BND

Atsargiai

Šiandien, kai visas pasaulis bando atspėti Kremliaus valdovo Vladimiro Putino planus Ukrainos, Moldovos ir Baltijos šalių atžvilgiu, verta prisiminti kadaise užsienio spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie keistą, įtartiną KGB generolo L.Šebaršino mirtį.

Tokių įtartinų mirčių dabartinėje Rusijos istorijoje apstu. Įtartina ir dimisijos pulkininko J.Ščekatichino mirtis, įtartina ir Rusijos liaudies deputatės M.Salje mirtis. Įtartinos ir į Vakarus pabėgusio FSB karininko A.Litvinenkos bei oligarcho V.Berezovskio mirtys.

Continue reading „Mįslingos Vladimirą Putiną kritikavusiųjų mirtys” →

Žvalgyba

Hansas Joachimas Tidgė – Vakarų Vokietijos žvalgas, 1985 metais pabėgęs į VDR.

Būdamas aukštas Vakarų Vokietijos kontržvalgybos tarnybos BFW bendradarbis, specializavosi būtent šnipų iš VDR gaudyme. Jis dirbo žvalgyboje nuo 1966 metų.

Kolegos pastebėjo amžinai prislėgtą jo nuotaiką, alkoholizmą, dideles skolas ir nesugebėjimą įveikti gyvenimo nesklandumų. 

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: agentas, kuriam nepavyko „išsukti“ VFR prezidento sekretorės” →

Žvalgyba

Vokietijos leidinys Die Welt ir televizijos kanalas ZDF surengė savą žurnalistinį tyrimą ir apklausė daug tiek veikiančių, tiek ir esančių dimisijoje Vokietijos specialiųjų tarnybų atstovų, dirbusių Afganistane devintajame dešimtmetyje.

Iš tyrimų rezultatų buvo padaryta išvada, kad Sovietų ir Afganistano 1979–1989 metų kare Vokietijos Federacinė žvalgybos tarnyba BND buvo žymiai aktyvesnė, negu manoma. Sovietų okupuotas Afganistanas vokiečių žvalgybai buvo „tiesiog neišsenkantis karinės technikos lobynas“, rašo žurnalistas Kristianas Fladė.

Antai operacija, užkoduota pavadinimu „Vasaros lietus“ (Sommerregen), laikoma viena sėkmingiausių per visą specialiosios tarnybos 57-rių metų istoriją.

Continue reading „Operacija „Vasaros lietus“” →

Žvalgyba

Reinhardas Gelenas (Reinhard Gehlen, 1902–1979)-Vokietijos karinės žvalgybos operacijų Rytų (Rusijos) fronte operacijų vadovas antrajame pasauliniame kare, vėliau – Vakarų Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos (BND–Bundesnachrichtendienst) šefas.

Kadrinis kariškis, Reinhardas Gelenas pradėjo savo karjerą artilerijoje. 1940 metų gegužę, Prancūzijos kampanijos metu, jis ėjo ryšių karininko pareigas prie didelių karo vadų, o tų pačių metų liepą buvo paskirtas į Generalinį štabą.

Vėliau R.Gelenas buvo pasiųstas į Rytų frontą, o 1942 metų balandį, būdamas papulkininkis, jis tapo Generalinio štabo karininku, atsakingu už reikalus Rytų fronte, pradėjo vadovauti 12-ajai valdybai – Rytų užsienio armijoms.

Continue reading „“Tinkamiausia vieta – beprotnamyje”” →

gelen_reinhard
Žvalgyba

Bundesnachrichtendienst – Federacinės Vokietijos žvalgybos tarnyba. Ši Vakarų Vokietijos žinyba buvo atsakinga už užsienio žvalgybą.

Įsteigta 1956 metais nacistinės agentūros, veikusios antrojo pasaulinio karo metais prieš Sovietų Sąjungą vadovaujant generolui Reinhardui Gelenui (Reinhard Gehlen), pagrindu.

