video_cip

Gruodžio 6-8 d. Vilniuje Seime buvo surengta tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija  „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai ir teisei“. Joje dalyvavo ir Kaliningrado Dūmos deputatas Vladimiras Sultanovas. Duodamas išskirtinį interviu portalui Slaptai.lt, Kaliningrado Dūmos atstovas apgailestavo, jog kaliningradiečių nuomonės dėl Nemane numatytos pastatyti Baltijos atominės jėgainės niekas nepasiteiravo. Kaliningrado Dūmos deputato įsitikinimu, praktika, kai valdžia nekreipia dėmesio į gyventojų nuotaikas, – nėra sveikintina.

Su Kaliningrado Dūmos deputatu Vladimiru SULTANOVU apie Kaliningrado srities šiokiadienius kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Pokalbis įrašytas rusų kalba.

Continue reading „Kaliningradiečių nuomonės niekas nepasiteiravo”

songaila_m

Regis, politinės, ekonominės, kultūrinės informacijos nūnai tiek daug, kad vos spėk skaityti, klausytis, žiūrėti. Dažnusyk informacijos pasirodo tiek daug, kad nebepajėgiame visko suvokti, įsiminti.

Kartais net apima neviltis: kiek beskaitytume laikraščius, kiek besiklausytume informacinių televizijos laidų, kiek bepraleistume laiko spaudos konferencijose, o vis tiek ką nors, žiūrėk, imsime ir pražiopsosime. Žodžiu, kaip atsirinkti tik tai, kas svarbiausia?

Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Parlamentaras Gintaras Songaila: “Čia įžvelgiu dvigubą valstybės diskreditaciją””

copy of kostiajev_111

Lapkričio 23 valstybinė korporacija „Rosatom“ Vilniuje BNS konferencijų salėje surengė apvalųjį stalą „Atominės energetikos plėtros Europoje po avarijos Fukušimoje klausimai: Baltijos jūros regionas“.

Pagrindiniai dalyviai buvo Sergejus Bojarkinas (Sergej Bojarkin, Rosatom) ir Sergejus Bučelnikovas (Sergej Bučelnikov, Baltijskaja AES).

Pats šių asmenų dalyvavimo faktas bylojo, kad, žinoma, bus kalbama grynai apie Baltijos atominę jėgainę (Baltijskaja AES). Nors, kaip man pašnibždėjo pažįstami žurnalistai, ponas Bojarkinas iš Lietuvos nedingsta, nuolat čia kažką rengia, su kažkuo susitikinėja.

Continue reading „Šuo loja, o vilkstinė traukia toliau”

zilinskas001

Tikriausiai visi atkreipėme dėmesį, kam “Rossatom” šiemet skyrė net vieną milijoną JAV dolerių. Ogi propaganos reikmėms. Milijonas dolerių skirtas “Baltijos” atominės jėgainės statybos projekto įvaizdžiui gerinti. Tai byloja apie Rusijos ketinimus ir toliau visais įmanomais būdais  kenkti Lietuvai, siekiančiai vietoj Ignalinos AE turėti naują atominę elektrinę. Rusijai labai nepatinka lietuvių pastangos ištrūkti iš posovietinės energetinės priklausomybės. Todėl ir negailima lėšų įvairiausiems propagandiniams triukams.

Beje, už tą milijoną dolerių kol kas surengta tik viena tarptautinė spaudos konferencija ir tarptautinis šachmatų turnyras. Milijono dolerių šiems dviems renginiams – lyg ir per daug. Kam bus investuojami likę pinigai? Juk “Rossatom” pinigus būtina įsisavinti iki šių metų pabaigos. Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas parlamentaras Rokas Žilinskas labiausiai pergyvena, kad šie pinigai nebūtų skiriami lietuviškosios žiniasklaidos papirkimui.

