Net trys tūkstančiai Baltijos šalių studentų birželio 17-19 dienomis drebins Vilnių chorinės muzikos, liaudiškų šokių ir pučiamųjų instrumentų orkestrų pasirodymais – vyks studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus.
Šiųmečio, jau devyniolikto, kas ketverius metus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rengiamo studentų festivalio šūkis – „Karta 3000!”. Šventės dalyviai atstovauja pirmajai kartai studentų, gimusių ir užaugusių trečiąjį mūsų eros tūkstantmetį.
Šventiniai „Gaudeamus” renginiai vyks Vilniaus rotušės aikštėje, Šv. Jonų bažnyčioje, Kalnų parke – per 1500 choristų, 900 šokėjų, 400 pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrų muzikantų – iš viso per 3 tūkst. dalyvių iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos kurs reginį ir kvies žiūrovus patirti vienybę, kurią visuomet kuria Dainų šventė. Visi šventės renginiai nemokami.
Birželio 18-osios vakarą studentija žiūrovus pakvies į du renginius – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje ir Rotušės aikštėje. Šv. Jonų bažnyčioje koncertuos pajėgiausi Baltijos šalių studentų chorai. o Rotušės aikštėje pasirodymą surengs 250 pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikantų.
Birželio 19-osios popietę iš Rotušės aikštės studentų eisena nuvingiuos į Kalnų parką, čia vyks Didysis Baltijos šalių studentų koncertas, kuriame Baltijos šalių studentai išreikš paramą ir Ukrainos tautai: skambės ukrainiečių liaudies daina „Oi u luzy červona kalyna” bei specialiai šiam festivaliui sukurtas Ramintos Naujanytės-Bjelle kūrinys „Ateinu”. Koncerto finale Linas Adomaitis su studentais atliks savo kūrinį „Mes esame karta 3000″.
Festivalyje, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybe, dalyvaus studentai iš 32 Baltijos šalių aukštųjų mokyklų, skelbiama šventės organizatorių pranešime.
Artėjant stojimams į aukštąsias mokyklas, būsimiems studentams reikia apsispręsti: studijuoti universitete ar kolegijoje? Jau dabar kyla nemažai klausimų, kuo skiriasi studijos skirtingose įstaigose, jei dauguma studijų programų yra panašios. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad dabartiniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymai gali dar labiau sumažinti takoskyrą tarp universitetų ir kolegijų.
Nuo 2000-ųjų Lietuvoje veikia binarinė aukštojo mokslo sistema. Tai reiškia, kad greta universitetinių studijų veikia koleginės studijos. Pagal šį modelį universitetai yra labiau orientuoti į teorines žinias, mokslinius tyrimus ir aukšto lygmens profesionalųjį meną, o kolegijose daugiau dėmesio skiriama pasirengimui profesinei veiklai, taikomiesiems moksliniams tyrimams ir profesionaliam menui.
Šiuo metu akademinėje bendruomenėje daug diskusijų kelia ŠMSM parengtų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų poveikis binarinei aukštojo mokslo sistemai. Juose numatoma, kad tam tikri universitetai galės vykdyti trumpąsias ir profesinio bakalauro studijas (orientuotas į profesinį parengimą), o kolegijose bus galima pasirinkti profesinės magistrantūros studijas.
„Tokie pakeitimai gali stipriai sujaukti binarinę aukštojo mokslo sistemą, todėl jie turi būti vykdomi atsakingai ir tikrai ne skubos tvarka, kaip vyksta dabar“, – pažymi LSS prezidentas Vytautas Kučinskas.
Jo nuomone, trumposios studijos ir profesinis bakalauras turėtų būti vykdomi tik kolegijose, o dėl profesinės magistrantūros programų reikia įrodymais grįstos analizės: „Sutinku, kad kolegijos turi būti stiprinamos, bet toks veiklos sričių dubliavimas įneša dar daugiau neaiškumo, kuo skiriasi kolegijoje ir universitete vykdomos studijos ir mokslinė veikla“, – sako V. Kučinskas.
