Seimo narys Artūras Skardžius. LRS nuotr.

„Slaptai.lt“ siūlo apžvelgti, kaip klostėsi kontraversiškai pagarsėjusio Seimo nario Artūro Skardžius politinė-ūkinė veikla per pastarąjį dešimtmetį – nuo 2007-ųjų.

2007 m. pavasarį spauda ėmėsi cituoti A. Skardžių kaip Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoją: jis piktinosi bankrutuojančios, antrąkart privatizuojamos „Alytaus tekstilės“ akcijų pardavimu, gyventojų permoka už šilumą ir karštą vandenį 2000-2002 m. Bet taip pat A. Skardžius buvo pastebėtas kaip vienas labiausiai mėgstančių pakeliauti po užsienį darbo reikalais Seimo narių. Įklimpo į nedidelį skandaliuką kaip vienas iš Pelno mokesčio įstatymo pataisų, kuriose siūlyta golfą įtraukti į reprezentacines įmonės išlaidas, autorių.

Vasarą puolė kritikuoti „Lietuvos paštą”, kad šis su valstybės turtu ėmė elgtis kaip su savu. Rudenį prasideda A. Skardžiaus pavardės linksniavimas minint „trigalvį slibiną“ – Atominės energetikos (AE) įstatymo pataisomis numatytą steigti nacionalinį investuotoją.

2008 m. sausį A. Skardžius balsuoja už AE nacionalinio investuotojo kūrimą naujos patronuojančios bendrovės – LEO.LT – pagrindu. Pavasarį pagarsėja kaip emocingas politiko ir verslininko Rolando Zujevo nelegalaus vagonėlio ant Kuršių marių kranto gynėjas. Antrą kartą tampa Seimo Audito komiteto pirmininku. Su gėlėmis kaip valstiečių liaudininkų rinkimų štabo vadovas sveikina kylančios Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho žmoną Jolantą Blažytę.

Vasarą pagarsėja kaip šimtus kilometrų tarnybiniu automobiliu į įvairias šventes nukeliaujantis parlamentaras. Rudenį minimas per milijoną litų vertės turto ir santaupų (neįskaičiavus sutuoktinių turimo turto) deklaravusių politikų sąraše. Spalio mėn. vienmandatėje apygardoje neišrenkamas į Seimą.

Vėjo energetika. Slaptai.lt nuotr.

2012 m. vasarą A. Skardžius vėl pasirodo žiniasklaidoje kaip Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas. Rudenį vėl minimas tarp milijonierių, mėginsiančių patekti į Seimą. Šįkart patenka, tampa Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju. Paskiriamas į V. Uspaskicho vadovaujamą delegaciją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).

2013 m. A. Skardžius vėl minimas tarp verslo interesų turinčių Seimo narių. Dalyvauja ginčuose dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, balsuoja prieš Žemės gelmių įstatymo pataisas, leidžiančias pasirašyti sutartį su JAV energetikos milžine „Chevron“ dėl skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos Lietuvoje, kritikuoja derybas su „Gazprom“. Seimo narys Kęstutis Masiulis pareiškia, kad dujų terminalo tyrimo komisijoje besidarbuojantys Birutė Vėsaitė, Artūras Skardžius, Valdas Vasiliauskas ir kiti asmenys yra propagandistai, kurie nenuilstamai skleidžia melagingas žinias.

STT užrašas

Premjeras Algirdas Butkevičius imasi palaikyti A. Skardžiaus vadovaujamą laikinąją tyrimo komisiją. Pačioje metų pabaigoje į viešumą iškyla informacija, kad A. Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė pardavė verslą – didžiulius žemės plotus Dauguose valdančią bendrovę „Kornelita“ įmonei, kurios tikrieji savininkai – maskviečiai. O Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis A. Skardžių apkaltina mėginimu „prastumti“ korupcinį įstatymą – nelaukiant Vyriausybės išvados balsuoti dėl Žuvininkystės įstatymo pakeitimų.

2014 m. pradžioje premjeras A. Butkevičius imasi aštriai kritikuoti A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios energetikos komisijos, narstančios buvusios Vyriausybės darbus, išvadas – nes komisijos tezės puikiai atitinka „Gazprom“ interesus ir labiausiai stabdo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą.

Lietuvo saugumo būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pavadina energetikos reikalus tyrusio A. Skardžiaus ir jo vadovaujamos laikinosios komisijos veiklą atvirai kenkėjiška ir susieja ją su Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimu dėl Rusijos spec. tarnybų pastangų diskredituoti svarbiausius strateginius energetikos projektus.

