Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina pasiūlyti Seimui įteisinti dvi naujas atmintinas dienas.
Ketvirtadienį ji pateiks Seimui Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama vasario 27-ąją įtvirtinti kaip Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną. Į atmintinų dienų sąrašą ji siūlo įtraukti ir Nacionalinę emancipacijos dieną. Jeigu Seimas pritartų, ji būtų minima vasario 17 d.
Anot Seimo pirmininkės, Pasaulinę NVO dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą svarbu keliais aspektais. “Pirmiausia taip pripažintume ir įvertintume, kokia svarbi yra viešosios politikos srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų veikla. O papildomas dėmesys, tikėtina, būtų ir papildoma paskata dar daugiau Lietuvos žmonių patiems imtis iniciatyvos, aktyviau ir masiškiau dalyvauti pilietinių organizacijų veikloje ir prisiimti atsakomybę už bendruosius valstybės reikalus. Kartu tai būtų stimulas plėsti ne tik šio sektoriaus, bet ir apskritai savanorišką veiklą“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Šiuo metu Pasaulinė NVO diena minima daugiau nei 89 pasaulio valstybėse.
Siekiant priminti emancipacinių idėjų svarbą, skatinti lygiavertiškumo principais grįstą Lietuvos visuomenės viziją ir praktiką, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen siūlo į atmintinų dienų sąrašą įtraukti ir Nacionalinę emancipacijos dieną.
Pasak jos, taip siekiama tinkamai paminėti Lietuvos moterų indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Šia iniciatyva siekiama suteikti galimybę diskutuoti apie įvairias žmogaus teisių problemas, susijusias su lytimi, socialine padėtimi, negalia, etnine tapatybe, amžiumi, religija, seksualine orientacija. Taip pat siekiama skatinti tokių konstitucinių vertybių kaip lygiateisiškumas ir nediskriminavimo principas apmąstymą bei įgyvendinimą.
Vasario 17 d. siūloma minėti Nacionalinę emancipacijos dieną, nes 1918 m. vasario 17 d. įvyko pirmoji protesto akcija nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje. Protestu reikalauta pripažinti moterų indėlį, atkuriant Lietuvos valstybę, ir įtraukti moteris į Lietuvos Tarybą, kurioje buvo atstovaujama tik viena lytis – vyrai. 1918 m. lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims buvo įtvirtinta rinkimų teisė. Taip aktyvių moterų – Felicijos Bortkevičienės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Magdalenos Draugelytės-Galdikienės, Emilijos Gvildienės, Liudos Purienės ir kt. – dėka Lietuva atsidūrė tarp pirmųjų šalių Europoje, sulyginusių vyrų ir moterų balsavimo teises.
Vasario 17 d. kaip Nacionalinė emancipacijos diena Lietuvoje neformaliai minima jau aštuonerius metus.
Šiuo metu teisė aktai nereglamentuoja Pasaulinės NVO dienos ir Nacionalinės emancipacijos dienos kaip atmintinų dienų.
Kritika – priešiška ar draugiška. Interneto erdvė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į Anykščių rajono merus Kęstutis Tubis kritikuoja Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pareiškimus apie galimus naujus rinkimus į Anykščių rajono ir Visagino merus. Pasak jo, Seimo pirmininkė neturi teisės komentuoti dar nepasibaigusių rinkimų ir formuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nuomonės.
„Aš, kaip teisininkas, vertinu tokį dalyką kaip Seimo pirmininkės poveikį VRK. Ji neturi komentuoti dar nepasibaigusių rinkimų ir suformuoti VRK nuomonės. Tai šiurkščiausias teisės pažeidimas“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė K. Tubis.
„Šiuos dalykus galima skųsti ir Europos Žmogaus Teisių Teismui, nes joks pareigūnas negali nustatyti išankstinės nuomonės. Žmonės pasirinks, kurie nori, kad jiems dirbtų“, – pabrėžė jis.
K. Tubio nuomonei pritarė ir kandidatė į Visagino mero postą Dalia Štraupaitė, akcentavusi, kad VRK pirmininkę delegavo būtent Viktorija Čmilytė-Nielsen, tad ji nuo komentarų turėtų būti nusišalinusi.
„VRK pirmininkę delegavo Seimo pirmininkė, tad ji turėtų būti nusišalinusi nuo tokių komentarų, kurie šiandien formuoja nuomonę priešinga linkme“, – sakė D. Štraupaitė.
LVAT priėmė K. Tubiui palankų sprendimą – kandidatas grąžintas į rinkimus
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį nusprendė panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą šalinti iš mero rinkimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatą į Anykščių rajono merus Kęstutį Tubį.
