kusaite_portretas

Praėjęs rugsėjis pasaulyje ir Lietuvoje pažymėtas keliais svarbiais įvykiais, susijusiais su tarptautiniu terorizmu, tiek islamiškuoju, tiek ir valstybiniu, ne vien prisiminimais apie tai, kaip 2001 metų rugsėjo 11 d. arabų mirtininkai atakavo JAV.

Netikėtas posūkis kovoje su tarptautiniu terorizmu

Rugsėjo 2 d., kai iki Rugsėjo 11 paminėjimo nebuvo likę ir 10 dienų, o revoliucija Šiaurės Afrikos musulmonų šalyse įsisiautėjo, BBC pranešė tiesiog stulbinančią naujieną, esą JAV ir Didžioji Britanija ieško galimybės pradėti derybas su „al Qaeda“, kad būtų sudarytas taikos susitarimas. Apie tai kalbėjo ne bet kas, o buvusi britų slaptosios tarnybos MI-5 vadovė Eliza Manningham-Buller BBC surengtoje viešoje paskaitoje. Pasak jos, jėgos metodai, o ir resursai, kovoje su terorizmu nėra begaliniai, todėl, siekiant užkirsti kelią prievartai, reikalingi politiniai sprendimai. Tačiau buvusi britų slaptosios tarnybos vadovė perspėjo, kad iki derybų su „al Qaeda“ pradžios dar labai toli.

Continue reading „Rudeninė tarptautinio terorizmo mozaika”

tenet

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovo Džordžo Teneto (George J.Tenet) karjera baigėsi 2004-ųjų vasarą. 2004-ųjų birželio mėnesį iš CŽV direktoriaus posto jis buvo priverstas pasitraukti, nes sulaukė kaip niekad priešiškos ir įnirtingos kritikos. JAV kongresmenai ir senatoriai Dž.Tenetą kritikavo dėl to, kad jo vadovaujama CŽV nesugebėjo deramai dirbti su slapta informacija karo Irake išvakarėse.

Suprask, neturėjo užtektinai patikimos informacijos, kas iš tiesų dedasi Irake, o iš informacijos, kurią buvo surinkę, nepajėgė padaryti teisingų išvadų. Tuometinis JAV prezidentas Džordžas V.Bušas nedelsiant pasirašė Dž.Teneto atsistatydinimo pareiškimą, nors tuo pačiu viešai pareiškė ir apgailestavimą dėl jo pasitraukimo. Tuometinis Amerikos prezidentas leido suprasti, kad, nepaisant klaidų, Dž.Tenetą laiko geru CŽV vadovu. Pasak Amerikos prezidento, ‘tiesiog susiklostė ne itin palanki situacija”.

Continue reading „Jaunystėje Džordžas Tenetas buvo laikomas “didžiausiu plepiu””

fsb_maziukas_n

Šiais metais kaip niekada išryškėjo betvarkė Lietuvos ir jos Rytų kaimynių savitarpio teisinės pagalbos srityje. Kartu išryškėjo ir nuolankaus servilizmo apraiškos teikiant teisinę pagalbą Rusijai ir Baltarusijai.

Nei Lietuvos įstatymuose nei Lietuvos ir Rusijos sutartyje  dėl teisinės pagalbos nėra numatyti arba, kitaip sakant, yra draudžiami, bet kokie  Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų veiksmai Lietuvos teritorijoje, kaip ir tiesioginis  Lietuvos Respublikos (LR) Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Rusijos Federacijos (RF) Federalinės saugumo tarnybos (FST) bendradarbiavimas, (išskyrus koordinaciją apsaugant aukštus asmenis jų vizitų metu ar pan.).

Continue reading „Betvarkė Lietuvos ir jos Rytų kaimynių savitarpio teisinės pagalbos srityje”

japoncikas

Dabartinė Rusijos nusikaltėlių struktūra labai panaši į buvusios sovietų valdžios “vertikalę”.  Tada būta politinio burio.

Nusikaltėliai turi savo “nusikaltėlių susirinkimą”, kurio sprendimai privalomi visiems. Vietoje finansų ministerijos – nusikaltėlių “iždas”. Vietoj armijos – “pėstininkai”, kuriems privalu dalyvauti “aiškinantis santykius”. O KGB funkcijas atlieka korumpuoti valdžios ir teisėsaugos organų atstovai, kuriuos savo reikmėms paperka klestinčios galvažudžių gaujos. Tiesa, kai kurie “įteisintieji nusikaltėliai” tvirtina, jog vadinamųjų moralės kodeksų jie nėra matę akyse ir tikrai nepasirašinėjo.

