Kyjivas, gegužės 26 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos saugumo tarnyba (UST) penktadienį pakomentavo žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad naujai paskirto UST vadovo pavaduotojo Serhijaus Naumiuko tėvas ir brolis turi Rusijos pilietybę, praneša „Ukrinform“.
Žinybos atstovai pabrėžė, kad S. Naumiukas, prieš tapdamas UST vadovo pavaduotoju, perėjo visas įstatymuose numatytas reikiamas patikras. Taip pat buvo kruopščiai išnagrinėta informacija apie jo šeimą ir artimuosius.
„Artimi S. Naumiuko giminaičiai yra Ukrainos piliečiai, o tai, kad jo tėvas ir brolis turi Rusijos Federacijos pasus, pareigūnas pranešė jau anksčiau. Šie dokumentai buvo gauti 2014 metais, kai buvo okupuotas Luhanskas, kur tada gyveno abu giminaičiai. Išvykę iš laikinai okupuoto regiono, jie pateikė pareiškimus, kuriuose pranešė, kad atsisako Rusijos pilietybės“, – pažymėjo UST atstovai.
Pasak jų, atitinkamos Rusijos institucijos sąmoningai blokuoja šių pareiškimų svarstymą.
„Šiuo metu S. Naumiuko tėvas ir brolis teisėtu pagrindu nuolat yra JAV teritorijoje, kur laukia Rusijos pilietybės panaikinimo. Jie smerkia Rusijos, pradėjusios plataus masto karą Ukrainoje, veiksmus”, – pabrėžė UST.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 25 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė S. Naumiuką UST vadovo pavaduotoju. Tačiau daugelyje žiniasklaidos priemonių pasirodė informacija, kad naujai paskirto žinybos vadovo pavaduotojo tėvas ir brolis turi galiojančius Rusijos pasus.
Maskva, rugsėjo 27 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Vladimiras Putinas suteikė pilietybę Edwardui Snowdenui – informatoriui, nutekinusiam itin slaptą informaciją apie JAV sekimo programas ir gyvenančiam tremtyje Rusijoje. E. Snowdeno pavardė buvo nurodyta pirmadienį Kremliaus paskelbtame dokumente, kuriame išvardyti nauji Rusijos Federacijos piliečiai.
E. Snowdenas dirbo Nacionalinėje saugumo agentūroje ir atskleidė plačią JAV vyriausybės šnipinėjimo veiklą. 2013 m. jis pabėgo pirmiausia į Honkongą, o paskui į Rusiją, kur galiausiai jam buvo suteiktas prieglobstis. 39 metų E. Snowdenas kaltinamas saugumo pažeidimais ir ieškomas Jungtinėse Valstijose.
JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as sakė, kad nežinoma apie jokį E. Snowdeno JAV pilietybės statuso pasikeitimą, vyriausybė ir toliau siekia, kad jis grįžtų į šalį. „Mūsų pozicija nepasikeitė. E. Snowdenas turi grįžti į Jungtines Valstijas ir stoti prieš teisingumą, kaip ir bet kuris kitas Amerikos pilietis”, – sakė jis.
N. Price’as pridūrė, kad „vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, yra tai, jog dėl savo pilietybės tikriausiai dabar jis gali būti pašauktas į beatodairišką karą Ukrainoje“. Praėjusią savaitę V. Putinas paskelbė apie vadinamąją dalinę mobilizaciją, kad papildytų Ukrainoje kariaujančias Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Vis dėlto E. Snowdeno advokatas Rusijoje Anatolijus Kučerena teigė, kad tai nėra problema, nes E. Snowdenas nėra tarnavęs Rusijos armijoje ir neturi atitinkamos patirties. 2020 m. lapkritį E. Snowdenas paskelbė, jog kartu su žmona Lindsay prašo Rusijos pilietybės, kad nebūtų atskirti nuo gruodį gimusio sūnaus. Pasak A. Kučerenos, Lindsay ir toliau sieks Rusijos pilietybės.
