kerštas

Politinės intrigosSkaitomiausios

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Didžiojo Laukimo – Advento metu toks klausimas krikščionių nenustebins… O ką galvoja apie atleidimą išpažįstantys kitokius tikėjimus? Budistai, musulmonai, judėjai?

Klausimas man kilo, beskaitinėjant visokius Advento laikui derančius skaitinius.

Skaitydama Max Lucado „Malonė šiai akimirkai“, aptikau tokį gruodžio 15-ai dienai skirtą tekstą: „Gal būt jūsų žaizda sena. Jūsų tėvas ar motina skaudino jus. Mokytojas niekino. Draugas jus išdavė. Ir jūs pykstate. /…/ Viena jūsų dalis tarsi sudaužyta, kita – apimta kartėlio. Viena dalis nori verkti, o kita – kovoti. Širdyje liepsnoje ugnis – pykčio ugnis. Todėl jums tenka spręsti: „Ar užgesinti liepsną, ar dar stipriau įpūsti? Ar viską pamiršti, ar siekti teisybės? Ar viską palikti, kaip yra, ar pasiduoti apmaudui? Ar leisti žaizdoms užgyti, ar tegu jos virsta neapykanta?“ Neištikimybė yra neteisingas dalykas. Kerštas – tai blogis. Bet blogiausia šioje situacijoje yra štai kas: jeigu neatleisiu, man beliks vien kartėlis“.

Ko jau ko, bet žaizdomis esame turtingi visi. Žinoma, jei tenkintumės vien aritmetika, tūkstantmečiais savo istoriją skaičiuojantys žydai skriaudų ir žaizdų skaičiumi pralenktų, ko gero, visas pasaulio tautas. Bet jei užsiimtume sudėtingesne matematika, atsižvelgtume ne tik į tautai tekusių išbandymų skaičių, bet ir išdėliotume juos atitinkamai įkiekvienos tautos istorijos šimtmetį, įsigilintume į tautos charakterį,„kodą“, kuris, kaip ir individo charakteris, neretai tampa vėliau patiriamų skriaudų priežastimi (pvz., fiziškai ar moraliai skaudžią „grąžą“ neretai išprovokuoja pačios aukos agresyvumas, ir pan.), prieitume išvados, kad panašūs skaičiavimai yra beprasmiai: kiekvienai tautai, kaip ir žmogui skaudžiausia yra būtent jos/jo skriauda, jos/jo žaizda, nors iš šalies ji atrodytų ir nedidelė.

Tad ką daryti? Keršyti? Kaip šimtmečiais „akis už akį, datis už dantį“ buvo keršijama Kaukaze, kaip Sicilijoje, kur mafija ir dabar, kalbama, tebepuoselėja tą „kraujo keršto” tradiciją?…

Beje, imperatyvas „Akis už akį, dantis už dantį“, raginimas keršyti iki kažkelintos kartos užima svarbią vietą net Senajame Testamente. Ir kažin kuo būtų tapęs keršto dvasios pritvinkęs pasaulis, jei prieš du tūkstančius metų mažo Judėjos kaimelio skurdžiame tvartelyje nebūtų gimęs Kūdikis, pakvietęs žmoniją Meilei, Gailestingumui, Atgailai, Atleidimui?!

Skeptikai pasakys: „Pakviesti tai pakvietė, bet ar daug save vadinančių krikščionimis tą kvietimą girdi ir juo vadovaujasi savo gyvenime?“

Ir ką jam atsakyti? Vėl užsiimti statistika, skaičiuoti „geruosius“ ir „bloguosius“ krikščionis, lyginti, kurių daugiau, ir šauktis Dievo rūstybės?

Džiaukimės: Kristus ir skaičiuoja kitaip, ir mąsto kitaip: „Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų [nusidėjėlių – J.L.]. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio“… /Ps 78,38-39/.

Ir dar kartą džiaukimės: Lietuvoje, mūsų, lietuvių tautoje, keikiamoje, smerkiamoje, šmeižiamoje kai kurių žydų ir kai kurių lietuvių, netrūksta tikrų krikščionių, tų, kurie ne tik atleidžia savo skriaudėjams, bet ir gelbsti juos nuo neišvengiamos mirties, nesivadovaudami nei keršto nuostatomis, nei skirstymu į tautybes, į „išrinktas“ ar “neišrinktas“ tautas.

Birželio sukilimo 70-mečio minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko nuotr.

Apie vieną tokią kilnią krikščionę sužinojau visai neseniai, skaitinėdama Birutės Straupytės – Jereminienės prisiminimus „Ketveri baimės ir pasiaukojimo metai“ (1999 m.), kuriuos ji skyrė šviesiam atminimui savo tėvo Juozo Straupio, Šarnelės kaimo ūkininko, vokiečių okupacijos metais išgelbėjusio devynias šeimas – iš viso 26 žydus.

Savo prisiminimais Pasaulio teisuolio dukra norėjo, kaip pati rašė, „papildyti skurdžias statistikos žinias, kartkartėmis pasirodančias spaudoje, apie tėvo humaniškumą ir drąsą, bet niekas niekad nesužinos, ką slepia tie du žodžiai“.

Ir dar ją rašyti paskatino, jos žodžiais, „nuolatiniai pono Vyzentalio išpuoliai prieš Lietuvą ir jos žmones“ (primenu – rašyta 1999 m.).

Prisiminimai kupini detalių, šiurpinančių vokiečių ir jų pakalikų elgesio baisumu bei jaudinančių paprastų žemaičių neeilinio drąsumo pareikalavusiu gerumu. Svarbiausia: tokių – gerų – buvo ne vienas žmogus, ne viena šeima: „tėvui talkino Puokės kaime gyvenantis brolis Stanislovas Straupis, tuometinis Šarnelės kaimo seniūnas Strikaitis, žemaičių Kalvarijos gydytojas Staškauskis, ūkininkai kaimynai Martynas Bedaukis ir Jurgis Niuniava, Sedos malūnininkas Liulys, kaimynas Juozas Kerpauskis. Net Alsėdžių valsčiaus policininkas Keturvakis padėdavo. Sužinojęs, kur bus daromos kratos – perspėdavo. Gelbėjant žydus, labai daug padėjo Žemaičių Kalvarijos vienuolės, klebonai Kačergis, Polojiskis, Alsėdžių klebonas Vladislovas Taškūnas“.

