Judėjimo „Už gamtą“ vadovui Algirdui Knystautui skirta prestižinė profesoriaus Česlovo Kudabos 2016 m. premija.

Algirdas Knystautas – gamtos mokslų daktaras, ornitologas, fotografas, visuomenės veikėjas, žurnalistas.  Pagrindines gyvenimo gaires rasite čia https://lt.wikipedia.org/wiki/Algirdas_Knystautas

Česlovas Kudaba
Profesorius Česlovas Kudaba (LRS nuotrauka).

Algirdo, kaip tikro gamtininko iš prigimties, istorija prasidėjo jam tebūnant ketverių. Gyvendamas su savo seneliais, šviesios atminties Lietuvos liaudies rašytoju Juozu Paukšteliu ir nusipelniusia mokytoja Brone Paukšteliene, pradėjo labai domėtis paukščiais, slaugė sužeistą kovą.

Tokio pat amžiaus tėvo nuvestas į gegužės 1-sios demonstraciją Kėdainiuose, į senelio klausimą, ką gi ten matė, atsakė – tris karves prie Nevėžio.

Toliau gyvenimas vystėsi audringai. Po studijų Vilniaus Universitete ėmėsi leidybinės veiklos, išleido eilę knygų Lietuvoje bei užsienyje. Vadovaudamas tarptautinėms ornitologinėms ekspedicijoms, išmaišė visą pasaulį ir lankėsi 143 šalyse ir teritorijose visuose žemynuose.

Daug labai žymių ir garsių asmenybių jam teko laimė sutikti ir dirbti kartu. Tai prof. R.Kazlauskas, dr. Vladimiras Flintas, prof. R.Dolnikas, seras Peter‘is Scott‘as, Gerald‘as Durrell‘as, prof. Birutė Galdikas, prof. V.Antanaitis  ir daugelis kitų.

Lietuvoje drauge su teatro režisieriumi Gintaru Varnu įsteigė visuomeninį judėjimą „Už gamtą“ bei paukščių stebėtojų klubą „Aves Lituania“.

Prof. Č.Kudabos premija Algirdui skirta už nuopenus gamtosaugai ir gamtosauginiam švietimui. Premija bus teikiama birželio 3 d., 14.30 val. Aplinkos ministerijoje, minint Pasaulinę aplinkos dieną.

Informacijos šaltinis – visuomeninis judėjimas „Už gamtą“

Pirmojoje nuotraukoje: gamtininkas Algirdas Knystautas (Augusto Didžgalvio nuotrauka, Vikipedija), antrojoje – profesorius Česlovas Kudaba.

2016.06.03; 09:03

knystautas-parkai-lt

Kas tas Butanas? Prie ko čia barščiai, kada virtuvėje tokie dalykai vyksta? Prie ko čia tuščia teatro salė, kai režisierius visą laiką stato ir ieško?

Ogi yra tokia Himalajų Karalystė, įsprausta, kaip nedidelis sumuštinis, tarp dviejų ryklių – Indijos ir Kinijos. Iš 139 šalių, kurias man teko laimė aplankyti, vienintelė laiminga.

Kaip jiems tai pasisekė – gamtos paslaptis. Tunguskos meteoritas. Butanas neturi demografinių problemų. Žmonės ten, skirtingai nuo Indijos ir Kinijos, nesiveisia kaip triušiai. Neturi jie jokių programų mažinti gimstamumą, jokios vieno vaiko politikos.

Continue reading „Butano iniciatyva. Girdėjote?“

knystautas-parkai-lt

Būna gi malonių momentų šiame gyvenime. Štai prošimėniškas Mėgėjiškos žūklės įstatymas, vetuotas Prezidentės.

Šalies vadovė viešąjį interesą stato priekin. Juk ji – tautos išrinkta.

O šis naujas įstatymas skirtas apriboti tautos teises į visiems žmonėms pagal Konstituciją priklausančius gamtos resursus. Į visiems žmonėms skirtą teisę būti gamtoje, gėrėtis ja, ilsėtis. Kaip simptomatiškai aktyviai oligarchinės grupės pastaraisiais metais kovoja prieš viešąjį interesą gamtoje. Stebėtis nėra ko.