Dar dorai nenurimus šiam skandalui, pavasarį A. Skardžius prabyla apie vėjo jėgaines – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas saulės šviesos energiją naudojančių elektrinių plėtrai ir skatinti saulės šviesos elektrinių steigimą. Metų pabaigoje A. Skardžius viešai pareiškia, kad aiškėja konservatorių ir liberalų valdžios ir energetikų vykdytos aferos, kai Lietuvos gyventojai mokėdami už elektrą apmokėdavo buvusių valdininkų keliones, pirtis ir netgi šampaną.

2015 m. A. Skardžiui pasiūloma užimti parlamentinės Seimo Energetikos komisijos pirmininko postą. Vasarą A. Skardžius pateikia pataisą – pratęsti PVM lengvatą šildymui dar vieneriems metams, paskelbia karą „šešėliniam“ atliekų tvarkymui. Rudenį imasi ginti A. Butkevičiaus žento valdomą įmonę nuo konservatorių mestų kaltinimų skandale dėl supainiotų viešų ir privačių interesų, apkaltina konservatorius veikiant KGB metodais, vėliau ieško interesų konflikto Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos versle. Metų pabaigoje konfliktuoja su liberalais – ginasi nuo Eugenijaus Gentvilo iškeltų kaltinimų dėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) problemų.

2016 metus A. Skardžius pradeda priešpriešiniais kaltinimais gindamasis nuo Arvydo Sekmoko ir konservatoriaus Dainiaus Kreivio kaltinimų Vyriausybei elektros vartotojų lėšų švaistymu, elektros ir šilumos kainų didinimu, intensyviai kritikuoja kitus konservatorius – Seimo Antikorupcijos komisijos narius Agnę Bilotaitę ir Arvydą Anušauską. Paskutinę pavasario sesijos dieną viešai apsižodžiuoja su konservatore Rasa Juknevičiene. Metų viduryje A. Skardžius minimas STT byloje prieš Eligijų Masiulį. Rudenį išrenkamas dar vienai kadencijai Seime.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017 m. pavasarį iškeliamas vienu iš kandidatų į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko postą, tačiau juo neišrenkamas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė įžvelgia sąsajų tarp Seimo nario Mindaugo Basčio ir jį ginančio A. Skardžiaus, nes pastarasis stengėsi kompromituoti dujų terminalo projektą. Konservatoriai Agnė Bilotaitė ir Arvydas Anušauskas kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimo A. Skardžiaus interesų konflikto: jo sutuoktinė nuomoja žemę UAB „Šilalės vėjo elektra“, o A. Skardžius dalyvavo darbo grupėje, kuri rengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriame, be kita ko, numatoma valstybės parama vėjo energetikai.

Birželį Seimo Antikorupcijos komisijai pavesta atlikti parlamentinį tyrimą, A. Skardžius laikinai stabdo savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, ikiteisminį tyrimą pradeda ir STT. Liepą VSD pradeda tyrimą dėl energetiką kuravusio savo pareigūno Tomo Jakučionio interesų, o A. Skardžius, portalo 15min.lt duomenimis, yra T. Jakučionio sutuoktinės Audronės dėdė ir yra siūlęs taikyti geras verslo sąlygas saulės energetikos įmonėms.

Rugpjūtį Seimo etikos ir procedūrų komisija rekomenduoja A. Skardžiui nusišalinti nuo visų klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo.

Rugsėji paaiškėja, kad Skardžiaus šeimos iš dalies valdomos Baltarusijos energetikos įmonės „Investenergostroj“ saulės elektrinių projektą finansavo ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“. Spalį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paprašyta iš naujo įvertinti A. Skardžiaus veiklą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Komisija prašo jos veiklą pratęsti iki gruodžio. Tuo metu A. Skardžius tvirtai likosi įsikibęs Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime, priėmusios sprendimą toliau bendradarbiauti su Valstiečių ir žaliųjų frakcija.

Galutinį sprendimą dėl partijos valiai nepaklususių ir likti su „valstiečiais“ nusprendusių politikų socialdemokratų partijos valdyba priims šią savaitę.

Artūro Skardžiaus BIOGRAFIJA (pagal http://skardzius.lt

Gimė 1960 m. lapkričio 17 d. Kupiškio rajono Subačiaus miestelyje.

1978 m. baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą.

1986 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) statybos ekonomikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę.

1983-1988 m. dirbo Vilniaus m. Gamybinėje butų ūkio valdyboje vyresniuoju inžinieriumi, gamybos skyriaus viršininku.

1989-2000 m. dirbo privačiame versle: UAB „Askara“ direktoriumi, bendros Lietuvos, Vokietijos ir Turkijos įmonės „Nefra“ komercijos direktoriumi, UAB „Rastma“ direktoriumi.