LSS pritaria tam, kad įstatyme būtų įtvirtintas reikalavimas kolegijoms vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tačiau turi būti sudarytos atitinkamos finansinės galimybės pasiekti nustatytus reikalavimus. Taip pat būtina stiprinti mokslinį potencialą, užtikrinant didesnį disertacijas sėkmingai apgynusių doktorantų skaičių: ne tik aklai didinti studijų vietų skaičių, bet ir investuoti į doktorantų studijų gerovę, sprendžiant socialinės apsaugos, doktoranto statuso problemas.
„Jeigu neturėsime pakankamai mokslo daktarų, padidinus reikalavimus kils didesnė konkurencija tarp universitetų ir kolegijų dėl darbuotojų: jie dirbs keliose įstaigose ir turėsime išbarstytą intelektualinį potencialą“, – mano V. Kučinskas.
Pirmadienį nuo galimybių paso reguliavimo nukentėję studentai Konstituciniam Teismui pateikė 112 tūkst. gyventojų parašų, kurie buvo surinkti pasirašant Peticiją dėl galimybių paso veikimo stabdymo.
Tiek žmonių kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami pasinaudoti savo išskirtiniu teisiniu statusu ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai įvertinimo.
Kadangi valstybės vadovas į Konstitucinį Teismą nesikreipė, o Vyriausybė sustabdė galimybių paso veikimą, tačiau jis gali būti vėl sugrąžintas, galimybių paso teisėtumo klausimas lieka aktualus.
Pirmadienį peticijos tekstą su parašais įteikė teisės studentas Kęstutis Juočeris su bendramoksliais. Jie Konstitucinio Teismo prašonenutraukti pradėtos teisenos ir nagrinėti atitinkamų Vyriausybės nutarimo nuostatų, susijusių su galimybių pasu, konstitucingumą.
Studentų nuomone, nutraukti konstitucinę bylą būtų neteisinga, nes nuo galimybių paso reguliavimo nukentėjo daug skirtingų grupių žmonių.
„Manytina, kad peticijos tekstas, parašai ir prie jos pateikti pasirašiusiųjų komentarai taip pat gali pasitarnauti ir Konstituciniam Teismui kaip liudijimas, jog Lietuvos visuomenėje esama plataus nepritarimo vadinamojo galimybių paso mechanizmui. Klausimas yra aktualus gyventojams ir šio aktualumo neprarado Vyriausybei galimybių pasą panaikinus, tačiau kartu viešai deklaruojant intencijas galimybių pasą galimai grąžinti ateityje“, – rašo peticijos iniciatoriai.
Peticijos iniciatorė, muzikologė Vita Gruodytė sako, kad, be įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios, yra ir teisminė valdžia, kurios pareiga užtikrinti, kad pirmosios dvi nenusižengtų teisės viršenybės principui.
„Šie 112 tūkst. peticijos signatarų iki šiol negavo atsakymo į klausimą dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai. Iš viešųjų diskusijų akivaizdu, kad tai aktualu ir daugybei kitų žmonių. Tikimės, kad, nepaisant formalistinio galimybių paso panaikinimo, Konstitucinis Teismas į šį klausimą atsakys“, – sako V. Gruodytė.
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis prezidentui G. Nausėdai žinomi Lietuvos kultūros ir sporto žmonės perdavė peticiją, kuria prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų galimybių pasą įvedusių Vyriausybės nutarimų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.
Prezidentas tuomet teigė į Konstitucinį Teismą pats nesikreipsiąs, tačiau prašysiąs maksimaliai greitai nagrinėti jau pateiktą bylą.
Net 32 užsienio studentai užsitraukė nemalonę, kai dėl keliamo triukšmo bute, sostinės Subačiaus gatvėje, buvo iškviesta policija. Visiems jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai už karantino sąlygų nesilaikymą, praneša Vilniaus apskrities policija.
Trečiadienį, 22.20 val., policiją iškvietė Subačiaus gatvės namo gyventojai, neapsikentę triukšmo. Kaip išsiaiškino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai, nurodytame bute linksminosi 32 įvairaus amžiaus studentai iš Prancūzijos, Belgijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Indijos, Turkijos, Estijos ir Rusijos.