Continue reading „Mėgėjiškos žūklės įstatymo grimasos“

knystautas-parkai-lt

Seime, didžiam Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno pasitenkinimui, priimtos pataisos Mėgėjiškos žūklės įstatyme. Reikalas, atrodo, brendo seniai. Prieš baigiant kadenciją Seimui būtina priimti itin svarbių įstatymų  – Medžioklės ir Mėgėjiškos žūklės – pataisas. Ir ten, ir ten peštynių į valias. Kur gi ne, čia gi pelningi klodai. Ir jei medžioklės reikalai kiek aiškesni (bent su ežerų privatizavimu nesusiję), gi žvejybos – gana tamsoki.

J.Šimėnas nebuvo pastebėtas kaip aistringas žvejys. Bet į įstatymo pataisas pažvelgė rimtai, valstybiškai – su sveiku protu kovojo net ketverius metus. Paprastutis lengvas kerštas už Miškų įstatymo pataisas – jų atmetimą Seime.  Bandant skubos tvarka „prastumti“ ežerų pakrančių žemės paskirties keitimą, teisę skaldyti ir parceliuoti sklypus, pagaliau bandyti teisiškai apibrėžti, kas gi yra „sodyba“. Visos pastangos „išsaugoti“ gamtą tada, deja, šovė atgal bumerangu.

Continue reading „„Gamtosaugai“ padės žvejai“

knystautas_prezidentura

Štai dramatiškų įvykių ataskaita iš pirmų lūpų.  Skambina man sunerimusi Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė. Problema – prezidentūros kieme laksto kuoduota antis su aštuoniais ančiukais. Visi iššoko iš uokso, esančio nepavydėtinai aukštai. Per tvorą jie, suprantama, perlipti negali. Ir nutapsėti iki Neries ar Vilnelės taip pat.

Ką gi, pagalbon. Susisiekiu su kolega Dariumi Musteikiu ir prisijungiame prie būrio prezidentūros darbuotojų, pasiruošusių padėti. Antis pasirodo esanti didžiojo dančiasnapio patelė  su aštuoniais tiesiog nuostabiais, guviais, kovingais dančiasnapiukais. Yra tinklas. Gana nesunkiai su Dariumi užmetame tinklą ant suoliuko, po kuriuo pasislėpusi šeimyna. Patelę pagauti pavyksta gana lengvai, nors dažnu atveju ji būtų paprasčiausiai nuskridusi.

Continue reading „Dančiasnapių gaudymas prezidentūroje“

galdikas_birute

Po žymios mokslininkės, pasaulinio garso profesorės, antropologės, orangutanų tyrėjos, gamtosaugininkės dr. Birutės Galdikas bei jos vardo Fondo darbuotojos Sandros Dastikienės ir Judėjimo “Už gamtą” vadovo dr. Algirdo Knystauto susitikimo Vilniuje buvo nutarta, kad organizacijos taps partnerėmis.

Jos rems viena kitos tikslus ir siekius, padės jų įgyvendinimui, sieks saugoti miškus tiek Indonezijoje, tiek Lietuvoje. Vienas bendrų tikslų – retų, nykstančių gyvūnų išsaugojimas, gamtosaugos propaganda visuomenėje, moralinė parama visiems, siekiantiems šių kilnių tikslų.

Continue reading „Gamtosauginės organizacijos tapo partnerėmis“

knystautas-parkai-lt

Ir yra dėl ko. Aplinkos ministro G.Kazlausko patarėjas A.Vaškevičius drįso pareikšti asmeninę nuomonę. Ir ta nuomonė apie J.Šimėną nėra tokia jau pozityvi.

Komitetas tačiau teigia, kad bet kas, dirbantis valstybės tarnyboje, teisės į asmeninę nuomonę neturi. Gi eilė juristų mano kitaip – Konstitucija galioja visiems Lietuvos piliečiams be išimties. Nors imk ir pasikark tame juridinių vingių tankumyne. Bet problema yra, ir vystosi. Pasiaiškinti dėl tokio kraupaus akibrokšto Aplinkos ministerija į komitetą teatsiuntė ministerijos kanclerį G.Klovą. O paisant subordinacijos pats ministras turėjo keturiomis pats atšuoliuoti į šį „produktyvų“ posėdį.

Continue reading „J.Šimėno vadovaujamas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas įsižeidė dėl kritikos“

knystautas_00

Ant nosies – Saugomų teritorijų įstatymo pataisų svarstymas Seime. Kol kas visuomenė labai rami, tad primenu, kad greitai gali būti „šaukštai po pietų“.