2000-2004 m. VIII Seimo narys, Seime ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, buvo Seimo valdybos nariu, dirbo biudžeto ir finansų komitete, ėjo Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje pirmininko pareigas.

2004-2008 m. IX Seimo narys. Ėjo Audito komiteto pirmininko pareigas. Dirbo Europos reikalų komitete, Verslo ir užimtumo, Jaunimo ir sporto reikalų, LRS ir JAV lietuvių bendruomenės komisijose.

2009-2012 m. dirbo UAB „AS Double Invest“ Vilniaus regiono vadovu.

2009-2012 m. ėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento pareigas.

Nuo 2012 m. XI Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, Energetikos komisijos narys, Žuvininkystės ir Jūrinių reikalų komisijos narys, LR Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys.

Yra apdovanotas ordino „Už nuopelnuos Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu, Lenkijos Respublikos ordinu.

2017.10.11; 04:00

Ar esate pastebėję, kaip sunkiai į priekį juda mūsų šaliai svarbūs strateginiai projektai? Galėčiau paklausti ir kiek kitaip: ar matote, kiek kliūčių atsiranda, vos tik Lietuva imasi mažinti ekonominę priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos?

Naujos atominės jėgainės nereikia! Bent jau tokius lozungus skelbė tautininkai, tokias idėjas skleidė ir į Seimo narius prasimušęs Linas Balsys…

Suskystintų dujų terminalas Lietuvai taip pat nereikalingas! Gausus būrys verslininkų ir politikų kaip įmanydami bandė sumenkinti ir tebemenkina SGD naudą…

Continue reading „Svarbi intriga: kaip sekasi tiesti elektros liniją su Lenkija?“

Jau minėjome, kad Ukrainoje vykstančiame kare Lietuva atlieka labai specifinį vaidmenį. Tuo metu, kai Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai demonstruoja įspūdingą patriotizmo renesansą ir mušasi į krūtinę dėl Ukrainos ir Lietuvos laisvės, vyksta ir kitokie procesai.

Lietuvos gyventojai didžiausią dalį visų savo pajamų visoje Europoje išleidžia pirkdami Rusijos tiekiamus energijos išteklius, elektrą ir dujas.

Taigi mes pagal savo pajamas esame patys didžiausi Rusijos kariuomenės ir jos remiamų teroristų finansuotojai. Svabiausia, kad ši situacija galėjo pasikeisti, jei Lietuva būtų pradėjusi skalūnų gavybą ir išsprendusi bazinio elektros generavimo problemą.

Continue reading „„Esame patys didžiausi Rusijos kariuomenės finansuotojai…““

Dar praėjusių metų rugsėjo 30 d., kai įvykiai Ukrainoje galėjo pasirodyti fantazija, rašiau (sutrumpinta).

Apie atominę

Ar Rusija būtų išdrįsusi atplėšti nuo Gruzijos Pietų Osetiją panaudodama tankus, aviaciją ir artileriją, jei joje būtų veikianti gruzinų valdoma AE? Turbūt ne.

AE potencialūs statytojai – JAV bendrovė „Westinghouse Electric Company“ ir Japonijos įmonių konsorciumas „Hitachi GE Nuclear Energy“ – ar rūpintųsi tokio objekto saugumu nuo užpuolimo iš išorės veikdamos savo vyriausybes? Ar rūpintųsi AE saugumu Europos Sąjunga?

Continue reading „Nūdiena“

Europos Humanitarinio Universiteto (EHU) Socialinių ir politikos mokslų departamento direktorius Virgis VALENTINAVIČIUS atsako į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.

Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog Lietuva pasidžiaugti ramybe šiuo metu negali. Užtektinai daug politinių grumtynių, nesusipratimų, natūraliai ir dirbtinai eskaluojamų skandalų. Kas atsitiko?

Atsakyti į klausimą, kas dabar dedasi Lietuvoje, – paprasta. Artėja Prezidento rinkimai. Politinis šurmulys tokiais atvejais neišvengiamas. Tik šių prezidentinių rinkimų ypatumas toks, kad rinkimų rezultatai aiškūs jau dabar. Dalia Grybauskaitė turėtų įtikinamai laimėti. Intriga tik dėl vieno niuanso – laimės pirmąjame ar antrąjame ture. D.Grybauskaitės atotrūkis nuo kitų kandidatų per didelis, kad būtų įmanomi netikėtumai.