Remdamasi šių metų vasario 2 d. Panevėžio apygardos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu K. Tubio byloje dėl prekybos poveikiu, VRK nutarė pašalinti politiką iš rinkimų. Pastarąjį sprendimą K. Tubis apskundė, o antradienį LVAT iš dalies patenkino skundą – nutarė panaikinti VRK sprendimą dėl politiko šalinimo iš rinkimų ir priteisti pareiškėjui 544,5 euro bylinėjimosi išlaidų. K. Tubis LVAT taip pat prašė atstatyti jo teises, tai yra grąžinti jį į mero rinkimus, tačiau teismas šios prašymo dalies netenkino.
Kritika. Interneto erdvėje
Buvęs LVŽS kandidatas į Anykščių rajono merus K. Tubis pirmajame rinkimų ture surinko 29,39 proc. rinkėjų balsų ir buvo patekęs į antrąjį rinkimų turą su socialdemokratų kandidatu į merus Dainiumi Žiogeliu, kuris pirmajame ture surinko 19,45 proc. rinkėjų balsų. VRK panaikinus K. Tubio registraciją mero rinkimuose, į antrąjį rinkimų turą vietoje minėto politiko pateko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į Anykščių rajono merus Sigutis Obelevičius.
Po LVAT sprendimo VRK grąžino K. Tubį į rinkimus, tad politikas toliau varžysis dėl mero posto. Visgi, kilus teisiniam chaosui, politikas ketina kreiptis į VRK ir reikalauti, kad Anykščių rajone būtų surengti nauji merų rinkimai.
„Antrasis turas turi būti rengiamas naujai“, – konstatavo jis.
Teismui patikslinus savo sprendimus, VRK į rinkimus grąžino ir D. Štraupaitę
Pirmadienį VRK priėmė analogišką sprendimą dėl kitos pašalintos kandidatės į merus – Visagino rinkimuose dalyvaujančios Dalios Štraupaitės.
Apeliacinis teismas pirmadienį nusprendė pakeisti, tiksliau – panaikinti, Panevėžio apygardos teismo patikslintą sprendimą, kuriuo buvusiai Visagino merei Daliai Štraupaitei uždrausta būti renkamai į merus. Pastarąjį sprendimą politikė buvo apskundusi.
Pagal Apeliacinio teismo nutartį, VRK grąžino D. Štraupaitę į rinkimus. Anksčiau komisija, remdamasi nepatikslintu teismo sprendimu, buvo panaikinusi politikės registraciją rinkimuose. Kritika ne visuomet maloni bei patogi
„Laisvės teisingumo“ partijos atstovė pirmajame mero rinkimų ture surinko 23,77 proc. rinkėjų balsų ir buvo patekusi į antrąjį turą, tačiau, kaip jau minėta, VRK panaikino jos registraciją rinkimuose ir neleido jai toliau dalyvauti rinkimuose.
Dėl Visagino mero posto politikė varžysis su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatu Elandu Galaguzu.
Seimo pirmininkė antradienį tvirtino, kad labai tikėtina, jog bus pareikalauta minėtose dviejuose savivaldybėse iš naujo organizuoti savivaldos rinkimus.
Prof. Vytautas Landsbergis. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Iškilmingai minint pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, 1996–2000 metų Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio 90-ąsias gimimo metines, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pagerbiame žmogų, kuris arčiausiai stovėjo prie atgimusios valstybės ištakų.
„Šiandien pagerbiame žmogų, kuris arčiausiai stovėjo prie atgimusios valstybės ištakų. Žmogų, kurio orus ryžtas, kai reikia kovoti, aštrios mintys, kai reikia įvertinti ir unikali iškalba, kai reikia įkvėpti, palietė ištisas Lietuvos žmonių kartas“, – iškilmingame minėjime Seime sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, linkėdama profesoriui V. Landsbergiui ilgiausių metų.
Seimo pirmininkė pastebėjo ir gražų skaičių sutapimą: kaip tik praeito šimtmečio 1990-aisiais Sąjūdis laimėjo rinkimus, profesorius V. Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos vadovu, Lietuva paskelbė atkurianti valstybingumą.
„Nuo tų laikų prabėgo daugiau kaip 30 metų. Išsipildė tai, apie ką anuomet nedrąsu buvo net pasvajoti. Esame laisva ir nepriklausoma valstybė, įsiliejome į Europos Sąjungą, tapome Šiaurės Atlanto aljanso dalimi. Yra atvira ekonomika ir pajėgi pilietinė visuomenė. Į politiką, apskritai į gyvenimą atėjo nauja karta. Atrodytų, viskas pasikeitė neatpažįstamai.