Nežinau, ar visiems jiems suteiktas Pasaulio teisuolio vardas, ar pasodinti jų garbei medžiai Pasaulio Tautų teisuolių sode. Svarbu, kad jų vardus-pavardes žinotume, atmintume mes, mūsų vaikai ir anūkai, nes, atrodo, ir jiems ateityje, kaip ir mums, pokario vaikų kartai dabar, gali tekti kęsti kaltinimus ir reikalavimus atgailauti už ne savo nuodėmes…

Iš to būrelio žydų gelbėtojų mane ypač sukrėtė taurumas Birutės mamos sesers Emilijos Korzienės. Ji dirbo Alsėdžiuose mokytoja, buvo lyg kokia ryšininkė tarp tuometinės valdžios ir žydų gelbėtojų. Norėdama sužinoti, ką valdžia įtaria saugant žydus, kur bus daromos kratos, organizuodavo pobūvius valsčiaus ir apskrities ponams. O ja valdininkija pasitikėjo, nes…“jos vyras , Boleslovas Korza, buvo komunistų žiauriai nukankintas Rainių miškelyje“!!! Atrodė, kad tokia moteris niekuo gyvu nesutiks gelbėti vyro žudikų tautiečių…

Eglė gražuolė – Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Kad buvo tikrai „žiauriai nukankintas“, liudija įrašas kun. Juozo Prunskio knygoje „Lietuva bolševikų okupacijoje“ (Čikaga, 1979 m.), skyrelyje „Egzekucijos“. Ketinau pacituoti tą pastraipą, kurioje surašyta, kokius kankinimus teko iškęsti Korzai, bet … ranka nepakilo. Pagalvojau, jog netinka Advento metu liudyti tokius nežmoniškus žiaurumus… Todėl jei kas norės, tepasiskaito pats…

Prie tų žudynių, kaip rašoma Birutės Straupytės-Jereminienės prisiminimuose, „buvo prisidėję ir kai kurie žydai, teta tai žinojo, bet širdyje neturėjo keršto. Ji visada sakydavo: „Kiekvienoje tautoje yra išgamų, už jų nusikaltimus negalima bausti visos tautos. Už nusikaltimus turi atsakyti tie, kas juos padarė…“.

Krikščioniško gailestingumo ir atlaidumo  kupina Emilijos Korzienės -Mačernytės (Birutės mama ir jos sesuo Emilija buvo poeto Vytauto Mačernio tetos, jo tėvo seserys) širdis buvo atvira ne tik tiesiogiai karo baisumus patyrusioms aukoms, bet ir tiems, kurie buvo „kalti be savo kaltės“. Ji neskirstė žmonių nei pagal jų tikėjimą, nei pagal tautybę, nei pagal šeimos „nuopelnus“ visuomenei… Jos dukterėčia Birutė prisimena: „Mūsų klasėje mokėsi viena mergaitė, su kuria nė vienas vaikas nebendraudavo, piktai pravardžiuodavo, vadindavo „žydšaudžio mergalė“. Vėliau mudvi susipažinome. Sužinojau, kad jos tėvas Baltiejus – pagarsėjęs visoje apskrityje žydšaudys… Janytė Baltiejūtė turėjo vieną mažesnę sesutę, ji mokėsi pirmoje klasėje. Teta Emilija pasodino mane su Janyte, liepė draugauti ir nepravardžiuoti mergaitės. Ji nekalta, kad jos tėvas tikras pabaisa…“

Tikiu, kad tos moters, mokytojos Emilijos, tikrai nekankino neatleidimo kartėlis…

„Laiškuose lietuviams“ Aldona Ruseckaitė rašė: „Kai Lietuvoje po Kruvinojo sekmadienio ieškojome savo sieloms atspirties ir tvirtybės, aš nuolat prisimindavau jaunojo poeto V. Mačernio žodžius “…mokėkim gyventi nors ir dūžtančiose formose. Mes patys esame šviesa. Mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, nes nemokam sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą”. (Iš laiško sužadėtinei Br. Vildžiūnaitei 1942 m.).“

Simono Vyzentalio centro iškaba

Manau, kad šiandien kiekvienam mūsų verta prisiminti tuos V. Mačernio žodžius, ir tikėti: „Mes patys esame šviesa“.

Tikėti taip, kaip jais tiki jo pusseserė Birutė Straupytė-Jeremininienė, kuri laiške Simonui Vyzentaliui rašo: „Mes susitaikėme ir atleidome žudikams… Jūs to negalite padaryti. Jūsų širdyse neapykantos laužas negali išblėsti. Jūs jį retkarčiais vis pakurstote… Noriu paklausti, kodėl?“

Taigi, kodėl? Kodėl reikia kurstyti neapykantos ir neatlaidumo laužą?

2019.12.17; 18:23

Trumposios naujienos

84 metų amžiaus vyras, įtariamas bandymu padegti mečetę pietinėje Prancūzijos dalyje ir sunkiai sužalojus du senyvo amžiaus vyrus, tyrėjams sakė, kad norėjo atkeršyti už siaubingą gaisrą Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, dėl kurio jis kaltina musulmonus.
 
Įtariamasis yra įsitikinęs, kad musulmonai kalti dėl gaisro žymiojoje Paryžiaus katedroje. Tyrėjai savo ruožtu mano, kad balandį Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nusiaubęs gaisras kilo netyčia.
 
