degutiene

Seimo statuto pataisas rengianti darbo grupė neseniai pateikė pasiūlymą, kad Seimo komitetuose dirbantys nariai slapta galėtų posėdžiauti, jei už tokį siūlymą balsuotų komiteto narių dauguma.

Jei tam būtų pritarta, tai reikštų galutinį seimūnų atsiribojimą nuo juos rinkusių žmonių. Vilčių teikia tik Seimo pirmininkės ir kitų parlamentarų pozicija nepritarti tokiems siūlymams.

Iki šiol galiojantis Seimo Statutas numato, kad Seimo komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams. Išimtys numatytos tik uždariems posėdžiams, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai.

Continue reading „Kai kurie parlamentarai vengia viešumo“

radzevicius_tttttttt

Atėjus 2011 metams tenka skaityti daug komentarų apie svarbiausius šių metų įvykius. Jau norisi labiau kalbėti ir apie perspektyvas. Šiandien susimąsčiau apie rimtosios žurnalistikos ir geltonosios žiniasklaidos perspektyvas Lietuvoje.

Prieš beveik dvejus metus pradėjus siautėti ekonominei krizei portalo www.lrt.lt žurnalistui Juozapui Paškauskui sakiau:

“Užsitęsusi krizė, mano galva, išspręs dar vieną problemą – turėtų sumažėti nekokybiškos žiniasklaidos.”

Continue reading „Ar didės takoskyra tarp “geltonosios” ir rimtosios spaudos? Noriu tuo tikėti“

radzevicius_tttttttt

Žurnalistika ir PR vienu metu – nesuderinami. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę su jauna žurnaliste kalbėjomės apie žurnalistų etiką ir jai prisipažinau, kad dirbdamas kurį laiką ministerijoje kaip viešųjų ryšių specialistas ir tuo pačiu vesdamas televizijos ir radijo laidas jaučiau nuolatinį vidinį interesų konfliktą.

O Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gruodžio 13 dieną dar kartą patvirtino, kad toks skirtingų veiklų derinimas yra principinis Etikos kodekso pažeidimas.

Continue reading „Etikos sargai: žurnalistika ir viešųjų ryšių veikla vienu metu – nesuderinami“

meskauskaite_1

Rašyti apie tokius subtilius dalykus, kaip etika, šiais laikais nėra paprasta. Žinoma, galima pasidžiaugti, kad per du Nepriklausomybės dešimtmečius turime jau net dvi Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso redakcijas: 1996 m. ir 2005 m.

Džiugina ir tai, kad šiame kodekse sklandžiai ir beveik tobulai sukonstruotos svarbiausios etinės elgesio taisyklės. Nereikia pamiršti, kad tebegalioja ir 2005 m. rugsėjo 26 d. Lietuvoje įteisinta Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl žurnalistikos etikos”.

Beje, šioje rezoliucijoje koncentruota forma išdėstyti etikos standartai Seimo nutarimu yra rekomenduoti ne tik žiniasklaidai, bet taip pat ir valstybės bei savivaldos institucijų pareigūnams. Tačiau kas dabar tai prisimena, jeigu pats Seimas pamiršo, ką kažkada nusprendė.

Continue reading „2010 – ieji ir žurnalistų etika“

laucius_09

Prieš keletą dienų iš mėnraščio „IQ“ vyriausiojo redaktoriaus pareigų atleistas Vladimiras Laučius. Apie tai sužinojau iš savų šaltinių. Kiek vėliau apie tai pranešė ir lrytas.lt. Todėl galime jau viešai kalbėti ne tik apie tokio sprendimo pasekmes leidiniui, bet, visų pirma, apie priežastis, kuriuos ir nulėmė tokį akcininkų sprendimą.