Tačiau įsižiūrėjus nesunku pamatyti dalykus, kurie nepasikeitė, atsirado, formavosi prieš tuos tris dešimtmečius ir iki šiol esmingai veikia mūsų valstybės kryptį“,- sakė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen iš Seimo tribūnos prisipažino, kad dažnai įeidama į savo darbo kabinetą pasijaučia prisiliečianti prie istorijos.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
„Prisipažinsiu, dažnai įeidama į Seimo Pirmininko kabinetą pasijuntu prisiliečianti prie istorijos. Ne kiekvieną sykį sąmoningai, tačiau tos interjero detalės, ilgas pasitarimų stalas, kampe tiksintis laikrodis kuria atmosferą, kurioje, regis, dar tvyro Nepriklausomybės pradžios nesibaigiančių posėdžių įtampa, sklando pokalbių su tuomečiais pasaulio valstybių lyderiais nuotrupos“, – sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Nors nuo to laiko Seimo Pirmininko kabinetas turėjo ne vieną laikiną šeimininką, atmosfera, anot jos, išliko personalizuota, suasmeninta. „Panašiai paženklinta per visus tuos tris dešimtmečius yra mūsų valstybės politika, ypač tarptautinė, ypač – giluminėmis formomis. Ir tai nepasikeitė. Nepasikeitė Vytauto Landsbergio dėka.
„Landsbergio kodą“, jei galima būtų taip pavadinti, geriausiai apibūdintų Čekoslovakijos prezidento Tomašo Masaryko žodžiai: „Valstybė – tai racionalumo ir moralės pagrindu veikianti piliečių asociacija,“- sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Pasak jos, pirmiausia tai – būtent PILIEČIŲ asociacija, laisvas, demokratiškas susibūrimas. „Toks buvo Vytauto Landsbergio vadovaujamo Sąjūdžio principas, taip atkūrėme valstybę, to privalome laikytis“,- sakė Seimo pirmininkė.
Anot jos, antrasis dėmuo – RACIONALUMAS. „Man knieti jį pavadinti šachmatininko racionalumu. Subtilus balanso jausmas, sunkiausiais laikais sustiprinęs ir apgynęs mūsų valstybines pozicijas. Racionalumas valstybiniu lygmeniu yra nuolatinė teisingos strategijos paieška ir įgyvendinimas, žvelgiant toliau nei ši diena ir rytojus, numatant grėsmes, kurios dar tik gali kilti ir pasiruošiant jas pasitikti iš jėgos, o ne silpnumo pozicijos“,- minėjime sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Ir trečiasis dėmuo, anot parlamento vadovės, MORALINIAI principai, kurių vertė valstybės gyvenime nesimato akimirksniu. Prof. Vytautas Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vytautas Landsbergis, ilgus metus kalbėjęs gėrio ir blogio kalba apie imperinę Rusijos valstybės prigimtį, nevisad būdavo tinkamai išgirstas. Dabar daugeliui tapo aišku, kad remiantis nugludintomis moralinėmis kategorijomis galima apčiuopti procesus ir tuose sluoksniuose, kuriuose jau bejėgis įprastinis, neretai merkantilinis racionalumas“,- sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Iš Seimo tribūnos kalbėjęs Apaštalinis nuncijus ir diplomatinio korpuso dekanas arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius (Petar Antun Rajič) akcentavo prof. V. Landsbergio pastangas dėl bendrojo valstybės gėrio.
„Man suteikta didelė garbė šia ypatinga proga pasakyti keletą žodžių savo ir Diplomatinio korpuso, akredituoto Lietuvoje vardu, čia, šiuose Lietuvos Seimo rūmuose. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kiekvienas, kas tik turėjo kokį nors ryšį su Lietuva per paskutiniuosius tris dešimtmečius, tikrai girdėjo apie profesorių Vytautą Landsbergį. Atvykę į šalį užsienio šalių diplomatai ir kiti žmonės, tuojau sužino apie milžinišką profesoriaus Landsbergio nuveiktą darbą dėl savo šalies ir jos žmonių, ypač lemtingu nepriklausomybės atkūrimo ir atsiskyrimo nuo buvusios sovietų sąjungos metu. Nuo to laiko, jo pastangos dėl bendrojo Valstybės gėrio, niekada nesiliovė“, – sakė dr. Petaras Antunas Rajičius.
Linkėdamas prof. V. Landsbergiui laimingų ir ilgiausių metų diplomatas sakė, kad jo vardas bus prisimenamas ateityje, kaip vieno iš atkurtos Lietuvos Respublikos Tėvų.