Continue reading „Milijonas dolerių, kuriuos “Rossatom” skyrė propagandos reikmėms”

zilinskas001

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas ragina Lietuvos institucijas labai rimtai svarstyti Rusijos visuomenininko prašymą dėl politinio prieglobsčio. Planuojamai atominei elektrinei Karaliaučiaus srityje besipriešinančios grupės lyderis Michailas Kostiajevas, neatlaikęs persekiojimo, į Lietuvą pabėgo praėjusią savaitę.

„Ponas Kostiajevas vadovauja iniciatyvinei grupei, siekiančiai Karaliaučiaus srityje surengti referendumą dėl „Baltijos“ atominės statybos. Daug kartų dėl visokių biurokratinių priekabių atmetusi grupės iniciatyvą, gniuždžiusi grupės protestus, srities valdžia galų gale iškėlė Kostiajevui baudžiamąją bylą dėl valstybės turto grobstymo“, – pasakoja R. Žilinskas ir priduria: „pažymėtina, kad tariami turtiniai ar mokestiniai nusikaltimai Rusijoje yra dažniausias būdas susidoroti su disidentais. Prisiminkime garsiąją naftos magnato Michailo Chodorkovskio bylą: jis neišeina iš kalėjimo nuo tada, kai pareiškė ketinimus dalyvauti didžiojoje politikoje ir buvo iš karto apkaltintas mokesčių slėpimu“.

Continue reading „Ragina rimtai svarstyti Karaliaučiaus visuomenininko prašymą dėl politinio prieglobsčio”

garbaravicius

„Mes šiandien visiškai lengvai galime būti nepriklausomi nuo Rusijos. Labai paprastai galime pirkti mazutą Roterdamo biržoje ir jį kūrenti Elektrėnuose. Vienintelė problema, kad tada žmonės negalėtų susimokėti nei už elektrą, nei už šilumą, nes būtų be galo brangu“,– teigė Virginijui Savukynui LTV laidoje „Įžvalgos“ „Scaent Baltic“ holdingo, kuriam priklauso didžiausias žaidėjas Lietuvos elektros rinkoje „Inter RAO Lietuva“, valdybos narys Ramūnas Garbaravičius.

Continue reading „Ramūnas Garbaravičius: “Energetikos kaina – taip pat mūsų saugumo dalis””

zilinskas_2

Rusija siekia diskredituoti mūsų Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, o taip pat pasinaudoti mūsų infrastruktūra savo atominei elektrinei, statomai Kaliningrade, teigė Seimo narys Rokas Žilinskas LTV laidoje „Įžvalgos“, kurią veda Virginijus Savukynas.

– Pradėkime nuo energetinio saugumo arba energetinės nepriklausomybės. Kas tai yra? Kaip galėtumėte paaiškinti tas sąvokas?

– Vertėtų pradėtų nuo seniai, it poteriai, išmoktos tezės. Mes esame visiškai priklausomi nuo vienintelio išorinio energijos išteklių šaltinio. Niekam ne paslaptis, kas tas vienintelis tiekėjas.

Continue reading „Rokas Žilinskas: “Rusija nori pasinaudoti mūsų infrastruktūra””

songaila_didelis

Įsibėgėja Seimo rudens sesijos veikla. Pastaroji savaitė buvo žymi Lietuvos Respublikos Prezidentės pasiūlytų Šilumos ūkio įstatymo pataisų, numatančių vertikalios „šiluminių tinklų” monopolijos išardymą, svarstymu ir priėmimu.

Nors ir galima būtų pasidžiaugti, kad abstraktus tikslas buvo pasiektas, bet iš tikrųjų tą padaryti galėsime tik tuomet, kai pamatysime, kaip toliau klostysis konkreti gyvenimo tikrovė, kas ir kaip valdys daugiabučių namų „šiluminius mazgus”.

