo per gegužės 10 d. incidentą.
„Ugniagesių maršalas pamatė kaltinamąjį 4.30 val. netoli Bakingamo rūmų kelio, kaip teigiama, jis mėgino perlipti tvorą ir patekti į teritoriją“, – sakė prokuroras Alexanderas Alawode’as.
Nuo psichikos sutrikimo kenčiantis C. Kalani perlipo tvorą į valdą, o paskui vėl ją perlipo į viešą Bakingamo rūmų kelią. „Susirūpinę dėl saugumo pažeidimo, rūmų sargai netrukus jį sulaikė už tvoros, – priduria kaltintojai. – Kaltinamasis buvo apibūdintas kaip sutrikęs, nežinantis, kur jis yra ir kas vyksta“.
Nuosprendis jam turėtų būti paskelbtas gruodžio 16 dieną.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad po nesėkmingo balsavimo dėl jų prioritetu įvardinto mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo, partijoje bus įsivertinti tokio balsavimo rezultatai. Tačiau, vertindama galimybes trauktis iš valdančiosios daugumos, ji pabrėžė, kad šiuo metu Vyriausybė siekia kovoti su COVID-19 pandemija.
„Laisvės partija tikrai įsivertins balsavimą, bet mes dabar valdome pandeminę situaciją, yra kitų dalykų, kurie yra labai svarbūs“, – ketvirtadienį Seime atsakydama į žurnalistų klausimus teigė A. Armonaitė.
Politikė patikslino, kad partijoje tikrai bus diskutuojama, kaip įgyvendinti savo programines nuostatas.
„Laisvės partija svarstys, kaip padaryti, kad Laisvės partijos programa eitų į priekį“, – tęsė ji.
Vertindama Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės pareiškimą, kad apie tolesnį buvimą koalicijoje „bus kalbama“, A. Armonaitė akcentavo, jog normalu yra tai, kad partijos nariai kelia šiuos klausimus.
„Yra narių, kurie kelia klausimus. Ir po ankstesnių balsavimų kėlė tuos klausimus. Nariai kalba apie tai. Natūralu, kad mes diskutuotume su nariais“, – mano ji.
Vertindama patį balsavimo dėl dekriminalizavimo rezultatą, Laisvės partijos pirmininkė akcentavo, kad jis susilaukė kur kas didesnio palaikymo nei panašūs siūlymai anksčiau, tačiau dalis parlamentarų, jos teigimu, tiesiog yra žiaurūs.
„Seime yra daug žiaurių žmonių ir jiems po to balsavimo netgi norėjosi ploti. Liūdna, baisu“, – tvirtino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui Seime ketvirtadienį palaikymo neužteko. Priėmimo stadiją pasiekęs projektas galiausiai buvo atmestas 61 parlamentarui balsavus už, 58 prieš ir 7 susilaikius.
Laisvės frakcijos parlamentarės M. Danielės inicijuotomis pataisomis siūlyta perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Galutiniame projekto variante numatytos baudos nuo 50 iki 350 eurų už pirmą nusižengimą bei nuo 300 iki 500 eurų už pakartotinį nusižengimą.
Po šio balsavimo M. Danielė užsiminė, kad apie koalicijos ateitį Laisvės frakcijoje bus diskutuojama artimiausiu metu.
„Manau, kad apie tai bus kalbama koalicijoje“, – po nesėkmingo balsavimo atsakydama į žurnalistų klausimus Seime sakė ji.
Laisvės frakcijos narė nekonkretizavo, kas konkrečiai būtų sprendžiama, tačiau patikslino, jog diskusija bus apie darbo valdančiojoje daugumoje principus.
„Negaliu dabar atsakyti, bet manau, kad bus tikrai kalbama, kaip toliau dirbs koalicija“, – pridūrė ji.
Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tokius teiginius vadino rimtais.
„Negirdėjau jos taip sakančios. Na, čia rimtas teiginys, reikės sėst kalbėtis“, – tvirtino G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis sakė suprantąs, kad daug pastangų dėl šių pataisų įdėję Laisvės frakcijos politikai po nesėkmės jaučiasi apmaudžiai.
