konstantinas_2

Vos tik keletą savaičių neparašiau nė vieno straipsnio apie Medininkų žudynių bylos tyrimą, čia pat sulaukiau keisčiausių vertinimų.

Man belieka tik džiaugtis, kad esama užtektinai daug žmonių, kuriems įdomi mano nuomonė apie neobjektyviai atliekamą šios rezonansinės bylos tyrimą ir kuriems “ne tas pats”, nustojau ar nenustojau domėtis buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino likimu.

Tiesa, būta ir tokių, kurie paskleidė versiją, girdi, žurnalistas Gintaras Visockas išsigando Vilniaus Apygardos teismo teisėjų rūstybės, nes vienas iš šio teismo atstovų (teisėjas Stasys Lemežis) patį “žurnaliūgą” nubaudė solidžia pinigine bauda (visi, kas nori plačiau sužinoti apie man iškeltą baudžiamąją bylą, medžiagą ras portale www.slaptai.lt).

Continue reading „Teisėjai karštligiškai skuba užversti paskutinįjį Medininkų žudynių bylos puslapį”

zorge

Kad šiandien žinome, kas buvo Richardas Zorgė, – dėkingi turėtume būti kosmonautui Jurijui Gagarinui. Taip, būtent kosmonautui J.Gagarinui, žmogui, kuris pirmasis kosminiu laivu apskrido Mėnulį. Tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia nė neketino informuoti visuomenės, kad ji Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje turėjo sumanų, ištikimą žvalgybininką, teikusį itin svarbios informacijos. Pavyzdžiui, pranešusį, kada tiksliai fašistinė Vokietija užpuls SSSR, taip pat informavusį, jog militaristinė Japonija neketina pulti sovietų šalies, todėl Stalinas galįs Sibiro divizijas drąsiai permesti į Vakarų frontą. Sovietų valdžia ketino pamiršti Ričardo Zorgės pavardę, jo nuopelnus bei tragišką baigtį.

Continue reading „Žvalgo Richardo Zorgės mįslė”

gruzija_saugumas_1

Šiomis dienomis spaudoje apstu pranešimų apie paaštrėjusius Rusijos – Gruzijos tarpusavio santykius. Kremlius neatsitiktinai pradėjo grūmoti kumščiu. Gruzijos slaptosios tarnybos demaskavo rusų šnipų grupę, kuri rinko informaciją apie gruziniškus karinius objektus.

Prieš keletą dienų Gruzija oficialiai pareiškė spalio 17-ąją savo teritorijoje sulaikiusi net trylika aukšto rango Rusijos šnipų. Gruzijos VRM atstovas spaudai paskelbė, kad tarp suimtųjų – keturi Rusijos piliečiai, o visi kiti – Gruzijos kariuomenės karininkai. VRM vadovybės teigimu, suimtieji talkino Rusijos slaptosioms tarnyboms.

Continue reading „Pagiriamasis žodis Gruzijos slaptosioms tarnyboms”

gru_generolas

Rusijos kariškiams priklausančiame žurnale “Krasnaja zvezda” pasirodė nedidelė žinutė, jog palaidotas Jurijus Ivanovas. Oficialiame nekrologe net užuominų nebuvo, kodėl mirė niekad sveikata nesiskundęs 53 metų amžiaus generolas. O juk J.Ivanovas buvo ne eilinis generolas. Jis ėjo Rusijos karinių pajėgų generalinio štabo žvalgybos viršininko pavaduotojo pareigas. Be kita ko, J.Ivanovas kuravo žvalgybines operacijas visame Šiaurės Kaukaze – regione, kuris niekad nepasižymėjo stabilumu ir saugumu. J.Ivanovas asmeniškai ne sykį inspektavo rusų dalinius Čečėnijoje.

Tarp Rusijos generolų jis buvo laikomas puikiu Šiaurės Kaukazo ir Tadžikistano specialistu. Taip pat nusimanė ir su Rusija draugiškus santykius palaikančios Sirijos politiniuose bei kariniuose reikaluose. Kolegų tvirtinimu, buvo padorus, ramaus būdo, alkoholiu niekad nepiktnaudžiavo.

Continue reading „Mirtis GRU generolą užklupo Viduržemio jūroje”

fsb-pastatas

Prieš keletą dienų buvome paskelbę publikaciją, kurioje pabandėme įžvelgti tendencijas, kaip rusiškuose leidiniuose traktuojamos Baltijos šalių žvalgybos. Įspūdis – slogus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žvalgybos rusakalbiuose laikraščiuose, žurnaluose bei internetiniuose portaluose dažniausiai traktuojamos kaip agresyvios ir absoliučiai nuo JAV ar Didžiosios Britanijos priklausomos struktūros.