Kaip nurodoma, pirmadienį senolis atvažiavo automobiliu prie mečetės Bajonos miestelyje. Prisiartinęs prie pastato vyras bandė padegti mečetės duris, bet nusikaltimo metu jį užklupo du vyrai, ir užpuolikas juos pašovė.
 
Sužalotų vyrų amžius – 74 ir 78 metai. Netrukus po to įtariamasis paspruko iš įvykio vietos.
 
Vis dėlto vyras dar tą pačią dieną buvo areštuotas savo namuose.
 
84 metų amžiaus Claude’as Sinke prisipažino bandęs padegti mečetės duris, bet neigė, kad norėjo ką nors nužudyti. Prokuroro teigimu, senolio apklausa sukėlė abejonių dėl jo psichinės sveikatos būklės.
 
Abu sužaloti vyrai vis dar gydomi ligoninėj, pavojus jų gyvybėms negresia.
 
Vienas vyriškis sužalotas į kaklą, o kitas – į krūtinę, tačiau abiejų jų būklė stabili.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.30; 05:22
Atsargiai

Jis buvo vienas labiausiai medžiojamų žmonių pasaulyje, o naujiena apie „Islamo valstybės“ (IS) lyderio Abu Bakro al-Baghdadi žūtį susilaukė pasaulio galingųjų sveikinimų.
 
Visgi džihadistų keršto galimybė paskatino kelias šalis išplatinti įspėjimus dėl teroro išpuolių, rašo „Deutsche Welle“.
 
Filipinų saugumo pajėgos pirmadienį pasveikino žinią apie A. B. al-Baghdadi žūtį ir pavadino tai „stipriu smūgiu teroristinėms organizacijoms visame pasaulyje“. Vis dėlto Filipinų kariuomenė, pabrėžė atstovas, ruošiasi atsakomosioms džihadistų atakoms.
 
„Manome, kad jo mirtis neigiamai paveiks teroristų lyderius įvairiose pasaulio dalyse. Mūsų pajėgos yra pasirengusios atremti galimus bandymus pasinaudoti šia padėtimi ir surengti ataką“, – pranešime cituojamas Filipinų kariuomenės atstovas, brigados generolas Edgardas Arevalo.
 
2017 m. Filipinų pajėgos kovojo su šimtais ištikimybę IS prisiekusių kovotojų, apgulusių Maravio miestą šalies pietuose. Maravio apgultis truko penkis mėnesius, mūšių metu žuvo daugiau nei 1 200 žmonių, o miestas virto griuvėsiais.
 
Maravio apgultis privertė Filipinų prezidentą Rodrigo Duterte pietinėje Mindanao valstijoje paskelbti karo padėtį, kuri galios iki šių metų pabaigos.
 
Dėl galimų atsakomųjų teroro išpuolių perspėjo ir Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris, paraginęs pareigūnus būti budriems.
 
„Galimas džihadistų propagandos sustiprėjimas po jo (A. B. al-Baghdadi) mirties, kurioje bus raginama imtis keršto, reikalauja ypatingo budrumo, ypač – viešų renginių metu“, – tvirtino Ch. Castaneris.
 
Po A. B. al-Baghdadi mirties Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikino, kad tai suduoda smūgį ekstremistų organizacijai, tačiau jų lyderio mirtis esą dar ne pabaiga.
 
„Kova kartu su mūsų koalicijos partneriais tebetęsiama, kad ši teroristinė organizacija būtų galutinai nugalėta“, – pabrėžė E. Macronas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė, kad IS lyderis susisprogdino Sirijos šiaurės vakaruose amerikiečių specialiųjų pajėgų operacijos metu.
 
D. Trumpas A. B. al-Baghdadi žūtį vadino didžiuliu smūgiu IS džihadistų grupuotei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.28; 00:30
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Antanas Rašimas

Slaptai.lt jau pasakojo, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos nuolat nesilaiko po ilgų ir sunkių derybų įsigaliojusių ugnies nutraukimo taisyklių. Ugnies nutraukimo režimą Armėnija pažeidžia visoje fronto linijoje, skiriančiojo armėnų ir azerbaidžaniečių karius.

Armėnijos gynybos ministras Davidas Tonojanas

Būtent dėl nuolatinių armėnų ginkluotųjų pajėgų šaudymų šių metų gegužės 30-ąją dieną žuvo azerbaidžaniečių kariuomenės majoras Agilis Omarovas. Nuo snaiperio paleistos kulkos majoras krito Agdamo regione.

Birželio 1-ąją tarp armėnų ir azerbaidžaniečių pajėgų kilo naujas susišaudymas. Jo metu gyvybės neteko armėnų karys Sipanas Melkonianas. O vakar, birželio 9-ąją, per armėnų snaiperių ataką Tertero regione buvo nukautas azerbaidžaniečių karys Elšanas Chalilovas.

Galima paklausti: kas čia keisto? Kare – kaip kare. Ir vis dėlto Armėnijos valdžios elgesys stebina. Sankt Peterburge ekonominiame forume viešėdamas Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, esą dėl birželio 9-osios incidento Armėnija niekuo dėta. Suprask, niekas iš Armėnijos valdžios nedavė įsakymo šaudyti į azerbaidžaniečių pozicijas. Be to, atsakydamas į žurnalistų klausimus, Armėnijos premjeras tvirtino, girdi, „jų ekspertai atliko specialųjį tyrimą, kurio metu nustatyta, jog tądien, kai žuvo E.Chalilovas, armėnų kariškiai nešaudė“.

Ar galima pasitikėti viešais Armėnijos premjero pareiškimais? Norėtųsi tikėti, bet … būtų kvaila. Viešojoje erdvėje ką tik pasirodė Armėnijos gynybos ministro Davido Tonojano prisipažinimai, kad jis pats asmeniškai įsakė armėnų kariškiams keršyti – nužudyti azerbaidžaniečių karį. Armėnijos gynybos ministras D.Tonojanas ne tik liepė nušauti bent vieną azerbaidžaniečių kariškį, bet dar ir apdovanojo šioje keršto operacijoje dalyvavusius armėnų karius.