„Mūsų gyvenimo metai iš tiesų greitai prabėga, vis dėlto, Jūsų vardas jau yra gerai žinomas ir tikrai bus prisimenamas ateityje, kaip vieno iš atkurtos Lietuvos Respublikos Tėvų. Dėl to aš tikiu, kad dabar išsakau jausmus visų garbių šiandienos susirinkimo dalyvių, kurie trokšta išreikšti nuoširdžius sveikinimus ir geriausius linkėjimus Jums sulaukti dar daug ilgų, laimingų ir sveikatos metų. Tegul Visagalio Dievo palaiminimas visada lydi Jus ir visus ištikimus, drąsius ir kilnius Lietuvos žmones! Laimingų ir ilgiausių metų!“, – prof. V. Landsbergiui linkėjo Apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Antunas Rajičius. Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Minėjime kalbėjo ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris. Išeidamas iš plenarinių posėdžių salės po iškilmingo minėjimo V. Landsbergis šiek tiek pajuokavo. „Tikiuosi, kad tai jau paskutinis išmėginimas mano susijęs su ta data. Teko praeiti tam tikrą mažą maratoną. Ačiū Dievui, sveikatos užteko, dabar galima bus normaliai gyventi“, – sakė jis žurnalistams.
Seimo I rūmų Vitražo galerijoje eksponuojama Seimo kanceliarijos parengta V. Landsbergio jubiliejui skirta fotografijų paroda ir pristatomi Seimo skaityklos suorganizuoto ekslibrisų konkurso „Vytautui Landsbergiui – 90 metų“ darbai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po savaitgalį vykusio Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad organizacijos idėjos jau išsisėmė. Anot jos, apie tai signalizuoja į mitingą atėjusių žmonių skaičius.
„Viena vertus, tai pilietinės pozicijos išraiška, kita vertus, matant pastaruosius skaičius, aš daryčiau prielaidą, kad šeimų maršo darbotvarkė išsikvėpė“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, įtakos tam veikiausiai galėjo turėti Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Politikės manymu, tvyranti grėsmė paskatino visuomenę jungtis ne į skaldančius, tačiau į vienijančius procesus.
„Gal visgi priežastys tos, kad COVID pandemijos metu susierzinimas ir tokia psichologinė įtampa ji buvo tokia ryški, kad emocinių jungiklių buvo daugiau. O dabar visgi kitos yra aktualijos, vėlgi karas Ukrainoje ir grėsmė, kuri tvyro ore, ji kitus procesus visuomenėje jungia, telkiančius, o ne skaldančius“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad šeštadienį sostinės Katedros aikštėje Lietuvos Šeimų sąjūdžio aktyvistai rinkosi į mitingą „Apginkime Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, organizatoriams išduotas leidimas iki 15 tūkst. dalyvių. Vis tik, oficialiais policijos duomenimis, mitinge dalyvavo iki 1 tūkst. žmonių.
Anot akcijos organizatorių, prasidėjusios ekonominės ir politinės krizės sąlygomis akivaizdžiai išryškėjo „valdžios dangstomos ir skatinamos piliečių apiplėšinėjimo schemos“, politikai kaltinami „faktiškai įvesta ir kasdien stiprinama diktatūra“, „cenzūruojama spauda“, „ribojamomis ir laužomomis piliečių konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis“.
Kontraversiškai vertinamas Šeimų sąjūdis 2021 m. gegužę surengė protestą, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių, vėliau didesni protestai vyko tų metų rugpjūtį bei rugsėjį.
Nors organizacijos lyderiai per pastaruosius metus inicijavo naujas protesto akcijas bei viešojoje erdvėje žarstėsi skambiais pranešimais, judėjimas ilgainiui išsikvėpė. Nepaisant keltų ambicijų, gegužės viduryje ši organizacija šeimos dieną paminėjo negausiai susirinkusi privačioje kaimo turizmo sodyboje.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, praktiškai visuose Europos Sąjungos (ES) parlamentuose šiuo metu vyksta diskusijos dėl turistinių vizų Rusijos piliečiams išdavimo ribojimo. V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad kitą savaitę šis klausimas turėtų būti svarstomas ir Europos Sąjungos lyderių lygmeniu.
„Šis klausimas praktiškai visuose parlamentuose yra diskutuojamas“, – po susitikimo su Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkais Rukloje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen kvietimu rugpjūčio 22-24 dienomis vyksta Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikimas, kurio metu, anot jos, šis klausimas taip pat diskutuojamas.