Continue reading „Kas ir kodėl kursto nesutarimus tarp Rusijos nusikaltėlių lyderių ( 2 )”

austrija_viena

Norint geriau suvokti, kodėl Austrija mums neatidavė KGB atsargos pulkininko Michailo Golovatovo, reikėtų prisiminti, kokios pozicijos Rusijos atžvilgiu oficialioji Viena laikėsi “šaltojo karo” metais.

Toji pozicija – prorusiška. Tiksliau tariant, Austrija jokioms žvalgybos netrukdė veikti jos teritorijoje: nei sovietams, nei amerikiečiams. Austrija ilgai neturėjo net savo kontržvalgybos. O jos sostinė buvo praminta šnipų Meka, šnipų rojumi.

Pažvelkime į Vieną kaip į šnipų sostinę. Taip, Austrijos sostinė garsėja kaip intelektualių turistų mėgstamas miestas. Čia – ir teatras, ir opera, ir muziejai, ir bažnyčios, ir architektūra. Tačiau Austrijos sostinė ilgokai buvo traktuojama ir kaip miestas, į kurį plūste plūsta įvairiausių pasaulio žvalgybų agentai. Ypač ši tendencija buvo ryški “šaltojo karo” laikais. Ne vieną dešimtmetį Viena buvo laikoma būtent ta vieta, kuri traukia tiek šnipus, tiek šnipų demaskuotojus. Viena buvo praminta šnipų sostine.

Continue reading „Austrijos sostinė Viena ne veltui buvo praminta šnipų rojumi”

botai_1

Oficialusis Vašingtonas pasirengęs išleisti 42 mln. dolerių parengti kompiuterinei programai, padėsiančiai atskleisti ir susisteminti duomenis apie įvairių šalių kariškių ir kitų gyventojų grupių moralinę-psichologinę būklę, tendencijas bei įvykius, kurie gali būti susiję su JAV saugumu.

Numatoma, kad sistema ieškos priešiškos JAV atžvilgiu propagandos ir padės vesti kontrpropagandą. Jos pavadinimas SMISC iššifruojamas kaip socialinė media (žiniasklaida) strateginėje komunikacijoje. Sklaidos sritis – Facebook, Twitter, YouTube ir kiti populiarūs socialiniai serveriai.

Continue reading „Amerikos priešus socialiniuose tinkluose atakuos Pentagono „botai“”

KGB_dokumenty

1961 metų gruodžio 22 dieną KGB majoras Anatolijus Golicynas kartu su žmona ir dukrele paprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Iki tos lemtingos dienos KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos skyriaus kontržvalgybininkas apsimetė esąs sovietinis diplomatas Aleksandras Klimovas, dirbantis vicekonsulu Suomijoje. Amerikiečiai pasirūpino, kad perbėgėlių šeima saugiai pasiektų JAV.

Vos tik Golicynų šeima atsidūrė Amerikoje, 35 metų Anatolijų iš karto ėmė tardyti CŽV agentai. Juos domino viskas, nes A.Golicynas užsiėmė informacijos apie NATO pajėgumus rinkimu. Po pirminių apklausų Anatolijų pradėjo tardyti CŽV kontržvalgybos šefas Jamesas Engletonas.

Continue reading „Filantropas ir verslininkas A.Hammeris iš tikrųjų buvo KGB įtakos agentas?”

SDECE

Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo dar jaunuolis, bet aktyvus, drąsus, patriotiškai nusiteikęs. Įstojo į Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimą, veikusį prieš okupantus.

Sugebėjo prasibrauti į Ispaniją, o iš ten – į Šiaurės Afriką, kur tapo judėjimo “Laisvoji Prancūzija” armijos kariu.

Jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis, jis buvo paskirtas į Maroko kovinį dalinį, 1944 m. drauge su sąjungininkais kovojusį Italijoje. Buvo sužeistas.

Tai – grafas Aleksandras de Marenšas.

Pasveikęs jis atsidūrė prancūzų karinėje misijoje prie sąjungininkų ekspedicinių pajėgų vado štabo. Ten jis susipažino su Šarliu de Goliu, judėjimo “Laisvoji Prancūzija” lyderiu, tapo jo asmeniniu vertėju.