Ryga, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad rudenį parlamentarai gali apsvarstyti galimybę suteikti Rusijos pilietybę rusams Baltijos šalyse, turintiems nepiliečio statusą.
Kaip praneša UNIAN, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tviteryje papasakojo, kaip bus reaguojama į tokį žingsnį.
Pasak jo, žmonės, gavę Rusijos pasą supaprastinta tvarka, bus deportuojami iš Latvijos.
„Šiuo atveju naujai iškepti Rusijos piliečiai negalės gauti leidimo gyventi šalyje ir turės palikti Latviją, todėl reikės įtraukti atitinkamus paaiškinimus į nacionalinius įstatymus“, – pažymėjo E. Rinkevičius.
Nepiliečio statusą turi gana daug Latvijos ir Estijos gyventojų, daugiausia – rusų kilmės. Jis buvo suteikiamas buvusiems SSRS piliečiams ir jų vaikams, gimusiems iki 1992 metų. Nepiliečių skaičius Latvijoje ir Estijoje laipsniškai mažėja vykstant natūralizacijos procesui.
Maskva, balandžio 1 d. (AFP-ELTA). Kremlius penktadienį pasiūlė „paaiškinti“ Maskvos veiksmus Ukrainoje prancūzų aktoriui Gerard‘ui Depardieu po to, kai jis pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „beprotiškus, nepriimtinus išsišokimus“.
G. Depardieu, kuris ilgą laiką buvo Prancūzijos kino žvaigždė, kol 1990 metais Peterio Weiro filmas „Žalioji korta“ pavertė jį Holivudo įžymybe, 2013 metais paliko Prancūziją ir priėmė Rusijos pilietybę, protestuodamas prieš tėvynėje siūlomą mokesčių didinimą turtingiesiems.
72-ejų metų aktorius tapo V. Putino draugu, tačiau pasisakė prieš konfliktą Ukrainoje ir paragino pradėti derybas praėjus vos kelioms dienoms po Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje pradžios.
„Manyčiau, kad Depardieu greičiausiai ne iki galo supranta, kas vyksta“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Jis nesupranta, kas įvyko Ukrainoje 2014 metais, – sakė D. Peskovas, kaltindamas Ukrainą bombarduojant civilius gyventojus šalies rytuose. – Jei reikės, būsime pasirengę jam apie tai papasakoti ir paaiškinti, kad jis geriau suprastų“.
Rusijos įstatymų leidėjas Sultanas Chamzajevas teigė, kad iš aktoriaus turėtų būti atimta Rusijos pilietybė, o jo turtas perduotas našlaičiams.
Ketvirtadienį agentūrai AFP pateiktame pareiškime G. Depardieu sakė: „Rusijos žmonės nėra atsakingi už beprotiškus, nepriimtinus savo lyderių, tokių kaip Vladimiras Putinas, išsišokimus“.
Gavęs Rusijos pilietybę, G. Depardieu dažnai gyrė šią šalį, vadino ją „didžia demokratija“, o V. Putiną yra palyginęs su velioniu popiežiumi Jonu Pauliumi II.
Vilniuje, prie Rusijos Federacijos ambasados, įvyko Rusijos pilietybę turinčios Zlatos Rapp-Gervaldienės pilietinė akcija prieš Rusijos karą Ukrainoje. Z. Rapp–Gervaldienė suplėšė savo Rusijos Federacijos pasą. Pasak protesto dalyvės, visi rusai, esantys Baltijos šalyse ir Rusijoje, privalo turėti poziciją, ar jie pritaria Putino vykdomai politikai, ar yra prieš ją.
„Jeigu žmonės palaiko Putiną, jų rankos yra kraujyje, jie visiškai sutinka su kruvinuoju diktatoriumi, jo politika, su tuo, kad jis žudo taikius žmones. Jeigu jie yra prieš, tai turi priimti kažkokią konkrečią poziciją“, – Eltai teigė Z. Rapp–Gervaldienė.