„Vakarėlis“ ilgam įsimins užsieniečiams studentams ‒ visiems jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai su nurodymu susimokėti pusę minimalios baudos.
Už karantino sąlygų nesilaikymą gresia bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
Antradienį prasidėjus naujiems mokslo metams, šimtai Baltarusijos studentų žygiavo sostinės Minsko gatvėmis, protestuodami prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir reikalaudami jo atsistatydinimo.
Kaip pranešama, riaušių policija sulaikė apie 10 studentų, kurie skandavo „fašistai“ ir „tai mūsų miestas“.
Šimtai studentų susirinko prie universitetų įvairiose Minsko vietose ir žygiavo per miesto centrą iki Švietimo ministerijos.
Baltarusijoje protestai kilo po ginčytinų prezidento rinkimų rugpjūčio 9-ąją ir nerimsta iki šiol. Protestuotojai ir opozicija teigia, kad rinkimai buvo suklastoti A. Lukašenkos naudai.
Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas paragino savo tautiečius per koronakrizę padėti ūkininkams nuimti derlių. „Maistas neatsiranda pabūrus“, – sakė ekologine žemdirbyste užsiimantis princas antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Jis darytas jo darže Škotijos dvare.
Taip Charlesas parėmė vyriausybės ir žemės ūkio iniciatyvą: būgštaujama, kad vaisiai ir daržovės daugelyje Didžiosios Britanijos ūkių gali tiesiog supūti, nes dėl pandemijos nėra darbo jėgos iš užsienio. Dėl to norima ateinančiais mėnesiais pasitelkti studentus.
Situaciją žemės ūkyje aštrina ir „Brexitas“. Daug pagalbininkų, pirmiausiai iš Rytų Europos, dėl „Brexito“ atsuko Jungtinei Karalystei nugarą.
Mano supratimas apie informacinių technologijų veikimo principus nėra nulinio lygio (tokios pozicijos nulinukų tarp atsipalaidavusių, neskubančių pataikyti koją į koją su laiko dvasia žmonių, gerai paieškojęs, rastum ne vieną), o yra giluminis dalykas, peraugantis į aiškiai išreikštą minusą. Jeigu norite, tą patį galima pasakyti ir kitaip, truputėlį palankesne man kryptimi, ne be pagrindo tvirtinant, kad mano informacinių technologijų nesupratimas yra aukščiausiojo lygio, o savo ruožtu taip į viršūnę pasikėlusio, šitokios pakraipos arogantiškojo nesupratimo pagrindu kartas nuo karto kylantys nesusipratimai neretai įgyja archetipinio pavyzdžio reikšmę.
Kitaip tariant, mano alergija laiko dvasiai ir iš paskos sekančiai informacinių technologijų palydai yra ne tiek paprastojo apsileidimo, kiek įsisąmoninto pasirinkimo dalykas. Ne viename forume, taip pat ir tarptautinėse konferencijose ne kartą tvirtinau, kad informacinių technologijų sklaida naikina dialogo galimybes, tikro žmonių bendravimo džiaugsmą pakeisdama pūsles pritrinančiu plastmasiniu bendravimo protezu, tokiu štai būdu niekais paversdama kukliojo Sokrato, dialogą įtvirtinusio kaip vakarų filosofijos normos ir formos didingą pavyzdį, triūsą.
Mobilusis telefonas yra reikalingas ir man, bet toli gražu ne kaip ryšio priemonė, greičiau kaip aprangos kodo detalė, kaip žmogaus normalumą patvirtinantis atributas, leidžiantis pabandyti apsimesti, kad ir tu, nežiūrint visko, priklausai tai pačiai genčiai (anksčiau indėnai dėl tokių pat sumetimų dėvėdavo vadinamąjį medicininį kapšelį).