Prisiminkime šių metų vasarį – tada viešai buvo paskelbta, jog žiniasklaidos bendrovei „Intelligent Media“ pasirašius naują bendradarbiavimo sutartį su Didžiosios Britanijos prestižinio savaitraščio „The Economist“ leidėjais, kultūros žurnalas „Miesto IQ“ tapo politikos, ekonomikos ir kultūros žurnalu „IQ. The Economist“. Žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi buvo pakviestas dirbti politologas Vladimiras Laučius.

Continue reading „Žurnalo “IQ” redaktorius neįtiko savininkams. Kodėl?“

dalia_teiserskyte_1

Daugybėje televizijos projektų nuolat dalyvaujanti Seimo narė Dalia Teišerskytė siūlo suteikti Seimui daugiau galių kontroliuojant televizijų programas. Kyla labai paprastas klausimas – kodėl staiga to prireikė?

Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad spalio 13 dieną užregistruota Visuomenės informavimo įstatymo pataisa pristatoma labai kukliai:

“Lietuvos radijo ir televizijos (D.R. pastaba) Komisijos pirmininką Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu iš Komisijos narių dvejų metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas.”

Anokia čia bėda – pakeisti vieną Visuomenės informavimo įstatymo straipsnį?

Continue reading „Seimo narė nori daugiau įtakos prižiūrint televizijų turinį. Kodėl?“

STT

„Transparency International“ Lietuvos skyrius kritikuoja Seimo narių grupės pateiktą pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Perskaitęs įstatymą ir TILS komentarą negaliu kalbėti kitaip – įstatymas tikrai neskirtas apsaugoti žmogų, pranešusį apie nusikaltimus.

Kaip teigia TILS, “Seimo narių grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ užregistruotas ir Seimo svarstymui pateiktas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas neatitinka pranešėjų apsaugos principų ir negalėtų būti laikomas pranešėjų apsaugos įstatymu pagal tarptautinius pranešėjų apsaugos standartus ir visuotinai pripažįstamą praktiką”.

Continue reading „Kovoje su korupcija Seimas pamiršo paprastą žmogų“

radzevicius_tttttttt

Prieš pusę metų, balandžio pradžioje, atviru laišku kreipiausi į politikus, teisėsaugą ir žiniasklaidą su paprastu prašymu – stabdykime pedofiliją ir spekuliacijas šia tema. Kas pasikeitė nuo to laiko?

Gero įvyko mažai. Greičiau, atvirkščiai. Naujos aukos, naujos bylos, nauji skandalai. O štai prieš porą dienų gavau vieno kolegos žurnalisto laišką. Jame atvirai kalbama jau apie naujas skandalingos istorijos skandalizavimo pasekmes – nesaugu tampa ir patiems žurnalistams. Pacituosiu laiško tekstą:

“Rugsėjo X d. X televizijos laidoje „AAAAAAA“ didelėmis raidėmis ekrane buvo parodyta mano pavardė, tuo metų vedėjui X. Y. teigiant, esą vienas dienraštis ir jo žurnalistas dirba už pedofilų mestus pinigus.

Continue reading „Pedofilijos tema ir spekuliacijos kelia grėsmę žurnalistams“

radzevicius_tttttttt

Su kolege, Elektrėnų rajono laikraščio “Elektrėnų kronika” administracijos vadove – redaktore Julija Kirkiliene kalbėjomės apie artėjančius savivaldos rinkimus ir prasidedančią rinkiminę kampaniją.

Pasirodo, nepaisant sunkios dalies savivaldybių finansinės padėties ir mažų atlyginimų, kurie mokami savivaldos tarybų nariams, norinčiųjų užimti šias vietas netrūksta. Nors daugelis vietinių politikų didelių pinigų rinkiminėms kampanijoms neturi (reiškia, ir vietinei spaudai didelės naudos gali nebūti), tačiau šiandien jie neriasi iš kailio, norėdami atkreipti į save vietinių žurnalistų, o ypač gyventojų – rinkėjų dėmesį. Akcijos, piketai, atrakcijos ir pan. Kartais – tiesiog skandalai.