„Apie turistinių vizų išdavimo ribojimo klausimą diskutavome ir vakar vakare, ir šiandieną. (…) Akivaizdu, kad prioritetinis sprendimas būtų sprendimas Europos Sąjungos lygiu, kuomet visos valstybės sutartų dėl bendros politikos. Ir šioje vietoje aš tikrai matyčiau prasmę Europos Sąjungai nebeišduoti turistinių vizų Rusijos piliečiams, kadangi tai yra mūsų principinio požiūrio klausimas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Tačiau artimiausiu laiku neradus tokio bendro sutarimo, reikėtų svarstyti regioninius sprendimus ir individualius šalių sprendimus. Apie tai šiandien kalbėjome ir neabejotinai apie tai bus kalbama kitą savaitę, kai Europos Sąjungos lyderių lygmenyje bus svarstomas šis klausimas“, – teigė ji. Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ES valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas galėtų papildyti sankcijas Maskvai. Estijos ir Suomijos vyriausybės paragino kitas ES šalis uždrausti turistines vizas rusams.
Visgi Europos Komisijos (EK) atstovė pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Šiuo metu į Lietuvos teritoriją Rusijos piliečiai gali patekti gavę humanitarinę vizą, iš kitos Šengeno erdvės valstybės arba jei kitokios rūšies vizą gavo prieš vasario 24 d. – pirmąją karo Ukrainoje dieną.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė įregistravo Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.
Įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma Vadovybės apsaugos įstatyme aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).
„Toks teisinis reguliavimas leis apsaugoti vadovybei priskiriamus asmenis visais atvejais, kai jiems gali kilti kokia nors grėsmė saugumui.
Kitais atvejais (laisvu nuo oficialių ir neoficialių vizitų, susitikimų ar funkcijų įgyvendinimo metu) turėtų būti gerbiama vadovybei priskirtinų asmenų teisė į privatų gyvenimą, taip pat ir teisė gyventi be Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų nuolatinės priežiūros bei fizinio buvimo šalia“, – sako projekto autorės aiškinamajame rašte.
Jų teigimu, Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projekto parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų, kuriems pagal Vadovybės apsaugos įstatymą skiriama apsauga, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
„Tam tikros galiojančio Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatos kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. (….) Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai. Visų pirmiausia toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal galiojantį Vadovybės apsaugos įstatymą, apsauga vadovybei taikoma 24 valandas per parą.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų šių metų rugsėjo 1 d.
Jeigu būtų atsižvelgiama į mano, Lietuvos piliečio, pageidavimus, kitas balsavimas Seime turėtų įvykti dėl Viktorijos Čmilytės-Nielsen tinkamumo užimti parlamento pirmininkės pareigas.
Šalin rankas nuo LGGRTC direktoriaus Ado Jakubausko. Mitingas Nepriklausomybės aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Parlamentui dabar vadovaujančios moteriškaitės daromų nesąmonių svoris pavojingai auga diena iš dienos ir greitai gali tapti nesustabdoma lavina. Neilgai dar pabuvusi tokiose aukštose pareigose, anoji jau sugebėjo apsidirbti pers visą savo stotą.
Kaip atrodo, planuotas susitikimas su Izraelio ambasadoriumi Seime vis tik įvyko, nes Čmilytė draskėsi kaip pasiutusi katė, ragindama kuo greičiau, pametus galvas, Seime balsuoti už Ado Jakubausko išspyrimą iš LGGRTC direktoriaus pareigų. Kyla įspūdis, kad Seimo pirmininkė dėl tokio savo užmanymo sėkmės griebėsi teisėtų ir neteisėtų veiksmų. Kas galėtų paneigti, kad į prestižines Lygių galimybių kontrolieriaus pareigas Čmilytė pasiūlė skirti įtakingo socialdemokrato Sabatausko dukrą mainais už pažadą mobilizuoti visus Seimo socialdemokratus balsavimui prieš A.Jakubauską.
Žinoma, tokios galimybės numatymas yra tik loginės dėlionės pagrindu daromos prielaidos, kita vertus, jeigu būtų galimą tai įrodyti kaip faktą, Čmilytė ir Sabatauskas turėtų būti teisiami dėl piktnaudžiavimo pareigomis ir statusu.
Kyla klausimas – kuo galėjo užrūstinti visas Seimo čmilytes A.Jakubauskas, kai matai jo oponentų Seime neįtikėtiną įsiaistrinimą? Vis tik nedrįsčiau suvesti tokį užsiangažavimą tik į asmenines antipatijas ir staigias alergines reakcijas. Čia tikriausiai taip pat svarbiausiuoju faktoriumi yra politiniai susitarimai, pokiliminiai manevrai.