Išties, mobilusis telefonas mano išdidžios vienatvės tuščiuose kambariuose, baisiai išgąsdindamas, nuskamba tik vieną kitą kartą per kelis mėnesius, bet greitai nurimstu sužinojęs, kad kažkas paskambino apsirikęs numeriu. Nėra čia ko slėpti, žinučių taip pat rašyti nemoku. Ar sakote, kad ir karvę galima išmokyti įlipti į medį? Galimas daiktas, karvę galima išmokyti net šokti baletą, tačiau aš, pabandykite įsivaizduoti, esu tokia užsispyrusi karvė, kuri turi laisvą valią ir neskuba mokytis to, prie ko netraukia širdis. Kartais dar pagalvoju, kad greičiau nei aš į medžius sulipsite vis tik jūs, moderniosios beždžionės, besistaipydamos su savo išmaniaisiais, jau patraukusios negrįžtamos involiucijos keliais.
Žinia, pandemija užpuolė mūsų populiaciją nepasiruošusią. Tačiau pabandykite įsivaizduoti ir mano patirtą diskomfortą, kai, visą sąmoningą gyvenimą kovojęs prieš informacinių technologijų dominavimą mūsų gyvenime, iš vakaro sužinojau, kad nuo rytojaus jaunosios kartos prusinimą galiu pratęsti tik nuotoliniu būdu, t. y per vaizdo transliacijas.
Dabar nekartosiu kažkada išsakyto pastebėjimo, kad nuotolinis mokymas gali būti prilygintas seksui telefonu, neprisiminsiu iš naujo to drastiško palyginimo jau vien dėl to, kad niekados nesu pabandęs nei sekso telefonu nei su telefonu, tiesą pasakius, nežinau, kas tai galėtų būti, be to, reikia atsižvelgti į savo jaunųjų kolegų diskretiškumą, apsidraudžiant, kad jų gražias ir lepias sielas neužgautų mano šiurkštokas kalbėjimo tonas, – tačiau dabar iš tiesų jaučiuosi kaip tas atskirtas nuo žmonių seksualinis maniakas, kuris dūsta, krenkščia ir riaumoja už neįveikiamos stiklinės pertvaros.
Vaizdo transliacijų įrankį nuotolinio mokymo aplinkoje susikūriau pats, didesne dalimi sekdamas vidiniu balsu, intuityviai, menkai galėjęs pasiremti profesionalų pateiktomis rekomendacijomis dėl man nežinomos čia lydimųjų paaiškinimų kalbos stilistikos, alternatyvius pasirinkimus įvardijančios supanašėjimo linkme, kai, dar kitais žodžiais tariant, dėl tikslo turiningumo čia kartas nuo karto, be visa ko kito, yra peržengiami formaliosios logikos kanonai. Neišdrįsau kreiptis dėl detalesnio paaiškinimo į budinčią armiją konsultantų, įsivaizduodamas, kad ši armija yra kooptuota iš svetimos genties rekrūtų.
Taigi pasigaminau kažką pagal principą „pasidaryk pats“, nors, prisipažinsiu, neramina aplinkybė, kad daugiau nei pusė detalių atliko. Jeigu norite, pasigaminau kosminį laivą iš man prieinamų priemonių, o galima pasakyti net taip, kad susikaliau kosminį laivą iš mano pašiūrėje gulėjusių lentgalių. Teoriškai žiūrint, toks aparatas negalėtų skraidyti, tačiau didžiai mano nuostabai, pakilo, paskrido, apsivertė ir nutūpė nežinomoje man planetoje. Pro nutūpusio aparato iliuminatoriaus langą matau, kaip aplinkui renkasi aborigenai. Knieti atidaryti duris ir išeiti į lauką, pasisveikinti, bet drausminu save, suprasdamas, kad dėl galimo virusinio užkrato pavojaus iš jų ar mano pusės, to negaliu daryti.
Nenoriu dabar įsivelti į platesnę diskusiją – kuo skiriasi gyvenimas prisijungus ir atsijungus, dabar atkreipdamas dėmesį tik į tą panašumą, kad tiek ten, tiek čia gyvenimą gali staiga ištrinti užpuolę virusai. Kita vertus, jeigu matysite kitose vaizdo transliacijose, vaizdo susitikimuose jau su kitais dėstytojais pro šalį prabėgantį prailginto torso, labai išblyškusį, pamišusių akių vyriški, tai galiu būti aš, pasiklydęs virtualioje erdvėje, neberandantis kelio atgalios. Dar nežinau tik to, ar mano sapnai prisijungimo režime taip pat matysis visiems vaizdo transliacijų pavidale.