Štai tokia realybė: Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos vis dar laikosi derybų metu Dušanbėje pasiektų taikos nutraukimo taisyklių, Armėnijai į jas – nusispjauti. Juk net jeigu vadovausimės viduramžiškais papročiais, pirmasis keršyti netekęs savo majoro privalėjo Azerbaidžanas. Bet, azerbaidžaniečių garbei, jie elgėsi santūriai. Nepuolė kerštauti. Susitvardė. Vardan taikos, vardan ateities.

Be kita ko, Armėnija puikiai žinojo, jog birželio 1-ąją jų karys S.Melkonianas žuvo ne dėl Baku kaltės: pirmieji juk šūvius paleido armėnai, azerbaidžaniečiai tik gynėsi. Taigi nebūtų pradėję šaudyti, nebūtų praradę ir savo kario.

O Armėnijos gynybos ministro D.Tonojano prisipažinimą būtina įsiminti. Nei NATO, nei Europos Sąjungos valstybės neturėtų įsileisti gynybos ministro, kuris asmeniškai skelbia įsakymus kerštauti. Tiek NATO, tiek ES valstybėse toks gynybos ministras turėtų būti paskelbtas „persona non grata“.

2019.06.10; 13:40

Aktualijos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko (LB) priimamus sprendimus.

„Esame susirūpinę pastaruoju metu ypač suintensyvėjusiomis Seimo valdančiosios daugumos atstovų S. Jakeliūno ir jį remiančių Ramūno Karbauskio, Viktoro Pranckiečio pastangomis menkinti LB reputaciją. Tai svarbiausia šalies institucija, kontroliuojanti bankų sistemą ir užtikrinanti šio sektoriaus stabilumą. Bet koks kišimasis į LB nepriklausomumą gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, nerimą Lietuvos ir tarptautinėse finansų rinkose, indėlininkų paniką. Jau nekalbant apie tai, kad toks kišimasis yra neteisėtas. Kiekvienos šalies centrinio banko nepriklausomumą gina Europos centrinis bankas“, – TS-LKD pranešime cituojamas A. Kubilius.

Seimo narys kelia klausimą, kas slypi po S. Jakeliūno siekiu sukelti abejones šalies centrine finansų institucija.

„Jei tai būtų tik kerštas už S. Jakeliūno nepriėmimą į darbą, tai būtų mažiausia grėsmė valstybės saugumui ir jos institucijų stabilumui, tačiau mes matome ir kur kas rimtesnių galimų interesų. Gali būti, kad toks neteisėtas elgesys yra nulemtas artėjančių Prezidento rinkimų, kuriuose dalyvauja ministras pirmininkas (Saulius Skvernelis. – ELTA). Tokių pavojingų rinkimų kampanijų jau yra buvę. Bet gali būti ir bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkų bandymo daryti poveikį Lietuvoje, pasitelkiant Seimo narį S. Jakeliūną ir keršijant banko vadovui Vitui Vasiliauskui už „Snoro“ banko bankrotą. O tai jau būtų žymiai rimtesnė problema“, – teigia A. Kubilius.

Pasak M. Majausko, nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų S. Jakeliūno veiklą.

„Matydami galimai neteisėtą veiką, nukreiptą prieš pagrindinę Lietuvos finansų instituciją – Lietuvos banką – rengiame kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Prašome pradėti ikiteisminį tyrimą ir ištirti, ar pono S. Jakeliūno veiksmais nedaroma žala viešajam interesui pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 288 straipsnius – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neleistiną kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą, pažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomumą“, – cituojamas M. Majauskas.

ELTA primena, kad LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį teigė, kad krizės tyrimą atliekantis BFK pirmininkas S. Jakeliūnas bandė pakliūti dirbti į LB, kitaip žadėdamas parašyti knygą bei dalyvauti „Snoro“ byloje.

„Aš puikiai prisimenu (…) mūsų pokalbį (su S. Jakeliūnu. – ELTA) 2013 m. rudenį, kuriame mes kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą. Taip pat jis užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie LB kolektyvo. Jei ne, tai jis turi pasiūlymą su „Snoru“ susijusiais asmenimis, parašytų knygą ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizę turintis asmuo. Mano atsakymas buvo paprastas: pone Stasy, pamirškime šį pokalbį, jūs vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba ir turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, ir toks elgesys yra neetiškas“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pasak LB valdybos pirmininko, po pokalbio jis paprašė, kad S. Jakeliūnas jį ištrintų iš adresatų sąrašo, o tai, pasak V. Vasiliausko, parodo, kodėl tarpusavio santykiai tarp jų yra atšalę.

„Aš nuoširdžiai buvau šoke – kaip galima taip šnekėti. Po to mes dar susirašinėdavome ir 2014 m. pabaigoje, kai buvo kilęs „Swedbank“ palūkanų skandalas, mes ten susirašinėjome, apsikeitėme elektroninėmis žinutėmis. Paprašiau, kad jis mane išbrauktų iš adresatų sąrašo, nes nenoriu nieko bendro su juo turėti“, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, dabartiniai teiginiai apie LB, sklindantys iš S. Jakeliūno, yra šmeižtas.

„Tai yra viena aplinkybių, kodėl mes išėjome viešai. Aš negaliu pakęsti, kai banko, kuris yra viena šauniausių ekspertinių institucijų, vadovybė, labai protingai ir gudriai formuojant teiginius, kurie būtų kaip nuomonės reiškimas ir klausimai, yra viešai šmeižiama. Tai yra problema, ir dėl to į tai galime atsakyti tik viešumu, kito kelio neturime“, – po posėdžio kalbėjo V. Vasiliauskas. 

snoras
Snoras
LB valdybos pirmininkas trečiadienį taip pat teigė galvojantis apie susirašinėjimo su krizės tyrimą atliekančiu BFK pirmininku paviešinimą.