„Jaučiu iš tikrųjų, kad žmonės, kolegos, koalicijos partneriai labai rimtai dirbo ties šiuo klausimu, telkė palaikymą, dėstė argumentus. Labai daug ir nuoširdžiai dirbo ir daugelį žmonių buvo įtikinę ne dėl politinių aplinkybių palaikyti, bet tiesiog, kad tai yra svarbus klausimas. Kai jis nepavyksta, visą laiką yra apmaudu“, – mano G. Landsbergis.
Stokholme nužudytas švedų reperis Einaras. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, spalio 22 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienio vakarą Stokholme buvo nušautas švedų reperis Einaras, pelnęs apdovanojimų ir pirmavęs Skandinavijos šalių topuose, pranešė policija ir žiniasklaida.
19 metų Einaras, repavęs švedų kalba, 2019 metais buvo daugiausiai srautiniu būdu transliuojamas atlikėjas „Spotify“ svetainėje Švedijoje.
Į jį buvo šauta kelis kartus prie daugiabučio namo prieš pat 23 val. Greitosios pagalbos darbuotojai suteikė pirmąją pagalbą, tačiau jis mirė įvykio vietoje, agentūrai AFP sakė Stokholmo policijos atstovė žiniasklaidai Towe Hagg.
Policija pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės, ieškoma įtariamųjų.
„Aktyviai dirbame, kad išsiaiškintume, kodėl tai įvyko ir kas už to gali slypėti“, – sakė T. Hagg.
Kaip įprasta, policija kol kas nepatvirtino aukos tapatybės. Tačiau visos pagrindinės Švedijos žiniasklaidos priemonės jį įvardijo kaip reperį Einarą, kurio visas vardas ir pavardė yra Nilsas Kurtas Erikas Einaras Gronbergas.
Daugelyje Einaro dainų minimas nusikaltėlių gyvenimas, įskaitant narkotikus ir ginklus. Jis viešai nesutarė su konkuruojančiu atlikėju Yasinu, kuris liepą buvo įkalintas 10 mėnesių už tai, kad 2020 metais prisidėjo pagrobiant Einarą.
Einaras pradėjo skelbti dainas socialiniuose tinkluose dar būdamas paauglys, o proveržis įvyko 2019 metais, kai išleido dainą „Katten i trakten“, kuri užėmė pirmąją vietą Švedijos singlų tope.
Jis pelnė keletą muzikos apdovanojimų, įskaitant Švedijos „Grammy“.
Pastaraisiais metais Švedijai tenka kovoti su gaujų ir organizuotų nusikaltėlių grupuočių šaudymais ir sprogdinimais.
„Prarasta jauno žmogaus gyvybė ir suprantu, kad jis daug reiškė daugeliui jaunų žmonių. Tragiška, kad buvo prarasta dar viena gyvybė“, – penktadienį naujienų agentūrai TT sakė ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius komentuodamas trijų pavasarį daugybę aistrų kėlusių projektų likimą rudens sesijoje sakė, kad pirmiausiai parlamentarai turėtų apsispręsti dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pataisų, kurios jau yra apsvarstytos komitetuose.
Tuo metu lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą, siekiant išvengti kritikos dėl projekto „stūmimo buldozeriu“, planuojama pateikti prieš tai suorganizavus diskusijas su pastabas šiam projektui išsakiusia Prezidentūra bei Bažnyčios hierarchais. Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo valdantieji šioje sesijoje apskritai ketina neinicijuoti, o smurto artimoje aplinkoje problemas žadama spręsti jau galiojančių įstatymų pakeitimais.
Seimo salėje pirmiausiai turėtų būti svarstomas narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimas
Laisvės frakcijos parlamentarės Morganos Danielės inicijuotos pataisos, kuriomis siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose. T. V. Raskevičius dar negalėjo įvardinti, kada tiksliai bus balsuojama dėl šio projekto priėmimo, tačiau sutiko, kad tai įvyks greičiau, nei Partnerystės ar Stambulo konvencijos atveju.