Pasak jos, dabar reikėtų sukurti informacinį centrą Baltijos šalyse gyvenantiems rusakalbiams, kuriuose būtų galima išsiaiškinti ir suprasti, kokia turėtų būti jų pozicija vykstančio karo metu. Z. Rapp–Gervaldienė sako, kad neutraliteto čia būti negali, priešingu atveju, bombos gali po Ukrainos skrieti ir Lietuvoje. Ji pridėjo, kad Rusijos Federacijoje gyvenantiems rusams atėjo laikas galvoti savo galva ir atsiriboti nuo Putino režimo.
„Rusai, gyvenantys Rusijoje, kurie pasisako už Putino režimą, yra stipriai paveikti Putino agitacijos. Norėčiau jiems perduoti, kad atėjo laikas galvoti savo galva ir suprasti, kad Putinas dabar vykdo genocidą ne tik prieš ukrainiečius, bet ir prieš rusus taip pat. Jis siunčia rusų vaikinus į karą ir žudo rusus Ukrainoje. Bomba, kuri krenta į gyvenamuosius kvartalus, pavyzdžiui, Charkive, nesirenka tautybės“, – pabrėžė Z. Rapp–Gervaldienė.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedami kariniai veiksmai prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.
Buvęs JAV žvalgybininkas Edwardas Snowdenas, jo advokato duomenimis, nori pratęsti savo buvimą Rusijoje. „Edwardo prašymu aš ruošiu dokumentus Vidaus reikalų ministerijos migracijos tarnybai“, – sakė Anatolijus Kučerena, kurį cituoja agentūra „Intefax“. Dabartinis jo darbo leidimas baigiasi balandį.
E. Snowdenas yra pareiškęs norą gauti prieglobstį kurioje nors ES šalyje, tačiau reakcija į šį prašymą kol kas buvo santūri.
E. Snowdenas 2013 metais perdavė žurnalistams dokumentus apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) ir britų žvalgybos agentūros GCHQ žvalgybinę veiklą. Per Honkongą bėgdamas į Ekvadorą, jis įstrigo Maskvos oro uoste, kai JAV vyriausybė anuliavo jo pasą.
„Jam viskas gerai. Jis dirba. Su juo yra jo žmona“, – sakė advokatas apie E. Snowdeno būseną. Rusijos pilietybės klausimo jis teigė su juo dar neaptaręs. Kur tiksliai yra E. Snowdenas, nežinoma.
E. Snowdenas, išleidęs savo autobiografiją „Permanent Record“, pernai davė kelis interviu, kuriuose pabrėžė, jog kaltinimas, kad jis sukėlė pavojų JAV nacionaliniam saugumui, „žlugo“.
E. Snoudenas nuo 2013-ųjų gyvena Rusijoje. JAV kaltina jį paslapčių išdavimu. Jei būtų nuteistas, E. Snoudenui grės ilga kalinimo bausmė.
Prancūzų aktorius Žeraras Depardjė (Gérard`as Depardieu) gavo žemės sklypą Laporovičių kaime prie Minsko individualiam gyvenamajam namui statyti. Jo kaimynė bus keturiskart olimpinė čempionė biatlonininkė Darja Domračeva. Tai antradienį pranešė Baltarusijos portalas „Tut.by“.
15 arų sklypas išnuomotas aktoriui 99 metų laikotarpiui. Pasak leidinio, atitinkamą sutartį G. Depardieu ir vietos valdžios atstovai pasirašė dar šių metų gegužę. Nuoma prancūzui kasmet atsieis 132,9 Baltarusijos rublio (apie 60 eurų).
Kaip pažymi „Tut.by“, G. Depardieu jau lankėsi Laporovičiuose: 2017 metais jis nakvojo kaime po apsilankymo Minsko vyno gamykloje, o vėliau susitiko su tenykščio vykdomojo komiteto atstovais.
„Per tą vizitą aktorius pajuto simpatiją mūsų šaliai ir pareiškė norą pasistatyti čia namą. Valstybės vadovo Aliaksandro Lukašenkos sprendimu G. Depardieu buvo skirtas sklypas Laporovičių kaime. Galima sakyti, kad dabar jo svajonė išsipildys“, – sakė žurnalistams vykdomojo komiteto pirmininkė Svetlana Rakeckaja.