Continue reading „Grafas, “sukultūrinęs” Prancūzijos slaptąsias tarnybas”

cherk

JAV knygynuose pakartotinai pasirodė (pirmą kartą išleista buvo 2004-aisiais metais) buvusio KGB karininko Viktoro Čerkašino prisiminimų knyga “Žvalgybos kuratorius”.

Buvusiam aukšto rango Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų karininkui memuarus parašyti padėjo JAV žurnalistas Gregoris Feiferis, kadaise dirbęs Maskvoje “Laisvosios Europos” radijo žurnalistu.

Knyga parašyta anglų kalba. Autoriai neketina jos išleisti rusų kalba. Veikalui pasirodžius rusų kalba, remiantis dabar galiojančiais Rusijos įstatymais, Maskva galėtų autorius apkaltinti valstybės paslapčių išdavimu. Bent jau tokią versiją kaip vienintelę teisingą skelbė pats V.Čerkašinas.

Viktoras Ivanovičius Čerkašinas – vienas iš tų KGB karininkų, kurie ilgokai ir sėkmingai dirbo Amerikoje – SSRS pasiuntinybėje Vašingtone. Manoma, kad būtent V.Čerkašino dėka sovietams pavyko užverbuoti du JAV specialiųjų tarnybų darbuotojus: Oldridžą Eimsą ir Robertą Hanseną.

Continue reading „Apie KGB karininko Viktoro Čerkašino memuarus “Žvalgybos kuratorius””

iraq

Amerikiečiams nuvertus Irako diktatorių Sadamą Huseiną šios šalies specialiųjų tarnybų vadovai, agentai ir rezidentai nebuvo uždaryti nei į kalėjimus, nei teisiami. Bent jau visi, bent jau ilgam. Kaip rodo istorijos pavyzdžiai, karai, revoliucijos ir perversmai XX amžiuje palaidojo ne vieną imperiją, ne vieną diktatūrą. Kartu su imperijomis bei diktatūromis žlugdavo ir daugelis tos santvarkos atributų, ramsčių, pagalbininkų – prezidentai, politinė vadovybė, generolai, diplomatai, premjerai. Išimtis – žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnai. Žvalgybos darbuotojai visada susirasdavo darbo kitose valstybėse. Dauguma žvalgybos specialistų niekad nebūdavo sušaudomi, nes jų patirties ir žinių prireikdavo naujiesiems šeimininkams.

Continue reading „Kur po karo pasidėjo Irako žvalgyba?”

meksika

Remiantis Meksikos laikraščiu “Milenio”, šnipinėjimo sistema šalyje pastaruosius keletą dešimtmečių buvo keturių krypčių: opozicinės partijos, socialinės organizacijos, ardomieji judėjimai ir nusikalstamosios grupuotės.

Sistemos atramos: “paramos centrai”, esantys valstijose, kuriose socialinis, politinis, ekonominis gyvenimas yra labiausiai problematiški, taigi ir nusikalstamumas ten didesnis. Visa žvalgybinė informacija suteka į sostinę, į Vidaus reikalų ministeriją. Tačiau ne tik čia analizuojama žvalgybinė informacija, gauta iš provincijų. Taigi žvalgybinė schema susideda tarsi iš dviejų dalių, ir tai leidžia efektyviau kontroliuoti specialiąsias tarnybas.

Continue reading „Pasakojimas apie Meksikos žvalgybą”

fsb_maziukas_n

Užsienio spaudoje gausu pasakojimų apie Rusijos teisme nagrinėjamą Aleksandro Potejevo bylą. Aleksandras Potejevas – praėjusiais metais į Vakarus pabėgęs aukšto rango žvalgybininkas. Kai kurie Rusijos slaptųjų tarnybų ekspertai įsitikinę, jog A.Potejevas amerikiečiams 2010-ųjų vasarą išdavė tikrai daugiau ne dešimt rusų žvalgų – nelegalų.

Toji demaskuota dešimties asmenų grupė, kuriai priklausė ir seksualioji Ana Čapman, tėra aisbergo viršūnė. Manoma, kad A.Potejevas Amerikai perdavė maždaug aštuoniasdešimties žvalgų – nelegalų pavardžių. O dar tiksliau kalbant, į Vakarus pabėgęs A.Potejevas bus informavęs Amerikos CŽV apie visą nelegalų – žvalgybininkų tinklą, sukurtą per pastaruosius dešimt metų. Pasak kai kurių rusų žurnalistų, šio tinklo veiklai Kremlius jau dabar yra išleidęs per 600 milijonų JAV dolerių. O tai reiškia, kad ši suima paleista vėjais, nes būtina kurti naują nelegalų – žvalgybininkų tinklą.