Continue reading „Ką tai galėtų reikšti?”

jaunim_0

Vakar Vilniuje prie Seimo, prie Vyriausybės, Vinco Kudirkos aikštėje, su vėliavomis ir plakatais vilniečiai paminėjo didžiausią XX a. technologijos katastrofą – Černobylio atominės elektrinės sprogimą, pagerbė jos aukų atminimą.

Aikštėse dominavo jaunimas, apie tragediją žinantis tik iš pasakojimų, filmuotų vaizdų. Gal iš pažįstamų, artimųjų, nukentėjusių nuo “taikaus atomo”, jau mirusių arba sunkiai sergančių. Tik šiomis dienomis, po 25-erių metų, pirmą kartą visi – ir seni, ir jauni – galėjome matyti televizijos ekrane tą sunkiai išmatuojamą nelaimę, kruopščiai slėptą, vis dar slepiamą ir tebesitęsiančią iki šių dienų.

Continue reading „Ačiū, nereikia!”

Razauskas_gera

Vakar viešėjau Lietuvos Migracijos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos būstinėje Vilniuje. Pakeičiau galioti nustojusį senąjį pasą į naująjį. Stoviniuodamas ilgokoje eilėje atsitiktinai išgirdau piktoką kažkokios Anos ir informacinio skyriaus darbuotojos ginčą.

Ne itin švarius treningus vilkinti Ana labai emocingai piktinosi, kodėl jos dokumentuose vardas įrašytas lietuviškai, o ne su dviem “n”. Žodžiu, Ana reikalavo, kad jos vardas pase ar tapatybės kortelėje būtį užrašytas būtent taip, kaip geidžia jos širdis – Anna. Informacinio skyriaus darbuotoja pareiškė, jog tai neįmanoma, nes lietuviškos taisyklės leidžia įrašyti tik vieną “n”. Treninguota Ana nusileisti nė neketino. Nepasitenkinimą rankų mostais ir pakeltu balsu demonstravusi moteris nuskubėjo skųstis Migracijos tarnybos vadovams.

Continue reading „“Maskva tiesiog nori sunaikinti Lietuvą””

algimantas-zolubas-1

2010 m. balandžio 26 d. aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei prie Lietuvos vyriausybės.

Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos).

Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams, sureagavo Seimas. 2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliucija dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.

Continue reading „Pamokslai ar pavyzdys?”

cyvas110

Fukišimos katastrofa gali būti naudinga kai kuriems Lietuvos politikams, nes suteiks progą pateisinti savo nesugebėjimą įgyventinti atominės elektrinės statybą ir tyliai sprukti į krūmus.

Galima iki užkimimo ginčytis dėl branduolinės energetikos perspektyvų, pavojingumo ar saugumo, bet kai kam Japonijos cunamis ir jo sukelta branduolinė katastrofa gali padėti nusikratyti ataskomybės.

Žlugęs konkursas, kuriame turėjo būti atrinktas strateginis investuotojas Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos projektui, neišvertė iš krėslo energetikos ministro Arvydo Sekmoko.

Jis neva kažkur, kažkaip, su kažkuo ir dėl kažko dar tiesiogiai derėjosi arba derasi. Šiandien jis sako, kad reikės palaukti TATENOS išvadų ir tik tada bus galima spręsti, ar „tęsti“ beviltiškai įstrigusį projektą.

Continue reading „Kodėl Lietuva gali nepastatyti atominės elektrinės?”

video_cip

Šiandien Slaptai.lt pateikia teisininkės, Kovo 11-osios Akto signatarės Zitos Šličytės nuomonę apie šių metų kovo 3 dieną Druskininkuose surengtą tarptautinę konferenciją “Mažųjų branduolinių reaktorių ir atsinaujinančios energetikos perspektyvos Baltijos šalyse iki ir po 2020 metų”. Šios konferencijos inciatorius ir rengėjas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidentas dr. Bronislovas Lubys.

