Estijos premjeras Andrus Ansipas pareiškė, kad nei ES, nei NATO, nei jokios kitos tarptautinės organizacijos nedaro spaudimo Estijai sudarant susitarimą dėl valstybės sienos su Rusija.

Estijos Ministras Pirmininkas Andrus Ansipas pažymėjo, jog Estija įstojo į Sąjungą ir Aljansą dar neturėdama veikiančios sutarties, todėl negalima daryti prielaidos apie galimai darytą spaudimą.

Estijos vyriausybė patvirtino pasienio sutartį su Rusija, kurioje, skirtingai nuo ankstesnio neužbaigto dokumento, patvirtinamas abipusių teritorinių pretenzijų nebuvimas. Valstybės sienos tarp Estijos ir Rusijos riba išliks tokia, kokia buvo suderinta 2005 m. po beveik 11 metų derybų.

Continue reading „„Patvirtinamas teritorinių pretenzijų nebuvimas””

Vilniečiams turėtų itin rūpėti, o kaip gi tvarkosi mūsų šiaurinės kaimynės Estijos sostinė Talinas. Ogi šios sostinės valdžia taip susitvarkė, kad Talino gyventojai dabar viešuoju transportu naudojasi nemokamai. Nemokamai naudojasi tiek autobusų, tiek tramvajų paslaugomis. Talino gyventojams nereikia pirkti nei talonėlių, nei elektroninių kortelių. Nei vienkartinių, nei mėnesinių. Važinėkis viešuoju miesto transportu kiek tik geidžia širdis.

Slaptai.lt atkreipia dėmesį į "Salzburger Nachrichten" pasirodžiusią Andre Anwar publikaciją "Nemokami autobusai ir tramvajai". Štai kelios citatos iš minėtos publikacijos. Šią ištrauką pirmiausiai adresuojame Vilniaus merui Artūrui Zuokui ir jo koalicijos partneriams. Kodėl Talino meras sugeba priimti tokį miestelėnams patrauklų sprendimą, o Vilniaus meras – ne?

Continue reading „Taline – nemokami autobusai ir tramvajai”

„Viskas prasidėjo nuo straipsnio. Ir baigėsi vieną balandžio šeštadienį liaudies susirinkimu, kuriame dalyvavę 300 žmonių iš visų Estijos regionų, kurie siekė, kad rinkėjams būtų suteikta daugiau teisių pasisakyti, o šios Baltijos šalies politinis partinis kraštovaizdis būtų stipriai supurtytas. Sniego laviną pradėjo Silveris Meikaras, jaunas politikas iš nuo 2005 metais šalyje vadovaujančios dešiniųjų liberalų Reformų partijos.

2012 m. gegužę viename iš pagrindinių šalies laikraščių „Postimees“ jis paskelbė, kad aukšti partijos funkcionieriai daugelį kartų jam davė vokus su mažomis pinigų sumomis (iš viso 7350 eurų), kuriuos jis, nežinodamas jų kilmės, savo vardu turėjęs paaukoti partijai.

Continue reading „Estija ryžosi didesnei liaudies demokratijai”

Šiame straipsnyje kalbama apie Talino gyventojus, kurie nemokamai naudojasi viešuoju transportu. Ir cituojamas dabartinis Talino meras Edgaras Saavisaras. Estijos sostinės meras pastebi daug šio sprendimo privalumų.

Pavyzdžiui: „Nuo tada, kai Estijos sostinės Talino gyventojai nemokamai naudojasi viešuoju transportu, automobilių miesto gatvėse sumažėjo 15 proc. Kiti miestai irgi svarsto, ar verta įvesti nulinį tarifą. […] Apie tai galvoja kitos dvi Baltijos šalių sostinės Ryga ir Vilnius bei Helsinkis Suomijoje. […] Šiomis priemonėmis siekiama kovoti prieš oro užterštumą ir kamščius miesto gatvėse."

Continue reading „Talino gyventojai nemokamai naudojasi viešuoju transportu”

Dūmos Deputatų pajamų kontrolės komiteto vadovas Nikolajus Kovaliovas griežtai paneigė pranešimus, kad jis neva tai susitarė su Amerikos senatoriumi Benu Kardinu steigti bendrą kovos su korupcija komisiją.