Continue reading „Prieš nusišaudamas žvalgybininkas parašė: “nusibodo gyventi niekšų valdomoje šalyje””

gordijevskij_rastrel

Viename iš karinių Maskvos apygardos teismų šiuo metu nagrinėjama į Vakarus pabėgusio aukšto rango Rusijos užsienio žvalgybos SVR (Služba vnešnej razvedki) darbuotojo Aleksandro Potejevo byla.

Kai kuriuose rusiškuose internetiniuose portaluose, pavyzdžiui, compromat.ru, rašoma, kad būtent Aleksandras Potejevas Vašingtonui išdavė Amerikoje veikusių rusų – nelegalų tinklą.

Omenyje turima būtent toji rusų nelegalų grupė, kurią Amerikos žvalgyba demaskavo praėjusiais metais ir kuriai priklausė seksualioji Rusijos žvalgybininkė Ana Čapman. Minėtoje internetinėje svetainėje žurnalistas Sergėjus Turčenko rašo, kad teismo procesas dirba “uždaru režimu”: į teismo salę neįleidžiami žurnalistai, be to, įslaptinti net visi proceso dalyviai, įskaitant teisėjus, prokurorus ir advokatus.

Continue reading „Skirtingi į Vakarus pabėgusių rusų žvalgybininkų likimai: nuo mirčių iki prabangaus gyvenimo”

snipinejimas_enciklopedija

Šiame skyrelyje – apie spalvingą ne Maskvos, o Prahos Jungtinėse Tautose veikusį šnipą Miroslavą Nacvaleką. Tiesa, visi “socialistinio lagerio” tokio tipo darbuotojai dažniausiai šnipinėjo pagal Maskvos sukurtus scenarijus.

Ne išimtis, ko gero, buvo ir šis aukštas, tamsiaplaukis, trisdešimt šešerių metų (atrodė jaunesnis) Čekoslovakijos pilietis, į JTO atvykęs 1958 m. vasarą.

Atvyko tvarkyti Čekoslovakijos delegacijos Jungtinėse Tautose finansinius reikalus. Gerai kalbėjo rusiškai (dirbęs Maskvoje), vokiškai (dirbęs Vienoje), angliškai. Buvo labai stropus, pareigingas, gerai išmanė ne tik finansinius, bet ir diplomatinius reikalus. Amerikoje iškart pasijuto kaip namie, dažnai lankydavosi Niujorko restoranuose, mėgo priimti svečius savo prabangiame bute.

Continue reading „Miroslavas Nacvalekas – sovietinės Čekoslovakijos šnipas Jungtinėse Tautose”

sevcenko_

“Aš sėdėjau prie vieno stalo su Brežnevu, Gromyka, kitais Politinio biuro nariais ir daug sužinojau apie šiuos žmones, Sovietų Sąjungos šeimininkus. Aš pamačiau, kaip greitai jie išsižada savo žodžių, keičia nuomonę. Supratau, kad veidmainyste ir moraliniu nuosmukiu persunkta kiekviena jų kūno lastelė. Supratau, kaip toli jie nuo liaudies, kuriai vadovauja.

Gromyka, pavyzdžiui, Maskvos gatvėmis pėsčias nėra vaikščiojęs beveik 40 metų! Ir visi kiti nebuvo geresni. Paauksuotame, pašvinkusiame ore, mirusiame Kremliuje jie įrengė savotišką muziejų, paauksuotą, bet suakmenėjusį, kaip musė gintaro gabale. Ir tie, kurie savo gyvenimą paskyrė šio muziejaus reliktų ir eksponatų išsaugojimui, bandė įdiegti sovietų liaudžiai tikėjimą sistema, paremta utopiniu mitu…

Kur kur, o Kremliuje buvo visiškai neįmanoma ieškoti tokių dalykų, kaip atvirumas, garbingumas ir tiesa”.