„Dėl konkrečių datų ir konkretaus tvarkaraščio koalicijoje dar pokalbio nebuvo, bet atsižvelgiant į tai, kad dekriminalizacijos projektas jau yra praėjęs komitetų stadiją ir turi sugrįžti į Seimo salę svarstymo stadijoje, manau, kad tikrai jis turėtų vykti pirmasis iš trijų įvardintų“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.
Taip pat politikas priminė, kad jau po šio projekto svarstymo komitetuose buvo registruotas papildomas siūlymas BK 199 straipsniui, reglamentuojant bausmes už narkotikų kontrabandą.
„Projektas sutvarkytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Taip pat žinau, kad bus registruojamos pataisos dėl kontrabandos, kad suvienodinti ir sinchronizuoti teisinę bazę“, – teigė Laisvės frakcijos parlamentaras.
Pirmuosius rudens sesijos mėnesius ketina paskirti diskusijoms dėl partnerystės
Kitas klausimas, kuris turėtų būti svarstomas rugsėjo 10 d. prasidedančioje rudens sesijoje – Partnerystės įstatymas. Visgi šis projektas dar nėra įveikęs pateikimo stadijos, kadangi pavasario sesijoje plenarinio posėdžio metu vykusiame balsavime iniciatoriams pritrūko 3 balsų. T. V. Raskevičius šiuo klausimu žada neskubėti ir prieš teikiant įstatymą Seime, ketinama inicijuoti diskusiją tarp visų suinteresuotų pusių.
„Vienareikšmiškai inicijuosime. Įstatymo projektas bus tobulinamas pagal tai, ką pasakė prezidentas. Taip pat yra pateikti tam tikri opozicinių frakcijų pasiūlymai, dėl jų taip pat bus derinamasi ir diskutuojama. Norėtumėme keletą pirmųjų rudens sesijos mėnesių panaudoti diskusijai, įtraukiant ir Prezidentūros ir Bažnyčios hierarchų atstovus. Manau, kad su pateikimu turėtumėme sugrįžti lapkričio – gruodžio mėnesį“, – kalbėjo „laisvietis“.
Parlamentaras aiškina, kad sprendimas inicijuoti papildomas diskusijas prieš nešant projektą į parlamento salę buvo priimtas dėl to, kad įstatymą teikiant Seime pavasarį, buvo susilaukta kritikos dėl šio klausimo „stūmimo buldozeriu“. Tomas Vytautas Raskevičius susitiko su Prezidentūros atstovais. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Teikiant pirmą kartą buvo pasigirdę tokie, mano manymu, nepamatuoti kaltinimai, kada sakoma, kad projektas stumiamas buldozeriu, per greitai, neišdiskutuota. Tai tiesiog sukursime papildomą erdvę diskusijai, kad visi, kurie nori, galėtų pasisakyti, bet mano giliu įsitikinimu apie įstatymų projektus politiškai yra diskutuojama po to, kai jie praeina pateikimo stadiją“, – aiškino ŽTK pirmininkas.
Partnerystės apibrėžimas bus keičiamas atsižvelgiant į G. Nausėdos kritiką
Liepos pradžioje su Prezidentūros atstovais susitikęs T. V. Raskevičius tvirtina ketinantis atsižvelgti ir į šalies vadovo pastabas dėl Partnerystės projekto. Tačiau prezidento kritiką dėl partnerystės ir santuokos apibrėžimų „suniveliavimo“ parlamentaras laiko nepagrįsta.
„Tokios kritikos iš tiesų nesuprantu, nes partnerystė ir santuoka yra du skirtingi teisiniai instrumentai, taikomi skirtingiems subjektų ratams. Pavyzdžiui: santuoka, yra išimtinai rezervuota tik vyro ir moters sąjungai, o partnerystė – lyčiai neutrali. Taip pat skiriasi kiti techniniai aspektai“, – tvirtino „laisvietis“.
Visgi jis sako, kad į prezidento Gitano Nausėdos pastabas bus atsižvelgta.