O kaip rusakalbiai leidiniai traktuoja mūsų kontržvalgybos padalinius? Palankumo ir vėl nerasime. Bet nereikia būti naiviais – rusakalbė spauda ir negali būti palanki nuo Sovietų Sąjungos atsiskyrusių šalių žvalgybai ir kontržvalgybai. Pavojingiausia tai, kad rusakalbėje spaudoje apie mūsų kontržvalgybas pateikiama daug klaidinančių versijų bei išsigalvojimų, kurie, žinoma, dažniausiai atrodo patraukliai ir galbūt –  įtikinamai.

Continue reading „Baltijos šalių kontržvalgyba – rusiškų leidinių akimis”

omon_foto

Tad tik bylos pabaigoje bus nagrinėjamos ir dar dvi svarbios detalės. Tuoj po Medininkų skerdynių atsakinėdamas į parlamentarų klausimus tuometinis generalinis prokuroras A.Paulauskas buvo užsiminęs ir apie maždaug už 800 metrų nuo įvykio vietos rastą automobilį bei kukurūzų lauke paliktą brydę. Kad būčiau visiškai tikslus, tuometinio Lietuvos prokuratūros vadovo žodžius pacituosiu remdamasis AT užfiksuota stenograma. “Žudikai, pasitraukdami iš įvykio vietos, pavogė, kaip minėjau, automobilį VAZ, kuriuo buvo atvykęs kelių policininkas Kazlauskas. Šitas automobilis organizavus paiešką buvo rastas už 800 metrų, maždaug kilometras nuo muitinės posto kukurūzų lauke. (…) Matyti, kad iš automobilio iššoko du žmonės. Šuo paėmė pėdsaką ir atvedė prie vietos, kur matyti kitos mašinos pėdsakai”.

Continue reading „Medininkų žudynių byloje – vis daugiau neaiškumų ( 2 )”

gyvate_3

Ši istorija nutiko Vokietijos mieste Frankfurte, pasibaigus Antrojo pasaulinio karo baisumams. Amerikiečių kontroliuojamoje Vokietijos zonoje Sovietų Sąjunga turėjo teisę įkurti specialiąją karinio ryšio misiją. Iš pradžių toji rusų misija JAV karinei žvalgybai nekėlė jokių rūpesčių. Oficiali sovietų misijos užduotis buvo taiki: nedelsiant užglaistyti bet kokius nesusipratimus, kylančius tarp amerikiečių ir rusų karių. Bet ilgainiui sovietinė misija Frankfurte tapo itin veiksmingu ir galingu GRU (Glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije) padaliniu. Visi sovietinės misijos darbuotojai, o jų – keturiolika, ilgainiui buvo sukomplektuoti iš kadrinių, puikiai paruoštų žvalgybininkų. Profesionalūs GRU žvalgybininkai pradėjo amerikiečių karius stebėti ne tik vizualiai. Jie slapta patekdavo į amerikiečių ir britų kontroliuojamą teritoriją, atsiplėšę nuo seklių rengdavo slaptus susitikimus su Frankfurte ir aplinkiniuose rajonuose veikiančiais pačias įvairiausias priedangas bei legendas turinčiais SSRS šnipais.

Continue reading „Operacija “Gyvačių lizdas””

Laurinkus26

Nė kiek nenustebau dienraštyje “Lietuvos rytas” aptikęs pirmuosius buvusio ilgamečio VSD direktoriaus Mečio Laurinkaus samprotavimus. Atšauktas iš ambasadoriaus pareigų Gruzijoje buvęs pagrindinės Lietuvos slaptosios tarnybos vadovas šiandien lyg ir bedarbis, intensyviai ieškantis politinės nišos tolimesnei veiklai. O tokiais atvejais sėkmingai kopti į viršų padeda viešos publikacijos, ypač jei jas skelbia didelį tiražą ir nemažą įtaką turintys leidiniai. Tad buvusio ilgamečio vyriausiojo žvalgybininko M.Laurinkaus apsisprendimas kiekvieną šeštadienį Gedvydo Vainausko redaguojamame leidinyje skelbti savas įžvalgas, – natūralus. Juolab kad netekę politinių ar tarnybinių krėslų daug kas Lietuvoje elgiasi panašiai: pradeda viešai skelbti savus komentarus, pastabas. Beje, panašiai elgiasi viso pasaulio žvalgybininkai. Ambicingiausieji, drąsiausieji, atkakliausieji pradeda rašyti memuarus, prisiminimus, esė.