Patikėkite, rašinio pavadinime jokio patoso, jokio apofiozo nėra. Valdantieji, nežiūrint į Seimo pirmininkės I.Degutienės pavasarines rekomendacijas, Aplinkos apsaugos komitetui paliko vadovauti J.Šimėną. Logika aiški. Nelaimėjus sekančių rinkimų, bent jau iki dabartinės kadencijos pabaigos suspėti privatizuoti ir užstatyti Lietuvos gamtos likučius.

Continue reading „Damoklo kardas leidžiasi virš gražiausių Lietuvos vietų“

knystautas-parkai-lt

Gerbiamieji, ką tik sužinome apie eilinį lietuvišką stebuklą. Judėjimas viešino Balčio ežero (buvusio ornitologinio draustinio šalia Pilaitės) tragediją.

Draustinis buvo įkurtas po dabartinio judėjimo “Už gamtą” vadovo A.Knystauto ir jo mokslinio darbo vadovo profesoriaus R.Kazlausko teikimo Gamtos apsaugos komitetui sovietiniais laikais. Vadovas K.Giniūnas palankiai įvertino gamtosauginę inicityvą. Ežerą, esantį praktiškai Vilniaus mieste, teko paskelbti ornitologiniu draustiniu. Dėl gausybės ten perinčių retų paukščių.

Dabar – nepriklausomybės laikais – situacija kita. Draustinis panaikintas, nes žemė aplink per daug vertinga. Grubiai užstatyta, o pats ežeras verčiamas bala. Ežere peri didieji ir mažieji baubliai (Europinės svarbos paukščiai), nendrinės lingės, švygždos, ilgasnapės vištelės, perkūno oželiai, remezos, daugybė nendrinukių ir krakšlių.

Continue reading „Ežerų pakrantės – jau nebe ežerų pakrantės“

knystautas-parkai-lt

Seimo dalį, turinčią nuosavybę Lietuvos miškuose bei saugomose teritorijose, visai nepradžiugino Jos Ekscelencijos Prezidentės Miškų įstatymo pataisų vetavimas.

 Jame nurodoma, kad „nuosavybės teisė nėra absoliuti“ (juo labiau ne „šventa“), ir „miškai yra išskirtinė ekosistema“. Maža to, yra dar minima privačios nuosavybės socialinė funkcija, kas giliai nepatinka oponentams.

Beje, vakar per Žinių radiją „Rakto“ laidoje Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos pirmininkas ponas A.Gaižutis, oponuodamas man, tvirtino, kad Prezidentė įstatymo pataisų nevetavo. Jas grąžino atgal į Seimą „Prezidentūra“. Ne pati valstybės vadovė.

Continue reading „Aktyvių “gamtosaugininkų“ sambūris Seime“

knystautas-parkai-lt

Gegužės 26-ąją judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas įteikė Prezidentūrai Lietuvos nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų asociacijos kreipimąsi į šalies Prezidentę su prašymu vetuoti Seimo priimtas pavojingas Miškų įstatymo pataisas. Kreipimosi tekstas viešas, čia trumpa ištrauka.

„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šių metų gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seime galutinai priimant Miškų įstatymo pataisas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno pastangomis buvo padaryti anksčiau Seimo plenariniame posėdyje priimtų pataisų pakeitimai ir papildymai, kurie neatitinka Valstybės ir visuomenės interesų bei kelia didelį pavojų ne tik Lietuvos miškams, bet ir visai gamtai.“

Continue reading „Kelerių milijardų litų vertės afera tęsiasi“

knystautas-parkai-lt

“Miškų įstatymo pataisų” saga lyg ir eina į pabaigą. Arba ne. Prezidentė turi pastabų, ką pareiškė susitikime su Seimo pirminike I.Degutiene. Vienok po susitikimo I.Degutienė žiniasklaidai pranešė, kad prezidentė žadėjo pasirašyti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą. Mainai?

Miškai už vėjo jėgaines? Tada laikykitės, pajūrio ir pamario žmonės. Tūkstančiai jūsų parašų prieš nerėgėtą įstatymą, leidžiantį bet kokią vėjų jėgainių verslo savivalę, bus išmesti šiukšliadėžėn. Gėrėsimės gulbes į faršą verčiančiomis jėgainėmis Nemuno deltoje, su siaubu matysime mūsų žmones, netekusius sveikatos. Kur politinė atsakomybė? Kaip galima leisti su niekuo nesiskaitantį verslą be jokio reguliavimo kėsintis į gamtą ir žmonių sveikatą?