Continue reading „Ukmergė, šilumos karas ir savivaldos rinkimai“

salcininkai

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyrius organizavo žurnalistų išvyką į Šalčininkų rajoną: susipažinti ir pamatyti rajono kultūrines ir kitas įžymybes, pabendrauti su rajono meru ir kitais gyventojais. Važiuosiu ir aš.

Numatytas apsilankymas Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykloje, Tabariškėse: Tabariškių bažnyčia, A. Krepštul muziejus, Turgelių bažnyčioje, Pavlovo Respublikoje, Vilkiškėse, Jašiūnų M. Balinskio vidurinėje mokykloje (lenkų dėstoma kalba) ir Jašiūnų pagrindinėje mokykloje (rusų dėstoma kalba), Jašiūnų „Aušros“ vidurinėje mokykloje (lietuvių dėstoma kalba), Jašiūnų Balinskių dvaro rūmuose, kapinėse.

Continue reading „Tarp Lenkijos ir Lietuvos: Šalčininkų atvejis“

kurjer_litovskij_1

Rugsėjo 13 – 14 dienomis Vilniuje buvo surengta dėmesio verta tarptautinė konferencija. Omenyje turiu Pasaulinės rusų spaudos asociacijos (PRSA) posėdį, į kurį susirinko rusakalbės žiniasklaidos vadovai ir vyriausieji redaktoriai daugiau nei iš 20-ies šalių.

Mums, lietuviams, žinoma, pirmiausiai turėtų rūpėti, ar didėja rusų kalba leidžiamos žiniasklaidos įtaka Baltijos šalyse. Neišskiriant nei spausdintų leidinių, nei televizijų, nei radijo laidų. Taip pat ne mažiau svarbus klausimas: kokia gi iš tiesų toji rusakalbės žiniasklaidos įtaka? Sakykim, kaip derėtų traktuoti Lietuvoje rusų kalba leidžiamus populiarius savaitraščius? Kaip draugus ar kaip oponentus?

Continue reading „Lietuvoje rusų kalba leidžiami leidiniai – draugai, konkurentai ar nesutaikomi oponentai?“

rusakalbe

Vilniuje vyksta įdomi tarptautinė konferencija, skirta visuomenės informavimo priemonių rusų kalba įvertinimui Europos informaciniame procese. Renginį organizuoja Pasaulinė rusų spaudos asociacija.

Kol kas vyksta diskusijos apie rusų kalbos paplitinimo dalykus, šiek tiek apie politiką, demografiją ir kitus reiškinius, kurie vyksta Europoje ir net JAV (pvz., rusakalbių mokyklų sumažėjimą 3 kartus Niujorke). Jokių rimtų problemų, bent jau kalbant apie Lietuvos kontekstą, nesigirdi.

Continue reading „Rusakalbė žiniasklaida Europos informaciniame procese. Ar yra problemų?“

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų prisipažins, jog žiūri lietuviškas televizijos laidas, įskaitant ir visuomeninį transliuotoją, ir komercines televizijas. Ir kiekvienas iš mūsų, be abejo, turime susidarę nuomonę apie televiziją. Dažnusyk – labai kategorišką. Vieni iš mūsų pasigenda pramoginių laidų, kiti – probleminių. Vieni įsitikinę, jog laidai vadovaujantis žurnalistas gali turėti savo nuomonę, kiti mano, jog žurnalistas privalo būti itin neutralus. Tačiau ar visuomet čia kaltos televizijos ir jose dirbantys žmonės? Juk daug kas priklauso ir nuo to, koks yra laidos biudžetas, kiek laiko pasiruošti laidai turi jos vedėjas. Galų gale laidos kokybė priklauso ir nuo į laidą pakviestų pašnekovų išminties, drąsos, oratorinio meno.