Teisininkė Zita Šličytė prisiminė, kaip prieš keletą metų Vilniuje buvo surengta panašaus pobūdžio konferencija. Į ją taip pat atvyko pačio aukščiausio lygio energetikos specialistai. Jie pateikė savo išvadas. Deja, po konferencijos “Naručio” viešbutyje prabėgo keleri metai, o Lietuvos politikai nepasinaudojo suteiktomis žiniomis. Dabar – vėl labai panaši situacija. Pasak teisininkės Zitos Šličytės, Druskininkuose ji pasigedo politikų, ministrų, atsakingų už mūsų energetinę nepriklausomybę.

Continue reading „Teisininkė Zita Šličytė: “Salėje nemačiau politikų, atsakingų už Lietuvos energetinę nepriklausomybę””

atomine

Vadovaudamasi dar 2007 m. įsigaliojusia Nacionaline energetikos strategija, Lietuva užsibrėžė tikslą ieškoti investicijų į naujos atominės jėgainės statybą panaudojant esamą Ignalinos AE infrastruktūrą. Naujos branduolinės jėgainės, skirtos Baltijos šalių ir regiono reikmėms tenkinti, statybą Lietuvoje ir jos įtraukimą į regiono elektros energijos rinką tuomet buvo numatyta baigti ne vėliau kaip 2015 metais. Sėkmingai įgyvendinusi projektą, Lietuva, net ir uždarius senąją Ignalinos atominę jėgainę, būtų nepriklausoma nuo elektros energijos importo, gautų ir kitos naudos.

Continue reading „Nauja atominė jėgainė Lietuvoje: utopija ar realus projektas?”

Saulius-Stoma

Pradedame antrus metus be atominės elektrinės. Kas atsitiko po jos uždarymo? Elektra privatiems vartotojams pabrango 9–14 centų, ūkio subjektams – šiek tiek mažiau. Ekspertai sako, kad dėl to prarandame apie du milijardus litų per metus. Tačiau išgyvename. Apokaliptinės pranašystės neišsipildė.

Dalį elektros tenka importuoti iš Rusijos, ir tas nėra gerai. Tarpininkai, kaip visada, pelnosi ir daug blogiau – veikia pačią Lietuvos politinę sistemą. Tačiau projektuojamos jungtys su Švedija ir Lenkija situaciją gerokai pataisytų. Išplėtota rinka garantuos mažiausią kainą.

Continue reading „Atominė haliucinacija”

putinas_

Premjeras Andrius Kubilius, anot portalo “Delfi.lt”, Lenkijos dideliam dienraščiui kai ką pasakė. Tame tarpe ir apie atominę elektrinę.

„Premjero interviu neapsiėjo ir be klausimų energetikos tema. Paklaustas, kaip vertina rusų siekius Kaliningrado srityje pastatyti atominę elektrinę, A.Kubilius sakė nematąs tam reikalo.

„Apie šią elektrinę nemažai kalbėjau su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Paklausiau jo, kokia yra ekonominė šio projekto logika, kadangi ir be atominės elektrinės Kaliningradas yra visiškai aprūpinamas elektros energija. Taip pat pabrėžiau, kad Lietuva neturi planų importuoti šios energijos iš Kaliningrado srities. Ir premjeras V. Putinas neatsakė man į šį klausimą“, – praneša delfi.lt.

Continue reading „Paskutinė atominių kvailysčių stadija?”

atomine

Neseniai interviu Lenkijos laikraščiui „Rzecpospolita” Lietuvos Respublikos energetikos  ministras A. Sekmokas teigė, jog Lietuvos Vyriausybės nuomone, planuojamos naujos branduolinės elektrinės projekte dalyvaus keturios valstybės – Lenkija, Latvija, Estija ir Lietuva. „Manome, kad tai regioninis projektas, kuriame dalyvaus visos keturios minėtos šalys”, – cituojamas energetikos ministras, kuris tai pat tikisi, kad strateginis investuotojas bus pasirinktas jau lapkričio mėnesį, o jėgainė pradės veikti 2018 – 2020 metais. Taip pat buvo užsiminta ir apie energetikos ūkio koncesiją.