S. Jakeliūnas sakė, kad susirašinėjimuose jokios informacijos, dėl kurios nerimautų, nėra.

„Ne, nėra (dėl ko nerimauti. – ELTA). Rašiau jiems (…), apie „Revolutą“ taip pat, bet, kad būtų kažko pikantiško, nėra. Interpretuoti galima įvairiai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 03:00
Aktualijos

Seimo narys Povilas Urbšys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo narys Povilas Urbšys, liudijęs laikinajai tyrimo komisijai, svarsčiusiai galimai darytą poveikį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams, tvirtino, kad niekada nėra davęs jokio nurodymo atleisti kokį nors valstybės pareigūną. 

„Niekada nesu davęs nurodymo atleisti nei Siaurio, nei kito valstybės pareigūno iš einamų pareigų. Antras dalykas: aš negaliu atsakyti už kitų žmonių pokalbius“, – trečiadienį galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo komisijai sakė P. Urbšys. 

Atsakinėdamas į klausimus, parlamentaras taip pat teigė, kad jam neteko dalyvauti pokalbiuose, kur kiti asmenys duotų tokius nurodymus, nors jam susidarė įspūdis, kad artėjant „valstiečių“ suvažiavimui akivaizdžiai norima „apskrudinti ant petelnės“ Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. 

P. Urbšys pastebėjo, kad jam adresuoti kaltinimai atsirado po to, kai jis paliko valdančiąją „valstiečių“ frakciją, pasisakė už „Agrokoncerno“ veiklos tyrimą, kritiškai vertino Gretos Kildišienės skandalą.

„Jeigu nebūtų Siaurio, jie būtų suradę ką nors kito. Tai tam tikro keršto priemonė“, – mano P. Urbšys. 

Tačiau laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė mano kitaip. „Tai nėra susiję su P. Urbšio padėtimi frakcijoje, su jo meilė ar nemeile Gretai Kildišienei“, – tvirtino ji. 

Pasak jos, klausimai kyla dėl to, kad klausantis garso įrašo girdima, kad esą daromas spaudimas VTEK nariams, minima P. Urbšio pavardė. 

„Jeigu tai tiesa, tai netoleruotina. Taip pat suprantu, kad kiekvienas gali atsidurti tokioje situacijoje, kai mus apkalba“, – svarstė A. Širinskienė. 

Trečiadienį per daugiau nei 3 valandas vykusiame komisijos posėdyje liudijo ne tik P. Urbšys, bet taip pat dabartinis ir buvę VTEK vadovai.

Į posėdį neatvykus Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, nutarta dar kartą pakviesti parlamento vadovą jam patogiu laiku atvykti į komisiją, pateikti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus. 

Pasak komisijos pirmininkės A. Širinskienės, Seimo pirmininkas – užimtas žmogus, todėl komisija prisiderins prie jam tinkamo laiko ir pasikalbės.

Dėl iš anksto suplanuotos darbotvarkės trečiadienį Seimo pirmininkas V. Pranckietis į tyrimo komisijos posėdį neatvyko.

„Informuoju, kad nedalyvausiu komisijos posėdyje dėl iš anksto suplanuotos darbotvarkės. Prašau pateikti klausimus raštu“, – tokį raštą dėl nedalyvavimo komisijos posėdyje jos pirmininkei A. Širinskienei atsiuntė V. Pranckietis. 

Tačiau komisijos nariai nelinkę susirašinėti. „Mes kviečiame pirmininką fiziškai, mūsų netekina atsakymai raštu, nes tada būtų atimama galimybė paklausti“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas. 

A. Širinskienė mano, kad Seimo pirmininkas ateis ir mielai atsakys į komisijos narių klausimus. 

Praėjusią savaitę tyrimo komisija apklausė iš VTEK atleistą Mindaugą Siaurį. Pasakodamas savo atleidimo aplinkybes jis teigė, kad 2017 m. kovo mėnesį darbe vykusiame pokalbyje su VTEK nariais Virginijumi Kanapinsku ir Sauliumi Katuoka jam buvo pasakyta, kad jo atleidimo esą reikalauja asmenys iš Seimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.24; 08:00

Gordijo mazgas

Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.

Christian Esch, Kristina Hebel / Der Spiegel

„Rusijos Nacionalinės gvardijos vadas suvedinėja sąskaitas su opoziciniu politiku Navalnu video laiškais. Jo aršus verbalinis protrūkis pažeidžia tabu, bet Kremlius nenori įžiūrėti jame raginimo smurtauti“, – rašo Der Spiegel žurnalistai Ckristianas Ešas ir Kristina Hebel.

„Opozicinis politikas ir generolas – tarsi vorai stiklainyje. Sekmadienį Navalnas išvedė į gatves savo šalininkus protestuoti prieš pensinio amžiaus tolinimą, ir būtent Zolotovo žmonės mušė demonstrantus. Buvo suimta apie 1000 žmonių. Be to, Navalno Kovos su korupcija fondas (FBK) atskleidė Zolotovo Nacionalinės gvardijos korupciją“, – sakoma straipsnyje.

„Atrodo, tai giliai užkabino Zolotovą. Ištisas šešias minutes jis demonstruoja savo pyktį, savo panieką Kremliaus kritikui“, – komentuoja žurnalistai išspausdintą Rusijos gvardijos vadovo video kreipimąsi.

Zolotovas žengė toliau „žinomų kaltinimų, kuriuos Rusijos vadovybės nariai dažnai prikiša Navalnui“: „jis kviečia opozicinį politiką į dvikovą ir grasina per keletą minučių padaryti iš Navalno tiesiog „gerą sultingą muštinį“, perduoda Hebel ir Ešas.

Viktoras Zolotovas ir Vladimiras Putinas. AFP/Scanpix nuotr.