Apie naujojo televizijos sezono ypatumus su LRT žurnalistu, diskusijų laidų “Savaitės atgarsiai” bei  “Forumas” vedėjumi Virginijumi SAVUKYNU  kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „LRT žurnalistas Virginijus Savukynas: “Kol nepradėjau vesti laidų, irgi panašiai maniau…”“

radzevicius_tttttttt

Štai buvo išplatintas pranešimas “SIC Gallup Media/TNS: Aludariai produktų komunikacijai renkasi užsakomuosius straipsnius”, kurio esmė labai aiški – aludariams patrauklūs užsakomieji straipsniai, populiariai vadinami “zakazucha”.

Pasak pranešimo, didžiąją dalį alų gaminančių ir juo prekiaujančių įmonių produkcijos komunikacijos spausdintose žiniasklaidos priemonėse, t. y. apie 30 proc., sudaro užsakomieji straipsniai. Teigiama, kad visa alaus produktų reklama, įskaitant ir užsakomuosius straipsnius, sudaro 93,3 proc. visos aludarių komunikacijos ir tik 6,53 proc. tenka įprastiems žurnalistiniams straipsniams.

Continue reading „Aludariai renkasi užsakomuosius straipsnius. Kodėl?“

radzevicius_tttttttt

Gavau elektroninį laišką su pranešimu spaudai – kvietimu. Vėliau man net paskambino laiško autorius su prašymu pasirūpinti, kad šiame renginyje sudalyvautų žiniasklaida ir žurnalistai.

Kadangi Lietuvos žurnalistų sąjunga nedalyvauja politikoje ir nėra politinė organizacija, todėl mandagiai pasiūliau tiesiogiai bendrauti su redakcijomis ir žurnalistais siunčiant jiems informaciją apie renginį. Tai yra kiekvienos redakcijos apsisprendimo reikalas, kiek, kaip ir kas nušvies tą renginį.

Tačiau šiuo atveju man pasirodė įdomi pati akcija ir jos tikslas (ai). Aš asmeniškai aiškiai ir nesupratau, ko konkrečiai siekiama šia akcija ir ar tai nėra tik PR triukas, kuriuo bus bandoma paskleisti visuomenei kokią nors koduotą mintį?

Continue reading „Kada visuomeninis judėjimas tampa politika? Riba labai trapi“

radzevicius_tttttttt

Delfi.lt paskelbė, kad Pirmasis Baltijos kanalas, baltiškasis Pirmojo kanalo analogas, nuo 2010 metų pabaigos pradės transliuoti laidas skaitmeninės televizijos žiūrovams dviem kalbom – lietuvių ir rusų.

Sunku ką ir bepridurti, nors minčių gali kilti visokių. Pavyzdžiui, galima manyti, kad tai yra paprasčiausia ir logiška žiniasklaidos verslo investicija į didesnę auditoriją, į perspektyvą. Galime pradėti galvoti ir apie tai, kad taip stiprinama rusiškai kalbančios žiniasklaidos įtaka Lietuivoje. O tai jau lyg ir yra politiniai motyvai.

Continue reading „PBK investuoja, LRT taupo. Kas užkariaus informacinį lauką?“

radza_ekselent

Su dideliu įdomumu perskaičiau dienraštyje “Verslo žinios” kolegos Arūno Milašiaus (jis yra prestižinės Vinco Kudirkos premijos laureatas) straipsnį “Interneto lyderiai nebūtinai laimi pelno lenktynėse”.

Su įdomumu skaičiau todėl, nes šis straipsnis ir jo pagrindinės įžvalgos parodė, kaip sunku turi būti kolegai renkant medžiagą ir ją sudėliojant į straipsnį išlikti objektyviu.

Juk tema pradedama naujiena, kad Lietuvos interneto portalų lankokumo lyderiai pasikeitė. Na o visa kita – tai jau pasvarstymai apie tai, kas galėtų vykti artimiausiu metu interneto erdvėje. Ir čia jau neišvengiamai reikia pakalbinti skirtingas pozicijas turinčius žmones, taip pat ir UAB “Verslo žinios” vadovus. Šiame straipsnyje akivaizdžiai susikerta dvi vizijos. Tiksliau, viena vizija, kuri turi ir oponentų.