Kažkas man yra bandęs įrodyti, kad pasisveikinimas ištiesiant vienas kitam delnus, ateina iš tų laikų, kai, norint palaikyti bendravimą, reikėdavo parodyti, kad delne neslepi ginklo. Imant už atskaitos tašką tokį pavyzdį, pabandykime apibrėžti sokratiško tipo dialogą kaip bendravimą, kuris yra galimas tik tada, kai mes nebijome vienas kitą apkrėsti. Vaizdo įrašas negali atstoti tokio bendravimo dar ir dėl to, jog vaizdo transliacijose mes negalime matyti savo dialogo partnerio periferiniais rakursais. Senovės germanai, o ir mūsų protėviai buvo įsitikinę, kad velnias neturi nugaros, o kokia yra jūsų dialogo partnerio padėtis šiuo delikačiu klausimu, – vaizdo transliacijos toli gražu nepadės įsivaizduoti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad Tvarkos ir teisingumo (TT) partijos noras į Vyriausybės programines nuostatas įtraukti įsipareigojimą valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvai – nerealus.
Nors TT tikslas sugrąžinti kuo daugiau Lietuvos piliečių dirbti į regionus – sveikintinas, bet, pasak ministro, draudimais tinkamo rezultato nepasieksi.
„Jeigu mes bandome žmogui per prievartą padaryti, ar mes pasieksime kokio rezultato? Vargiai. Mano galva, turi būti žmogui motyvuojančios sąlygos. Priešingu atveju, mes turėsime supriešinimą, įtampą ir to tikslo, kurį kelia Tvarka ir teisingumas, nepasieksime. Aš „už“ tą tikslą, kad žmonės Lietuvoje dirbtų ir jie būtų motyvuoti tai daryti, ir manau, kad to tikslo reikia siekti, bet TT būdas, mano galva, nerealus“, – Eltai sakė A. Monkevičius.
Pasak ministro, kažin ar TT iniciatyva atitiktų įstatyminę bazę. Taip pat A. Monkevičius abejoja, ar tam pritartų švietimo bendruomenė.
„Tai yra tema, kurią jie, kaip Seimo nariai, vysto, ir tai yra idėja, kurią reikia svarstyti. Bet aš manau, kad (…) reikėtų atkreipti dėmesį į perspektyvesnį būdą, kaip pasiekti tą patį rezultatą – kad kuo daugiau žmonių liktų Lietuvoje ir neišvažiuotų dirbti bei studijuoti svetur. Prievartiniu būdu tai darydami greičiausiai mes susidurtume su įstatymine baze, tai prieštarautų (…) žmogaus teisėms ir studentai nepalaikytų, universitetai nepalaikytų ir keltų labai daug abejonių. (…) Svarbiausia – tikslas ir kaip pasiekti, kad studentai liktų dirbti Lietuvoje. Jis pasiekiamas per skatinimą“, – teigė jis.
A. Monkevičius pateikia pavyzdį, kaip per asmens skatinimą galima sulaukti atitinkamų rezultatų.
„ŠMSM atsakinga už mokytojus bei jų rengimą, mes kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis galime paskatinti mokytojus vykti ten, kur jų trūksta. Kokiu būdu? Mes esame numatę, kad Vytauto Didžiojo universitetas ateityje pasirašytų sutartis su studentais, savivaldybėmis. Studentas gautų vienkartinę išmoką ir norėtų vykti į savivaldybę. Gautų iš mūsų pusės apie dešimt tūkstančių eurų vienkartinę išmoką įsikūrimui, ir savivaldybė tikriausiai jam dar suteiktų sąlygas būstui. (…) Ir kad studentas norėtų sėkmingai studijuoti, mes su universitetu galvojame sudaryti galimybę jam gauti ir nuolatinę stipendiją, jei jis tokią sutartį pasirašytų. Taigi žmogus, iš anksto pasirašydamas sutartį, žino, kad darbdavys bus kažkokia savivaldybė ir kurioje tikrai yra sąlygos. Jis ten gaus vienkartinę išmoką, būstą. Tai yra geriausias būdas, nes jis motyvuoja“, – teigė A. Monkevičius.