Rusijos valdininkų turto ir sąskaitų užsienyje ieškoma jau seniai, bet kaip vienintėlę Dūmos kovotojų su korupcija sėkmę galima paminėti tik Vieningosios Rusijos atstovo Vladimiro Pechtino pasitraukimą, kai buvo rasta jo turto Majamyje. Tuo tarpu tiesioginiai Rusijos įstatymų pažeidinėjimai čia pat, tiesiog to paties N.Kovaliovo panosėje, praktiškai nieko nedomina.

Štai buvęs N.Kovaliovo padėjėjas ir draugas, o dabar Federacijos Tarybos narys nuo Samaros srities Sergejus Mamedovas seniai ir nebaudžiamai turi visa tai, ko ponas N.Kovaliovas ruošiasi ieškoti drauge su kolegomis amerikiečiais. Bet nei ryšiai su kriminalitetu, nei turimi užsienio aktyvai, net turima Rusijos senatoriaus teisė gyventi Estijoje jam nesukėlė absoliučiai jokių problemų.

Continue reading „Samaros sričiai Rusijos Federacijos Taryboje atstovauja „estas“”

Ekonomistas Polas Krugmanas ir Estijos prezidentas Tomas Ilvesas audringai susiginčijo internete, ar griežtos ekonomijos priemonės Estijoje sėkmingos, primena "The Christian Science Monitor". Tikriausiai jiems ir į galvą neatėjo, kad tas pašnekesys gali tapti tema aukštam operos menui, rašo apžvalgininkas Michaelis Amundsenas.

Bet opera, pavadinta Nostra Culpa (liet. – Mūsų kaltė), atsirado, ir šį pavasarį bus jos premjera. Autoriai – Estijoje gyvenantis amerikiečių rašytojas Scotas Dilas ir iš Latvijos kilęs Eugenas Birmanas (kompozitorius su ekonomisto diplomu).

Continue reading „„Griežtos ekonomijos priemonės” Estijoje, Polas Krugmanas ir Twitter – viskas, ko reikia operai?”

rubavicius-rubavicius

Aiškesnis nacionalinio tapatumo kaitos vaizdas reikalingas ne tik mūsų pačių savivokai, bet ir eurointegracinių vyksmų skatinimo politikai, taip pat ieškant deramų atsakų į vis naujus ne tik mums, bet ir Europos Sąjungai kylančius iššūkius bei grėsmes. Europiniam tapatumui (europinimo ar europeizacijos vyksmas) kurti pasitelkiamas nuo nacionalumo apraiškų apvalytas pilietinis europietiškumas.

Tačiau ir europinimui, ir pilietinio europietiškumo sklaidai reikalingi nacionalinių kultūrų “mechanizmai”, taip pat europinių komunikacijos ir informacijos tinklų plėtra. Drįstume teigti, kad norėdami sukurti veiksmingas ES plėtros, europinio pilietiškumo ugdymo programas, o ypač bandydami įveikti ES būdingas demokratijos, visuomenės ir kitokias stokas, turime pasitelkti nacionalinių jausenų “klijus” socialinei sanglaudai stiprinti – laisvoje demokratinėje Europoje nacionalinių tapatumų savikūra ir raiška turi laiduoti europinio bendrumo jausenos ugdymą, o ne skatinti tautinį uždarumą ir priešiškumą.

Continue reading „Nacionalinio tapatumo politika strategijoje “Lietuva 2030””

tallinn

Talino miestas apskųs šalies sostinės administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo nepatenkintas jos skundas dėl Estijos vyriausybės potvarkio neleisti pasirinkti mokymo kalbos kai kuriose rusakalbėse gimnazijose. Taip pareiškė Talino vicemeras Michailas Kelvartas.

„Pasirenkant vaikų mokymo pobūdį, lemiamas žodis lieka tėvams. Šiuo atveju tėvai per globotojų tarybas pareiškė savo lemiamą žodį ir mano, kad atitinkamose tautinių mažumų gimnazijose mokymo kalba turi būti rusų. Todėl miestas privalo gerbti tėvų konstitucines teises,“ – pareiškė Talino vicemeras.

Continue reading „Ką privalo gerbti Talino miestas”

esti_veliavos

Estijos teisės kancleris Indrekas Tederis prieštarauja tam, kad būtų mokoma privačiose mokyklose užsienio kalbomis, tarp jų – rusų kalba.