Continue reading „Virgis Valentinavičius: „Referendumai reikalingi tuomet, kai siekiama sužlugdyti rimtą projektą““

Pastarąsias dienas stengiausi atidžiai sekti lietuviškoje viešojoje erdvėje kilusią diskusiją, ar mums reikalingi referendumai. Tema – aktuali. Ypač aktuali rimtais pasiekimais pasigirti negalinčiai Lietuvai.

Juk tobulas, lietuviškąjai specifikai protingai priderintas referendumo įstatymas galėtų tapti rimtu postūmiu šalinant apatiją, korupciją ar emigracijos skaudulius.

Tačiau nereikia pamiršti, jog kvailai sukaltas, lietuviškąją specifiką ignoruojantis referendumo įstatymas atneštų dar daugiau chaoso ir nesusipratimų. Tad ginčas, ar verta užsieniečiams suteikti galimybę įsigyti lietuviškos žemės, – ne vien ekonominis. Greičiau politinis, visuomeninis, egzistencinis.

Continue reading „Kas tinka Šveicarijai, nebūtinai priimtina Lietuvai“

Praėjusią savaitę tebevirė aistros dėl teisėsaugos veiksmų žinisklaidos atžvilgiu siekiant išaiškinti slaptos VSD pažymos (ji iki šiol nepaviešinta) dalies turinio nutekintoją naujienų agentūrai BNS. Kilus politikų valdžioje pasipiktinimui dėl neadekvačių aiškinimosi metodų teisėsauga spustelėjo stabdžių pedalą.

Dabar lauksime atsakymo į tyrimą pradėjusios prokuratūros, kuri paskelbė jau žinanti, kas ir kaip nutekino informaciją, prašymą Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai prie VSD pateikti išvadą dėl VSD suteiktos informacijos slaptumo žymos pagrįstumo.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai: VSD pažyma“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sunerimęs dėl valdančiųjų nesugebėjimo blaiviai mąstyti apie šalies finansines problemas ir nekeliant panikos tartis su šalies bankais bei kitomis įmonėmis dėl finansinio reguliavimo pakeitimų.

„Sprendžiant su bankais ir šalies finansine sistema susijusias problemas yra būtina išlaikyti ramybę ir nenuklysti į tuščią politikavimą, nes visi šie klausimai yra per daug jautrūs visiems piliečiams. Bet koks neteisingas valdžios veiksmas, net pareiškimas ar vienas netinkamas žodis gali sukelti nepagrįstą paniką ir abejones dėl valstybės ateities. Deja, būtent tai šiuo metu vyksta Vyriausybei ir Seimui bandant nustatyti naujas pelno mokesčio mokėjimo taisykles, kurios galios ne tik šalyje veikiantiems bankams, bet ir visoms įmonėms", – teigė Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius.

Continue reading „Andrius Kubilius: ar Premjeras leis B. Bradauskui sugriauti šalies finansus?“

Ar pastebėjote, kad Lietuva tampa valstybe, kurioje draudimų ir suvaržymų netrukus bus žymiai daugiau nei laisvių? Kaip, kokiomis priemonėmis Lietuvoje populiarumo siekia neva gero valstybei trokštantys politikai, partijos, visuomeninės organizacijos? Ogi karštligiškai ieško naujų pretekstų žodžiui "draudžiama" ištarti. Ne tik ieško, bet ir randa.

Nusprendėme bausti sovietinės okupacijos faktą neigiančiuosius, uždraudėme viešai demonstruoti sovietinius simbolius. Dar vėliau patariamojo referendumo metu valdžiai patarėme nestatyti naujos atominės jėgainės. Po to užkirtome kelią amerikiečių kompanijai "Chevron" žvalgyti skalūnines dujas Žemaitijos regione. Dabar dar trokštame nebeleist užsieniečiams įsigyti lietuviškos žemės. Netrukus bausime tuos, kurie skatins lietuvius emigruoti į svečias šalis, kurie požeminiame garaže dainuos iškraipydami Tautiškos giesmės žodžius…

Įdomu, ką mūsų "patriotai" sumanys drausti po savaitės, mėnesio, metų? Ar dar beturėsime bėdų, kurias įveikti stengsimės be komandų "draudžiama" ir "negalima"?

Continue reading „Nauja lietuviška mada – kuo daugiau draudimų“

Lietuvoje ir vėl klostosi pavojinga situacija. Dviprasmiškos situacijos pavadinimas – stiprėjančios antivakarietiškos nuotaikos. Viską, kas susiję su amerikiečiais, mes vis dar linkę atmesti kaip neginčijamą blogį. Prieš du dešimtmečius taip atkakliai keikėme amerikiečių kompaniją "Williams", kad privertėme ją trauktis iš Lietuvos.