ELTA primena, kad Tvarkos ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis, vykstančiose koalicinėse derybose keliąs reikalavimą, kad į Vyriausybės programines nuostatas būtų įtrauktas įpareigojimas valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvai, pabrėžia būtinybę suvokti, kad valstybė turi gyventi pagal tam tikrą dalinę planinę sistemą.
„Tvarkiečių“ lyderis sako, kad tai – jo vedamos partijos ir „darbiečių“ idėja.
„Mes („tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. – ELTA) atlikome tyrimus, žiūrėjome, kokia yra situacija regionuose, koks yra darbuotojų trūkumas, ir buvo surastas bendras pasiūlymas, bendras vardiklis – būtent keisti įstatymą, kad valstybės finansuojamų vietų būtų tiek, kiek jaunimas turi darbo”, – „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, į studentą investavusi valstybė turi garantuoti, kad jis baigęs studijas gaus darbą pagal specialybę.
„Jeigu tu gauni valstybės finansuojamą mokslą, valstybė į tave investuoja ir iš karto turi garantuoti, kad valstybė tau duos darbo”, – teigė jis, pabrėždamas, kad šiuo metu kai kurios studijų programos išleidžia kur kas daugiau absolventų, nei tam iš tikrųjų yra poreikis.
Tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą Seimo nariai „tvarkiečiai” įregistravo dar pernai gruodį.
Kaip Eltai anksčiau yra sakęs R. Žemaitaitis, siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, atidirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę.
Keturių partijų atstovams derantis dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo, partijos Tvarka ir teisingumas lyderis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis siūlo į Vyriausybės programines nuostatas įtraukti įpareigojimą valstybės lėšomis studijavusius studentus atidirbti Lietuvai.
Tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą Seimo nariai „tvarkiečiai” įregistravo dar pernai gruodį.
Kaip Eltai sakė R. Žemaitaitis, siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, atidirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę.
„Susiduriame su tokia situacija, kai studentas, kurio studijas finansavo valstybė, baigęs studijas išvyksta į užsienį ir nelieka dirbti Lietuvoje. Taip sukuriama situacija, kai Lietuvos biudžeto lėšomis ruošiami specialistai kitoms valstybėms”, – sako R. Žemaitaitis.
Pagal siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, „studijuojantys valstybės finansuojamose vietose studentai arba studentai, kurie įgijo aukštojo mokslo diplomą užsienyje ir kurio aukštojo mokslo studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, baigę studijas privalo išdirbti Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę, arba grąžinti studijų įmokas”.
Šiuo metu, pagal galiojantį Mokslo ir studijų įstatymą, studentai, baigę studijas, kurias finansavo valstybė, gali išvykti į bet kurią šalį dirbti ir gyventi.
ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir LLRA-KŠS bando formuoti valdančiąją koaliciją. Šiuo metu vyksta derybos dėl Vyriausybės programos punktų, kuriems savus pasiūlymus turi visos keturios partijos.
Kaip ir kasmet pradedant naujuosius mokslo metus centrines Vilniaus gatves užplūsta Vilniaus universiteto studentai, kurie šiemet išradingumą ir balsų stiprumą demonstravo ne tik tradicinėje eisenoje nuo Seimo iki Didžiojo Vilniaus universiteto kiemo, bet ir pakeliui į ją.
Skirtingų fakultetų atstovai, kurių daugumą sudarė pirmakursiai, palaikomi dėstytojų ir alumnų, vilniečius ir miesto svečius stebino išmone, humoru, o ypač – vieningumu. Tarp fakultetų. Atrodo, buvo lenktyniaujama, kuris pasirodys šauniau.