Continue reading „Vasara, internetas, pinigai… Ir objektyvumas“

timosenko_ pirstas

Ne kartą yra tekę girdėti politikus kalbant gražius žodžius. Dažnai dar ir palydint štai tokiais gražiais apibūdinimais – “kaip žmogus”, “kaip pilietis”, “kaip visuomenės narys”. Suprask, tokiu atveju politikas tampa mums artimesnis, o jo žodžiai dėl to tampa nuoširdesni, be jokių politinių siekių ar kėslų – jokio noro užimti valdžią ar apskritai jos siekti.

Tik ar galime tikėti tokiais dalykais? Manau, kad tikrai – ne. Bet kokia politiko komunikacija ir yra politinė komunikacija.

Štai naujienų portalas ru.delfi.lt paskelbė “nekaltą” pramoginę žinutę “Naujas Timošenko įvaizdis: be kasos ir su romėnų toga” apie garsią buvusią Ukrainos premjerę, įtakingą ir turtingą politikę Juliją Timošenko.

Continue reading „Ar būna politiko kalbos be politikos?“

radza_ekselent

Šiandien seminare Klaipėdoje toliau kalbame apie tradicinę žiniasklaidą, žurnalistiką ir žurnalistų sukuriamo turinio perspektyvas keičiantis technologijoms. Įdomiausia lektoriaus Džiugo Paršonio įžvalga – nuo progreso atsiliekantieji yra kaip pavėlavusieji į traukinį – gali pasilikti perone.

Pradžioje lyg ir nesinorėjo sutikti su kolega – juk Lietuvos interneto žiniasklaidos padangėje atsiradęs Delfi.lt dar tebeturi didžiausią auditoriją. Tačiau į šią rinką atėjęs lrytas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, balsas.lt, 15min.lt taip pat sparčiai susirinko nemažas auditorijas. Bet… Vienu didžiausių kartias dar tebevadinamas dienraštis “Respublika” ne tik labai vėlai atsirado internete, bet tam skiria tiek mažai laiko ir dėmesio, kad visai neseniai vienas kolega žurnalistas net nusistebėjo ir paklausė, “o ką, jie jau irgi yra internete?”

Continue reading „Pavėlavai ateiti į internetą ir jau esi nebereikalingas?“

zurnalistai_2

Gegužės pradžioje žymi žurnalistė Jevgenija Albac laidoje “Osoboje mnenije” pasakojo, kaip Rusijos milicija žiauriai susidoroja ne tik su demonstrantais, protestuojančiais Triumfalnaja aikštėje ar Kutuzovo prospekte Maskvoje, bet ir su jų eitynes aprašančiais žurnalistais. J.Albac prisipažino ir pati neseniai pakliuvusi į Rusijos sostinės OMONo rankas. Tik milicininkai, žurnalistės žodžiais tariant, nedrįso jos ilgai kalinti areštinėje. Ji – užtektinai žinoma ne tik Rusijoje, bet ir Vakaruose. Todėl milicijos papulkininkis ją netrukus paleido. Nors, žinoma, neturėjo teisės jos sulaikyti iš viso. Juk J.Albac dėvėjo švarką su stambiu užrašu “pressa”, be to, nekėlė jokio pavojaus nei visuomenės rimčiai, nei aplinkiniams. Ji tik atėjo savo akimis išvysti “Marš nesoglasnych” eitynių, o paskui savo įspūdžius pateikti populiarioms žiniasklaidos priemonėms. Bet mažiau žinomiems žiniasklaidos atstovams, J.Albac teigimu, susidūrimai su Rusijos teisėsaugos atstovais baigiasi kur kas liūdniau – sudaužytais fotoaparatais, sulaužytomis rankomis.

Continue reading „Lietuvos žurnalistams ne ką lengviau nei kolegoms Rusijoje“