Šeštajame dešimtmetyje Amerikos CŽV kontroliavo per R.Geleną visos Vakarų Vokietijos žvalgybos veiklą. Laikui bėgant jis įgijo savarankiškumą. Kaip ir BFV (kontržvalgybos tarnyba), BND istorijoje galima išskirti du pagrindinius etapus: „šaltojo karo“ ir susivienijusios Vokietijos po 1990 metų.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: BND nesėkmės” →

bfv_1
Aktualijos

Bundesamt für Verlassungsschutz – Konstitucijos apsaugos tarnyba. Tai – kontržvalgybos tarnyba tuometinėje Vakarų Vokietijoje.

Steigiant šią tarnybą – BFV – vokiečiams aktyviai talkino Amerikos ir Didžiosios Britanijos žvalgybų atstovai, naują organizaciją kurdami daug kuo panašią į Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybą (MI 5). Kaip ir MI 5, BFV neįpareigota areštuoti ar sulaikyti. Britai ir amerikiečiai pareikalavo tokio punkto, nes labai nenorėjo savo rankomis kurti kažko panašaus į naująjį Gestapo ar SS.

Continue reading „Vakarų Vokietijos kontržvalgybos nesėkmės” →

bnd_vokietija
Žvalgyba

VFR nusikaltimų, kuriuos įvykdė neonacistai – vadinamasis „trejetas iš Cvikau“, aukos – 10 žmonių. Specialioji parlamentinė komisija atskleidė piktinantį policijos ir specialiųjų tarnybų aplaidumą ir nekompetentingumą.

Pernai lapkritį teroristai Uve B. ir Uve M. nusižudė. Jų bendrininkė Beate C. susprogdino namą, kuriame gyveno ekstremistų grupuotės „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU) nariai, ir pasidavė policijai. Ji iki šiol tebėra areštuota, bet atsisako duoti parodymus. Sudegusiame pastate buvo rasta ginklų ir vaizdo įrašų, demaskuojančių nusikaltėlius.

Continue reading „Vokietijos specialiosios tarnybos – kritikos taikinyje” →

gelen_reinhard
Žvalgyba

Geleno organizacija – žvalgybos tarnyba, Jungtinių Amerikos Valstijų įsteigta po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Vokietijos teritorijoje informacijai apie sovietų ginkluotąsias pajėgas rinkti. 1946 metų liepą, po metų konsultacijų su Amerikos armijos žvalgybos atstovais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Reinhardas Gelenas (Reinhard Gehlen) grįžo į Vakarų Vokietiją tikėdamasis ten atkasti žvalgybos archyvus, kuriuos jis paslėpė dar per karą, ir vėl surinkti buvusio Vokietijos Generalinio štabo 12-ojo skyriaus bendradarbius – Rytų užsienio armijas.

R.Geleno organizacija gyvavo kontroliuojama ir vadovaujama JAV armijos, kuri finansavo jos veiklą, tiekė materialinę bei techninę, o prireikus ir kitokią pagalbą. Organizacijos štabo būstinė nuo 1947 metų pabaigos įsikūrė Pulache, už penkių mylių į pietus nuo Miuncheno.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Geleno (Gehlen) organizaciją vadino “nacistine šnipų kontora”” →

honeker_margo
Žvalgyba

Vokietijos federacinės respublikos užsienio žvalgyba, remiantis leidiniu “Der Spiegel”, kadaise ypač domėjosi asmeniniu sovietinės Vokietijos diktatoriaus Ericho Honekerio gyvenimu.

Vartant archyvinius dokumentus aiškėja, jog VDR vadovas Erichas Honekeris nemylėjo savo žmonos Margo Honeker.

Gyvenimas su Margo Honeker sovietinės Vokietijos lyderiui ilgą laiką buvo “pati tikriausia kančia”. Beje, ponia Margo Honeker ilgokai ėjo VDR Švietimo ministrės pareigas. Dienraštis “Der Spiegel” pateikia iškalbingą pavyzdį, bylojantį apie BND pastangas kaupti “visą būtiną informaciją apie asmeninius E.Honekerio gyvenimo aspektus”.