2013 metais Vladimiras Putinas suteikė G. Depardieu Rusijos pilietybę.
Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sumenkino Rusijos prezidento pasiūlymą supaprastinti Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo tvarką visiems ukrainiečiams, ir savo ruožtu pažadėjo suteikti pilietybę rusams, „kenčiantiems“ nuo Kremliaus valdžios.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, jog Maskva svarsto galimybę supaprastinti Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo tvarką ne tik nepripažintų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams, bet ir visiems ukrainiečiams.
„Puikiai žinome, ką suteikia rusiškas pasas“, – teigė V. Zelenskis, vardindamas „teisę būti suimtam už taikų protestą“ ir „teisę neturėti laisvų ir konkurencingų rinkimų“.
Išrinktasis prezidentas V. Zelenskis taip pat pažadėjo „suteikti pilietybę visų tautų, kenčiančių nuo autoritarinių ir korumpuotų režimų, atstovams. Bet pirmiausia – Rusijos žmonėms, kurie kenčia labiausiai“.
Anot V. Zelenskio, vienas iš skirtumų tarp Ukrainos ir Rusijos yra toks, kad „mes, ukrainiečiai, savo šalyje turime žodžio laisvę, žiniasklaidos ir interneto laisvę“.
Nors Rusijos prezidentas nepasveikino V. Zelenskio su pergale Ukrainos prezidento rinkimuose, jis sakė esąs pasiruošęs kalbėtis su naująja Ukrainos vadovybe ir norįs „suprasti“ aktoriaus poziciją konflikto Rytų Ukrainoje atžvilgiu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, jog Maskva svarsto galimybę supaprastinti RF pilietybės suteikimo tvarką ne tik nepripažintų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams, bet ir visiems ukrainiečiams, praneša „Interfax“.
„Mes apskritai galvojame apie mūsų pilietybės suteikimą Ukrainos piliečiams supaprastinta tvarka“, – sakė jis per spaudos konferenciją Pekine.
Be to, V. Putinas pavadino „šiurpėmis“ tvirtinimus, kad Rusijos pasų išdavimas Rytų Ukrainos gyventojams brangiai atsieis RF biudžetui.
Anot jo, sprendimas dėl pilietybės nebuvo spontaniškas ir skubotas.
Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, kuris suteikia galimybę Ukrainos separatistinėse rytinėse teritorijose gyvenantiems žmonėms gauti Rusijos pilietybę pagal supaprastintą procedūrą. Vadinamosiose liaudies respublikose gyvenantys žmonės turės teisę gauti Rusijos pasą per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.
Šiuo žingsniu neva „siekiama apsaugoti asmens ir piliečio teises ir laisves“.
Ukraina laiko šį įsaką kišimusi į šalies vidaus reikalus ir dėl to jau kreipėsi į JT Saugumo Tarybą.
Tokį žingsnį Maskva žengė po to, kai naujuoju Ukrainos prezidentu buvo išrinktas komikas ir politikos naujokas Volodymyras Zelenskis. Vokietija, Prancūzija ir ES užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini griežtai sukritikavo Maskvos sprendimą.
Aktorius „kategoriškai neigia bet kokius kaltinimus seksualiniu priekabiavimu ir išprievartavimu“, pareiškė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad „tyrimo veiksmai buvo paviešinti“. Apie tai praneša Prancūzijos laikraščio Le Monde korespondentas.
69-rių aktoriaus Žeraro Depardje atžvilgiu Paryžiaus prokuratūra pradėjo išankstinį tyrimą, gavusi skundą dėl „išprievartavimo ir seksualinio priekabiavimo“, kurį rugpjūčio 27 dieną padavė jauna aktorė. Rugpjūčio 30 šią informaciją jau plačiai paskleidė žiniasklaida, sakoma straipsnyje.