Continue reading „Miškų įstatymo pataisos – mainais į Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą?“

knystautas-parkai-lt

Seimas ketvirtadienį vėl atidėjo Miškų įstatymo svarstymą. Ežerų pakrančių užstatymo ir aptvėrimo entuziastai susirinko rytą prie Seimo. Su šūkiu “Už teisybę“.  Savo miškų kolektyvizacijos modelį lygindami su Dievo apspręstu ir jiems nedviprasmiškai dovanotu.

Vėl trimituojama apie “šventą” teisę. Na gal ir rastų jie kokį kunigėlį, kuris palaimintų panašias nesąmones. Bet šventais paskelbti savo godžių siekių tikrai negalėtų. Itin aktyvūs LMSA siekiai vesti Lietuvą atgal į feodalizmą vargu ar pasieks tikslą. Ir pilietinė visuomenė bręsta, ir gamta nyksta. Nežiūrint jų absurdiškų teiginių, kad gamta be žmogaus negali gyventi. Puikiai gali. Ir mes patys puikiai gyventume, jei gerbtume ir skaitytumės su Ja.

Continue reading „Dilema prie Seimo – “teisybė” ar gamta?“

ekskursija

Balandžio mėnesio pabaigoje aš, šių eilučių autorius, ornitologas E.Greimas, Seimo narės A.Stancikienės padėjėja J.Gadliauskienė bei būrelis besidominčių gamta žmonių nuvykome aplankyti netoli Pilaitės mikrorajono Vilniuje esantį Balčio ežerą. Teritoriškai ežeras yra Vilniaus rajone, nors ant pat miesto ribos.

Man ši ekskursija sukėlė aibę atsiminimų. Būdamas studentu, rašiau kursinį darbą „Balčio ežero paukščiai“. Tada dar ne taip eutrofizuotame nedideliame vandens telkinyje perėjo tiesiog puokštė Lietuvos retenybių. Keturios mažųjų baublių poros (dabar visoje Lietuvoje registruota viena), juodkrūčiai bėgikai, paprastieji griciukai, mažieji kragai, įvairių rūšių antys ir aibė kitų.

Continue reading „Ekskursija prie Balčio ežero“

knystautas-parkai-lt

Valio! Lietuvos energetika Seimo sprendimu išgelbėta. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, niekada neskęstančio J.Šimėno pastangomis mes jau nebesame energetiškai priklausomi nuo Rusijos. Nuo šiol mes turime naujas energijos rūšis, kurias toliau vystys ir plėtos tiek J.Šimėno šeima, tiek ir jo verslo broliai – vėjininkai, saulininkai, hidroenergetikai ir kiti.

Seimas kiek nepagalvojęs priėmė Atsinaujinačios energijos įstatymą. Kiek peripetijų čia buvo! Čia ir garsioji “techninė klaida”, kurią taip apmaudžiai įvėlė p. J.Šimėno padėjėja, pasąmonėje leidusi patvenkti Nemuną ir Nerį, nekalbant apie mažesnes, bet ne mažiau vaizdingas, Lietuvos upes. Gražu būtų žiūrėti į Dubysą ar Žeimeną, kai jų srovė taptų kaskadine. Vanduo vaizdingai veržtųsi per galingas elektrinės žiotis. Kartu su lašišų ir kitų retų žuvų paštetu.

Continue reading „Sukis, malūnėli!“

knystautas_00

Revoliucija Seime. O gal Seimo sąmonėje? Kiekvienas pozityvus postūmis mūsų teisėkūros padangėje sukelia pavasarinio optimizmo bangą.

Ši diena ir akcijose prie Seimo, ir pačioje plenarinių posėdžių salėje buvo, nebijau sakyti, istorinė. Seimas parodė, kad visuomenės interesas jam svarbus. Nors daug Seimo narių ir turi miško sklypų – o reiškia, ir privataus intereso ten. Nuostatos, kurias gamtosauginės organizacijos bei daugybė žymių šalies mokslininkų ir menininkų įvardijo kaip itin pavojingas, buvo palaidotos. Laimėjo Lietuva. Sveikiname Seimą, tikrai garbingai išlaikiusį šį pilietiškumo egzaminą. Miškai, ežerai, upės nebus atitverti nuo tautos. O jei dalis ir bus – turėsime tvirtą pagrindą kovai su savivale.