Taip pirmadienį pranešė jo kanceliarija.

Parlamentui skirtame siūlyme jis išdėstė nuomonę, kad galiojantis šalyje įstatymas “Dėl privačios mokyklos” neatitinka įtvirtintos Konstitucijoje kiekvieno žmogaus teisės gauti išsilavinimą estų kalba. Mat leidžia valstybei ir vietos savivaldybėms steigti privačias mokyklas, kurios pačios gali pasirinkti mokymo kalbą.

Continue reading „Estija prieštarauja”

g.visockas-portretas

Kiek daug Lietuva prarado, atsidūrusi Lenkijos įtakoje, ir kiek daug laimėjo latviai, kuriems likimas leido artimiau bendradarbiauti su vokiečiais…

Lietuva tarsi pamiršusi, jog turi vienintelius šioje Žemėje brolius – latvius. Jei dėl santykių su Lenkija mes pasidalinę į kategoriškai priešiškas stovyklas, tai lietuviškasis požiūris į Latviją – kur kas vieningesnis. Nėra lietuvių, kurie priešiškai žvelgtų į latvius. Bet tuo pačiu gyvename taip, tarsi neturėtume brolių baltų…

Tik nenumaldomai artėjant lemiamiems 1940-ųjų įvykiams Baltijos šalių vadovai aiškiau suprato šio regiono kraštų vienybės būtinumą. Šiandien graudžiai juokinga skaityti apie Baltijos federacijos projektą 1940 metų birželio mėnesio spaudoje…

Latvija privalo būti brangi kiekvienam lietuviui. Taip ir yra. Tačiau kol kas Lietuvoje kuriama informacinė erdvė, kurioje nėra vietos nei latviškoms žinioms, nei latviškoms dainoms, nei latviškiems filmams. Ukrainietiški, rusiški, lenkiški, baltarusiški, net korėjietiški TV kanalai egzistuoja, latviško – nė vieno…

Continue reading „Ar tikrai Latvija – silpnoji Baltijos šalių grandis?”

tallinn

Didžioji Estijos sostinės Talino gyventojų dauguma pasisakė už tai, kad nuo 2013-ųjų metų sausio 1-osios dienos viešasis transportas Estijos sostinėje būtų nemokamas. Žinoma, tai galiotų tik Talino gyventojams, visi kiti turėtų mokėti.

Manoma, kad tai būtų parama ir socialiai mažiau apsaugotiems žmonėms. Idėjos autorius Talino meras Edgaras Savisaaras įsitikinęs, jog ši nuostata padėtų sumažinti transporto kamščius sostinėje, tausotų aplinką.

Continue reading „Taline viešasis transportas bus nemokamas?”

pukenis_

Dr. Roberto Pukenio straipsnyje svarstoma teorinė Estijos, Latvijos ir Lietuvos federacijos (toliau tekste – ELLF) įkūrimo galimybė, kurią įgyvendinus, šalims būtų daug lengviau ginti nacionalinius interesus, efektyviau būtų vykdoma užsienio politika, sustiprėtų gynybinės pajėgos, lengviau būtų savo pozicijas atstovauti Europos sąjungoje. Autorius pateikia konkrečius pasiūlymus, kaip tokia federacija galėtų būti sukurta, kokia galėtų būti jos struktūra ir kaip turėtų funkcionuoti jos valdymo mechanizmas. Straipsnyje aptariama ir tai, kuo tokia trijų respublikų federacija būtų pranašesnė už buvusius ar dabar veikiančius modelius ir institucijas.

Continue reading „Estijos, Latvijos ir Lietuvos Federacinės valstybės sukūrimo problematika”

latynina_1

Aš nustebusi. Buvau kartą nuvykusi į Estiją. Aplankiau Narvos miestą. Sugrįžusi į Maskvą laidoje “Echo Moskvy” pareiškiau, jog Narvoje – keista padėtis.

Keistoka padėtis susidariusi dėl policijos viršininko tautybės. Narvoje šiuo metu gyvena apie 95 proc. rusakalbių ir tik 5 proc. – estų. O Narvos policijos viršininkas – estas. Reeno Kullamia. Toks Narvos policijos viršininko vardas ir pavardė.

Continue reading „Estiškas sutapimas”