„Fizika – ne rizika, stokit panelės į fiziką“ – tradicinį fizikų šūkį perėmė šiemet įstojusieji mokytis į Vilniaus universiteto fizikos fakultetą. Būsimi matematikai ir informatikai pademonstravo meistrystę sukonstruodami keliskart nei fizikų Dinas Zauras mažesnį, bet išties įspūdingą katiną. Būsimi ekonomistai šmaikštavo nekilnojamo turto tema, plakatuose reklamuodami nuomą Niujorke už 50 eurų. „Ruoškitės, ateina istorikai“, – skelbė plakatas, kurį nešė Istorijos fakulteto studentai, nes „Istorija tai ateitis“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų plakatai skelbė „Neduok duomenų žmonėms be veidų“, primindami elgtis atsakingai interneto platybėse.
Kaip skelbė ELTA, pirmadienį mokslo metus pradėjo beveik 20 tūkst. studentų ir per 2,8 tūkst. dėstytojų vienijantis Vilniaus universitetas, kuris yra didžiausia universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje.
Didžiajame kieme iškilmingoje studijų metų pradžios ceremonijoje „Renovatio Studiorum” pasirodė Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“, vadovaujamas Albino Kučinsko ir akademinis mišrus choras „Gaudeamus“, meno vadovė Rasa Gelgotienė.
Vakare Vilniaus arkikatedroje bazilikoje akademinė bendruomenė švęs šv. Mišias, kurias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, maldos vakare „Viltis neapgauna“ giedos Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios gospelo choras.
Vienas seniausių Europoje Vilniaus universitetas pavasarį minėjo 439 metų sukaktį.
Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras išdavė 1579-ųjų balandžio 1-ąją, dar po pusmečio popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią, kad jėzuitų kolegija pripažįstama universitetu.
Moksleivius, nežinančius, kur stoti baigus mokyklą, jų tėvus ir pedagogus Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kviečia apsilankyti sausio pabaigoje Kaune vyksiančioje „Aukštųjų mokyklų mugėje 2016“ ir rasti atsakymus į daugelį rūpimų klausimų apie studijų galimybes LEU.
Parodoje universiteto atstovai moksleiviams, jų tėveliams, mokytojams ir visiems, besidomintiems aukštuoju mokslu, pasakos apie plataus profilio didžiausio edukologus rengiančio universiteto Lietuvoje studijų programas, pasirinkimo ir karjeros galimybes, priėmimo tvarką, apgyvendinimo sąlygas, finansinę paramą ir kitus dalykus, kurie yra svarbūs stojant į LEU.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja apie pasikeitimus negrąžinus Lietuvos studento pažymėjimo (LSP). Naują LSP grąžinimo tvarką patvirtino LSAS Taryba, kurią sudaro visų organizacijos narių vadovai.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, atsakinga už LSP išdavimą, informuoja, kad studentams, kurių LSP išdavimą organizuoja LSAS ir studento pažymėjimas yra pagamintas iki 2011 metų rugsėjo mėnesio yra taikoma 30 Lt. bauda, o studentams, kurių LSP pagamintas nuo 2011 metų rugsėjo 1 d. yra taikoma 60 Lt. dydžio bauda už šio dokumento negrąžinimą baigus ar nutraukus studijas.
Kūrybinio verslo sektoriaus atstovus subūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų specialybės studentų tinklaveikos renginys „I‘MKI“. Renginio metu potencialiems partneriams studentai pristatė savo darbus ir kūrybos proceso ypatybes.
Anot kūrybininkų, studentai dažnai skundžiasi, neturintys pagalbininkų savo karjeros kelyje ar nežinantys, nuo ko pradėti, kai siekia įsijungti į tam tikrą trokštamą sritį. Todėl labai svarbu užmegzti ryšius su savo sektoriaus atstovais dar studijuojant. Ypač tai aktualu kūrybinių industrijų studentams, su kurių specialybe potencialūs darbdaviai dar nėra gerai susipažinę.
Šį savaitgalį įvyko Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) organizuotas studentų atstovybių debatų turnyras. Tema „Jaunam žmogui per mažai galimybių įsidarbinti Lietuvoje“ savo pozicijas išsakė 8 aukštųjų mokyklų komandos.