Kas ir su kuo susitarė, kokios pajėgos yra mobilizuotos – to mes tikriausiai iki galo niekados ir nesužinosime, tačiau dar instinkto lygyje jaučiame, kad tokie susitarimai nieko gero neduoda Lietuvai arba net tiesiogiai yra nukreipti prieš šalies ir tautos interesus.
Kažkada „Respublikos“ vyr. redaktorius Tomkus publikavo straipsnį su visus sujudinusia ar net šokiravusia antrašte – „Pasaulį valdo žydai ir gėjai“. Nelabai atitinkantis tikrąją dalykų padėtį teiginys, ar ne? Tačiau niekaip kitaip kaip likimo ironija nepavadinsi tokios įvykių sekos, kai Lietuvos visuomenę pavaldyti vis labiau pretenduoja gėjus žydas, atsiųstas į mūsų šalį kaip Izraelio ambasadorius Lietuvai.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
LGGRRC užpuolimo istorija atvėrė daug įdomių dalykų, visų neįmanoma aprašyti trumpame straipsnelyje. Čia dar atkreipsiu dėmesį tik į tai, kad savo ruožtu konservatorių frakcijos Seime vadovės Mikulėnienės tulžingi pasisakymai prieš A.Jakubauską prikišamai parodė, kas liko iš kažkada šlovingos konservatorių partijos.
Be visa ko kito, Mikulėnienė yra viena iš tų Ingridos Šimonytės artimiausios aplinkos moterų bendražygių, kurios dėl baisaus karjeristinio užsidegimo jau „išėjo iš veido“ ir tapo nebeatpažįstamos kaip moterys. Tai nauja, socialinė lytis.
Niekados anksčiau nebūčiau galėjęs patikėti, kad triummoterato valdymas vis labiau taps panašus į okupanto režimą su nešvankia moraline prievarta.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susirgo COVID-19. Apie tai ji pranešė ketvirtadienio vakarą.
„Deja, šįkart COVID-19 testas teigiamas. Tenka radikaliai pertvarkyti darbo planus ir dar kartą užsidaryti namuose. Mano kolegos iš frakcijos sulaukė neigiamų atsakymų, tačiau aš papildau sergančiųjų gretas. Kaip ir visą šią savaitę, taip ir šiandien jokių simptomų nejaučiu.
Žinau, kad bus įvairių nuomonių dėl mano darbo šią savaitę. Elgiausi taip, kaip rekomendavo Seimo kanceliarija – visuose susitikimuose buvau su kauke, laikiausi atstumo, vengiau rankų paspaudimo. Laikiausi maksimalaus saugumo. Dirbau, nes puikiai matome, kokia situacija šiandien parlamente. Neatsakytų klausimų vis dar labai daug“, – feisbuke pranešė Seimo pirmininkė.
„Tačiau tikiu, kad jeigu ne šią, tai kitą savaitę daug kas aprims ir galėsime užsiimti kitokia, kuriamąja veikla. Rytoj plačiau pranešiu apie užsimintas priemones, kurios, tikiu, jeigu nenuims, tai bent gerokai sumažins įtampą santykiuose su opozicija“, – pridūrė ji.
Koronavirusu taip pat užsikrėtė parlamentaras Viktoras Pranckietis, portalui „Delfi“ patvirtino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pasak E. Gentvilo, teigiamą COVID-19 testo rezultatą V. Pranckietis gavo ketvirtadienį, apie 10 val.
Europos Humanitarinio Universiteto (EHU) Socialinių ir politikos mokslų departamento direktorius Virgis VALENTINAVIČIUS atsako į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.
Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog Lietuva pasidžiaugti ramybe šiuo metu negali. Užtektinai daug politinių grumtynių, nesusipratimų, natūraliai ir dirbtinai eskaluojamų skandalų. Kas atsitiko?
Atsakyti į klausimą, kas dabar dedasi Lietuvoje, – paprasta. Artėja Prezidento rinkimai. Politinis šurmulys tokiais atvejais neišvengiamas. Tik šių prezidentinių rinkimų ypatumas toks, kad rinkimų rezultatai aiškūs jau dabar. Dalia Grybauskaitė turėtų įtikinamai laimėti. Intriga tik dėl vieno niuanso – laimės pirmąjame ar antrąjame ture. D.Grybauskaitės atotrūkis nuo kitų kandidatų per didelis, kad būtų įmanomi netikėtumai.
Argumentų, kodėl turime gerą prezidentę, – nuolat daugėja. Spalio 28-ąją išgirdome dar vieną argumentą, kodėl Dalia Grybauskaitė – puiki prezidentė, neabejotinai verta antrosios kadencijos. Omenyje turiu Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės netaktišką akibrokštą, mestą Lietuvos parlamento rūmuose gausiai susirinkusių Europos Sąjungos politikų akivaizdoje.