Continue reading „Povilas Venciūnas: čekai atideda branduolinės energetikos projektų įgyvendinimą”

algimantas-zolubas-1

Vytenė Stašaitytė rašinyje „Atominės projekto vadovas: tai rizikinga“ (DELFI, 2010-11-17) konstatuoja: „Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas pripažįsta, kad būsimos branduolinės jėgainės projektas yra rizikingas, o pavieniai gyventojai į ją neinvestuotų, net jei turėtų šansą įsigyti obligacijų. Jis sako, kad tai nėra pesimizmas, o tiesiog pavargęs optimizmas, nes darbų labai daug, jie juda sunkiai, o kaimynai tik šypsosi į akis, tačiau kišenėje laiko špygą.“

Taip kalbėjęs VAE projekto vadovas Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje. Paskaičius prie šio rašinio skaitytojų komentarus, ne tik „pavargęs optimizmas“, bet ir naujos AE statybos idėja turėtų kuo greičiau išnykti. Pasirodo, iš rašiniu sukeltos komentatorių diskusijos Valstybės vadovai, kol galutinai neįklimpo į labai abejotino projekto įgyvendinimą, galėtų pirmą, tačiau labai reikšmingą išvadą padaryti: naujos atominės elektrinės (AE) statybos projekto naudingumu Lietuvai visuomenė nepasitiki.

Continue reading „Naujos atominės elektrinės nauda pasitikėjimo nėra”

Lapienis

Steigiamos Lietuvos Žaliųjų Sąjūdžio Partijos (LŽSP)  politiniu uždaviniu bus rūpestis žmogumi, jo sveika socialine, ekonomine, ekologine ir psichologine aplinka. Žmogus negali būti „prievartaujamas” nesąžiningais, melagingais, nekompetetingais ir neapgalvotais valdžių veiksmais, dažniausiai veiksmais be ateities arba su abejotina perspektyva. Mes, būsimoji LŽSP, kalbame ir kalbėsime apie darnų žaliąjį vystymosi kelią. Tačiau apie kokį darnų kelią mes galime šnekėti savo piliečiams, jei alternatyvios energetikos ideologija Lietuvoje iš pagrindų yra iškastruota. Lietuvos visuomenė yra patekusi į spąstus. Čia yra sukurtos ir galioja keisčiausios „dujų, vandens, šildymo  ir elektros formulės“. Taigi vienu svarbiausiu ir pirmaeiliu LŽSP politiniu uždaviniu mums turėtų tapti „tų mįslingų formulių rekonstrukcija”.

Continue reading „LŽSP palaiko rengiamą atsinaujinančios energetikos plėtros įstatymą”

dalyvauk_3

Aplinkosaugos organizacijų aktyvistai ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos balandžio 26 d. paminės Černobylio atominės elektrinės katastrofos aukas ir pasisakys už didesnį saugumą be naujų atominių elektrinių savo šalyse ir visame regione. 

Šalyse, labiausiai nukentėjusiose nuo Černobylio katastrofos, kasmet vyksta eitynės „Černobylio šleifas“, prie kurių šiemet prisidės Lietuvos ir Rusijos organizacijos. Eitynių dalyviai sieks ne tik paminėti seną tragediją ir pagerbti Černobylio avarijos likviduotojus. Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos vyriausybės planuoja statyti 3 naujas atomines elektrines (AE), esančias netoli viena nuo kitos nedideliame regione Lietuvos pasienyje. Todėl balandžio 26-osios akcijų dalyviai pareikš protestą prieš naujų „černobylių“ kūrimą Lietuvos teritorijoje ir greta jos. 

Continue reading „Černobylio dienos akcija “Už ateitį be atomo“ – balandžio 26-ąją”