Continue reading „Arkadijus Ševčenka žinojo “viską apie viską””

polard_zmona

Labai “spalvinga” asmenybė, nuolat pažeidinėjusi įstatymus šalies, kurioje jis įsigijo aukštąjį išsilavinimą (1976 m. baigė Stenfordo universitetą), šalies, kurios, atrodo, nelaikė savo tėvyne; melagis (mėgo draugams pasakoti, kaip jo šeima 1968 m. bėgo iš Čekoslovakijos, kai jo tėvas buvo demaskuotas kaip CŽV rezidentas Prahoje), dezinformatorius (kartą jis pats sau pasiuntė telegramą: pulkininkui Polardui). Jungtinėms Amerikos Valstijoms Polardo veikla brangiai kainavo, kaip ir kiekvieno ilgai nedemaskuoto šnipo. Polardas pats prisipažino savo kuratoriams Izraelyje perdavęs daugiau kaip 800 slaptų publikacijų ir daugiau kaip 1000 telegramų.

Continue reading „Džonatanas Polardas – išdavikas ir melagis”

amerik

Žiaurumo pasaulyje daug. Daug kančios ir pažeminimo. Ypač nepavydėtina belaisvių, įkaitų dalia, kai jie atsiduria žiauriose rankose, kitatikių valioje. Daug žiaurumo Čečėnijoje, Rusijoje, Afganistane, Irake… O kaip elgiamasi su sučiuptais teroristais? Ar galima juos kankinti, siekiant sužinoti tiesą apie bendrus? Ar žiaurumas jų atžvilgiu pateisinamas?

JAV Konstitucija draudžia kankinti žmones, todėl šios šalies teisėsaugos organai, siekdami išgauti informacijos iš suimtų teroristų, naudoja kitokius metodus. JAV teisėsauga tardytojui apklausos metu leidžia meluoti įtariamiesiems. Tačiau informacija, išgauta grasinant fiziniu poveikiu, nehumanišku elgesiu arba kankinimais, negali būti panaudota teismo procese kaip kaltės įrodymas.

Continue reading „Ar amerikiečiai kankina belaisvius?”

JTO

“Jūs į čia atvykote kaip taikos pasiuntinys; mes jus priėmėme kaip draugą; jūs sulaužėte Jungtinių Tautų Sekretoriatui duotą priesaiką… Viso pasaulio akivaizdoje jūs kaltinamas išdavyste. Savo veiksmais jūs bandėte nužudyti milijonų žmonių viltį, kad karo galima išvengti ir kad gali įsiviešpatauti taika tarp pasaulio tautų. Niekindamas visą žmonių giminę, visa tai jūs darėte taip įžūliai, su šypsena, kaip kad dabar, stovėdamas priešais mane ir laukdamas nuosprendžio”…

Šie teisėjo žodžiai skirti vienam pirmųjų (o gal pirmajam?) Sovietų Sąjungos šnipų, dirbusių Jungtinių Tautų organizacijoje – Valentinui Gubičevui.

Continue reading „Valentinas Gubičevas – pirmasis sovietų šnipas Jungtinėse Tautose”

smogikai_1

Seniai esu skaitęs tokią įdomią, kvapią gniaužiančią knygą apie žvalgus. Jos pavadinimas – “Raudonasis voratinklis: MI 6 ir KGB žvalgybų veikla Baltijos šalyse”.

Jos autorius – Tom BOWER. Pirmą sykį ši knyga anglų kalba išleista 1989 metais Londone pavadinimu “The Red Web”. 2000-aisiais į lietuvių kalbą ją išleido UAB “Europos lietuvis” (iš anglų kalbos vertė Alvydas Germanas).

Continue reading „Tom Bower knyga apie šnipus – verta didesnio dėmesio”

bondas-dzeimsas

Rašytinės žinios apie šnipus, ko gero, tiek senos, kiek ir pati raštija. Kas nežino legendos apie Trojos arklį – apie tai, kaip Odisėjas pamokė graikus, dešimt metų nesėkmingai apgulusius Troją, ją paimti?

Nėra abejonių, kad žvalgyba atsirado dar gerokai prieš Odisėją. Jos pėdsakai siekia žilą senovę. Apie žvalgybos veiklą galima sužinoti ir iš senovės užrašų, darytų ant akmens ir papiruso, kur dėstoma Egipto faraonų viešpatavimo istorija… Garsiojo Asirijos karaliaus Ašurbanipalo (VIIa. pr. Kr.) dantiraščio bibliotekoje, kurią atkasė archeologai, buvo rasti moliniai laiškai moliniuose vokuose – slaptųjų agentų pranešimai.

Continue reading „Literatūriniai šnipai: tarp realybės, pasigyrimų bei prasimanymų”