„Net jeigu daugelis rusų žiūri savo namuose Navalno video apie korupciją Rusijos vadovybėje, publikai jo kalbos dažnai būna neefektyvios. Jo demaskuota korupcija beveik niekada nebuvo svarstoma teismuose. Parlamente ir televizijoje apie ją tylima. Politikai, kaip ir aukšti valdininkai, vengia minėti jo vardą“, – pabrėžia žurnalistai.

Kaip mano Hebel ir Ešas, Zolotovo kreipimesi slypi „iškart dvi prieštaringos žinios“. „Viena vertus, jis pakelia Navalno reikšmingumą tuo, kad apskritai atsako opoziciniam politikui ir net mini jo politines ambicijas. (…) Kita vertus, Zolotovas signalizuoja, kad politika ir asmeninė sfera Rusijoje jau nebeatskiriamos. Jis gina ne savo žinybą, o save patį, – mano straipsnio autoriai. – Ir jis tai daro, ne apsiginklavęs įstatymais ar politiniais argumentais, o grasindamas fiziškai susidoroti. Jis atrodo esąs ne tvarkos sergėtojas, o mafijos bosas“.

„Navalnui Zolotovo kalba pavojinga. Zolotovas yra ne tik Putino patikėtinis, bet laikomas ir jo atstovu bendraujant su Ramzanu Kadyrovu, Čečėnijos respublikos vadovu. Nūdienos ar vakarykščiai Kadyrovo saugumo pajėgų nariai įtariami daugelyje žmogžudysčių – pavyzdžiui, opozicionieriaus Boriso Nemcovo nužudyme. Kerštą už tikrą ar tariamą įžeidimą čečėnai laiko absoliučiai pakankamu motyvu, kad pašalintų ką nors iš kelio“, – tvirtina leidinys.

Kremliuje Zolotovo pareiškimas nevertinamas kaip fizinio susidorojimo pavojus, baigdami pažymi Hebel ir Ešas.

Informacijos šaltinis : Der Spiegel

2018.09.04; 07:07

SkaitomiausiosŽvalgyba

GRU emblema – skraidančioji pelė

Martin Robinson / Daily Mail

„Štai kaip vyko išskirtinė 30-ies valandų žmogžudystės operacija Solsberyje, kurią, Britanijos nuomone, įvykdė Rusijos grėsmingos karinės žvalgybos bendradarbiai, specialiai išmokyti medžioti nusikaltėlius ir juos bausti“, – rašo The Daily Mail. „Grupė, kurioje buvo daugiausia keturi specialiųjų tarnybų bendradarbiai, įskaitant moterį, buvo pasiųsta nužudyti Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją; du bendradarbiai turėjo nugabenti Novičiok‘ą, o dar du buvo rezerve, tokiam atvejui, jeigu jų draugai sunegaluotų ar nepasiektų savo tikslo“,  – praneša žurnalistas Martinas Robinsonas.

„Turima žinių, jog šaltiniai iš britų saugumo tarnybų spėja, kad žudikų grupę sudarė MI-6 vadovybei nežinomi dabartiniai arba buvę GRU pareigūnai, kurie, galimas dalykas, net nusekė paskui Juliją iš Maskvos į Londoną kovo 3-ąją“, – rašo laikraštis, primindamas, kad Julija ir jos tėvas pasijuto blogai kovo 4-ąją Solsberyje.

„Nuodus, kurie slaptai buvo laikomi kvepalų buteliuke, žudikai išmetė Karalienės Elžbietos sodų parke tame mieste, kur po keturių mėnesių juos rado nelaiminga pora – Don Sterdžes ir Čarlis Rouli. Žudikų komanda nuskubėjo į Hitrou ir, kaip manoma, kovo 5 dieną iš ten išskrido į Maskvą Aeroflot‘o reisu (po 30 valandų nuo tada, kai atskrido); ji nepaisė įprasto vingiuotesnio šnipų grįžimo maršruto, kuris vestų per Viduržemio jūros, Skandinavijos ar Turkijos oro uostus. Manoma, kad tą pačią dieną Britanijos pasiklausymo stotis Kipre perėmė šifruotę Maskvai, kurioje buvo frazė „Siunta pristatyta“ ir komanda „Sėkmingai pasitraukė nuo taikinio“, – sakoma straipsnyje.

„Mūsų leidinys praneša, jog lėktuvas, kuris, tikriausiai, pargabeno žudikus į tėvynę, kovo 30-ąją vėl nusileido Londone, kur Britanijos pasieniečiai jo laukė, kad atliktų „rutininį“ salono patikrinimą. Bet krata, kuri, kaip pranešė laikraščiui šaltiniai iš saugumo tarnybų, buvo pagrįsta žvalgybos duomenimis, sukėlė Rusijai įniršį, ir turima žinių, kad jos ambasada Londone taip sunerimo dėl lėktuvo apžiūros, kad skubiai pasiuntė į Hitrou diplomatus“, – rašo leidinys.

„Ketvirtadienį išaiškėjo, kad, pasinaudoję  veidų atpažinimo technologija, policininkai ir specialiųjų tarnybų bendradarbiai, kurie studijavo keturių tūkstančių valandų trukmės išorės stebėjimo kamerų vaizdo įrašus iš Solsberio ir Britanijos oro uostų, identifikavo šnipus, kurių dabar ieškoma dėl užpuolimo kovo 4-ąją ir Don Sterdžes nužudymo. Po to, kai slapyvardžiai pasuose buvo sutikrinti su komercinio reiso keleivių sąrašu, specialiosioms tarnyboms žinomos ir „šviežios identifikacijos“, panaudotos grįžtant į Rusiją“, – sakoma straipsnyje.

„Manoma, kad operacijai įvykdyti buvo pasirinkti GRU pareigūnai. Iki perbėgimo į Britaniją Sergejus Skripalis buvo Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas. Buvę pareigūnai, kurie išdrįsta pasisakyti viešai, sako: jeigu tu nuėjai tarnauti į GRU, išeiti iš ten neregėtai sunku. O tie, kas išeina ir pereina į užsienio žinybas, baudžiami žvėriškai“, – rašo leidinys.