Primityvu kaltintinti Prezidentę, kam ši ryte neatvyko į Seimą pasveikinti užsienio diplomatų, jei vakare numatytas oficialus priėmimas Daukanto aikštės rūmuose. O atsiprašyti už nepadarytas Prezidentės nuodėmes, tarsi Lietuvos vadovė būtų etiketo reikaluose nesusigaudanti naujokė, – net įžūlu. Bet liūdnai pagarsėjusios Darbo partijos statytinei svarbu žūtbūt mesti nepasitikėjimo šešėlį. Gal atsiras tokių, kurie patikės Prezidentę esant netaktišką? Gal bus tokių, kurie bandys šią temą paversti svarbiausiu savaitės skandalu? Gal ši "žinia" atitrauks visuomenės dėmesį nuo žlungančio Viktoro Uspaskicho bylų?
Neįmanoma nesirūpinti dėl padėties Valstybėje, ypač kai paviešinamas garso įrašas, kuriame Seimo Pirmininkė, vienos pagrindinių, didžiųjų – Šalį valdančiosios partijos vadovė, atvirai guodžiasi, neva, esanti bejėgė ką nors pakeisti Valstybėje, jos žmonių labui.
Vienok, pastarosiomis dienomis pagarsėjusioje istorijoje atsivėrė kelios, pakankamai skausmingai įsišaknijusios problemos: žmonių (politikų, nepolitikų, visuomenininkų – aktyvistų ir paprastų žmonių tarpe) tarpusavio bendravimui pasirinkto būdo, metodų ir priemonių adekvatumo, teisingumo bei etiškumo klausimais.
Lietuvos parlamentarai pradėjo Seimo rudens Sesiją. Kreipdamasi į kadenciją baigiančius parlamentarus Seimo Pirmininkė Irena Degutienė linkėjo jiems susikaupimo ir susitelkimo. Pasak parlamento vadovės, ši sesija išskirtinė todėl, kad trumpa, mat Seimas dirbs tik pusantro mėnesio. Manoma, kad naujasis Seimas į pirmąjį posėdį susirinks lapkričio 14 – 15 dienomis.
Seimo pirmininkė I.Degutienė perskaitė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. Prezidentės sveikinime sakoma, kad liko vos keli mėnesiai įvykdyti rinkėjams duotus pažadus. Politiniame ringe tai, Prezidentės teigimu, sudėtingiausias ir didžiausio susitelkimo reikalaujantis etapas. Prezidentė pabrėžė, jog finansinės drausmės įtvirtinimas konstituciniu įstatymu užtikrintų, kad būtent šis principas, o ne politiniai vėjai, lems kitų metų biudžetą.
Dažnai išgirstu klausimų ar net priekaištų, kodėl pasirinkau balotiruotis į Seimą Vilniaus Naujamiesčio rinkiminėje apygardoje? Girdžiu netgi tai, kad nesibalotiravau Kauno kaimiškoje apygardoje dėl to… kad Garliavoje man grėstų pralaimėjimas.
Prisipažinsiu, kad Naujamiesčio rinkiminę apygardą pasirinkau dėl keleto priežasčių. Visų pirma – norėjau rungtis su viena iš konservatorių partijos lyderių – Irena Degutiene. Manau, kad už dabartinę Lietuvos tragediją – 52 milijardus litų skolos, merdinčią ekonomiką, įsigalėjusią korupciją, teisinį nihilizmą ir masinę gyventojų emigraciją atsakinga ir ji.
„Įsivaizduokite, Neringa Venckienė – Seimo pirmininkė. Arba teisingumo – ministrė“, – apie artėjančių rinkimų perspektyvas su neslepiamu nerimu viešai kalbėjo vienas socialdemokratų partijos vadovų. Šalia sėdintis liberalas ir konservatorius tik liūdnai linksėjo galva.
Nežinau, kiek pagrįsta šiandienos politinio elito baimė dar šį rudenį šalia savęs pamatyti prieš savaitę Garliavoje, o šiandien Daukanto aikštėje besiburiančius žmones. Kol kas turime tik televizijos laidų balsavimų rezultatus, kuriais vargu ar verta pasikliauti. Čia ne „Eurovizija“. Nors verta prisiminti, jog prieš ketverius metus pavasarį sociologai jau signalizavo Tautos prisikėlimo partijos rudens sėkmę, tačiau tuomet kelis mėnesius dienraščių redaktoriai iš tikėtinų rinkimų laimėtojų sąrašo paprasčiausiai išbraukdavo naująją politinę jėgą. Kaip bus dabar?