Tiesa, tuomet dėl akivaizdžiai ryškių antiamerikietiškų nusiteikimų turėjome galimybę teisintis – ką tik išsivadavome iš Blogio imperijo, todėl esame naivūs, žiopli, neatsparūs apgaulėms ir dezinformacijoms.

Tačiau  po dviejų dešimtmečių su ne mažesniu įkarščiu pasikartojanti neapykanta skalūnų dujas žvalgyti sumaniusiai amerikiečių kompanijai "Chevron" – tai jau rimtas nesusipratimas. Turint omenyje, jog įtariai žvelgiame ir į japonų firmą "Hitachi", kuri ketina padėt pasistatyti naują atominę jėgainę, šį lietuvišką reiškinį jau būtina traktuoti žymiai aštriau – chroniška liga.

Continue reading „Pavojinga lietuviška logika – nemėgti amerikiečių“

Vertinant pagal spaudoje skelbiamą informaciją apie tai, kaip Vyriausybė elgėsi galutinių derybų metu, permesdama atsakomybę savivaldybėms bei vengdama susitikimų su „Chevron“, galima tiesiog graudžiai pajuokauti, kad V. Mazuronis tiesiog „prabaliovojo“ sutartį su „Chevron“.

Bet, be abejo, kad didžiausia atsakomybė tenka pačiam Premjerui Algirdui Butkevičiui – jo tiesiog unikaliam sugebėjimui neturėti politinės valios ir vengti politinės lyderystės atsakomybės ten, kur tokia atsakomybė yra būtina. Vyriausybė per pusę metų iki šiol ir nepateikė nuomonės dėl skalūninių dujų gavybos apmokestinimo.

Deja, „Chevron“ išėjimas yra tiesiog didžiausias šios Vyriausybės veiklos, ar neveiklos, „pasiekimas“. Ir šitos valdžios simbolis.

Continue reading „Premjerui miegant, V.Mazuronis „prabaliavojo“ sutartį su „Chevron““

„Sovietų Sąjunga nėra tokia stipri, kokia – didelė, o Lietuva nėra tokia silpna, kokia – maža“. Tai žodžiai, kuriais Vytautas Landsbergis atsakė, berods, spaudos konferencijoje SSRS sostinėje Maskvoje Kovo 11 išvakarėse į vieno žurnalisto klausimą, ar Lietuva supranta, su kokia galybe turi reikalą.

Sovietų Sąjungai sugriuvus, po gana trumpo šiltų Rusijos ir Lietuvos politinių santykių laikotarpio, maždaug iki tol, kol Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas sumažėjusios imperijos išsaugojimui palaimino civilių gyventojų Čečėnijoje žudynes ir nušlavė nuo žemės paviršiaus Grozną (ką ten Gernikė), Kremliuje ar šalia jo ne vieną kartą girdėjome revanšistinius apgailestavimus dėl SSRS žlugimo. Iki šiol matome veiksmus, siekiant priversti Baltijos valstybes žaisti pagal Maskvos nustatytas taisykles: nuolat vyksta informacinis, energetinis ir kitoks (per visokius embargo) puolimas.

Continue reading „Rusija tokia stipri, kokia – didelė, o Lietuva tokia silpna, kokia – maža?“

kastis

JAV skalūnų dujų gavybos dėka gamtinių dujų kainos vietinėje rinkoje ženkliai krito, dabar 1000 m3 dujų kainuoja 100 dolerių, tai kelis kartus pigiau negu Lietuvoje, kurioje pagrindinis dujų tiekėjas yra Rusija.

Einanti JAV keliu Lenkija intensyviai vykdo skalūnų dujų žvalgybą ir 2015 metais tikisi pradėti pramoninę jų gavybą.

Šiais metais Lenkija planuoja išleisti skalūnų dujų gavybos įstatymą, kuris turėtų atverti kelią skalūnų dujų pramoninei gavybai. Naujojo įstatymo projekte skalūnų dujų gavybos įmonėms numatytas apie 40 proc. mokestis nuo grynojo pelno. Dėl tokio didelio mokesčio žvalgybą vykdančios bendrovės, kurioms suteikta teisė ir į pramoninę gavybą, sukluso ir ėmė mažinti tyrimo darbų apimtis laukdamos, koks bus naujasis įstatymas. Bet manoma, kad kompromisas bus pasiektas.

Tuo metu, kai Lenkija artėja prie skalūnų dujų gavybos, Lietuva, kaip parodė paskutiniai įvykiai, tvirtai neapsisprendė net dėl žvalgybos.

Continue reading „Skalūnų dujos Lietuvoje. Bręsta tarptautinis skandalas?“