Skundo pateikėja tvirtina, kad rugpjūčio 7 ir 13 ji susitiko su aktoriumi jo viloje Paryžiaus 6-oje apygardoje. Leidinio Le Parisien duomenimis, tai „dvidešimtmetė aktorė ir šokėja“. Per „neoficialią pjesės repeticiją prieš ją buvo įvykdyta prievarta (ji buvo išprievartauta?)“.
Depardje, savo ruožtu, neigia visus kaltinimus prieš jį. „Jis neturi ko sau priekaištauti, ir aš tikiuosi, kad žiniasklaida paisys kiekvieno teisių ir orumo“, – sakė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad informaciją apie skundą buvo paviešinta, ir žurnalistai ją žinojo jau „nuo rugpjūčio 28“.
„Aš raginu visus būti labai atsargiems ir santūriems“, – primygtinai reikalauja advokatas, pabrėždamas, kad jis „įsitikinęs, jog tas skundas nekeliaus toliau juridine prasme“.
Nepraėjus nė metams, kai 2017 metų spaly pirmą kartą buvo demaskuotas daugelio moterų apkaltintas seksualiniu priekabiavimu amerikiečių prodiuseris Haris Vainšteinas, dėl kai kurių prancūzų kino veikėjų irgi buvo paduoti panašūs skundai. Tai dėl aktoriaus ir režisieriaus Filipo Kobero ir kino režisieriaus Liuko Besono, kurie neigia visus kaltinimus, nurodo straipsnio autorius,
Panašios bylos, po to, kai informaciją apie jas išplatino socialiniuose tinkluose #metoo, o Prancūzijoje judėjimas #balancetonporc, peržengė kino pasaulio ribas. 2017 metų spaly, iškart po skandalo dėl Vainšteino, Prancūzijoje trys moterys apkaltino išprievartavimu musulmonų intelektualą Tariką Ramadaną. Prasidėjo tyrimas, ir nuo vasario 2 dienos jis buvo įkalintas, sakoma straipsnyje.
Žeraras Depardje, keturių vaikų tėvas (iš kurių vienas – Gijomas Depardje, mirė 2008 metais), per savo artistinės karjeros metus susilaukė milžiniško tarptautinio pripažinimo, nepaisant visų savo ekscesų ir normų nepaisymo, kurie kartais būdavo aptarinėjami, pažymi korespondentas. Pastaruoju metu Depardje tapo vyndariu ir verslininku gastronomijos sferoje, o taip pat dainininku. 2013 metais prezidentas Vladimiras Putinas suteikė jam Rusijos pilietybę.
„Baisu stebėti, kaip blėstančios žvaigždės vardas įsisuka Twitter‘yje. Tas kadaise garsus žmogus, kurį tu praktiškai užmiršai, gali būti negyvas – arba blogiau, iškilmingai pasakoti Pirsui Morganui apie savo gerą draugą Vladimirą Putiną“, – rašo Emi Cimerman leidinyje „The Daily Beast“.
Stivenas Sigalas, davęs interviu iš Rusijos per Skype, žvairomis žvilgčiojo per komiškai mažus akinių stiklus, smerkdamas „obamininkus“ ir Amerikos „vidaus priešus“, ironizuoja žurnalistė.
Kai Pirsas Morganas paklausė, kas gali rimtai žiūrėti į Sigalo patriotizmą, kai jis tiesiogiai kalba per Skype iš Rusijos, 65-rių metų amžiaus aktorius atsakė: „Visos šalys užsiima šnipinėjimu… Tačiau kvaila būtų manyti, kad Vladimiras Putinas turi ką nors bendro su kišimusi į rinkimus ar net kad rusai turi tokių technologijų“.
Suokalbio su Rusija istoriją jis priskyrė propagandai, prieš apibendrindamas, jog „Rusija ir Amerika turi būti puikios sąjungininkės“.
Dabar daug žmonių internete šaiposi iš Stiveno Sigalo, jo „didžiulės dažytos juodos ožio barzdos“ ir „gąsdinančių aštrių praplikimų virš smilkinių“, rašo autorė. „Bet kam išjuokti Sigalo virsmą senstančiu „Bondo priešu“, kai mes galime sumalti į dulkes jo beprotiškas politines pažiūras?“ – klausia ji.