Tai – pokalbis su Lietuvos Seimo Pirmininke Irena Degutiene. Kalbama apie euro įvedimo perspektyvas, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, apie padėtį Ukrainoje ir Baltarusijoje. Interviu paskelbtas vokiškame “Das Parlament” leidinyje. Pateikiame šio interviu santrauką.
„[…] Norinti plėtoti mūsų ekonomiką, mums reikia Europos vieningos valiutos. Nors mes dar nepriklausome euro zonai, savo valiutą de facto jau esame susieję su euru. Taigi, mes siekiame įstoti į euro zoną. […] Mūsų tikslas išlieka.
Krizės metu mes laikėmės griežtų taupymo priemonių. Palyginus su kitomis valstybėmis, esame sąlygiškai stabilūs. Be to, Lietuva yra viena iš tų nedaugelio šalių Europoje, kuriose ekonomika sparčiai auga. […]
Kodėl visuomenės nemalonę užsitraukusios valdančiosios „Tėvynės sąjungos“ partijos atstovė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra tarp populiariausių šalies politikų? Kodėl ją vertina ne tik rinkėjai, bet ir paprastai užgaulūs bei pikti politiniai oponentai?
LTV laidoje „Įžvalgos“ Seimo Pirmininkė atvirai kalbėjo apie žmogiškąsias politikų savybes, prarastą privatumą, moterų atsvarą politikoje, kolegų pavydą dėl populiarumo, o ateinantiems jauniems politikams siūlė neskubėti ir skaityti gyvenimo knygą. Su Seimo pirmininke Irena Degutiene kalbasi “Įžvalgų” vedėjas žurnalistas Virginijus Savukynas.
Premjero Andriaus Kubiliaus turtas šiuo metu sudaro beveik 622,5 tūkst. Lt. Dar apie 30 tūkst. litų vertas turtas priklauso A. Kubiliaus žmonai Rasai Kubilienei. Palyginus su praėjusių metų turto deklaracijų duomenimis, premjero ir jo žmonos turtas iš esmės nepakito.
Tuo tarpu Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo turtu gerokai lenkia partijos kolegą A. Kubilių – jos turtas siekia beveik 668 tūkst. Lt, piniginės lėšos – dar kone 16 tūkst. Lt. Seimo pirmininkės vyras Gediminas Degutis – milijonierius. Jo privalomas registruoti turtas vertas daugiau kaip 668 tūkst. Lt, piniginės lėšos – beveik 231 tūkst. Lt, dar 230 tūkst. litų G. Degutis yra išdalinęs paskoloms. Bendra Degučių turto vertė – daugiau nei 1,8 mln. Lt. Per metus Seimo pirmininkės ir jos vyro turtas išaugo apie 300 tūkst. Lt.
Valdančiosios partijos suvažiavimas, likus vos daugiau nei metams iki rinkimų, – svarbus įvykis. Tačiau komentarų viešojoje erdvėje pasirodė daug mažiau nei po Prezidentės metinio pranešimo. Kodėl? Galbūt tai logiška. Norintys matyti aiškesnį permainų TS-LKD vaizdą, turi vertinti ne tiek patį suvažiavimą, kiek situaciją partijoje apskritai. Tik iš tokio taško pažvelgus, tenka pripažinti, kad pastaruoju metu įvyko reikšmingų poslinkių.
Be jokios abejonės, rimčiausias TS-LKD, o galbūt ir visos politinės sistemos atsigavimo ženklas buvo demokratiški partijos pirmininko rinkimai. Pirmą kartą matėme ir idėjų kovą, ir aktyvų paprastų partijos narių dalyvavimą. Suvažiavimas tik patvirtino rezultatus ir sudarė sąlygas Andriui Kubiliui suformuoti solidų pavaduotojų korpusą.
Sostinės konservatorių Naujamiesčio skyriaus Taryba gegužės 10 d. kreipėsi į TS-LKD pirmininką Andrių Kubilių. Ji išreiškė susirūpinimą dėl jo visuomeninio konsultanto Česlavo Okinčico įžeidžiančių komentarų partijos vicepirmininkės ir A. Kubiliaus konkurentės partijos pirmininko rinkimuose Irenos Degutienės adresu.
Gegužės 4 d. interneto portale „Delfi“ Ministro pirmininko tarnybos visuomeninis konsultantas Č. Okinčicas apkaltino I. Degutienę antilenkiškos retorikos naudojimu ir išvadino ją politine nevykėle.