„Studentų atstovybių veiklos stiprinimas visuomet buvo ir yra vienas iš pagrindinių LSAS prioritetų. Debatų turnyrą pasirinkome kaip vieną iš inovatyvių mokymosi būdų, kuris lavina viešojo kalbėjimo, argumentavimo bei kritiško mąstymo įgūdžius. Jų kiekvieną dieną organizacijų nariams prireikia kokybiškai atstovaujant studentų interesams savo aukštosiose mokyklose.“ – sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) formuojant rezidentūros nuostatų keitimo projektą, apimantį visas tris studijų kryptis – veterinariją, odontologiją ir mediciną – Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pabrėžia, kad ne visi pakitimai studentams yra palankūs.
“Tai, jog šalies valdžia atkreipė dėmesį į progresuojantį gydytojų padėties valstybėje blogėjimą, yra labai teigiamas pokytis.
Vis dėlto metodai susidariusiai situacijai spręsti turi būti itin apgalvoti ir lankstūs.“ – sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas. LSAS teigia, jog koreguojant rezidentūros studijų organizavimą, būtina atsižvelgti į tai, jog studentai atsakingai planuoja savo ateitį, baigę studijas dauguma yra sukūrę šeimas.
Vasario 3-iąją prie Vyriausybės rūmų buvo surengtas piketas.
Piketo dalyviai kritikavo premjero Andriaus Kubiliaus sumanymą, jog Vyriausybės nefinansuojami studentai Privalomąjį sveikatos draudimą privalo sumokėti iš savo asmeninės kišenės.
Piketuotojai tvirtino, jog į valstybės finansuojamas vietas nepakliuvę studentai ir taip jau atsidūrę nepavydėtinoje fiansinėje padėtyje lyginant su tais laimingaisiais, kuriuos remia valstybė.
O jei ant jų pečių užkrausime dar ir PSD mokestį, tai šie studentai atsidurs dar blogesnėje padėtyje nei iki šiol. Kai kurie iš jų privalės visai atsisakyti studijų.
LR Vyriausybei ketinant svarstyti, kurie studentai studijų metu turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipia dėmesį, jog siūlomos pataisos – riboti draudimo laikotarpį iki šešių metų arba apriboti draužiamų studentų amžių iki 25 metų – diskriminuotų vyresnius studentus, o taip pat studentus, kurie planuoja studijas pradėti ne iš karto po mokyklos baigimo. Priėmus pateiktą pasiūlymą studijų pabaigoje įmokas turėtų mokėti studentai, sustabdę studijas dėl ligos, nėštumo ar kitų svarbių priežasčių. Pasiūlymuose esamos nuostatos prieštarauja ir mokymosi visą gyvenimą koncepcijai, kurią Lietuva įsipareigojo įgyvendinti kaip ES narė ir Bolonijos Proceso dalyvė.
Valdžios vyrai nekreipė į mitinguojančius studentus deramo dėmesio jau vien dėl to, kad protestuojančiųjų gretos buvo itin retos. Juk birželio 5-ąją prie Seimo susirinko tik apie šimtą universitetuose, aukštosiose mokyklose, kolegijose besimokančių ar ketinančių mokytis vaikinų bei merginų. O protesto akcija savo gausumu ir masiškumu nepasižymėjo dėl to, kad studentai … suskaldyti, supriešinti. Žodžiu, įvelti į sudėtingas suaugusiųjų intrigas. Jie priversti žaisti pagal šiandien galiojančias taisykles, kai visuomenė tik dedasi esanti demokratiška, tik apsimeta nebijanti visur ir visada sakyti tiesą. Apgailestaudamas, jog studentai šį sykį nesugebėjo apginti savos pozicijos, jokiu būdu nenoriu priekaištauti birželio 5-osios mitingo organizatoriams, sakykim, Vilniaus universitete filologiją paskutiniuosiuose kursuose studijuojančiai Olgai Suprun. Jie padarė viską, kas nuo jų priklausė, kad į mitingą susirinktų kuo daugiau jaunimo. Tačiau jiems visur buvo kaišiojami „pagaliai į ratus”.