Priminęs apie britės Don Sterdžes mirtį po numanomo kontakto su Novičiok‘u, laikraštis rašo: „Keletą dienų Karalienės Elžbietos (sodų) parke atliekamos paieškos; kai kuriuos parko ruožus apžiūri kariniai specialistai cheminės apsaugos drabužiais, o kiti – įprastai uniformuoti policininkai. Manoma, kad tokie aprangos skirtumai atspindi numanomą rizikos laipsnį dėl galimo kontakto su pavojingomis medžiagomis įvairiose parko dalyse. Nervus paralyžiuojanti medžiaga buvo atvirai laikoma kvepalų buteliuke, o tai užmena, kad tarp žudikų galėjo būti moteris, o Sterdžes pasipurškė mirtina medžiaga savo riešus, radusi buteliuką parke“.

Informacijos šaltinis: Daily Mail

2018.07.24; 07:00

Aktualijos

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Justas Džiugelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nepritariantis naujam parlamentiniam tyrimui Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Justas Džiugelis turi pasiūlymą frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui pagalvoti, „ar jam svarbiau asmeniniai interesai susidoroti su prezidente, konservatoriais ir su visais kitais ar išsaugoti frakcijos vienybę“.

„Iš tiesų yra kolegos, kurie tam priešinasi ir Ramūnas tegul deda tai ant svarstyklių ir sveria“, – žurnalistams sakė J. Džiugelis, palikęs Seimo „valstiečių“ frakcijos posėdį, kuriame buvo svarstoma naujo parlamentinio tyrimo iniciatyva.

Į klausimą, kiek yra tokių žmonių, svarstančių palikti frakciją, J. Džiugelis atsakė: „Tikrai yra ne vienas žmogus. Kaip ir buvo pasakyta frakcijos posėdyje, gali susiformuoti frakcija, pasižiūrėsime, ar mes eisime tuo keliu ar ne, mes dar nuspręsime“.

Politikas sakė norįs kompromiso, todėl siūlė nukelti šį klausimą iki rudens. „Siūlyčiau parlamentui iš viso pavasario sesijoje neeskaluoti tokių rimtų klausimų su tyrimais, komisijomis, keršto intencijomis ir pan. Siūlau asmenines ambicijas nuryti, pamąstyti ir rudenį galbūt pratęsti tas diskusijas. Bet ne dabar eiti buldozerio keliu, kai frakcijoje yra nepritariančių stumti šitą dalyką“,- sakė J. Džiugelis.

Jis aiškino, kad asmeniškai nepalaiko šito tyrimo, kuris yra neaiškus.

„Tirti kažką vardan kažko – aš nesutinku su tokiu tyrimu. (…) Tyrimas iš esmės peržiūrėjus klausimus yra selektyvus, konservatorių skandinimo planas, kuriame aš nenoriu dalyvauti“, – sakė J. Džiugelis.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Parlamentaras kelia klausimą, kodėl planuojama tirti 2008-2012 metų laikotarpį, o kodėl netirti pvz. nuo 2004 metų?

J. Džiugelis taip pat sakė, kad nepalaikys Seimo nariui Artūrui Skardžiui palankių apkaltos komisijos išvadų.

„Manau, kad komisija veikė nekonstruktyviai nuo tada, kada iš ten išėjo opozicija, opozicija iš ten kartu su Andriumi Kubiliumi buvo išvaryta. Aš pasisakau už demokratinius parlamento principus, todėl aš asmeniškai nepalaikysiu A. Skardžiaus apkaltos komisijos išvadų“, – sakė J. Džiugelis.

Kaip jau skelbta, Seimo „valstiečiai“ pritarė naujo parlamentinio tyrimo iniciatyvai. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis sako, kad nutarimo projektą dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo planuojama įregistruoti dar šioje besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje, bet dėl jo balsuoti numatoma rugsėjį prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 08:12

Aktualijos

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina pasirašyti teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

Kiek anksčiau, atsakydama į JAV Kongreso Atstovų Rūmų sprendimą dėl sankcijų, Maskva liepė Jungtinėms Valstijoms sumažinti savo diplomatų Rusijoje skaičių ir pranešė perimsianti du JAV pareigūnų naudojamus pastatus, skelbia „Reuters“.

Kaip pranešta, ketvirtadienį JAV Senatas didžiąja balsų dauguma priėmė įstatymo projektą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai. Dėl to D. Trampas buvo priverstas rinktis arba griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu ir iš esmės pamiršti savo išreikštą norą švelninti santykius su Rusija, arba vetuoti įstatymo projektą, vykstant tyrimui dėl galimų jo rinkimų štabo ryšių su Rusija.

Pasirašęs įstatymo projektą, D. Trampas nebegalės vienašališkai, be Kongreso pritarimo, sušvelninti ar kitaip pakeisti sankcijų Rusijai.

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos pristatytas „keršto“ planas priminė Šaltojo karo laikus. Jei Maskva išties imsis žadamų veiksmų, iš JAV ambasados turės pasitraukti šimtai darbuotojų – kur kas daugiau, nei kai praėjusių metų gruodį buvusio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija nurodė iš Vašingtono išvykti 35-iems rusų diplomatams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.30; 05:48

Aktualijos

Šiandien portalas Slaptai.lt skelbia rašytojo Petro Dirgėlos (1947 – 2015) straipsnį „Pone, jūs – diktatorius!“ Šis rašinys pirmą sykį paskelbtas 1997-ųjų vasario mėnesį. Jis priklauso esė ciklui „Suvokimai“. Rašytojas juos kūrė 1997 – 1999 metais (pirmą kartą paskelbti „Valstiečių laikraštyje“).

„Suvokimus“ sudaro per šimtas tekstų. Kai kuriuos jų numatę paskelbti. Daug jų jau paskelbėme skiltyje „Aktualijos“. Manome, kad istorinius romanus kūrusio rašytojo Petro Dirgėlos mintys nepraradusios aktualumo.