Continue reading „Parlamentaras Jonas Šimėnas dejuoja, kad jo kolegos buvo apmulkinti gamtosaugininkų“

knystautas_00

Turbūt jau seniai, giliai seniai, nebuvo tokių aistrų Seimo plenarinių posedžių salėje. Svarstomos Miškų įstatymo pataisos.

Priešistorija giliai pamokanti. Vyriausybė ir Aplinkos ministerija teikia Seimui įstatymo pataisų projektą. Jis pakliūva tiesiai į Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno rankas. Čia vyksta transformacija. Reikia gelbėti “paprastą“ žmogų. Net giliai emociškai balansuota Seimo pirmininkė nesusilaiko ir kiek pakelia balsą. Aplinkos apsaugos komiteto peripetijos ir labai neaiškios „techninės klaidos“ keičiant įstatymo esmę jai labai nepatinka.

Continue reading „Miškų įstatymas Seime – kaip į gilią purvo duobę įsmukęs paršelis“

knystautas_00

Kovo 18 d., Trakuose, poilsio komplekse „Trasalis“ surengta kasmetinė Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos Generalinė asamblėja.     Pirmoje dienos pusėje tai buvo konferencija – Ekologinės savimonės ugdymas diegiant darnų ūkininkavimą miškuose“. Į ją buvau pakviestas ir aš, už ką dėkingas pirmininkui dr.A.Gaižučiui. Konferencijai vadovavo dr.A.Brukas.

Konferencija paliko dvejopą įspūdį. Niekam ne paslaptis, kad LMSA ir nevyriausybininkai nėra artimiausi draugai. Kaip sakoma, „vienoje lovoje nemiega“. Tad agresyvumo sulaukti teko nemažai. Bet žinojome, kur važiuojame. O ir A.Gaižučio žodžiai pabaigoje maloniai nuteikė – jis padėkojo man ir VSTT (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) direktorės pavaduotojai Rūtai Gruzdytei už dalyvavimą ir pastebėjo, kad nelengva vienam stovėti prieš beveik vienalytę priešišką miškų savininkų auditoriją. Ne visi toje auditorijoje buvo korektiški, kikeno iš akivaizdžių, mokslo įrodytų faktų. Bet ką darysi. Laimė, jie buvo mažuma.

Continue reading „LMSA Generalinės Asamblėjos ypatumai“

knystautas_00

Seimo nario A.Burbos iniciatyva kovo 4 d. Seime įvyko apskritojo stalo diskusija gamtosauginės teisėkūros klausimais.

Susirinko platus ratas suinteresuotųjų – Seimo narių, Aplinkos ministerijos atstovų, VSTT (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos), gamtosauginių NVO (nevyriausybinių organizacijų), LMSA (Lietuvos miškų savininkų asociacijos) atstovų.

Judėjimą „Už gamtą“ atstovavo vadovas Algirdas Knystautas ir steigėjas, teatro režisierius, Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Varnas. Dideliam Judėjimo atstovų pasitenkinimui, diskusija buvo itin konstruktyvi.

Continue reading „Tikrasis tikslas neaiškus nebent aklai vištai“

knystautas_00

Gražią pergalę iškovojo, nebijau sakyti, visa Jungtinė Karalystė. Pagal lietuviškąjį biudžeto skylių kamšymo scenarijų be pensijų ir bibliotekų turėjo būti „paaukoti“ ir miškai.

Išparceliavimui pritarusi koservatorių ir liberalų (visai kaip pas mus) vyriausybė patyrė žiaurų fiasko. Ketino surinkti per 250 milijonų svarų – milijardą litų. Bet brandi, įtakinga šalis susivienijo ir garsiai pasakė „ne“. 84 proc. britų šiandien švenčia pelnytą pergalę. Tiek jų nesutinka su valstybinių miškų privatizavimu. Iš kur tokia vienybė, iš kur toks susiklausymas?

Continue reading „Valstybiniai miškai Didžiojoje Britanijoje neprivatizuojami – taip nutarė piliečiai“