Continue reading „Mečio Laurinkaus kaukė”

fsb_maziukas_n

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas dėl nelemtų CŽV kalėjimų perskaičiau atidžiai. Atidžiau perskaityti vargu ar įmanoma. Išvados apie galimus neteisėtus Amerikos slaptųjų tarnybų veiksmus netoli Vilniaus – viena iš svarbiausių nūdienos temų. Skaitydamas Seimo NSGK išvadas prisiminiau keletą susitikimų su buvusiu aukšto rango Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotoju Arvydu Šidlausku. Kadaise teko svečiuotis ir jo sodyboje Jurbarke. Tiek “XXI amžiuje”, tiek visuomenės aktualijų portale Slaptai.lt prieš keletą metų paskelbiau išsamių interviu su šiuo buvusiu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento karininku Klaipėdos kraštui. Tačiau tada neatkreipiau dėmesio į A.Šidlausko pastabas, kurios, man regis, šiandien itin aktualijos, nors tuo metu, kai apie slaptus CŽV kalėjimus Lietuvoje niekas dar garsiai net neužsimindavo, pasirodė ne tokios svarbios. Tad kokie epizodai iš interviu su buvusiu “antruku” tąsyk nepakliuvo į spaudą?

Continue reading „Kada pradėsime ieškoti slaptųjų FSB ir GRU objektų?”

Ugnis_perme

Rusijos masinės informacijos priemonės plačiai aprašė gruodžio 5-osios naktį kilusį milžinišką gaisrą viename Permės naktinių klubų. Tačiau toli gražu ne visi Rusijos žurnalistai išdrįso parašyti (o gal ir nežinojo), jog gruodžio 5-osios naktį minėtame klube linksminosi net keliolika aukšto rango Permės slaptųjų bei specialiųjų tarnybų karininkų, pradedant generolais ir baigiant pulkininkais. Linksimosi ne vieni, o su elitinėmis šio regiono prostitutėmis. Taigi Vakarų ekspertai neatmeta versijos, jog gaisras Permės naktiniame klube kilo ne dėl vadinamojo trumpojo sujungimo ar neatsakingai instaliuotų elektros laidų virš šokių aikštelės.

Continue reading „Rusijos kariškiai baiminasi šalies subyrėjimo”

gaisras_tambovas

2009-ųjų metų rugsėjo mėnesio 14-ąją spaudoje pasirodė pranešimų, jog Rusijos mieste Tambove vos ne iki pamatų sudegė slaptoji 16-osios GRU brigados specialiųjų pajėgų (vadinamasis specnazas) štabo dalis. Pasak į spaudą patekusios skurdžios informacijos, per incidentą supleškėjo itin slapti Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (rusiškai – GRU) žinioje buvę dokumentai.

Gaisras kilo rugsėjo 13-ąją, apie 10 valandą ryto. Gaisrui priskirtas antrasis pavojingumo laipsnis. Teritorija, kurią apėmė liepsna, sudarė maždaug 400 kvadratinių metrų. Gaisrą gesino 17-a gaisrininkų brigadų, į įvykio vietą atvykusių per trejetą minučių. Pažaboti ugnį pavyko tik maždaug po aštuonių valandų.

Continue reading „Paslaptingas gaisras Rusijos karinėje bazėje Tambove”

milijonas_doleriu

Spalio 21 dieną laikraštis “XXI amžius” išleis dar vieną specializuoto priedo “SLAPTIEJI TAKAI” numerį. Šį kartą “Slaptuosiuose takuose” bus svarstoma, kaip galėjo atsitikti, kad visą gyvenimą valstybinėse institucijose pradirbę mūsų slaptųjų tarnybų pareigūnai sugebėjo užsidirbti gražaus pinigėlio. Pavyzdžiui, VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas, prieš tai dar dirbęs STT (Specialiųjų tyrimų tarnyboje – vadovu) bei KAM (Krašto apsaugos ministerijoje – viceministru). Netrukus pasirodysiančiame “Slaptųjų takų” numeryje taip pat bus klausiama, ar pagirtina padėtis, kai, sakykim, visas Lietuvos slaptąsias bei specialiąsias tarnybas kontroliuojantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas turi įsipareigojimų bankams. Juk mes puikiai žinome, kokios bėdos ištiko ne pagal kišenę gyvenusį CŽV agentą Oldridžą Eimsą. Gal šis palyginimas – ir nekorektiškas, tačiau žvalgybos specialistų skolos, kreditai bei bankiniai laidavimai turėtų rūpėti valstybėms, kurios nori išvengti išdavysčių, informacijos nutekėjimo bei dvigubų agentų įtakos.

Continue reading „CŽV agentas, slapyvardžiu “Milijonas””