„Prezidentas išsakė kritiką dėl partnerystės sąvokos apibrėžimo, būtent esą kad jis per daug tiesiogiai nurodo į 2019 m. Konstitucinio Teismo nutarimą. Tai mes tą kritiką išgirdome ir partnerystės apibrėžimas bus keičiamas. Ta linkme, kad jis taps labai glaustas ir konkretus“, – tikino ŽTK pirmininkas, kartu patikslindamas, kad partnerystę šiame įstatyme ketinama apibrėžti, kaip dviejų žmonių bendrą gyvenimą nesusituokus.
Tuo metu Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu T. V. Raskevičius sako nenorintis kalbėti už kitus politikus, tačiau tikina, kad tokio pasiūlymo jo vadovaujamas komitetas ar Laisvės frakcija rudens sesijoje teikti neplanuoja.
„Tiek frakcijos, tiek komitetai teikia siūlymus dėl rudens sesijos darbų programos. Mano žiniomis nei Laisvės frakcija, nei Žmogaus teisių komitetas Stambulo konvencijos ratifikavimo rudens sesijoje neteiks“, – aiškino Laisvės frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad negali garantuoti, jog tokios diskusijos nebandys inicijuoti kiti parlamentarai.
„Aš negaliu kalbėti už kitas frakcijas, kitus komitetus. Galbūt jie turi kažkokių kitokių planų, bet iš mūsų bent jau kol kas tokio pasiūlymo nėra“, – sakė jis.
T. V. Raskevičius tuo pačiu prisiminė, kad jau pavasario sesijoje šį klausimą į darbotvarkę bandė įtraukti kai kurie Stambulo konvencijos ratifikavimui nepritariantys politikai.
„Prisiminkime, kad pavasario sesijoje tvirtinant darbų programą Žemaitaitis teikė siūlymą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tai galbūt tokių bandymų bus ir dabar“, – svarstė politikas.
Nors Laisvės frakcija ir ŽTK nariai Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo rudens sesijoje kelti neketina, tačiau smurto artimoje aplinkoje klausimas išliks Seimo darbotvarkėje, kadangi laukiama atitinkamų pataisų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
„Man atrodo, svarbiausia, kad iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ateitų smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriomis yra įtvirtinamas taip vadinamas apribojimo orderis. Mes dažnai kalbame apie tai, kad Stambulo konvencija esą nereikalinga, galima daug klausimų spręsti ir nacionalinės teisės priemonėmis. Labai norėtųsi, kad mes iš tiesų pradėtumėme reaguoti į smurto artimoje aplinkoje epidemiją“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo manymu, tai, kad smurto artimoje aplinkoje problema Lietuvoje išlieka opi, įrodo ir praėjusios savaitės įvykiai.
„Praeitą savaitę Vilniuje buvo epizodas, kai buvo nušauta moteris mašinoje buitinio konflikto metu. Akivaizdu, kad tos priemonės, kurios egzistuoja šiandien, ypatingai prevencijos ir švietėjiškos veiklos kontekste yra nepakankamos“, – mano T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad pagal šalies Konstituciją Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Parlamentas gali nutarti sesiją pratęsti.
Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf. EPA – ELTA nuotr.
Teisėsaugos institucijoms surengus tarptautinę organizuotų nusikaltėlių sulaikymo operaciją, Švedijoje ir Suomijoje buvo suimta apie 250 asmenų. Tam buvo naudojami slapta infiltruoti šifruoti telefonai, antradienį pranešė valdžios institucijos.
Iš viso 16-oje šalių buvo sulaikyta daugiau nei 800 asmenų. 155 areštai buvo susiję su Švedijoje atliktais tyrimais, o dar 100 žmonių buvo suimti Suomijoje. Taip pat Australija pranešė, kad sulaikė daugiau nei 200 žmonių.
„Vakar anksti ryte Švedijos policija kartu su žvalgybininkais įvykdė vieną iš didžiausių visų laikų operacijų prieš smurtinius nusikaltimus ir narkotikų tinklus“, – Europolo organizuotoje spaudos konferencijoje sakė Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf.
Švedija daugelį metų stengėsi kovoti su augančiu nusikalstamumu ir nusikalstamomis grupuotėmis, dėl kurių ėmė daugėti mirtinų susišaudymų bei sprogdinimų šiaip taikioje šalyje.