Continue reading „Suvokimai. „Pone, jūs – diktatorius!”” →

Aktualijos

Užsakiusiam šiurpų nusikaltimą – galutinis teismo verdiktas 

Galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistojo Pauliaus Kairio, užsakiusio sieros rūgštimi sužaloti jo buvusią draugę, gynėjo kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma baudžiamąją bylą P. Kairiui nutraukti.

Praėjusių metų pradžioje Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo P. Kairį pripažino kaltu užsakius sužaloti merginą ir informacijos apie jos privatų gyvenimą rinkimu.

Continue reading „Lietuvos prokuratūra informuoja: dėl išniekinto kryžiaus – baudžiamoji byla” →

Politinės intrigos

Olandijos ministras pirmininkas buvo spaudžiamas raginimų atšaukti karališkosios poros vizitą į Rusiją po to, kai savo bute Maskvoje buvo sumuštas ir pririštas prie kėdės tos šalies diplomatas, praneša The Times.

„Markas Riuttė bandė atmesti opozicijos raginimus atšaukti kitą mėnesį numatytą karaliaus Villemo Aleksandro ir karalienės Maksimos vizitą po to, kai Maskvoje buvo sumuštas Nyderlandų ambasadoriaus padėjėjas Onnas Elderenboschas“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Karališkoji pora buvo įtraukta į diplomatinį skandalą” →

Atsargiai

Dabar Rusijoje Žeraras Depardjė (Gerard Depardieu) sutinkamas kaip princas, – tokia "The Independent" korespondento Šono Vokerio (Shaun Walker) nuomonė. Į Saransko oro uostą aktorius buvo nugabentas limuzinu su švyturėliais, o iš ten – privačiu lėktuvu – į Grozną. 

Grozne penkių žvaigždučių viešbučio hole Ž.Depardjė „niekinančiai dirstelėjo į "The Independent" žurnalistą“, tvirtina autorius. „A, jūs iš Didžiosios Britanijos, – šūktelėjo jis, tarsi kaltindamas pagrūmojęs pirštu. – Ko jūs čia? Jūs gi galvojate, kad Čečėnija tokia pavojinga, a?“ Ž.Depardjė atvyko į Čečėniją filmuotis „Smaragde“ – „senamadiškame, „juodojo“ stiliaus trileryje apie kerštą“.

Continue reading „Neužsiminkite apie žmogaus teisių pažeidinėjimus! Žeraro Depardjė ir Liz Harlej kelionė į Čečėniją” →

kgb_belarusija
Žvalgyba

Baltarusijos KGB pareiškė, kad prieš keletą dienų sulaikė grupę Lietuvos agentų, mėginusių užvaldyti Sąjunginės valstybės vieningos saugumo sistemos paslaptis.

Lietuvos URM pavadino tą pranešimą „insinuacija“. Analitikai mato akivaizdų šnipinėjimo bylos ryšį su skandalu dėl neseniai surengto švedų „pliušinio desanto“.

Baltarusijos Valstybės saugumo departamentas ketvirtadienį pranešė, kad užkirto kelią Baltarusijos piliečių šnipinėjimams Lietuvos specialiųjų tarnybų užsakymu ir iniciatyva.

Continue reading „„Pliušinio karo“ aukos” →

soblinskaite_
Aktualijos

(Manome, kad šiuos atsakymus į “Metų” anketos klausimus naudinga būtų perskaityti ne tik literatūrinio žurnalo skaitytojams. Antraštė mūsų. Slaptai.lt)

XXX

XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antigobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?

O kuris gi žmonijos gyvavimo tarpsnis galėtų pasigirti ilgalaike taika ar stabilumu? XX amžius prasidėjo Rusijos revoliucija, pragaištinga daugybei tautų, ir į politinę piramidę iškėlė Staliną… XIX amžių draskė Napoleono karai, XVIII a. – Šiaurės, XVII a. – Trisdešimties metų karas…

Continue reading „Terorizuojami esame kasdien, nors pistoleto niekas į smilkinį neremia” →

Politinės intrigos

Man vadovaujant Seimo NSGK ir atliekant garsųjį parlamentinį tyrimą buvau gavęs pakankamai informacijos, jog su manimi norima fiziškai susidoroti. Tačiau vėliau vis dėlto buvo nuspręsta pradėti plačią šmeižto kampaniją.

Apie tai mums komitete liudijo saugumo karininkai, ištikimai tarnavę ne „valstybininkų“ klanui, o Lietuvos valstybei. Pagal tuo metu ir dabar turimus VSD duomenis, juodinimo tikslams suinteresuotos struktūros žiniasklaidai skyrė milžiniškus pinigus. Tai atspindi viena iš tų garsiųjų, taip ir nepaviešintų, 12 VSD pažymų. Tai aiškiai ir konkrečiai argumentuota mūsų tyrimo medžiagoje.

Continue reading „„Valstybininkų“ klano ruporo kerštas” →

fsb_maziukas_n
Žvalgyba

2011 metų kovo 9 dieną apie 16 val. 30 min. Maskvoje, Mičiurino prospekte, netoli FSB akademijos pastatų komplekso, visuomeninio transporto stotelėje laikrodinio mechanizmo pagalba buvo susprogdinta galinga bomba.

Manoma, kad jos galingumas prilygo 200 – 400 gramų trotilo.  Sprogmuo buvo užtaisytas vinimis, galinčiais skrieti 50 metrų spinduliu.

Kovo 11 d. du sprogimai nugriaudėjo Maskvos šiaurės rytų rajone, Milašenkovo gatvėje, prie 12-ojo namo. Bombos buvo padėtos ant apleisto garažo stogo, jų galingumas – apie 200 gramų trotilo. Bombos užtaisytos metalo gabaliukais, vinimis. Išdužo aplinkinių gyvenamųjų namų langai.

Continue reading „Bandyta susprogdinti net tris FSB objektus” →