„Kaip liudija ypatingas tonas, kuriuo Stivenas Sigalas ištarė „Vladimiras Putinas“ per interviu Pirsui Morganui trečiadienį, jie – artimi draugai; iš tikrųjų, Putinas net šokiravo buvusį prezidentą Baraką Obamą 2013 metais, pasiūlęs paskirti aktorių Rusijos garbės atstovu Kalifornijoje ir Arizonoje“, – sakoma straipsnyje. BuzzFeed duomenimis, tas postas būtų jį padaręs „galimu Baltųjų rūmų ir Kremliaus tarpininku“.
Gal Putinas manė, kad „Sigalas, rytų kovų meistras, virtęs primirštu trilerių herojumi, buvo būtent tas žmogus, kuris atitrauks Amerikos ir Rusijos santykius nuo prarajos“.
Aktorių ir diktatorių susiejo bendra meilė kovų menams: Sigalas keletą kartų pademonstravo savo gebėjimus Rusijoje, rašo Cimerman, primindama, kad Putino ir Sigalo „draugystė“ užsimezgė 2011 metais. Aktorius taip pat palaikė Putiną 2014 metais sovietų sporto programos „Pasiruošęs darbui ir gynybai“ atnaujinimo reikaluose.
2014 metais Sigalas gyrė savo sporto salės draugelį Putiną kaip „vieną iš didžiausių pasaulio lyderių, jei ne patį didžiausią iš dabar gyvų esančių“, pridurdamas, kad „jis rūpinasi Rusija labiau, nei kas nors, ką aš pažįstu. Ir jis nebijo paprasčiausiai daryti tai, kas būtina“. Sigalą taip pat „garbino Čečėnijos tironas Ramzanas Kadyrovas“, ir jis pritarė Putino Krymo aneksijai 2014 metais“, priduria autorė.
„Visi tie meilikavimai Putinui atsipirko 2016 metais, kai Kremlius paskelbė, kad suteikia buvusiai žvaigždei pilietybę“, – rašo žurnalistė.
„Buvusio pasaulio bokso čempiono sunkiausio svorio kategorijoje Rojaus Džonso-jaunesniojo sprendimas tapti Rusijos piliečiu, galimas dalykas, susijęs ne tiek su rasiniais santykiais JAV, kiek su dabartine Vladimiro Putino kampanija renkant politinius trofėjus“, – pažymi Laiza Suhej laikraštyje The Christian Science Monitor.
Žeraro Depardjė Rusijos pilietybės istorija – išimtis, kuri tik patvirtina taisyklę: „Pilietybė vis dar kažką reiškia“, rašo “Foreign Policy” Kristianas Kerilas, Legatum Institute ir MIT Center for International Studies (JAV) vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Autorius prisipažįsta, kad jį nelabai jaudina Žeraro Depardjė istorija („jis puikus aktorius, bet žmogus, atrodo, gana ribotas“), bet sprendimas atsisakyti Prancūzijos pilietybės ir gauti Rusijos pasą – gana įdomi istorija.
Žeraras Depardje laimingas. Jis pagaliau gali būti Rusijos pilietis, ir dabar jis gali visais atžvilgiais gyventi pagal savo prigimtį: pasigerti, šlapintis lėktuve, girtas kristi nuo motorolerio ir daryti ką tik nori.
"Ir vien todėl, kad Rusijoje jis mylimas, kaip jis pareiškė, pagaliau laikydamas savo rankose Rusijos pasą", – rašo Jurnas Kruzė leidinyje "Tageszeitung". Beje, tęsia autorius, kad Depardje galėtų sau leisti ką tik panorės, jam tereikėjo vieno Rusijos piliečio – Vladimiro Putino – meilės.