Naudodamiesi JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) tarp nusikaltėlių slapta išplatintais telefonais, kuriuose buvo įdiegta speciali ANOM programėlė, teisėsaugos pareigūnai galėjo sekti nusikalstamo pasaulio atstovų susirašinėjimus maždaug šimte šalių, šiems planuojant narkotikų, ginklų, pinigų plovimo sandėrius, taip pat žmogžudystes.
Šiaurės šalyse sulaikyta daugiau kaip 250 nusikaltėlių. EPA-ELTA nuotr.
Iš visų 12 000 ANOM vartotojų Švedijos policija turėjo prieigą prie maždaug 1 600 paskyrų ir galiausiai atrinko apie 600 žmonių. Naudodamasi šia informacija, kaip sakė L. Staaf, Švedijos policija sugebėjo „užkirsti kelią daugiau nei 10 planuojamų žmogžudysčių Švedijos teritorijoje.“
Tuo tarpu Suomijos policija antradienį paskelbė, kad per operaciją atliktų plataus masto reidų metu buvo suimta beveik 100 asmenų ir konfiskuota „daugiau nei 500 kilogramų narkotikų, dešimtys ginklų ir šimtai tūkstančių eurų grynaisiais.“
Per reidus sostinės regione taip pat buvo konfiskuoti dideli kiekiai kanapių ir automatinių ginklų, pietiniame Tamperės mieste buvo aptiktos dirbtuvės, „kuriose buvo naudojami 3D spausdintuvai šaunamųjų ginklų komponentams gaminti“, – pranešė policija.
Kaimyninėje Norvegijoje iš viso buvo areštuoti devyni asmenys.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas nesitikėjo tokio griežto atsako iš Europos Sąjungos. Vakarų reakcija į Baltarusijos veiksmus priverstinai nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą Minske, pasak Lietuvos prezidento, įrodo, kad panašūs Baltarusijos veiksmai ateityje susilauks paties griežčiausio Europos šalių atsako.
„Jie turi suprasti vieną dalyką: kalbų, pagrūmojimų, gilių susirūpinimų laikas baigėsi ir dabar tokio pobūdžio veiksmai bus baudžiami visu griežtumu. Diktatorius apie tai privalo žinoti – jo medaus mėnuo baigėsi“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pažymi, kad ES jau ėmėsi tinkamų veiksmų, kurie sukels skausmingų pasekmių Baltarusijos diktatoriui.
„Aš manau, kad svarbus sprendimas jau padarytas Europos Vadovų Taryboje pirmadienį. Manau, kad diktatorius nesitikėjo šito sprendimo, jis tikrai skausmingas. Jis bus dar skausmingesnis, kuomet realiai šios sankcijos įsigalios, tiek ekonominės sankcijos, tiek sąrašų dėl asmenų ir juridinių asmenų papildymas. Taip pat Baltarusijos oro erdvės paskelbimas nesaugia įvyko iš karto. Ir šitam režimui yra dėl ko graužtis pirštus“, – tvirtino šalies vadovas.
Tuo tarpu vertindamas A. Lukašenkos pareiškimus, kad Vakarus užplūs Baltarusijoje nebekontroliuojamų migrantų ir narkotikų banga, G. Nausėda vadina nusikaltėlio žargonu.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
„Tai jau kriminalinio nusikaltėlio žargonas ir tai leidžia suabejoti tuo rojumi, kurį kuria ponas Lukašenka savo žemėje. Nes jeigu jis tokį rojų kuria, tai visi tie žmonės, kuriuos jis grasina nukreipti į Europos Sąjungą, turėtų likti jo rojaus žemėje, bet jie kažkodėl nelieka ir bėga toliau“, – kalbėjo prezidentas, kartu pažymėdamas, kad atkreipė ES šalių vadovų dėmesį į Astravo elektrinę, apie kurios saugumo problemas Lietuva primena jau ilgą laiką.