Continue reading „VDR lyderis Erichas Honekeris nemylėjo savo žmonos Margo Honeker” →

diskreditacija_1
Žvalgyba

Pastarosiomis dienomis Vakarų spaudoje pasirodė skandalingų pranešimų apie sudėtingus Vladimiro Putino ir jo žmonos Liudmilos Putinos tarpusavio santykius.

Laikraštyje “The Times” paskelbta Deivido Čarterio publikacija, kurioje rašoma, esą Šaltojo karo metais KGB karininko V.Putino santykiai su žmona Liudmila nepasižymėjo nei abipuse pagarba, nei abipuse ištikimybe. Ši žinia iškilo į paviršių tik dėl to, kad Liudmila Putina kadaise neatsargiai atvėrė širdį Vakarų Vokietijos šnipei. Tai atsitiko tuomet, kai V.Putinas dar tarnavo Rytų Vokietijoje.

Continue reading „Kaip Vladimiro Putino žmona atvėrė širdį šnipei, pravarde “Balkon”” →

BND
Žvalgyba

Po Antrojo pasaulinio karo atsirado dvi Vokietijos, taigi ir dvi specialiosios tarnybos: BND ir “Štazi”. Šįkart daugiau apie pirmąją, BND, “Konstitucijos apsaugos tarnybą”, Vakarų Vokietijos kontržvalgybinę žinybą.

Ji buvo kuriama  pirmą kartą, daugiausia anglų ir amerikiečių specialiųjų tarnybų pastangomis, labiau orientuojantis į angliškąjį (MI 5) modelį. BND, pavyzdžiui, neturėjo įgaliojimų sulaikyti ir areštuoti. Vokiečių specialiosios tarnybos kūrėjai anglai ir amerikiečiai bijojo savo rankomis sukurti kažką panašaus į Gestapą arba SS. Juk jų kadrai – tai visų pirma buvusieji nacistai. O po to, kai Vakarų ir Rytų Vokietijos susijungė, iškilo “dvigubų agentų”, dirbusių “Štazi”, problema.

Continue reading „Apie Vakarų Vokietijos pralaimėjimus žvalgybos fronte” →

iraq
Žvalgyba

Amerikiečiams nuvertus Irako diktatorių Sadamą Huseiną šios šalies specialiųjų tarnybų vadovai, agentai ir rezidentai nebuvo uždaryti nei į kalėjimus, nei teisiami. Bent jau visi, bent jau ilgam. Kaip rodo istorijos pavyzdžiai, karai, revoliucijos ir perversmai XX amžiuje palaidojo ne vieną imperiją, ne vieną diktatūrą. Kartu su imperijomis bei diktatūromis žlugdavo ir daugelis tos santvarkos atributų, ramsčių, pagalbininkų – prezidentai, politinė vadovybė, generolai, diplomatai, premjerai. Išimtis – žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnai. Žvalgybos darbuotojai visada susirasdavo darbo kitose valstybėse. Dauguma žvalgybos specialistų niekad nebūdavo sušaudomi, nes jų patirties ir žinių prireikdavo naujiesiems šeimininkams.

Continue reading „Kur po karo pasidėjo Irako žvalgyba?” →

Žvalgyba

Šiandien niekas neabejoja, kad Vakarų demokratijai didelį pavojų kelia organizuotas nusikalstamumas. Ir tai – ne tušti žodžiai.

Štai prieš keletą metų paaiškėjo, jog Romos katalikų bažnyčios, turinčios per 800 milijonų tikinčiųjų, vyriausiasis bankininkas daugelį metų buvo susijęs su organizuotų nusikalstėlių sindikatais. Jau vien šio fakto užtenka, jog mes visi, mirtingieji, susiimtumėme už galvų. 

Continue reading „Ar specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas su mafija – neišvengiamas?” →