Tiesiog atsiliepdamas į šį įvykį Prancūzijos – Vokietijos televizijos kanalas Arte demonstruoja filmą „Rasputinas“, kuriame Ž.Dapardje vaidina pagrindinį vaidmenį – „paslaptingą ir gąsdinantį gydytoją, nusipelniusį carienės pasitikėjimą, dalyvavusį visuose politiniuose sprendimuose ir laikui bėgant įstūmusį caro dvarą į gilią krizę. Šios pasakėčios moralė tokia: rusai, žiūrėkite, ką sveikinate!“
Gal ir teisūs buvo romėnai, kurių įstatymai draudė svetimšaliams, aktoriams ir prostitutėms būti piliečiais, dalyvauti rinkimuose.
Aktorių neištikimybę savo valstybei, pilietiškumo stoką paliudijo dviejų prancūzų aktorių elgesys.
Prancūzų aktoriui Žerarui Depardje, atsisakiusiam Prancūzijos pilietybės dėl didelių mokesčių, Rusija suteikė prieglobstį ir pilietybę, o gyvenamą vietą suteikė Mordovijoj, Saranske.
Kaip praneša „RIA Novosti“, prancūzų aktorė Bridžita Bordo pagrasino pasekti savo kolegos pavyzdžiu ir prašyti Rusijos pilietybės – tik dėl kitos priežasties. Tikėtina, kad aktorę, pasirenkančią „motule“ Rusiją, Vladimiras Putinas taip pat pasiųstų į Mordoviją. Kas gi ta Mordovija, kokia jos praeitis?
Pabėgęs nuo brangios Prancūzijos demokratijos į pigesnę ir paprastesnę autokratiją, aktorius Žeraras Depardje padarė tą patį, ką kasdien daro Vakarų korporacijos, perkeldamos savo įmones į Kiniją, sako tarptautiniai stebėtojai.
Rusijos piliečiai šitą istoriją laiko farsu ir gailisi savo artistų, kuriems stinga valdžios dėmesio. Buvusi Ž.Depardje žmona sako, kad Žerarui Prancūzijoje „trūko meilės ir dėmesio“.
Suteikęs Obeliksui Rusijos pilietybę, Vladimiras Putinas įsikišo į Prancūzijos vidaus reikalus, tvirtina “Le Nouvel Observateur” žurnalistas, bet komentarą skiria „trims rusų pasipiktinimo priežastims“. „Neabejotinai Žeraras Depardje Rusijoje mėgstamas kaip aktorius, bet rusams nepatinka politinis triukšmas dėl šitos epopėjos“, – rašo autorius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kremliui kelia susirūpinimą JAV priimtas naujas Rusijai priešiškas įstatymas („Magnitskio įstatymas“), taip pat Vašingtono mėginimai pažeisti jėgų strateginę pusiausvyrą.
„Dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose karštas laikas prieš rinkimų kampaniją, ir noras užsidirbti papildomų taškų iš griežtų teiginių, prisiminti ideologizuotus stereotipus ir fobijas, kurių seniai būtų laikas atsikratyti. Mes visa tai matome, nedramatizuojame“, – tvirtino V. Putinas viešėdamas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
Šiomis dienomis Rusijos spauda mirgėte mirga publikacijomis apie skandalą, susijusį su penkiakovininkės Donatos Rimšaitės pavarde.
Priminsime, jog ši garsi sportininkė pakeitusi pilietybę. Šiandien ji turi Rusijos pilietybę. Kodėl D.Rimšaitė pasirinko būtent Rusijos pilietybę – ne mūsų reikalas. Norėjo – pakeitė. Jos valia, jos teisė. Gyvename juk demokratinėje šalyje. Tačiau tokiu atveju juk nederėtų stebėtis ir Lietuvos sprendimais. Lietuvai beliko susitaikyti su gabios, perspektyvios sportininkės pasirinkimu ir su tuo susijusiais praradimais. D.Rimšaitė pakeitė pilietybę, Lietuva pakeitė savo požiūrį į Rusijos pilietybę pasirinkusią D.Rimšaitę. Kas gi čia keisto, nuostabaus, smerktino?