„Tai atviras šantažas ir dar kartą aktualizuoja ir Astravo atominės elektrinės klausimą. Aš šitą labai aiškiai kolegoms ES šalių vadovams sakiau: supraskite, dabar mes turime ir į Astravą pradėti žiūrėti kitaip. Tai, apie ką mes kalbėjome, apie ekologiją, ekonomiką, energetikos rinką, visa tai yra papildomi veiksniai. Pagrindinis veiksnys yra tai, kad šitas žmogus gali pradėti naudoti atominę elektrinę, kaip šantažo įrankį. Ir šantažo įrankį toli gražu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad sekmadienį iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair” orlaivis po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29. Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Romanas Protasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.
„Maneskin“ grupės vokalistas Damiano Davidas. EPA – ELTA nuotr.
Po pergalės 2021 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse Italijos atstovų „Maneskin“ grupės vokalistas Damiano Davidas savanoriškai atliks narkotikų testą kilus gandams, kad tiesioginės transliacijos metu jis uostė kokainą, praneša AFP.
Įtarimus ir gandus sukėlė po konkurso socialiniuose tinkluose išplitę vaizdai, kuriuose atlikėjas matomas pasilenkęs prie staliuko „žaliojoje zonoje“. D. Davidui testas bus atliktas po to, kai jis iš Nyderlandų grįš į Italiją.
Italai „Maneskin“ su daina „Zitti e Buoni“ pelnė 524 balus ir triumfavo 2021 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse.
Europos transliuotojų sąjunga (EBU) teigia žinanti apie spėliones sukėlusį vaizdo įrašą, tačiau Italijos atstovai neigia bet kokius įtarimus dėl narkotikų vartojimo, o vokalistas pats paprašė galimybės kuo greičiau pasitikrinti ir paneigti gandus.
Kitą dieną po konkurso D. Davidas sakė žurnalistams, kad jis tiesiog žiūrėjo po staliuku, nes gitaristas Thomas Raggi sudaužė stiklinę.
„Aš nevartoju narkotikų. Prašau, vaikinai, tikrai nekalbėkit taip – jokio kokaino“, – sakė konkurso laimėtojas.
Prancūzijos vakaruose esančio Reno miesto ligoninėje nuo šautinės žaizdos mirė atvykėlis iš Čečėnijos. Tai ketvirtadienio vakarą pranešė prokuratūros atstovai.
23 metų vyras buvo sužeistas trečiadienį Klionė rajone. Pasak prokuroro Philippe`o Astruco, po kilusio trumpo kivirčo vienas žmogus paleido du šūvius į penkių asmenų grupę netoli prekybos centro. Šie ėmė vytis šaulį, nuaidėjo dar keli šūviai. Į koją buvo lengvai sužeistas pirmojo nukentėjusiojo brolis.
Vėliau šaulys buvo sulaikytas. Tai buvo 21 metų vyras, žinomas policijai dėl daugelio teisės pažeidimų, susijusių su narkotikais. Sulaikytasis atsisakė duoti policijai parodymus. Kaip praneša AFP, remdamasi pareigūnais, lengvai sužeistas jaunuolis 2017 metų liepą nepilnamečių bylų teismo jau buvo nuteistas penkerius metus kalėti už mėginimą 2012 metais pasmaugti Klionė rajone esančio licėjaus moksleivį.
Kaip paaiškino prokuroras, „vieta, kur įvyko incidentas, žinoma kaip kvaišalų prekybos taškas“. Diena anksčiau ten buvo užpulti du žmonės.
„Šių užpuolimų ir šaudynių ryšys kol kas nenustatytas“, – sakė Ph. Astrucas.
Incidento aplinkybes tiria speciali regiono juridinė tarnyba (Jirs).
Incidentai, kuriuose dalyvauja Prancūzijos čečėnų bendruomenės nariai, nėra retas reiškinys šalyje. Pavyzdžiui, 2020 metų birželį Dižono mieste Prancūzijos rytuose keturias naktis vyko susirėmimai tarp kelių dešimčių čečėnų ir atvykėlių iš Šiaurės Afrikos. Jų metu buvo naudojami šaunamieji ir šaltieji ginklai, beisbolo lazdos.
